- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- e2-379-853/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02712-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“ 780,00 Eur nuostolių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2020 m. balandžio 8 d. Vokietijoje dėl D. S., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. D. S. buvo samdomas atsakovės ir minėtas įvykis įvyko einant darbines pareigas. Atsakovė eismo įvykio dieną buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoja pagal lizingo sutartį, tai yra atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje (šiuo atveju – Belgijoje) reziduojantis asmuo; eismo įvykis įvyko ES valstybėje narėje (šiuo atveju – Vokietijoje), kuri nėra nukentėjusiojo asmens buveinės vieta; eismo įvykio kaltininko transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra kitoje ES valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvoje), nei ta, kurioje yra nukentėjusio asmens buveinės vieta, aukščiau minėto eismo įvykio metu padarytos žalos administravimui yra taikytinos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2009/103/EC dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (kodifikuota redakcija) (toliau – ir Direktyva), nuostatos, įgyvendintos TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ priedo 1 straipsnio 11 dalyje). Direktyva suteikia galimybę nukentėjusiems asmenims kreiptis į savo valstybių Žalų atlyginimo institucijas dėl patirtų nuostolių eismo įvykiuose, kurie įvyko ne toje valstybėje, kurioje nuolat reziduoja žalą patyrusi šalis, ir kurie buvo sukelti transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra kurioje nors kitoje ES valstybėje narėje. Šias nuostatas į savo teisės aktus buvo įpareigotos perkelti visos naujosios ES narės iki įstojimo į ES. Pažymėtina, jog tiek Belgija (kurioje yra minėtame eismo įvykyje nukentėjusio asmens buveinė), tiek Vokietijoje (kurioje įvyko minėtas eismo įvykis), tiek Lietuva (kurioje yra įprastinė eismo įvykio kaltininko vairuotos transporto priemonės buvimo vieta) kaip ES valstybės narės minėtas nuostatas perkėlė į savo nacionalinius transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tokio Direktyvos nuostatų perkėlimo į Belgijos nacionalinę teisę pasekmė – Belgijos nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta teisė joje nuolat reziduojantiems asmenims (patyrusiems žalą kitose ES valstybėse įvykusių eismo įvykių metu), nesikreipiant dėl žalos atlyginimo į už eismo įvykį atsakingą asmenį, ar į eismo įvykio valstybės (šiuo atveju – Vokietijoje) nacionalinį draudikų biurą, grįžti į Belgiją ir dėl eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimo kreiptis į Belgijos garantinį fondą (kuris vykdo Žalų atlyginimo institucijos bei Garantinio fondo funkcijas).
Tuo tarpu Direktyvos nuostatų perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę pasekmė yra ta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuriam pavesta vykdyti Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje, privalėjo pasirašyti su kitomis ES valstybių narių (tame tarpe ir su Belgija) Žalų atlyginimo institucijomis sutartis (Sutartis tarp Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių fondų/Agreement between Compensation bodies and Guarantie funds (toliau – Sutartis)) (3 priedas), kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, bei vykdyti visas Sutartyje įtvirtintas ir visoms ES valstybių narių Žalų atlyginimo institucijoms privalomas nuostatas – atsiskaityti už bet kokius kitų valstybių narių Žalų atlyginimo institucijų ir Garantinių Fondų atliktus mokėjimus (Direktyvos 7 straipsnio) dėl eismo įvykių, kuriuos sukėlė transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta ir Lietuva.
Pažymėtina, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu – Europos Sąjunga) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).
Belgijos garantinis fondas, vadovaudamasis aukščiau minėtų Direktyvos bei Sutarties nuostatomis pareiškė ieškovui, kaip Žalų atlyginimo institucijos ir Garantinio fondo funkcijas Lietuvoje atliekančiam subjektui 780,00 EUR reikalavimą. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Sutarties 8.6 punktu, apmokėjo Belgijos garantinio fondo pateiktame ir rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai patvirtinančiais nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį, pagrįstame reikalavime nurodytą sumą.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Vikreda“ procesiniuose dokumentuose nurodo, jog su ieškovo pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog byloje nėra nustatytas tikrasis žalos dydis, todėl, mano, kad galimai yra pažeidžiamas teisingumo principas, t. y. siekiama nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Nepaneigta, jog puspriekabės tentas buvo faktiškai pakeistas nauju, nėra nustatyta, ar puspriekabės tento apgadinimai nebuvo kilę dar prieš eismo įvykį. Be to, byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kad Garantinis fondas būtų realiai atlyginęs nuostolius nukentėjusiajam asmeniu. Pasak atsakovės, ieškovo reikalaujamas nuostolių atlyginimas yra didesnis, nei atsakovės realiai padaryta žala, todėl ieškovas neįvykdė savo pareigos įrodyti ieškinio pagrįstumą ir žalos dydį, nes remiasi tik deklaratyviais teiginiais.
