- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e1-1368-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31696-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė
supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 60 valandų nemokamų darbų bausme; 4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 310 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 5) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹straipsnio 1 dalį – galutine 40 parų arešto bausme, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. Š., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sugyventinei), o būtent – 2021 m. rugsėjo 12 d. 17.05 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. Z. – ne mažiau kaip vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai per dešinį skruostą, po to suėmęs kaire ranka už plaukų – tampė, o dešine ranka suėmęs už kaklo – smaugė. Tokiais veiksmais T. Š., tyčia smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai (savo šeimos nariui) – savo sugyventinei R. Z..
2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).
4. Kaltinamojo T. Š. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.
4.1. Kaltinamasis T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. nuo pietų iki 17 val. jis su pažįstamu sėjo laukus. Darbų metu išgėrė 4 vienetus 0,5 l talpos alaus, jautėsi apsvaigęs, suprato, kad yra neblaivus. Maždaug 17 val. grįžo į namus, adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno su sugyventine R. Z.. Butas nuosavybės teise priklauso sugyventinei, su kuria kartu gyveno apie tris mėnesius, maždaug nuo 2021 m. birželio mėnesio, vedė bendrą ūkį. Grįžęs į namus, rado juose sugyventinę su drauge, kurios duomenų nežino, jos buvo svetainėje. Pamatęs, kad R. Z. gražiai apsirengusi, paklausė jos, ar ji buvo kur nors išėjusi, ji atsakė, kad nebuvo. Jis nepatikėjo ir klausė, kodėl meluoja, reiškė pretenzijas R. Z., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vienas kitą vadino įžeidžiančiais žodžiais. Konflikto metu, būdamas svetainės kambaryje, tyčia sugyventinei R. Z. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairį skruostą, R. Z. pradėjo rėkti, taip parodydama, kad jai skauda. Ji išėjo į virtuvę, jis ėjo paskui ją, atėjęs į virtuvę, vėl su ja konfliktavo. Konflikto metu patempė ją už galvos plaukų bei dviem rankomis suėmęs už kaklo – spaudė. R. Z. pradėjus rėkti, jis ją paleido, daugiau su ja nekonfliktavo. Namuose buvusi R. Z. draugė matė konfliktą. Po maždaug dešimtiems minučių atvažiavo R. Z. tėvai, brolis. R. Z. tėvams apie tai, kad tarp jų įvyko konfliktas, nepasakojo. Maždaug po trisdešimties minučių (po konflikto) atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį išvežė į Elektrėnų P. D. padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, R. Z. po įvykio atsiprašė. Įvykio metu buvo neblaivus, kas galėjo lemti netinkamus jo veiksmus prieš sugyventine R. Z.. Padarytą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino. Pasižadėjo, kad ateityje nedarys nusikalstamų veikų, prieš R. Z. nesmurtaus (b. l. 97–99, 105–106).
4.2. Nukentėjusioji R. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), butas nuosavybes teise priklauso jai ir buvusiam jos vyrui. Minėtame bute gyvena kartu su sugyventiniu T. Š. (nuo 2021 m. birželio mėnesio), veda bendrą ūkį, gyvena dviese. 2021 m. rugsėjo 12 d., maždaug nuo 13 val., bute buvo kartu su drauge L. B., su kuria gėrė kavą, alkoholio nevartojo. Maždaug apie 17 val. į namus grįžo sugyventinis T. Š., kuris buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kiek jis išgėrė, nurodė, kad 3 vienetus 0,5 l talpos alaus, tačiau akivaizdžiai matėsi, kad jis yra išgėręs daugiau. T. Š. atėjęs į kambarį, kuriame ji su drauge L. sėdėjo ant sofos, pradėjo reikšti pretenzijas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu svetainės – miegamojo kambaryje T. Š., priėjęs prie jos, vieną kartą kairės rankos delnu sudavė jai į dešinį skruostą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo šaukti ir išėjo į virtuvę. Paskui ją atėjo T. Š., tarp jų vėl kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. Š. mėgino atimti telefoną, kurį ji laikė suspaudusi rankoje. Kadangi ji telefono neatidavė, jis su dešine ranka paėmęs už kaklo ją smaugė, o su kaire ranka suėmęs galvos plaukus į kumštį tempė, taip juos raudamas, dėl ko ji jautė stiprų fizinį skausmą, verkė ir rėkdama jam sakė „paleisk mane, man skauda“. Tačiau T. Š. ilgai jos nepaleido. Po to ji šaukė draugei, kad ji iškviestų policiją. Draugei pradėjus rinkti policijos numerį telefone, tai pamatęs T. Š. ją paleido, tarp jų toliau tęsėsi konfliktas, kurio metu ji norėjo išeiti iš virtuvės, tačiau T. Š. patempė ją už viršutinių rūbų. Atstūmus jį, jis dviem rankomis sugriebė už R. Z. kaklo ir stipriai spausdamas smaugė. Ji prašė jo nustoti, kadangi jai skaudėjo, tačiau jis jos prašymus ignoravo, todėl ji vėl sakė L.i, kad ši kviestų policiją. L. atsakė „jau kviečiu“, po ko, galimai tai išgirdęs, T. Š. ją paleido ir ji nuėjo į kambarį. Po įvykio praėjus maždaug penkioms minutėms į namus atėjo jos tėvai (motina, tėvas), brolis ir jos mažametė duktė (dešimties metų), kuri gyvena pas jos tėvus. Ji tėvams papasakojo apie įvykį, jos tėvas bendravo su T. Š. dėl jo elgesio. Po maždaug trisdešimties minučių nuo tėvų atėjimo atvažiavo policijos pareigūnai, jie T. Š. išvežė į Elektrėnų PK, atvykusi GMP brigada apžiūrėjo ją ir išvežė į VšĮ Elektrėnų ligoninės priimamąjį, ją apžiūrėjęs gydytojas davė išrašą. Konflikto metu T. Š. buvo neblaivus, agresyvus, dažniausiai, kai jis būna neblaivus, tarp jų kyla konfliktai, jis pradeda smurtauti, tai ne pirmas kartas, kai T. Š. jos atžvilgiu smurtauja, tačiau policijos ji nekvietė, kadangi jam atleisdavo. Konfliktą ir visą įvykį matė jos draugė L. B., daugiau liudytojų nebuvo (b. l. 13–18, 39–41).
4.3. Liudytoja L. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 12 d. lauke sutiko draugę R. Z., kuri pasiūlė pas ją namuose, adresu – (duomenys neskelbtini) išgerti kavos, kelinta tai buvo valanda, neprisimena. Alkoholio nevartojo. Maždaug apie 17 val. į R. Z. namus parėjo jos sugyventinis T., ji jo nepažįsta, matė pirmą kartą. T. akivaizdžiai buvo neblaivus, su savimi atsinešė alaus. Jai sėdint su R. Z. kambaryje, ant lovos, T. pradėjo pakeltu tonu reikšti jai pretenzijas, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktui kiek nurimus, R. Z. nuėjusi į virtuvę telefonu kažkam skambino, tai suerzino T., jis nuėjęs į virtuvę bandė atimti iš jos telefoną, kurio R. nenorėjo jam atiduoti. T., būdamas agresyvus, su dešine ranka sudavė R. vieną kartą į kairį skuostą, po ko dešine ranka sugriebęs R. už kaklo spaudė, o su kaire ranka laikė galvos plaukus, juos tampė. R. šaukė, sakė T., kad jis ją paleistų, nes jai skauda, tačiau T. nereagavo. Tada R. prašė jos iškviesti policiją, po jos žodžių ji skambino policijai, tą išgirdęs, T. R. paleido. Įvykio metu ji stovėjo virtuvės tarpduryje, matė, kaip T. smurtavo prieš R., o pradėjusi bendrauti telefonu su policijos pareigūnais nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos. Į kambarį atbėgo R. ir atsisėdo šalia jos, paskui ją atėjo T. ir dešine ranka sudavė R. į kairį skuostą, po to T. nusiramino, pasiėmęs alų gėrė jį kambaryje. Po kurio laiko, maždaug po valandos, nurimus konfliktui, atvažiavo R.s tėvai, R. tėvams papasakojo, kad T. prieš ją smurtavo, R.s tėvas aiškinosi su Tomu dėl jo elgesio. Maždaug po valandos nuo tėvų atvykimo atvažiavo policijos pareigūnai ir išvežė T., o R. palydėjo ją į lauką. Įvykio metu R. ir T. vienas kito atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, T. buvo neblaivus, tačiau grasinimų R. nesakė. Ji norėjo užstoti R., tačiau T. liepė nesikišti. Anksčiau yra girdėjusi, kad R. su Tomu dažnai konfliktuoja, apie tai, kad T. prieš R. smurtauja, žinojo iš kitų žmonių. Įvykio metu namuose daugiau jokių žmonių nebuvo (b. l. 50–52).
4.4. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – bendrabučio tipo gyvenamasis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje grumtynių požymių nematyti, daugiau nusikalstamai veikai būdingų pėdsakų nėra ir nepaimta (b. l. 19–21).
4.5. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas objektas – R. Z. medicininiai dokumentai – gydytojo išrašas, gautas iš VšĮ „Elektrėnų ligoninė“. Medicininių dokumentų apžiūrą atliko specialistas Januš Rybalko, kuris, išnagrinėjęs R. Z. medicininį dokumentą, t. y. gydytojo išrašą iš VšĮ „Elektrėnų ligoninė“, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, padarė išvadą, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių neužfiksuota (b. l. 57–59).
4.6. Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje duomenimis, R. Z. užfiksuotas patinimas prie dešinės akies, ji buvo šoko būsenoje, akivaizdžiai bijojo, buvo susijaudinusi (b. l. 8–11).
4.7. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos A. R. tarybinio pranešimo dėl T. Š. neblaivumo nustatymo duomenimis, T. Š. kategoriškai atsisakė pasitikrinti neblaivumą (b. l. 71–72).
4.8. Policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. rugsėjo 12 d. 17.11 adresu – (duomenys neskelbtini), registruotas pranešimas, kuriame užfiksuota, kad bute pranešėjos draugę muša sugyventinis, pokalbio metu girdėjosi isteriškas moters verkimas. GMP atsisakė. Nepilnamečių namuose nėra. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas – 2021 m. rugsėjo 12 17.10 val. Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad apie 17.05 val. atėjęs R. Z. sugyventinis T. Š. pradėjo rėkti ir smurtauti. Jis sudavė jai su kairė ranka per veido sritį, taip pat ją smaugė ir tampė už plaukų. Nukentėjusioji išsikvietė policiją apie 17.10 val. Vyras sulaikytas 18.05 val. ir 18.35 val. pristatytas į Elektrėnų PK (b. l. 28–31).
4.9. R. Z. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, 2021 m. rugsėjo 12 d. apie 17.05 val. vieno kambario bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis T. Š. žodinio konflikto metu sudavė jai vieną smūgį rankos delnu į dešinės pusės skruostą, jai nuėjus į virtuvę, jis, atėjęs paskui ją, pradėjo ją tampyti už plaukų, bei suėmęs rankomis už kaklo smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 13–18).
Motyvuojamoji dalis
5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios, liudytojos L. B. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama T. Š. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis tyčia ne mažiau kaip vieną kartą kairės rankos delnu sudavė per dešinį skruostą nukentėjusiajai R. Z., po to suėmęs kaire ranka už plaukų – tampė, o dešine ranka suėmęs už kaklo ją smaugė – sukėlė savo sugyventinei R. Z. fizinį skausmą. Kaltinamojo T. Š. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad T. Š. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.
6. Prokuroras siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam – 90 arešto parų bausmę (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 60 parų areštą). T. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per aštuonių mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 121–124).
9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o kai veiką padaro recidyvistas – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, taip pat pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kaltinamasis nedirba, yra penkis kartus teistas, per trijų metų laikotarpį baustas administracine tvarka.
11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo T. Š. atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – areštą, maksimaliam arešto bausmės terminui – 90 paroms. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
12. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, arešto bausmė bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.
13. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. 18.05 val. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 15 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai (b. l. 112, 113, 115, 116).
14. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117–119), paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto bausmę.
T. Š. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. 18.05 val. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. 15 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti T. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
T. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalimi, T. Š. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.