- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-196-626/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00029-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. (V.) R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-03-09 nutarimo, kuriuo V. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. R. nubaustas už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o būtent už tai, kad jis, 2020-01-16, apie 13.38 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui, kuris buvo išreikštas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti, nesant apelianto veiksmuose ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
2.1. Skunde nurodo, kad byloje nėra įrodyta jo tyčia nepaklusti policijos pareigūno reikalavimui sustoti. Jis tiek tiriant įvykį, tiek apylinkės teisme paaiškino, kad jis, važiuodamas A. M. gatve aiškia matė priekyje, prie parduotuvės „Cesta“ nežymėtą, be specialių šviesos ir garso signalų stovintį policijos pareigūnų automobilį. Jis matė, kad pareigūnai yra sustabdę kitą automobilį ir jį tikrino. Artėdamas prie pareigūnų jis nematė, kad jį stabdytų, matyt dėl to, kad pareigūnas jį nutarė stabdyti paskutiniu metu ir jis, pravažiuodamas stovinčius policijos pareigūnus ir kito eismo dalyvio automobilį, to nepastebėjo. Pareigūnus pastebėjo tik tada, kai jie jį vijosi su švyturėliais ir garso signalu, tuomet iš karto sustojo. Jo dokumentai buvo tvarkingi, tyčios stabdomas nestoti jis neturėjo. Šį įvykį vertina kaip neatsargumą, dėl patirties stokos. Apelianto nuomone, įrodinėjant tyčia būtina nustatyti ir motyvus – kodėl asmuo norėjo padaryti teisės pažeidimą. Jis jokių KET pažeidimų nepadarė, turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tvarkingus automobilio dokumentus. Be to, apeianto nuomone, nustatinėjant tyčią, būtina atsižvelgti į tai, kad jis jaunas, nepatyręs vairuotojas, kuris tikrai galėjo nepastebėti reikalavimo stabdyti transporto priemonę, nes prieš tai matė, kad pareigūnai tikrina kitą automobilį, o jo dėmesys buvo sutelktas į vairavimą. Visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai.
2.2. Apelianto manymu, policijos pareigūnų parodymai taip pat iš dalies patvirtino jo parodymus. Liudytojas A. S. paaiškino, kad su nežymėtu policijos automobiliu buvo sustabdę kitą automobilį, išgirdęs atvažiuojančio automobilio garsą, eidamas link kelio nutarė jį sustabdyti, o vairuotojas judėjo toliau. Apelianto nuomone, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad pareigūnas rodė ženklą sustoti judėdamas link kelio, t. y. policijos pareigūnas nestovėjo kelkraštyje ir nestabdė, o stabdydamas ėjo (teisme nebuvo paaiškinta, kiek metrų buvo iki važiuojamosios dalies, kai pareigūnas rodė stabdymo ženklą). Taip pat šis liudytojas parodė, kad policijos komisariate peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, matė, kad vairuotojas žiūrėjo į priekį.
2.3. Atkreipia dėmesį, kad teismas taip pat pripažino, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo.
2.4. Pažymi ir tai, kad pareigūnų veiksmai jį stabdant neatitiko teisėtumo reikalavimų. Nurodo, kad atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulių veiksmai, jei vairuotojas nepaklūsta reikalavimui stabdyti transporto priemonę, reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 (2018-02-15 redakcija). Antai, galima stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, jei vairuotojas ar keleivis pažeidė KET, Saugaus eismo automobiliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Pagal Instrukcijos 29 punktą, jeigu transporto priemonė yra sustabdyta ir tikrinami jos, vairuotojo ar krovinio dokumentai arba kai įforminami administracinio teisės pažeidimo dokumentai, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai daromas akivaizdus arba šiurkštus teisės pažeidimas, kurį reikia užkardyti, arba vykdomos policinės priemonės. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai jau tikrino sustabdytą transporto priemonę, o apelianto automobilį nutarė stabdyti išgirdę, kad dideliu greičiu atvažiuoja automobilis, automobilio dar nematę. Pažymi, kad tą „didelį greitį“ pareigūnas nustatė iš garso, o priemonių, skirtų matuoti greitį, jis neturėjo, todėl akivaizdu, kad net ir apeliantui matant, kad jį stabdo ir sustojęs, jis būtų paleistas, nes greičio iš garso negalima nustatyti.