Ieškovo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti ieškovo ir atsakovės atstovams, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota, jog 2020 m. balandžio 8 d. 21.30 val. Vokietijoje, dėl D. S., gim. ()duomenys neskelbtini), vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. pastarasis kliudė kitą stovinčią transporto priemonę. Transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja eismo įvykio dieną buvo atsakovė UAB „Vikreda“, t. y. atsakinga už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Iš byloje pridėto elektroninio laiško, matyti, jog atsakovės atstovas į ieškovo atstovo klausimą: ar apklausėte savo vairuotoją, atsako, jog aikštelėje vairuotojas bandydamas prisiparkuoti kliudė puspriekabės tentą. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Vokietijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tiek Vokietijos, tiek Belgijos nacionalinis draudikų biuras – pasirašę Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Žalų atlyginimo institucijomis sutartimis Belgijos garantinis fondas, kuris vykdo Žalų atlyginimo institucijos bei Garantinio fondo funkcijas, atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą 780,00 Eur ir pateikė reikalavimą ieškovui dėl žalos sumos atlyginimo. Belgijos garantinis fondas atlyginio žalą, nes eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo buvo ES valstybėje narėje reziduojantis asmuo, tai yra Belgijoje.
Ieškovas gavęs minėtą reikalavimą bei informaciją apie įvykusio eismo įvykio aplinkybes, duomenis apie dėl įvykusio eismo įvykio apskaičiuotą žalos dydį, 2021 m. vasario 8 d. atlygino Belgijos garantinio fondo patirtą 780,00 Eur dydžio žalą ir raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos.
Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje iš esmės ginčija reikalaujamos atlyginti žalos dydį, nurodydama, kad reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Bylos duomenimis, atsakovė ieškovui patirtų nuostolių neatlygino, neginčydama faktų, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir ne jos samdomas darbuotojas vairavo transporto priemonę.
TPVCAPDĮ tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, t. y. ieškovas (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame numatyta, jog ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.
TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. O to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Be kita ko, TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2020 m. balandžio 8 d. 21.30 val. Vokietijoje, dėl D. S., gim. (duomenys neskelbtini), vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę – vilkiką, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytoja yra ieškovė, kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. jis kliudė kitą stovinčią transporto priemonę.
Nustatyta, jog Belgijos Garantinis fondas nemokėjo išmokos nukentėjusiam asmeniui Eutraco Logistic už apgadintos puspriekabės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remontą. Kadangi eismo įvykis įvyko Vokietijoje, žalos administravimo metu taikoma Vokietijos jurisdikcijos teisė ir praktika. Jeigu Vokietijoje eismo įvykį sukelia TPVCAPD neapdrausta transporto priemonė, o nukentėjęs asmuo turi kasko draudimo apsaugą, tai pirmiausia dėl žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui reikia kreiptis į kasko draudiką, o dėl kasko sutartimi neatlygintų išlaidų (poliso išskaitos, prastovos, ekspertizės išlaidų ir kt.) galima kreiptis į Garantinį fondą. Dėl puspriekabės remonto išlaidų nukentėjęs asmuo kreipėsi į savo kasko draudiką Baloise, o dėl kasko sutartimi neatlygintų išlaidų – kasko sutarties 500 Eur išskaitos susigrąžinimo bei 80 Eur prastovos (negalėjimo naudotis puspriekabe išlaidų) nukentėjęs asmuo kreipėsi į savo šalies (Belgijos) Garantinį fondą.
Ieškovo išmokėta 780,00 Eur suma susideda iš 500 Eur kasko sutarties išskaitos, 80 Eur puspriekabės prastovos išlaidų remonto metu (vienkartinė išmoka už 1 dieną) bei 200 Eur žalos administravimo mokesčio.
Transporto priemonės valdytojos teisę patvirtina valstybės įmonės „Regitra“ pažyma, ginčo byloje dėl to nėra. Taip pat nėra ginčo, kad D. S., kuris nurodytas Eismo įvykio deklaracijoje, atsakovės įmonėje dirbo vairuotoju.
Byloje nustatyta, jog 2020 m. balandžio 8 d. Vokietijoje dėl D. S., vairavusio transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės, tai yra jo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kuri stovėjo aikštelėje, ir eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo, tačiau minėta transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti užsienio šalies kompetentingų institucijų nustatytomis įvykio aplinkybėmis, kurios ne tik nustatė eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinį numerį, nurodė eismo įvykio aplinkybes, padarytus apgadinimus, nustatė šios transporto priemonės priklausomybę atsakovei bei nurodė minėtą transporto priemonę vairavusio asmens duomenis, kurie visiškai sutapo su atsakovės darbuotojo asmens duomenimis.
