Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Modus distribution“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos darbo ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos vertinimu, VDI netinkamai įvertino faktinę situaciją. Pažymi, kad Bendrovėje pastaruosius trejus metus nuolat vyko dideli pokyčiai, keitėsi daug darbuotojų bei Bendrovės vadovė. Dėl didelės darbuotojų kaitos Bendrovėje ir žmogiškųjų faktorių buvusi Bendrovės vadovė nepatikrino visų trečiųjų šalių piliečių laikinų leidimų gyventi išdavimo pagrindo ir to pasėkoje buvo padaryti formalūs trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai.

Nurodo, kad Inspekcija Nutarimu pareiškėjai skyrė 300 Eur baudą, tačiau užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo kvalifikavimas Bendrovei sukels nepagrįstai neproporcingus padarinius, vertinant tai, jog pripažinus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, kitiems, teisėtai Bendrovėje įdarbintiems trečiųjų šalių piliečiams, bus pagrindas naikinti laikinus leidimus gyventi ir Bendrovė taip pat negalės įdarbinti kitų trečiųjų šalių piliečių, taip pat neproporcingai apribos Bendrovės galimybę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nes Bendrovė bus įtraukta į nepatikimų juridinių asmenų sąrašą. Bendrovei apribojus galimybę vienerius metus įdarbinti naujus trečiųjų šalių piliečius bei suteikus pagrindą naikinti esamiems trečiųjų šalių piliečiams – darbuotojams - leidimus gyventi, bus paralyžiuota Bendrovės vykdoma veikla ir galimai Bendrovė bus priversta pradėti likvidavimo ar bankroto procedūras.

VDI nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Bendrovė jokių kitų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų nėra padariusi, dėl ko laikytina, kad pažeidimas yra formalaus pobūdžio ir padarytas dėl trejus metus Bendrovėje nuolat vykstančių didelių pokyčių. Pareiškėja nuolat įdarbina trečiųjų šalių piliečius, todėl jai yra žinoma Migracijos departamento nustatyta darbdavio pakeitimo tvarka. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) nagrinėjamas kitas UAB „Modus distribution“ skundas dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo, tad pareiškėjai žinomos Užimtumo įstatymo pažeidimo pasekmės, todėl šiuo atveju turėjo veikti apdairiai. VDI vertinimu, pareiškėja, nuolat dirbdama su trečiųjų šalių piliečiais ir pakankamai gerai išmanydama jų įdarbinimo tvarkos reikalavimus, tos tvarkos sąmoningai nesilaikė, nes, įdarbindama užsieniečius prioritetą teikė Bendrovės interesų tenkinimui, o ne galiojančių įstatymų reikalavimų laikymuisi. Dėl to negalima laikyti, jog buvo padarytas pavienis, trumpalaikis ir mažai pavojingas pažeidimas. Pareiškėja, pasirinkusi priešingą teisei veikimo modelį, negalėjo nesuprasti, kad jos veiksmai neteisėti, tačiau vis tiek juos atliko, t. y. pati prisiėmė atsakomybę už kilsiančias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad pažeidimas nėra vienkartinio pobūdžio, kadangi yra nustatyti septynių užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo faktai, o tai įrodo pažeidimų sistemiškumą. VDI užsieniečius tikrinimui pasirinko atsitiktine tvarka, ir pasirinkus darbuotojus atsitiktinai, iš devynių įdarbinimo atvejų, buvo nustatyti septyni pažeidimai.

VDI vertinimu, Nutarimu paskirta bauda yra tinkama ir proporcinga esamai situacijai, kadangi buvo vertintas nustatytų pažeidimų mastas: nustatyti septyni atvejai, kurie truko ilgą laiką. Administracinė nuobauda, šiuo atveju sankcija, yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta Bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad Užimtumo įstatymo pažeidimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadariusi, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl VDI Nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija (300 Eur) už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VDI Kauno teritoriniame skyriuje, vykdant VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. EV-149 ir VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 6 d. potvarkį Nr. E2VK-171, atliktas Bendrovės planinis patikinimas.

VDI 2023 m. spalio 18 d. įpareigojo pareiškėją pateikti informaciją, ar trečiųjų šalių piliečiams P. P., V. A., Z. I., S. S., K. V., S. I., P. A., D. A. ir P. Y. yra išduotos nacionalinės D vizos ar leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kam tarpininkaujant išduotos nacionalinės D vizos ar leidimai laikinai gyventi. VDI 2023 m. lapkričio 23 d. nuvyko Bendrovės registruotu adresu, tačiau šiuo adresu nerado Bendrovės. Bendrovės atstovė 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo sutartis.

VDI atstovas 2023 m. gruodžio 5 d. nuvyko į Bendrovės atstovės (direktorės) gyvenamąją vietą, tačiau Bendrovės atstovė negalėjo pateikti VDI prašomų tachografo duomenų, darbo užmokesčio duomenų, atostogų grafikų, Bendrovės direktorės komandiruočių įsakymų ir kita. Bendrovės atstovė paaiškino, kad ji Bendrovėje direktorės pareigas pradėjo eiti nuo 2023 m. spalio 12 d., buvęs Bendrovės vadovas neperdavė visų Bendrovės dokumentų.

2023 m. gruodžio 6 d. VDI pakartotiniu nurodymu Nr. SD-2-28581 pareikalavo, jog pareiškėja pateiktų nepateiktus tyrimui reikalingus dokumentus. Dokumentai pateikti 2023 m. gruodžio 12 d.

Patikrinimo metu iš gauto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 29 d. rašto Nr. 10K-13491 VDI nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui P. P. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“.

VDI skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad Bendrovė, būdama darbdaviu, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, tvarką, o būtent, įdarbino ir leido dirbti trečiosios šalies piliečiams: 1) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. P. nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 2) (duomenys neskelbtini) piliečiui P. A. nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 3) (duomenys neskelbtini) piliečiui S. S. nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 4) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. S. nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2023 m. spalio 9 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 5) (duomenys neskelbtini) piliečiui A. V. nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjas įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“), 6) (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K. nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėjai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), 7) (duomenys neskelbtini) piliečiui I. Z. nuo 2021 m. kovo 16 d. iki 2023 m. spalio 20 d. tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį (kvietėja įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) Bendrovė pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Už nustatytą pažeidimą Bendrovei skirta 300 Eur bauda.

Pareiškėja iš esmės nustatyto pažeidimo neginčija, tačiau akcentuoja pažeidimo mažareikšmiškumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (UTPĮ) ir Užimtumo įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. birželio 15 d., toliau – ir UĮ).

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

ĮUTP 44 straipsnio 6 dalis nustato tvarką, pagal kurią, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Toks teisinis reguliavimas sudaro galimybę kontroliuoti ir prižiūrėti užsieniečių buvimo Lietuvoje ir darbo teisinių santykių teisėtumą.

Apibendrinant, ginčo santykiams taikytini teisės aktai nustato, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi ĮUTP 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas; užsienietis gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka; pažeidimu laikomas įdarbinimas užsieniečių, kurie turi leidimus laikinai gyventi, išduotus kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu, tokiu atveju veika kvalifikuojama pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-682-624/2023, Nr. eA-307-662/2023). LVAT aiškinimu, šių įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys, ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. eA-307-662/2023). Šių nuostatų aiškinimas nereiškia, kad darbdavys turi atlikti užsieniečiui priskiriamas pareigas, t. y. kreiptis dėl sprendimo pakeisti darbdavį priėmimo, tačiau tai neatleidžia darbdavio, įdarbinant trečiųjų šalių piliečius, laikytis teisės aktų reikalavimų.

Kaip jau minėta anksčiau pareiškėja iš esmės neginčija konstatuoto pažeidimo, tačiau akcentuoja pažeidimo mažareikšmiškumą. Pažymėtina, kad Užimtumo įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo atsakomybės už šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą dėl veikos mažareikšmiškumo. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Naujos ir aktualios ginčui redakcijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334, VII skyriaus ”Teisės aktų pažeidimai, kurie patikrinimo metu laikomi mažareikšmiais” 46 punktas nustato, kad ūkio subjekto veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams, neįtrauktiems į atitinkamus kontrolinius klausimynus, vertinama tik išimtiniais atvejais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 38 straipsnio nustatyta tvarka. Planinio ar neplaninio patikrinimo metu pastebėjus teisės aktų reikalavimų, neįtrauktų į kontrolinius klausimynus, pažeidimus, žodžiu pareikalaujama juos pašalinti (pageidautina – iki patikrinimo pabaigos), įrašant dėl šių pažeidimų kontroliniame klausimyne probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas (47 punktas). Kai teisės akto reikalavimo, neįtraukto į kontrolinį klausimyną, pažeidimas gali padidinti riziką nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti arba (ir) padaryti reikšmingos žalos ar sukelti realų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, visuomenei, aplinkai, kitų asmenų interesams, taikomos teisės aktų numatytos poveikio priemonės (48 punktas). Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie septynių užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, pažeidimo trukmę, sutiktina su atsakovo išvadomis apie pažeidimo sistemiškumą ir tuo, kad nenustatyta šioje byloje išimtinių aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą svarstyti dėl padaryto pažeidimo mažareikšmiškumo. Juolab, kad mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu laikytini pažeidimai, kuriuos galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje (VAĮ 38 str. 1 d.). Šiais byloje nustatytais atvejais pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas darbdavio pakeitimas yra gerokai ilgiau trunkanti administracinė procedūra, todėl pagrindo nustatytus pažeidimus laikyti mažareikšmiais nebuvo teisinio pagrindo.

VDI, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskyrė vidutinę finansinę sankciją. Pareiškėja skunde teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl žmogiškos klaidos, ji nutraukė darbo santykius su užsieniečiais, todėl paskirta bauda yra neproporcinga.

Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad padarytą pažeidimą galėjo sąlygoti žmogiškoji klaida. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti užsieniečiai Bendrovėje dirbo nuo 1 iki 3 metų, todėl laikytina, kad pažeidimas truko ilgą laiką. Be to, nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad tai pavienis atvejis, nes nustatyti septyni užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo atvejai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų nutraukusi pažeidimą iki pažeidimo tyrimo pradžios. Pareiškėja nutraukė pažeidimą 2023 m. spalio 20 d., tyrimas buvo pradėtas 2023 m. spalio pradžioje. Pareiškėjos teiginiai apie galimas kilti pasekmes dėl konstatuoto pažeidimo nesudaro pagrindo išvadai, kad paskirta neproporcingo dydžio bauda. Pareiškėjos teiginiai, kad ji pirmą kartą yra patraukta atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, neturi reikšmės paskirtos baudos dydžiui, nes kaip jau minėta pažeidimas buvo sistemiškas (nustatyti septyni pažeidimo atvejai), pažeidimas truko ilgą laiką (šiame sprendime nurodyti užsieniečiai Bendrovėje dirbo nuo 1 iki 3 metų). Pareiškėjai pagrįstai skirta vidutinė galima už pažeidimą bauda, įvertinus tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra teisinio pagrindo pareiškėjos skundo argumentų pagrindu naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Modus distribution“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Jovita Einikienė Violeta Petkevičienė Eglė Žulytė-Janulionienė