Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1602-932/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
1-1602-932/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52621-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1602-932/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52621-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.3.2.1; 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam R. K.,kaltinamojo gynėjai advokatei Jolantai Klimavičienei,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį bei 227 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. spalio 10 d., apie 18.48 val., Vilniuje, M. P. gatvėje, ties pastatu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,69 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Taip pat R. K. 2017 m. spalio 10 d., apie 18.40 val., Prietorijaus g. 1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,98 prom. neblaivumas), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės tarnybiniame automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės nusižengimą, pasiūlė 100 eurų kyšį, vėliau pasiūlė 200 eurų kyšį, dar vėliau pasiūlė 300 eurų kyšį, o paskui, ištraukęs iš rankinės 5 eurų kupiūrą, įdėjo ją Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiajam patruliui R. S. į liemenę, sakydamas „imk nors tiek, bet davai važiuojam į „Maximytę“, nusiimsiu dar 300 eurų“, davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiajam patruliui R. S. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi R. K. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė pilnai pripažįstantis savo kaltę bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o prokuroras bei gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis R. K. pilnai pripažino savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, patvirtino visas kaltinime išdėstytas aplinkybes. Parodė namie gėręs brendį, išgėrė beveik visą 0,7 l talpos butelį. Išėjęs į lauką parūkyti, pamatė, jog prie jo automobilio labai arti stovi kitas automobilis, todėl jis nutarė savo automobilį pervaryti į kitą vietą. Nurodė, jog buvo nepilnai uždarytos durys, langas praviras, pūtė vėjas, jam važiuojant atbuline eiga ir žiūrint į galinio vaizdo veidrodėlį, nepamatė, kaip prasidarė durys ir jis užkabino bei nubrozdino du automobilius. Iš paskos važiavusi moteris, pamatė visą situaciją, supratusi, kad jis (R. K.) yra išgėręs, iškvietė policiją. Kaltinamasis nurodė dėl tokio savo poelgio labai besigailintis, turi daugiau nei 20 metų darbo stažą, niekada anksčiau nėra vairavęs neblaivus, nepadarė apskritai jokių nusižengimų. Alkoholį vartoja retai, tąkart išgėrė dėl susikaupusio streso darbe, gali patikinti, jog niekada ateityje tokia situacija nepasikartos. Dėl šio įvykio patyrė sunkumų darbe, nebegali vairuoti automobilio, kuriuo nuvykdavo tiek pats į darbą, tiek į darbovietę pristatydavo sutuoktinę, kuri yra tik iš dalies darbinga. Taip pat pažymėjo atlyginęs žalą dėl apgadintų automobilių.

Kaltinamasis R. K. taip pat pilnai prisipažino kaltu ir dėl kyšio siūlymo. Supratęs, kad yra pagautas neblaivus, jį ištiko didelis šokas, kadangi per 25 metus niekada neturėjo reikalų su policija. Norėdamas išvengti atsakomybės, jis pasiūlė policijos pareigūnui važiuoti iki parduotuvės „Maxima“ nusiimti pinigų, siūlė 100, 200, 300 eurų, paskui ištraukė 5 eurus ir įdėjo pareigūnui. Kur konkrečiai juos įdėjo, tiksliai neprisimena, galimai 5 eurų kupiūrą įdėjo policijos pareigūnui į liemenę. Daugiau su savimi grynųjų neturėjo. Pinigus policijos pareigūnams siūlė, kad šie jį paleistų, neformintų įvykio. Labai gailisi dėl savo veiksmų, poelgį vertina kritiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. taip pat prisipažino kaltu, parodė 2017-10-10, apie 17 val., namuose vienas vartojęs alkoholinius gėrimus. Gėrė brendį, pavadinimo neprisimena, 38 laipsnių stiprumo, išgėrė 0,7 l talpos butelį. Apie 18.30 val., išėjęs į kiemą parūkyti, sugalvojo, kad reikia perstatyti savo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes automobilis buvo blogai priparkuotas. Išėjęs iš namų, atsisėdo į savo automobilį. Jam pradėjus važiuoti atgal, atsidarė jo automobilio durelės ir jis nubraukė jomis šalia stovėjusių automobilių bamperius. Niekur važiuoti tikrai nesiruošė. Kažkas, pamatęs įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo girtumą, vėliau nuvežė jį į Priklausomybės ligų centrą, kuriame iš jo paėmė kraujo mėginį, o, važiuojant atgal, būdamas labai susijaudinęs, jis siūlė pareigūnams 200 eurų ir 300 eurų, kurių realiai su savimi neturėjo. Prašė, kad šie jį paleistų ir nevežtų į areštinę, nurodė važiuoti į parduotuvę „Maxima“ nusiimti pinigų, kadangi su savimi neturėjo grynųjų. Kaip įdėjo 5 eurus pareigūnui į liemenę, nepamena, nes buvo labai neblaivus. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, pirmą kartą sėdo prie vairo neblaivus, niekur važiuoti nesiruošė, jo vairuotojo stažas 26 metai, anksčiau jokių pažeidimų nėra padaręs, šis įvykis jam buvo didelė pamoka (b. l. 91, 95).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas A. K. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2017-10-10, apie 18.40 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., iš budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pretorijaus g. 1, neblaivus vairuotojas apgadino automobilius; pašaliniai žmonės jį sulaikė bei atėmė raktelius. Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko M. Ž., kuris paaiškino, kad nepažįstama moteris jam perdavė raktelius ir paprašė sulaukti policijos, o „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra neblaivus. Kaip vėliau paaiškėjo, „Toyota“ vairuotojas buvo R. K. Pastarasis sėdėjo jo vardu registruotame automobilyje „Toyota“, vairuotojo vietoje, paklausus ar jis vairavo, atsakė vairavęs bei prisipažino neseniai gėręs alkoholinius gėrimus, nuo jo sklido labai stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Įvykio vietoje nustatyta, kad R. K. savo automobiliu apgadino kitus aikštelėje stovėjusius automobilius: „Audi A8“ ir „Ford“ markės. Įsodinus R. K. į tarnybinį automobilį „Nissan NV 200“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis pradėjo siūlyti policijos pareigūnams 100 eurų kyšį, prašydamas paleisti. R. K. buvo įspėtas, kad už kyšio siūlymą policijos pareigūnams, einantiems pavestas funkcijas, gresia baudžiamoji atsakomybė. R. K. į įspėjimus nereagavo, pradėjo siūlyti 200 eurų kyši, vairuotojas dar kartą aiškiai ir garsiai buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės, tačiau toliau pasiūlė 300 eurų kyšį, sakydamas, jog reikia nuvažiuoti į „Maxima“ bankomatą nusiimti pinigų, kuriuos perduos policijos pareigūnams. Atvykus ekipažui AP-1843, R. K. nustatytas 2,98 promilių girtumas. Po girtumo nustatymo R. K., sėdėdamas sulaikytiems asmenims skirtoje vietoje, atsegė juodą odinę rankinę ir ištraukė iš jos 5 eurų nominalo kupiūrą, kurią staigiu judesiu įdėjo jo porininkui į liemenę, sakydamas nuvažiuoti prie „Maxima“ esančio bankomato, kur jis nusiims pinigų ir perduos policijos pareigūnams dar 300 eurų. R. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, vėliau pristatytas į Kelių policijos valdybą (b. l. 46). Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. K. 2017-10-10 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 17, 44).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas R. S. (Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulis) parodė, kad 2017-10-10, apie 18.40 val., gavo pranešimą, kad Vilniuje, Pretorijaus g. 1, neblaivus vairuotojas apgadino automobilius. Įvykio vietoje buvo rastas R. K., kuris sėdėjo automobilyje „Toyota“. Paklaustas asmuo nurodė vairavęs, prisipažino neseniai gėręs alkoholinius gėrimus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. R. K. savo automobiliu apgadino kitus du aikštelėje stovėjusius automobilius. Policijos ekipažo AP 1743 automobilyje R. K. pradėjo siūlyti policijos pareigūnams 100 eurų kyši už tai, kad šie jį paleistų. Vairuotojas buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės, bet tuomet pradėjo siūlyti 200 eurų kyšį, o po to pasiūlė 300 eurų kyšį, sakydamas, kad reikia nuvažiuoti į „Maxima“ bankomatą nusiimti pinigų, kuriuos jis perduos policijos pareigūnams. R. K. buvo nustatytas 2, 98 promilių girtumas, po ko R. K., sėdėdamas sulaikytiems asmenims skirtoje vietoje, atsegė juodą odinę rankinę, ištraukė iš jos 5 eurų nominalo kupiūrą ir staigiu judesiu įdėjo policijos pareigūnui į liemenės dešinę pusę, sakydamas „imk nors tiek, bet davai važiuojam į Maximytę, nusiimsiu dar 300 eurų“. Asmuo buvo sulaikytas (b. l. 56).

Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad 2017-10-10, apie 18.50 val., važiavo į Pretorijaus gatve pas uošvius. Minėtoje gatvėje susidarė kamštis, dėl kurio negalėjo pravažiuoti. Jis išlipo iš automobilio ir ėjo pažiūrėti, kokia to kamščio priežastis. Pamatė, kad Pretorijaus gatvėje stovi džipo tipo automobilis, kurio vairuotoja buvo išlipusi ir prašė pagalbos, gestikuliavo. Šalia stovėjo „Toyota“ markės automobilis su plačiai atidarytomis vairuotojo durelėmis. Moteris paaiškino, kad „Toyota“ vairuotojas galimai neblaivus, be to, galimai apgadino kitus automobilius. Moteris paprašė pagalbos, ji buvo iškvietusi policijos pareigūnus, tačiau pati skubėjo, kadangi laukė mažamečiai vaikai. Moteris jam perdavė „Toyota“ automobilio raktelius. Moteris iš įvykio vietos išvažiavo. Jis sulaukė pareigūnų ir perdavė jiems raktelius. Buvo matyti, jog „Toyota“ vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, jis liudytojo prašė atiduoti raktelius, sakė gal nereikia policijos, gal susitars. M. Ž. jam pasakė, kad pareigūnai jau važiuoja. Jis bandė apžiūrėti automobilių apgadinimus, tačiau dėl tamsos nieko nematė. Paties vairavimo fakto liudytojas nurodė nematęs. Kai atėjo prie „Toyota“ automobilio, jo vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Vairuotojas buvo ramus, neagresyvus (b. l. 52).

Ikiteisminiame tyrime apklausta liudytoja J. P. parodė, kad 2017-10-10, apie 18.30 val., važiuojant Pretorijaus gatve pamatė gatvėje stovinčius du automobilius. Prie automobilio „Toyota Corola“ stovėjo išlipęs vyras. Prie automobilio „Mistubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo moteris, jie tarpusavyje barėsi. Ji norėjo apsisukti ir važiuoti kitu keliu, tačiau moteris atsisėdo į savo automobilį ir atbuline eiga atsitraukė bei, apvažiavusi automobilį „Toyota Corolla“, išvažiavo. Tuo metu „Toyota“ automobilis atidarytomis vairuotojo durelėmis pariedėjo atgal. Vairuotojas bandė įšokti į automobilį, tačiau pargriuvo. Tai pamačiusi ji priėjo prie vairuotojo, pamanė, kad žmogui galimai pasidarė bloga. Kai vairuotojas pakėlė galvą, ji suprato, kad vyras neblaivus, nuo jo ir iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas. Liudytoja jį pabarė, tačiau matė, kad jis vėl bandys važiuoti. Tada ji paėmė iš jo automobilio užvedimo spynelės raktelius ir iškvietė pareigūnus. Jos automobilyje buvo mažas kūdikis, todėl ji pareigūnų nesulaukė. Raktelius atidavė jaunam vyrui ir išvažiavo. Automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas prašė jos nekviesti pareigūnų, siūlė atsidėkoti (b. l. 54).

Eismo įvykio vietos schemoje pavaizduota eismo įvykio eiga ir vieta (b. l. 21).

2017-10-10 nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. K. dėl dviejų automobilių apgadinimo nubaustas administracine tvarka (b. l. 30).

Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio A. G. 2017-10-10 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017-10-10, apie 18. 45 val., buvo gautas pranešimas, jog Pretorijaus g. 1, Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Nuvykę į įvykio vietą, policijos pareigūnai rado „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją R. K., kuris, važiuodamas atbuline eiga, apgadino du automobilius. Alkotesteriu R. K. nustatytas 2,98 promilių girtumas (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017-10-11 specialisto išvadoje Nr. T-A 10482/2017(01) nurodyta, jog R. K. kraujyje nustatyta mažiausia 3,69 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 70).

Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“ rodmenyse užfiksuota, jog 2017-10-10, 19.40 val., R. K. nustatytas 2,98 prom. girtumas (b. l. 67).

Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabineto 2017-10-10 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1773 nurodyta, jog R. K. eina plačiai svyruodamas, Rombergo pozoje griuvinėja, jo mąstymas nenuoseklus, jam nustatytas sunkus girtumas (b. l. 71).

VŠĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio „Toyota Corolla 2.0 D-D4 Combi“ (kėbulo tipas – universalas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 1 995 cm³, variklio galia – 66 kW, gamybos metai - 2003) kaina yra 2 500 eurų (b. l. 32).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam R. K. (b. l. 65).