2.5. Remiasi Instrukcijos 30 punktu, kuriame numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, be kita ko: stabdyti įjungus šviesos ir garso specialiuosius signalus; per garsiakalbį kartoti reikalavimą stabdyti transporto priemonę. Apelianto nuomone, šiuo atveju nėra duomenų, kad policijos pareigūnai besivydami apeliantą, jam garsiakalbiu nurodinėjo sustoti, kad per persekiojimą pranešė budėtojui. Nurodo, kad jis nedidinęs greičio toliau važiavo gatve ir pamatęs, kad gale važiuoja automobilis su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, iš karto sustojo, nes suprato, kad tai jis stabdomas, nes kitų automobilių gatvėje nebuvo.
2.6. Taip pat mano, kad teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį galėjo skirti ne tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bet ir mažesnę baudą, nes jis nedirbantis, jauno amžiaus, jo tėvas S. R. yra 60 procentų nedarbingas, tad šeimą išlaiko motina G. R., kurios vidutinis darbo užmokestis yra 1 058 Eur per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms vairuotojo pažymėjimas jam būtinas, nes jis turi padėti tėvams.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Nurodo, kad policijos pareigūnas, stabdydamas automobilį buvo važiuojamojoje kelio dalyje, todėl nebuvo jokių kliūčių, trukdančių pamatyti policijos pareigūną. Tai patvirtino ir Šalčininkų policijos komisariato vyriausiasis patrulis A. B., bei nusižengimo vaizdo įrašas. Nurodo, kad V. R. vairavo 142 Kw galingumo automobilį, nors jo šeimoje yra ir mažesnio galingumo automobilių, neturėdamas patirties ir pirmą kartą vairuodamas savarankiškai, nors galėjo vairuoti žymiai mažesnės galios automobilį, važiuoti nustatytu greičiu ir neatkreipti pareigūnų dėmesio. Nurodo, kad apelianto parodymai, tai gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti atsakomybės.
3.2. Taip pat nesutinka su administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimu, nes mano, kad teismas atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nurodo, kad nekyla abejonių, kad apeliantui kils sunkumų netekus teisės vairuoti transporto priemones ir jam bus sudėtingiau vykdyti įsipareigojimus šeimai, tačiau teismų praktikoje tai nepripažįstama išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą nuobaudos neskiri ar ją žymiai švelninti.
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad V. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas. Teismas pripažindamas V. R. kaltu rėmėsi įrodymais, kurie pagrindžia V. R. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Taip pat mano, kad šiuo atveju teisingai išspręstas nuobaudos individualizavimo klausimas.
5. Visų pirma atmestinas apelianto argumentas, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės stabdyti jo vairuojamos transporto priemonės. Iš 2020-01-16 tarnybinio pranešimo, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, matyti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai A. B. (A. B.), A. S. vykdė neviešą patruliavimą tarnybiniu automobiliu „Škoda octavia“ (v. n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurioje greitis ribojamas iki 40 km/h.
6. Byloje neginčytinai nustatyta, kad patruliai prieš stabdydami apelianto automobilį buvo sustabdę kitą automobilį, kurio vairuotojas galimai buvo padaręs KET pažeidimą. Abu pareigūnai nurodė, kad jie dar nematydami atvažiuojančio automobilio, iš artėjančio automobilio garso suprato, kad atvažiuojama viršijant greitį, todėl buvo nuspręsta automobilį stabdyti.
7. Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos - policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673. Instrukcijos 6.5.2.9. punkte nurodyta, kad vykdant policinę priemonę taikomas neviešasis ar mišrusis patruliavimas, patrulio tarnybos užduotis nėra būtina. 22. Punkte numatyta, kad policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai: 22.1. vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti; 22.10. transporto priemonės važiavimo pobūdis kelia abejonių dėl vairuotojo gebėjimo saugiai ir kvalifikuotai vairuoti transporto priemonę. 23. Ypatingą dėmesį policijos patrulis turi atkreipti į tų markių ir modelių transporto priemones, kuriomis dažniausiai daromi KET pažeidimai ir kurios dažniausiai patenka į eismo įvykius. Taip pat atidžiai turi būti stebimos transporto priemonės, kuriomis važiuoja jauni asmenys ar asmenų grupės, jei vairuotojai vairuoja agresyviai ar yra kitų požymių, kad transporto priemonės vairavimo ypatumai gali būti pavojingi kitiems eismo dalyviams. 29. Jeigu transporto priemonė yra sustabdyta ir tikrinami jos, vairuotojo ar krovinio dokumentai arba kai įforminami administracinio teisės pažeidimo dokumentai, draudžiama stabdyti kitas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai daromas akivaizdus arba šiurkštus teisės pažeidimas, kurį reikia užkardyti, arba vykdomos policinės priemonės.
8. Taigi pagal esamą teisinį reguliavimą, policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, ne tik kai specialiomis priemonėmis yra užfiksuotas KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimų pažeidimas, bet ir, kai yra požymių, kad šie pažeidimai galėjo būti padaryti. Tuo tarpu, kai daromas akivaizdus arba šiurkštus teisės pažeidimas, kurį reikia užkardyti, automobilis gali būti stabdomas ir esant tikrinimui sustabdytai kitai transporto priemonei.
9. Bylos duomenimis, policijos pareigūnai neviešą patruliavimą vykdė gyvenamajame rajone, kur eismas leidžiamas iki 40 km/h. Abu policijos pareigūnai patvirtino, kad iš garso suprato, kad atvažiuoja automobilis galimai viršydamas greitį, t. y. galimai daromas šiurkštus administracinis nusižengimas, todėl buvo nuspręsta sustabdyti automobilį. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, vykdydami pareigą užtikrinti ir prižiūrėti saugų eismą, saugumą keliuose, vykdo ir prevencinius tikslus, siekiant išvengti skaudžių eismo įvykių, kuriuose sužalojami ar žūsta žmonės ir kt. (Kartais sustabdžius vairuotoją užtenka prevencinio pokalbio). Apygardos teismo nuomone, policijos pareigūnai įtarę, kad šalia gyvenamųjų namų esančioje gatvėje, dienos metu vairuojama transporto priemone viršijamas saugus greitis, turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą stabdyti apelianto automobilį.
10. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad stabdymo veiksmas buvo ne aiškiai išreikštas. Ši apelianto versija prieštarauja liudytojų, policijos pareigūnų A. S. ir A. B. bei policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi užfiksuotiems duomenims.
11. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad apylinkės teismo nutarime yra prieštaringų išvadų, nes apylinkės teismas, pripažindamas V. R. kaltu, kartu padarė išvadą, kad pastarajam vairavimo patirties stoka, galimas greičio viršijimas (nes iš vaizdo įrašo matyti, kad V. R. iš tikrųjų važiavo pakankamai greitai, t. y. galimai viršijo leistiną greitį), sutrukdė pastebėti jį stabdantį pareigūną, nors tam kliūčių nebuvo. Šie prieštaravimai, esantys nutarime, leidžia apeliantui abejoti priimto procesinio sprendimo teisingumu, tačiau, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs byloje medžiagą, vaizdo įrašą, daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai paneigia apelianto versiją, kad jis galėjo nepastebėti jį stabdančio pareigūno. Iš paties apelianto skundo matyti, kad jis nežymėtą policijos automobilį pastebėjo dar prieš jo stabdymą, matė, kad sustabdyta tikrinimui kita transporto priemonė, atidžiai stebėjo eismą. Vaizdo įrašo duomenimis, kelias buvo neplatus, dviejų, priešpriešinių eismo juostų, be skiriamosios eismo juostos, policijos pareigūnas į važiuojamąją kelio dalį išėjo dar vaizdo įraše nepasirodant apelianto automobiliui, o pasirodžius automobiliui, likus iki pareigūno apie 10 m, pareigūnas stovėjo priešpriešinėje kelio važiuojamojoje dalyje ir mojo skrituliu su raudonu atšvaitu skersai automobilio judėjimo krypties, pareigūnas galvą buvo pasukęs į apelianto vairuojamą automobilį, kelio matomumas buvo geras, šviesu, kliūčių pastebėti policijos pareigūną nebuvo.
12. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose labai didelę reikšmę turi policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuoti duomenys, kurie leidžia objektyviai įvertinti situaciją ir priimti teisingą sprendimą. Šiuo atveju, vaizdo įrašas patvirtina policijos pareigūnų parodymus, kad stabdyti apelianto vairuojamą automobilį išėjusio policijos pareigūno nebuvo galima nepastebėti, nes kelias neplatus, pareigūnas išėjo į važiuojamąją dalį dar likus ne mažiau kaip 10 metrų iki atvažiuojančio apelianto automobilio, apeliantas nurodė, kad jis atidžiai stebėjo eismą, o pareigūnus pamatė dar iki pareigūnui pradedant stabdyti jo automobilį. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog šioje byloje įrodyta, kad pareigūno reikalavimas stabdyti transporto priemonę, o būtent apelianto vairuojamą automobilį buvo aiškiai išreikštas, V. R. vairuodamas automobilį jį matė, tačiau tyčia jam nepakluso.
Šalies argumentai
13. Apeliantas nurodo, kad tikslo nepaklusti policijos pareigūnams jis neturėjo, o tai patvirtina jo įvykio versiją. Viena vertus, tikslas, kurio vedini vairuotojai daro šį pažeidimą, nėra būtinas šio administracinio nusižengimo požymis. Antra, matyti, kad iš pradžių su pažeidimu apeliantas sutiko. Trečia, tai, kad nebuvo matuojamas automobilio važiavimo greitis, apeliantas sužinojo tik sustabdytas.
14. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali piniginę nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones.
15. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 850 iki 1 200 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų (7 dalis). Taip pat gali būti skiriama transporto priemonės konfiskacija (8 dalis).
16. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. R. anksčiau nebaustas, yra jauno amžiaus (nusižengimas padarytas praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms po 18 metų sukakties), vairavo blaivus, turėjo teisę vairuoti, dokumentai buvo tvarkingi, žala kitiems asmenims nepadaryta, nėra V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sprendė, kad šis administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam 3 metų terminui, kaip administracinio poveikio priemonė, būtų per griežta V. R.. Todėl nusprendė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti administracinio poveikio priemonę, paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Taip pat nusprendė paskirti sankcijoje numatytą minimalią baudą ir neskirti transporto priemonės konfiskavimo.
17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje teismui yra nustatyta gana plati diskrecija švelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Straipsnyje suformuluoti alternatyvūs teismo galimi administracinės atsakomybės švelninimo būdai: 1) mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali; arba 2) švelnesnė administracinė nuobauda, nei nustatyta sankcijoje; arba 3) švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu nustatyta sankcijoje; arba 4) administracinės nuobaudos neskyrimas; arba 5) administracinio poveikio priemonės neskyrimas.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog bet kuriuo atveju teismo diskrecija yra pasirinkti tik vieną iš nurodytų alternatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).
19. Taigi, apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelnindamas tik administracinio poveikio priemonę, t. y. pasirinkdamas vieną iš alternatyvių administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo būdų, teisinės klaidos nepadarė. Pagrindo skirti ir mažesnę baudą, nėra.
20. Taip pat nėra pagrindo trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės termino, kuris ir taip sumažintas per pusę. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad pažeidimas padarytas tik pradėjus vairuoti, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
21. Apeliantas pabrėžia, kad jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes reikia padėti tėvams. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Be to, apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybes pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš viso netaikyti administracinio poveikio priemonės – nėra pagrindo.
22. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020-03-09 nutarimą nepakeistą ir apelianto V. (V.) R. apeliacinio skundo netenkinti.