Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-02-13 · Civilinė byla Nr. 2S-177-856/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
2S-177-856/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Pareiškėjas
S. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-177-856/2017Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02450-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.21.1; 3.3.1.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2875-304/2016, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. S. skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti antstolio V. D. 2016 m. spalio 28 d. Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje bei 2016 m. spalio 28 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, o taip pat nutraukti vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui (5–71 b. l.). Nurodė, kad nutarimai dėl baudos skyrimo išduoti 2005-2008 metais, nuo 2012 metų pareiškėjas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, tačiau antstolis tik 2016 metais areštavo sąskaitą, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, todėl išieškojimas turi būti nutrauktas suėjus senaties terminui. Be to, antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Antstolis V. D. Patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, perdavė skundą ir vykdomąsias bylas Telšių rajono apylinkės teismui (2–4 b. l.). Nurodė, kad nutarimai dėl administracinio teisės pažeidimo pateikti antstoliui vykdyti 3 mėnesių laikotarpyje, o antstolis reguliariai atliko užklausimus bankams ir Sodrai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi pareiškėjo S. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (16 – 17 b. l.).Teismas nurodė, kad nutarimai ir vykdomieji raštai priimti nepažeidus 3 mėnesių nutarimų ir vykdomųjų raštų perdavimo vykdyti terminų. Antstolis ėmėsi priemonių siekdamas surasti S. S. turtą bei pajamas ir išieškoti paskirtas baudas, t. y. buvo pateikiamos užklausos ir gauta informacija apie S. S. darbovietes bei jo turimas banko sąskaitas, gauti Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys apie asmenį, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys. S. S. nė karto nesikreipė į antstolį, nesidomėjo vykdomųjų bylų eiga, bylose nėra duomenų, kad baudos būtų mokėtos gera valia. Teismas konstatavo, kad vykdymo procese nėra dviejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl nuobaudų vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.Teismas konstatavo, kad 2016-10-28 patvarkymu išieškojimas nėra nukreiptas į pinigines lėšas, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą, antstolis patvarkyme nurodė, kokio pobūdžio pajamoms ir kokias išskaitas taikyti. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, nurodydamas, kad tokiu atveju išieškojimas iš lėšų, kurias skolininkas gali gauti į Alytaus pataisos namų sąskaitą, būtų neįmanomas, o tai pažeistų įsiteisėjusių sprendimų vykdytinumo principą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas S. S. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį ir priimti naują nutartį, tenkinti skundą dėl antstolio V. D. veiksmų (26–27 b. l.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Paskutinį kartą valdžios institucijos, t. y. Telšių apskrities VPK, veiksmai dėl baudos išieškojimo buvo atlikti 2005-2008 metais, kuomet minėta institucija perdavė nutarimus dėl baudos skyrimo antstoliui. Antstolis nėra valdžios institucija, jo veikla įtvirtinta privačiame sektoriuje, todėl jo veikimas ar neveikimas, vykdant išieškojimą, neturi jokios reikšmės senaties termino eigai. Apie pradėtą priverstinį išieškojimą ir skaičiuojamas vykdymo išlaidas pareiškėjui nebuvo pranešta, jis nežinojo, koks antstolis vykdo išieškojimą, todėl nesupranta kaip, esant tokioms aplinkybėms, gali domėtis išieškojimu.

6.2. Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų taisykles. Lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, negali būti laikomos lėšomis, prilygintomis darbo užmokesčiui, todėl šioms lėšoms negali būti taikomos išskaitų iš darbo užmokesčio taisyklės. Pareiškėjo lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje, atitinka turto kriterijų, o išieškant iš turto draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nutarimus dėl baudos paskyrimo antstolio V. D. kontorai perdavė per 3 mėnesius nuo jų priėmimo dienos, o antstolio kontora, priėmusi nutarimus vykdyti, ėmėsi priemonių surasti skolininko turtą ir pajamas, iš kurių būtų galima išieškoti paskirtas baudas. Taigi, vykdymo procese nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Antstolio patvarkymais išieškojimas iš skolininko S. S. nebuvo nukreiptas į pinigines lėšas, į kurias įstatymas draudžia nukreipti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad antstolio V. D. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 14,48 Eur baudos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 57,92 Eur baudos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 15,57 Eur skolos išieškojimo valstybei; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4,34 Eur baudos išieškojimo valstybei. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, jog visose vykdomosiose bylose antstolis V. D. apie pradėtą priverstinį išieškojimą informavo skolininką S. S. registruota pašto siunta, išsiųsdamas raginimą ar siūlymą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Raginimai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įteikti skolininkui asmeniškai, kitose vykdomosiose bylose antstolio siųsti raginimai grįžo neįteikti, nurodžius, kad adresatas jų neatsiėmė. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, kad apie pradėtą priverstinį išieškojimą skolininkas buvo informuotas tinkamai, vadovaujantis CPK 657 straipsnio nuostatomis, tačiau dėl paties nerūpestingumo kai kuriose vykdomosiose bylose raginimai jam nebuvo įteikti.

Apeliantas skundu kreipėsi į antstolį V. D., prašydamas nutraukti vykdomąsias bylas dėl senaties termino suėjimo, nurodydamas, jog vykdomieji raštai buvo išduoti 2005-2008 metais, o antstolis sąskaitą areštavo tik 2016 metais. Antstolis V. D. šio prašymo netenkino, pirmosios instancijos teismas skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad paskutinį kartą valdžios institucijos, t. y. Telšių apskrities VPK, veiksmai dėl baudos išieškojimo buvo atlikti 2005-2008 metais, kuomet minėta institucija perdavė nutarimus dėl baudos skyrimo antstoliui. Antstolis nėra valdžios institucija, todėl jo veikimas ar neveikimas vykdant išieškojimą neturi jokios reikšmės senaties termino eigai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 587 straipsnis numato, kad vykdomieji dokumentai yra teismo sprendimai ir nutartys, o taip pat institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (3 p., 6 p.). Civilinio proceso kodekso 587 straipsnyje nurodytus vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis (CPK 634 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ar aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas numato pagrindines policijos funkcijas, tarp kurių - nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija, atskleidimas ir jų tyrimas, padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežasčių bei sąlygų analizavimas ir atskleidimas bei priemonių joms pašalinti vykdymas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors antstolis nėra valdžios institucija, tačiau turtinio pobūdžio išieškojimai administracinių teisės pažeidimų bylose pavesti vykdyti būtent antstoliui, kuris privalo imtis visų priemonių, kad sprendimas (šiuo atveju nutarimai) būtų kuo greičiau įvykdytas. Vadovaujantis nurodytais motyvais atmestinas kaip nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad antstolis nėra valdžios institucija ir jo veikimas ar neveikimas, vykdant išieškojimą, neturi jokios reikšmės senaties termino eigai.

Apeliantas nurodo, kad lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, negali būti laikomos lėšomis, prilygintomis darbo užmokesčiui, todėl šioms lėšoms negali būti taikomos išskaitų iš darbo užmokesčio taisyklės, pareiškėjo lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje, atitinka turto kriterijų, o išieškant iš turto draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 minimalios mėnesio algos.

Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotais išaiškinimais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje nurodė, kad pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėjo, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, jog pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gaunamos iš artimųjų, kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, priskirti turto rūšiai galima tik tuo atveju, jeigu jų liktų padarius išskaitymus, reglamentuotus CPK 736 straipsnyje.

16. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei vykdomųjų bylų nutraukimą, ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė