Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-2062-815/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-22
Bylos Nr.: I-2062-815/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00078-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. L.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Kategorijos

21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2062-815/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00078-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiškėjui V. L., atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei šios institucijos Vidaus tyrimų skyriaus prokurorei Loretai Pikelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą (I t., b. 1. 1–4).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas veikdamas kaip prokuroras, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) padarė tarnybinį pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turi būti panaikinta, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. lapkričio 10 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl prokuroro V. L. veiksmų Nr. 17.9–639 (toliau – ir Išvada) buvo konstatuota, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą. Organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir jam vadovaudamas, nesant teisėto pagrindo (t. y. laiku nepradėjus šioje byloje ikiteisminio tyrimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nors tam buvo pagrindas, ir neišsprendus civilinio ieškinio priėmimo klausimo), 2016 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą 6 mėnesių terminui skirti laikiną UAB „Arctic fishing“ nuosavybės teisės apribojimą į žvejybinius laivus „Žalgiris“ IMO Nr. 8016433, „Karalius“ IMO Nr. 7917733 ir „Jūros vilkas“ IMO Nr. 7814632, kuriuo visiškai buvo apribotos bendrovės nuosavybės teisės, uždraudžiant nurodytus laivus išregistruoti iš Lietuvos jūrų laivų registro, parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti valdymo ir nuosavybės teises, išplaukti iš Norvegijos Karalystės teritorinių vandenų (toliau – ir Nutarimas). Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi kaip neteisėtą ir nepagrįstą panaikino pareiškėjo priimtą Nutarimą, nurodydamas, kad nutarimo priėmimo metu ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tik pagal nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalies (dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo) požymius, o laikinas nuosavybės teisės apribojimas Nutarime grindžiamas tuo, kad galimai suklastoti laivų įsigijimo dokumentai ir pasisavintas svetimas turtas (laivai), kas sudaro požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 189 (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas) straipsniuose, pagal kurias ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Dėl to, Kauno apygardos teismas nusprendė, jog nebuvo tiriama nusikalstama veika, kuri leistų taikyti procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

2.2. Pareiškėjas teigia, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas ne anksčiau negu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą. Nei BPK, nei kiti teisės aktai imperatyviai neįtvirtina, kad jau vykdomame ikiteisminiame tyrime paaiškėjus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pirmiausia reikia priimti atskirą procesinį sprendimą – tęsti ikiteisminį tyrimą ir pagal kitų nusikalstamų veikų požymius. Faktiniai duomenys, sudarantys pagrindą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir priimti Nutarimą buvo gauti jau pradėtame ikiteisminiame tyrime, dėl ko laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „Arctic fishing“ galėjo būti taikomas. Įstatymų leidėjas BPK 151 numatytos procesinės prievartos taikymą sieja ne su ikiteisminio tyrimo pradėjimu pagal konkretų BK straipsnį, o su įstatyme įvardintų faktinių aplinkybių nustatymu, t. y., kad ikiteisminio tyrimo metu galimas civilinio ieškinio, galimo turto konfiskavimo arba išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas.

2.3. Pareiškėjas nesutinka su Rezoliucijos išvada, kad vykdytame ikiteisminiame tyrime buvo ne laiku pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nutarimą skirti laikiną UAB „Arctic fishing“ nuosavybės teisės apribojimą į žvejybinius laivus „Žalgiris“, „Karalius“ ir „Jūros vilkas“, pareiškėjas priėmė ikiteisminio tyrimo metu gavęs Rusijos kompanijų OOO „Čiatka“ ir OOO „Bering“ atstovo pateiktą ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, kad 2014 m. sausio 3 d. laivo „Bristol“ (šiuo metu pavadinimas „Karalius“), priklausiusio Rusijos įmonei „Čatka“, 2014 m. sausio 8 d. laivo „K. B.“ (šiuo metu pavadinimas „Žalgiris“), priklausiusio Rusijos įmonei „Bering“, 2014 m. sausio 3 d. laivo „Sąjany“ (Šiuo metu pavadinimas „Jūros Vilkas“), priklausiusio Rusijos įmonei „Čatka“, pirkimo-pardavimo sutartis ir laivo priėmimo-perdavimo aktus su įmone Western Services LLC, A. K. vardu pasirašė ne A. K. ir šios sutartys galimai yra suklastotos. Buvo pateiktos faktinės aplinkybės, kad laivai įgyti galimai nusikalstamu būdu.

2.4. Pareiškėjas pabrėžia, kad Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. I-133, 45 punktas nenustato termino, per kurį prokuroras turi priimti procesinį sprendimą – tęsti pradėtą ikiteisminį tyrimą ir pagal kitas naujai paaiškėjusias nusikalstamas veikas.

2.5. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. balandžio 22 d. ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas ikiteisminį tyrimą tęsti ir pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, kadangi po advokato, kaip tyrimo rezultatais suinteresuoto asmens, pateikto ekspertizės akto ikiteisminio tyrimo metu buvo būtina patikrinti šias aplinkybes ir tik nustačius, kad galimai yra padarytos ir kitos nusikalstamos veikos, buvo priimtas sprendimas tyrimą tęsti ir pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. 1. 73–76), savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), pradėtą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), neturėdamas teisėto pagrindo (nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nors tam buvo pagrindas, neišsprendus civilinio ieškinio priėmimo klausimo), priėmė Nutarimą ir savo veiksmais pažeidė BPK 2 straipsnio, 151 straipsnio 1 ir 2 dalių, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija), 7 ir 9 punktų, Prokurorų etikos kodekso 5.4.1 papunkčio reikalavimus ir nuostatas.

2. Atsakovė remiasi Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1-133 45 punktu, kuris nustato, kad kai ikiteisminio tyrimo metu nustatoma kitos nusikalstamos veikos, dėl kurios nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, požymių, priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimas pradedamas užrašant rezoliuciją ant gauto papildomo skundo, pareiškimo ar pranešimo apie kitą nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo, jei pagal jį nebuvo pradėtas tyrimas, surašant tarnybinį pranešimą arba prokuroro nutarimą ar reikalavimą. Jei paaiškėjusi nusikalstama veika bus tiriama anksčiau pradėtame ikiteisminiame tyrime, ši aplinkybė nurodoma rezoliucijoje, tarnybiniame pranešime arba prokuroro nutarime ar reikalavime. Pradėjęs naujai paaiškėjusios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, prokuroras užpildo nusikalstamos veikos statistinę kortelę.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Arctic Fisching“ nuosavybės teisių apribojimą Nutarimu skyrė tada, kai ikiteisminiame tyrime dar nebuvo tiriama nusikalstama veika, kuri leistų taikyti šią procesinę prievartos priemonę, nebuvo pareikšto civilinio ieškinio ir nukentėjusiųjų, kurie BPK 109 straipsnio nustatyta tvarka galėtų pareikšti ieškinį, nebuvo civilinio ieškovo, kuris BPK 110 straipsnio nustatyta tvarka turėtų teisę reikalauti atlyginti dėl įtariamojo veiksmų patirtą žalą, taip pat nebuvo ir įtariamųjų, kurių atžvilgiu galėtų būti pareikštas civilinis ieškinys, o tai reiškia, kad pareiškėjas, kaip tyrimą kontroliuojantis prokuroras, toje ikiteisminio tyrimo stadijoje nesilaikė nurodytų formaliųjų ir imperatyviųjų BPK reikalavimų.

4. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 2 dalyje (Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas) ir BK 300 straipsnio 1 dalyje (Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), kurios leidžia taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę, buvo pradėtas 2016 m. balandžio 22 d., t. y. jau po prokuroro nutarimo taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą priėmimo.

4.1. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas, atlikdamas prokuroro pareigas šiame ikiteisminiame tyrime, nebuvo nuoseklus, t. y. gavęs duomenų apie galimą nusikalstamą veiką pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo nepradėjo, tačiau procesinę prievartos priemonę taikė, todėl ir buvo padaryta išvada apie pritaikytos procesinės prievartos priemonės neteisėtumą.

Atsiliepimas

4.2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. esant analogiškoms aplinkybėms priėmė kitokį sprendimą dėl jo 2016 m. gegužės 27 d. nutarimo, kuriuo pakartotinai apribojo bendrovės nuosavybės teisę į tuos pačius laivus. Atsakovė pabrėžia, kad tuo metu jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl naujų anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų, todėl teismas, vertindamas iš esmės kitos apimties ikiteisminio tyrimo duomenis, ir nustatė buvus teisinį pagrindą prokurorui taikyti šią procesinę prievartos priemonę.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas V. L. iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė prokurorė Loreta Pikelienė (2017 m. birželio 19 d. įgaliojimas Nr. 17. 9–3563) iš esmės rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia, nustatyta:

1. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 4 d., vadovaudamasis BPK 116 straipsniu (Civilinio ieškinio užtikrinimas), 151 straipsniu (Laikinas nuosavybės teisės apribojimas) ir 152 straipsniu (Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą), atlikdamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nusprendė 6 mėnesių laikotarpiui (nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. spalio 4 d.) skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Arctic fishing“ priklausančiam turtui – žvejybiniams laivams „Žalgiris“ IMO Nr. 8016433, „Karalius“ IMO Nr. 7917733 ir „Juros vilkas“ IMO Nr., 7814632, esantiems Norvegijos Karalystės teritorijoje, visiškai apribojant nuosavybės teises, tame tarpe uždraudžiant šiuos laivus išregistruoti iš Lietuvos jurų laivų registro, parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti valdymo ir nuosavybės teises, taip pat uždraudžiant ir išplaukti iš Norvegijos Karalystės teritorinių vandenų. Paskirtos procesinės prievartos priemonės motyvai – siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, kadangi nurodyti žvejybiniai laivai galimai įgyti nusikalstamu būdu (I t., b. 1. 148–150).

2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi išnagrinėjo UAB „Arctic fishing“ atstovo skundą dėl prokuroro V. L. Nutarimo laikinai apriboti nuosavybės teises ir šį skundą atmetė nurodydamas, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „Arctic Fishing“ priklausančiam turtui laikytas teisėtai ir pagrįstai, esant būtiniesiems BPK numatytiems pagrindams, t. y. siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pareiškėjas 2016 m. balandžio 22 d. pradėjo ikiteisminį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad 2014 m. sausio-vasario mėnesiais Lietuvos saugios laivybos administracijai laivų „Karalius“, „Jūros vilkas“ bei „Žalgiris” įregistravimui buvo pateiktos galimai suklastotos šių laivų pirkimo-pardavimo sutartys ir perdavimo-priėmimo aktai, kad UAB „Arctic fishing“ įgijo ir naudojosi laivais žinodama, kad jie gauti nusikalstamu būdu (žr. Išvadą, I t., b. l. 7-37).

4. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje (I t., b. 1. 142–147) išnagrinėjo UAB „Arctic fishing“ atstovo advokato Ž. V. skundą dėl prokuroro V. L. 2016 m. balandžio 4 d. Nutarimo paskirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą ir dėl 2016 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria šis nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir paliktas galioti.

4.1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. panaikino 2016 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, priimdama skundžiamų nutartį nepakankamai išsamiai susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir neįsigilino į faktines aplinkybes. Ikiteisminis tyrimas pradėtas ir vykdomas pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau prokuroro Nutarimo skirti procesinę privartos priemonę – laikinų nuosavybės teisių apribojimų pagrindas buvo tai, kad šiame ikiteisminiame tyrime 2016 m. kovo 29 d. buvo gautas Rusijos kompanijų OOO Bering “ ir OOO „ Čatka “ vardu jų atstovo advokato M. K. pasirašytas pranešimas dėl civilinio ieškinio byloje pareiškimo 13 259 751,51 eurų sumai ir pateiktas ekspertizės ciklas, kuriame padarytos išvados, kad žvejybinių laivų „Bristal“ (dabartinis pavadinimas „Karalius“), „KapitanBasov“ (dabartinis pavadinimas „Žalgiris“), „Sajany“ (dabartinis pavadinimas „Jūros vilkas“) pirkimo pardavimo sutartyse ir perdavimo priėmimo aktuose A. K. vardu pasirašė ne A. K. ir šios sutartys bei aktai yra galimai suklastoti. Šiuo pagrindu minėtos Rusijos bendrovės prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį.

4.2. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo UAB „Arctic Fishing“ turtui taikymas vienu iš pagrindų – siekiant užtikrinti galimų turto konfiskavimų, nesant jo patvirtinimui jokių duomenų, buvo negalimas.

5. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 27 d., vadovaudamasis BPK 116 straipsniu (Civilinio ieškinio užtikrinimas), 151 straipsniu (Laikinas nuosavybės teisės apribojimas) ir 152 straipsniu (Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą), atlikdamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), nusprendė 6 mėnesių laikotarpiui (nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d.) skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Arctic fishing“ priklausančiam turtui – žvejybiniams laivams „Žalgiris“ IMO Nr. 8016433, „Karalius“ IMO Nr. 7917733 ir „Juros vilkas“ IMO Nr., 7814632, esantiems Norvegijos Karalystės teritorijoje, dalinai apribojant nuosavybės teises, tame tarpe uždraudžiant šiuos laivus išregistruoti iš Lietuvos jurų laivų registro, parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti valdymo ir nuosavybės teises, paliekant teisę jais naudotis. Paskirtos procesinės prievartos priemonės motyvai – siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir galimą turto konfiskavimą, kadangi nurodyti žvejybiniai laivai galimai įgyti nusikalstamu būdu (I t., b. 1. 152–154).

6. Generalinio prokuroro pavaduotojo, ėjusio generalinio prokuroro pareigas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, organizuojant ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini). Tarnybinio patikrinimo pradėjimo pagrindas – 2016 m. rugpjūčio 3 d. Vidaus tyrimų skyriaus išvada Nr. 17.9-4434, pateikta pagal UAB „Arctic fishing“ atstovo prašymą dėl pareiškėjo galimai neteisėtų veiksmų, turinčio tarnybinio pažeidimo požymius (I t., b. 1. 141).

7. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016 m. lapkričio 10 d. pateikė tarnybinio patikrinimo išvadą dėl prokuroro V. L. veiksmų Nr. 17.9-639 (I t., b. 1. 7–37). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. organizuodamas, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 03-6-73-15 pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bei jam vadovaudamas, nesant teisėto pagrindo (t. y. savalaikiai nepradėjus nurodytoje byloje ikiteisminio tyrimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nors tam buvo pagrindas ir neišsprendus civilinio ieškinio priėmimo klausimo), 2016 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą 6 mėnesių terminui skirti laikiną UAB „Arctic Pishing“ nuosavybės teisės apribojimą į žvejybinius laivus „Žalgiris“ IMO Nr. 8016433, „Karalius“ IMO Nr. 7917733 ir „Jūros vilkas“ IMO Nr. 7814632, skirdamas šią priemonę, nesilaikė procesinės prievartos priemonių laikymo proporcingumo ir ekonomiškumo principų, visiškai apribojo bendrovės nuosavybės teises, uždraudžiant nurodytus laivus ne tik išregistruoti iš Lietuvos jūrų laivų registro, parduoti, dovanoti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti valdymo ir nuosavybės teises, bet ir uždraudžiant jiems išplaukti iš Norvegijos Karalystės teritorinių vandenų. Šis nutarimas buvo panaikintas 2016 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnio, 151 straipsnio 1 ir 2 dalių, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojam ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 naujos redakcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-139, t. y. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 7 ir 9 punktų, Prokurorų etikos kodekso, patvirtino generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) 5. 4. 1 punkto reikalavimus ir nuostatas.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad pažeidimas padarytas neatsargiais veiksmais (dėl nerūpestingumo) – prokuroras nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal aptartas veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes (V. L. – turintis didelę patirtį apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras) galėjo ir turėjo tai numatyti. Dėl prokuroro padaryto pažeidimo kilo tokie neigimui padariniai: neteisėti V. L. veiksmai leido suabejoti prokuroro kompetencija ir susiformuoti nuomonei, kad jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų ir tuo buvo sumenkintas visos prokuratūros, kaip padedančios vykdyti teisingumą institucijos, autoritetas. Be to, prokuroro V. L. veiksmai sąlygojo UAB „Arctic fishing“ 907612,58 Eur civilinio ieškinio Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateikimą Vilniaus apygardos teismui, dėl kurio Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-5123- 392/2016.

Padariniai nevertintini kaip žymūs, nes Nutarimas galiojo palyginti neilgą laiką (nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 23 d.), iš dalies jo galiojimas buvo sąlygojamas ir 2016 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, o civilinio ieškinio pagrįstumas ir padarytos materialinės žalos dydis civilinėje byloje Nr. e2-5123-392/2016 Generalinės prokuratūros yra ginčijamas.

Išvadoje siūloma pripažinti, kad prokuroras V. L. padarė tarnybinį pažeidimą, bet netaikyti jam tarnybinės atsakomybės.

8. Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra 2016 m. lapkričio 22 d. teikimu dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo Nr. 17.9-6640 pasiūlė pripažinti, kad prokuroras V. L. padarė tarnybinį pažeidimą, bet netaikyti jam tarnybinės atsakomybės (I t., b. 1. 5–6).

9. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija, pripažino, jog pareiškėjas veikdamas kaip prokuroras, organizuodamas ir kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) padarė tarnybinį pažeidimą.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.

2. Prokurorų funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose. Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina generalinis prokuroras kolegijos patarimu. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalis). Prokurorų padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka (Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 4 dalis). Pagal Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalį tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ir teikimai nesaisto.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-17/2014). Minėtas teisinis reglamentavimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika patvirtina, kad prokuroras gali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą (netinkamą vykdymą) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-520/2017).

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo (pareigūno) veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-347/2012; kt.). Kitaip tariant, tai reiškia, kad ne kiekvienas prokuroro padarytas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą.

3. Minėta, kad skundžiama rezoliucija pripažinta, jog pareiškėjas V. L., kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini), pradėtą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), neturėdamas teisėto pagrindo (nepradėjus ikiteisminio tyrimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nors tam buvo pagrindas, neišsprendus civilinio ieškinio priėmimo klausimo), priėmė Nutarimą ir savo veiksmais pažeidė BPK 2 straipsnio, 151 straipsnio 1 ir 2 dalių, Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų, Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija), 7 ir 9 punktų, Prokurorų etikos kodekso 5.4.1 papunkčio reikalavimus ir nuostatas.

3.1. Teismas pabrėžia, kad šioje administracinėje byloje jis neturi teisinio pagrindo reviduoti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties (I t., b. 1. 142–147), kurioje iš esmės pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

3.2. Kartu dar kartą paminėtina, kad ne kiekvienas prokuroro padarytas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimas reiškia tarnybinio nusižengimo padarymą. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį, t. y. prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika; 151 straipsnio 1 ir 2 dalis, t. y. civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. Juridinio asmens nuosavybės teisė gali būti laikinai apribota prokuroro nutarimu, kai: 1) siekiama užtikrinti galimą turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytais atvejais ir galimą išplėstinį turto konfiskavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje numatytais atvejais; 2) siekiama užtikrinti civilinį ieškinį, jei yra pakankamas pagrindas juridinį asmenį įtraukti civiliniu atsakovu; Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, t. y.

prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi; 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, t. y. prokurorai privalo gerbti ir ginti asmens teises ir laisves, tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus; Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija), 7 ir 9 punktus, kad pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, siekdamas užtikrinti baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) ir vykdydamas pareigą imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.), prokuroras užtikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą ir atlikimą per trumpiausią laiką, proceso dalyvių teises ir galimybę jomis pasinaudoti, parenka efektyvias ir proporcingas procesines prievartos priemones, nustato ir keičia tyrimo kryptis, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas greitai, racionaliai ir efektyviai; organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, kontroliuodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinę veiklą prokuroras vadovaujasi bendraisiais baudžiamojo proceso principais, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, tiesioginio ir nepertraukiamo vadovavimo, kokybės ir operatyvumo reikalavimais, veiksmų planavimo ir koordinavimo, protingumo, ekonomiškumo ir kitais principais; Prokurorų etikos kodekso 5.4.1 papunktį, kad prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų. Teismas, įvertinęs šių teisės nuostatų turinį, konstatuoja, kad duomenų Išvadoje, jog pareiškėjas padarė šių paminėtų teisės nuostatų pažeidimą, sudarantį tarnybinio nusižengimo sudėtį, nėra. Pirma, jokiame teisės akte nėra nustatyta, per kokį konkretų laiką turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal konkretų BK straipsnį, todėl Išvadoje pateiktas vertinimas, kad pareiškėjas pradėjo ne laiku tyrimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nėra pagrįstas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dar 2016 m. balandžio 22 d., t. y. mėnesį iki Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties priėmimo, jau buvo pradėjęs tyrimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tame pačiame ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3, 4 punktus). Antra, nevertinant Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutarties, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo teisinio pagrindo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą UAB „Arctic fishing“ priklausančiam turtui, nesant pradėtam ikiteisminiam tyrimui pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo minėtoje nutartyje nebuvo įvertintas faktas, jog mėnesį iki šios nutarties priėmimo tame pačiame ikiteisminiame tyrime (duomenys neskelbtini) jau buvo atliekamas tyrimas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Tarnybinio patikrinimo išvadoje į tai buvo būtina atsižvelgti, tačiau tai nebuvo įvertinta. Teismo vertinimu, vien formalus tarnybinio patikrinimo Išvadoje pateiktas konstatavimas, kad Kauno apygardos teismas pripažino pareiškėjo priimtą nutarimą nepagrįstu, neįvertinus to, kad pareiškėjas jau buvo pradėjęs tyrimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tame pačiame ikiteisminiame tyrime, daro pagrindą konstatuoti, kad Išvadoje visiškai nenustatyta pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis. Trečia, teismas pabrėžia, kad, nors Išvadoje dar pabrėžiama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo neproporcingas, tačiau teismas su tuo nesutinka, ypač įvertinęs, kad dėl to Kauno apygardos teismas minėtoje nutartyje nepasisakė. Teismas ypač pabrėžia, kad toks prokuroro procesinių veiksmų vertinimas (proporcingas ar neproporcingas buvo laikinas nuosavybės teisės apribojimas), kai dėl to nepasisakė teismas, atliekamas tarnybinio patikrinimo metu, turėtų būti itin preciziškas, nes priešingu atveju vidaus tyrimą atliekantys pareigūnai galėtų pažeisti prokuroro nepriklausomumą, galimai sudarytų neteisėtą praktiką, neteisėtai ribojančią prokurorų galimybę atlikti procesinius veiksmus.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į tai, kad Išvadoje apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatų, kurių pareiškėjas nepažeidė, išvardinimu, į tai, kad pareiškėjas, nors ir padarė baudžiamojo proceso pažeidimą savo nutarime tiksliai neįvardindamas Baudžiamojo kodekso straipsnių, tačiau tarnybinio pažeidimo sudėties teismas nenustatė, darytina išvada, kad pareiškėjas nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, todėl jo skundas tenkintinas, o Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliucija, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. lapkričio 28 d. rezoliuciją, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis