- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- e2-9840-931/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- UAB ,,Finansų administravimas“
- Atsakovas
- I. H. L.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui I. H. L. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo I. H. L. 259,86 EUR negrąžintą paskolą, 114,40 EUR palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą I. R. Management OU, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2013 m. gruodžio 3 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt. Pradinis kreditorius paskolino atsakovui 144,81 EUR. 2014 m. sausio 1 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 144,81 EUR kredito sumai 24 mėnesių terminui. Atsakovas kelis kartus pratęsė kredito ir palūkanų grąžinimo terminą, todėl galutinė kredito grąžinimo data nusikėlė iki 2016 m. gegužės 27 d. Atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu nesilaikė mokėjimo grafiko.
Ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. vasario 22 d. įteikti atsakovui asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 3 dalis).
Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje sutiko, kad sprendimas būtų priimtas už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285, 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 144,81 EUR vartojimo kreditą. 2014 m. sausio 1 d. atsakovas pateikė prašymą papildomai 144,81 EUR kredito sumai. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl liko skolingas 259,86 EUR.
Ieškovas nurodo, jog 2015 m. gruodžio 21 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą I. R. Management OU, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“ (ieškovui).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2016 m. gegužės 10 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo sumokėti nepadengtą įsiskolinimą (34 e. b. l.).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 259,86 EUR negrąžinta paskola (vartojimo kreditas) bei 50,22 EUR palūkanos iki kredito grąžinimo termino.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 64,18 EUR palūkanas po kredito grąžinimo termino praleidimo, paskaičiuotas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. Sprendžiant dėl palūkanų, susidariusių po kredito grąžinimo termino praleidimo, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovas prašo priteisti palūkanas, paskaičiuotas nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2015 m. balandžio 14 d. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos 25,60 EUR (0,05 procento * 197 dienos nuo negrąžintos paskolos (kredito) sumos (259,86 EUR)) palūkanos po kredito grąžinimo termino praleidimo. Likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (335,68 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pareiškė ieškinį 374,26 EUR dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 335,68 EUR, t. y. 89,69 procento. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 13,45 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos ir yra dengiamos iš valstybės biudžeto (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui I. H. L. tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB ,,Finansų administravimas“ (j. a. k. 304179870) 259,86 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 86 ct) negrąžintą paskolą, 50,22 EUR (penkiasdešimt eurų 22 ct) palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 25,60 EUR (dvidešimt penkių eurų 60 ct) palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (335,68 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,45 EUR (trylikos eurų 45 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo I. H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)). Likusius ieškovo reikalavimus atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.