Atsakovė ginčydama ieškinio pagrįstumą, taip pat ginčija padarytos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovo reikalaujama nuostolių suma yra nepagrįsta ir pažeidžianti teisingumo principą, kadangi reikalaujama atlyginti daugiau nuostolių negu galimai atsakovė sukėlė.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublika ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės yra žaliosios kortelės sistemos dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai, paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB). Esant neapdraustai įvykio kaltininko vairuojamai transporto priemonei, Belgijos garantinis fondas, vadovaudamasis minėtais nuostatais, administruoja žalą ir atlygina ją nukentėjusiems, atlyginęs žalą patirtas išlaidas pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti administravimo išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, šiuo atveju ieškovui, kuris atlygina išmokėtą žalą.
Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad Belgijos garantinis fondas ieškovui pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės 780,00 Eur žalą. Minėtą žalą sudaro: 500 Eur kasko sutarties išskaita, 80 Eur puspriekabės prastovos išlaidų remonto metu (vienkartinė išmoka už 1 dieną) bei 200 Eur žalos administravimo mokestis.
Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas dėl nedrausto vairuotojo padarytos žalos (šiuo atveju ieškovas), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą.
Iš remonto įmonės sutikimo, kur numatyta, jog remonto įmonė, pasitarusi su ekspertu, įvertino remonto darbus, kurie sudaro 758,00 Eur plius PVM. Taigi, laikytina, kad apskaičiuotos materialinės žalos dydis yra adekvatus ir visiškai pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Atsakovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Kaip minėta, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuoja TPVCAPDĮ, kurio 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, esant transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, išmoka mokama atsižvelgiant į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Biurų tarybos Vidaus nuostatus ir į valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Remiantis Biurų tarybos Vidaus nuostatais, draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog žalos atlyginimą nukentėjusiajam, administravo Belgijos garantinis fondas, kuris žalą administravo visiškai savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ir (neapdraustos transporto priemonės atveju) transporto priemonės buveinės vietos valstybės draudikų biuro interesais.
Pastebėtina, jog administruojant žalą neabejotinai yra patiriamos išlaidos, susijusios su žalos administravimo procesu. Biuro tarybos 37-oji generalinė asamblėja sprendimų ir rekomendacijų 1, 2 punktais patvirtino mokėtinų administravimo mokesčių dydį, kuris apskaičiuojamas remiantis 15 procentų dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos, kuris siekia minimalų 200 Eur arba maksimalų 3500 Eur dydį. Belgijos garantinis fondas šiuo atveju taikė 200,00 Eur administravimo mokesčio dydį, kurį įtraukė į patirtų nuostolių sumą bei pateikė reikalavimą ieškovui juos atlyginti. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdamas Biurų tarybos Vidaus nuostatus, Belgijos garantinis fondas sumokėjo reikalaujamą 200,00 Eur žalos administravimo mokestį, kuris neviršija maksimalios sumos.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo atveju Belgijos garantinis fondas turėjo teisę reikalauti atlyginti susidariusį administravimo mokestį, o ieškovas, atlyginęs Belgijos garantiniam fondui minėtą mokestį, pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės, todėl atsakovės teiginiai apie tai, jog ieškovas iš atsakovės reikalauja atlyginti daugiau nuostolių negu atsakovė galimai sukėlė ir tokiais veiksmais siekia praturtėti atsakovės sąskaita, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Aptartų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad teismo vertinimu, ištyrus byloje pateiktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, jog eismo įvykis įvyko būtent dėl atsakovės darbuotojo D. S., vairavusio Lietuvos Respublikoje registruotą, transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios valdytoja yra atsakovė, ir transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas privalėjo Belgijos garantiniam fondui atlyginti patirtus nuostolius, kurie ištyrus byloje esančių įrodymų visumą laikytini visiškai pagrįstais. Ieškovas atlygino padarytą žalą ir tokiu būdu įgijo regreso teisę šią žalą išsiieškoti iš atsakovės, kadangi eismo įvykis įvyko atsakovės darbuotojui vykdant darbines funkcijas ir būtent atsakovė buvo atsakinga už jai naudojimosi teise priklausiusios transporto priemonės draudimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovės taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 18,00 Eur žyminis mokestis ir 252,36 Eur už vertimus į lietuvių kalbą, pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą, todėl šios išlaidos – 270,36 Eur (18,00 Eur + 252,36 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai:
- 780,00 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) nuostolius;
- 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 780,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- 270,36 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.