2017-10-18 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 5 eurų nominalo banknoto Nr. VA9324663662 apžiūra (b. l. 36-39).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-10-11 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. K. automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas nustatytas nuo 2017-10-11 iki 2018-04-11 (b. l. 33).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. K. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje bei BK 227 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų A. K., R, S., M. Ž., J. P. parodymai, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad R. K. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,69 promilės etilo alkoholio).

BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų A. K., R. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kita bylos medžiaga. Šių duomenų visuma nustatyta, kad R. K. davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyriausiajam patruliui R. S. už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus. Kaltinamojo R. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį.

Prieš sprendžiant skirtinų bausmių klausimą, tikslinga pažymėti, jog teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas prašymas atleisti kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant R. K. sūnų M. K.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaip matyti, pirmoji sąlyga, kurią būtina nustatyti, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra nusikalstamos veikos padarymas pirmą kartą. Pagal BK 40 straipsnio formuluotę nusikalstama veika apibūdinama vienaskaitos forma. BK tekste esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis 2K-P-85/2008). Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nors kaltinamasis R. K. praeityje neteistas, tačiau jis padarė ne vieną, o dvi atskiras nusikalstamas veikas, kurios nėra įvykdytos idealiosios sutapties situacijoje ir sudaro būtent realiąją nusikaltimų sutaptį. Tai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog kaltinamasis R. K. negali būti prilygintas asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o tai savo ruožtu reiškia, nesant vienos iš būtinų sąlygų, priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl nurodytų priežasčių plačiau neanalizuotinos kitos įstatyme numatytos sąlygos bei laiduotojo M. K. tinkamumo klausimas, kadangi visų būtinų sąlygų nebuvimas užkerta kelią taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato, tačiau vertinant BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, laikytina, jog kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti vienas tyčinis nesunkus bei vienas tyčinis apysunkis nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), R. K. nustatytą sunkų girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę BK 227 straipsnio 2 dalies atveju (pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. K. praeityje neteistas (b. l. 100), administracine tvarka nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo baustas (b. l. 101), dirbantis (b. l. 103), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra (b. l. 122).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes (kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę vienos iš inkriminuotų nusikalstamų veikų atveju, tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas), teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies bei BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį abiem atvejais nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir pastarajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. K. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę darbo dienos pabaigoje, miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 3,69 promilių etilo alkoholio, vairuoti nusprendė ką tik pavartojęs alkoholio, nekreipdamas dėmesio į tai, kad yra apsvaigęs ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaltinamąjį liudytoja pastebėjo vien dėl to, jog pastarasis, lipdamas į automobilį ,pargriuvo, jis buvo stipriai apsvaigęs. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Šie R. K. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taip pat įvertinama ir tai, jog kaltinamasis teise vairuoti nesinaudoja jau nuo 2017-10-10, kuomet buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Nors kaltinamojo gynėja prašė, kad į teismo nuosprendžiu taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą būtų įskaitomas R. K. taikytos kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo terminas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog tokio kardomosios priemonės įskaitymo nenumato įstatymai. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje, nurodant, jog pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 66 straipsnis) į paskirtą bausmę turi būti įskaitytas kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – įskaitymas į paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laiką nėra numatytas (2018 m. balandžio 4 d. kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018). Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam, todėl šis automobilis konfiskuotinas. Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas, nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, yra ne tik galimas, bet ir būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2017-10-11 nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. K. automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-10-10, 22.00 val., iki 2017-10-11, 14.09 val., (b. l. 72, 74). Laikinojo sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į bausmę.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ (b. l. 96).

R. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 98).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. K. konfiskuotinas nusikalstamos veikos dalykas – 5 Eur nominalo kupiūra (Nr. VA9324663662), 2017-10-19 nutarimu pagal 2017-10-25 kvitą A, serija AAC Nr. 004473, saugojimui perduota į Vilniaus apskrities VPK Materialinio aprūpinimo skyrių (b. l. 38, 39).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (2 824,50 eurų) dydžio baudą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. K. paskirti subendrintą 180 MGL (6 778,80 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti 120 MGL (4 519,20 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-10-10, 22.00 val., iki 2017-10-11, 14.09 val., t. y. vieną parą, ją prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, jog R. K. paskirta galutinė 118 MGL (4 443,88 eurų) dydžio bauda.

Nustatyti 9 mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą, esantį voke prie baudžiamosios bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš R. K. konfiskuoti 5 Eur nominalo kupiūrą (Nr. VA9324663662), 2017-10-19 nutarimu pagal 2017-10-25 kvitą A, serija AAC Nr. 004473, saugojimui perduotą į Vilniaus apskrities VPK Materialinio aprūpinimo skyrių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. K., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė