Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Audi A4“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Land Rover“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Nissan Qashqai“ pardavimo sutarties) 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Audi A4“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1 845,34 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Land Rover“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1 845,34 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Kia Sportage“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1 845,34 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl „Nissan Qashqai“ daniškų dokumentų) 70 MGL (1 845,34 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl „Audi A4“ įsigijimo) 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl „Land Rover“ įsigijimo) 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl „Kia Sportage“ įsigijimo) 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 189 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl „Nissan Qashqai“ įsigijimo) 120 MGL (4 519,20 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimu ir dalinio sudėjimo būdu, V. L. paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2016-03-31 iki 2016-04‑05, jį prilyginant 14 MGL dydžio baudai.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. V. L. nuteistas už tai, kad jis suklastojo dokumentą, o būtent: 2014-08-02 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto pasiruošęs standartinį užsienietišką „Kaufvertrag gebrauchtwagen“ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanką, užpildė automobilio „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje A. M. pasirašius kaip pirkėjui, jis į sutarties blanką įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio pardavėja yra J. J. J., ir pasirašė jos vardu, nors automobilio pardavėjas buvo jis pats.

2. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis suklastojo dokumentą, t. y. 2014-12-02 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto pasiruošęs standartinį užsienietišką „Kaufertrag uber ein gebrauchtes Kraftfahrzeug“ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanką, užpildė automobilio „Land Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje E. D. pasirašius kaip pirkėjui, jis į sutarties blanką įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio pardavėjas yra M. L., ir pasirašė jo vardu, nors automobilio pardavėjas buvo jis pats.

3. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis suklastojo dokumentą, t. y. 2015-02-24 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš anksto pasiruošęs standartinį užsienietišką „Kaufertrag uber ein gebrauchtes Kraftfahrzeug“ automobilio pirkimo-pardavimo sutarties blanką, užpildė automobilio „Nissan Qashqai“, VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje T. S. pasirašius kaip pirkėjui, jis į sutarties blanką įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad automobilio pardavėjas yra R. S., ir pasirašė jo vardu, nors automobilio pardavėjas buvo jis pats.

4. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-04-09 iki 2014-08-02, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą danišką automobilio „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė iki 2014-08-02, kol (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jį panaudojo parduodamas automobilį „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), A. M..

5. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-11-27 iki 2014-12-02, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą danišką automobilio „Land Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė iki 2014-12-02, kol (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jį panaudojo parduodamas automobilį „Land Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), E. D..

6. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015-01-12 iki 2015 metų vasario mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą danišką automobilio „Kia Sportage“, VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė iki 2015 metų vasario mėnesio tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, kol (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jį panaudojo parduodamas automobilį „Kia Sportage“, VIN: (duomenys neskelbtini), G. A..

7. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2014-10-03 iki 2015-02-24 tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo žinomai suklastotą dokumentą, o būtent ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą danišką automobilio „Nissan Qashqai“, VIN: (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė iki 2015-02-24, kol (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, jį panaudojo parduodamas automobilį „Nissan Qashqai“, VIN: (duomenys neskelbtini), T. S..

8. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis įgijo turtą žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2014-04-09, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš asmens vardu A. įsigijo automobilį „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), 25 834 Eur vertės, žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas ir ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2014-08-02 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilį „Audi A4“, VIN: (duomenys neskelbtini), už 11 000 Eur pardavė A. M..

9. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis įgijo turtą žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2014-11-27, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį „Land Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), 40 450 Eur vertės, žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas ir ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2014-12-02 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilį „Land Rover“, VIN: (duomenys neskelbtini), už 16 500 Eur pardavė E. D..

10. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis įgijo turtą žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015-01-12, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį „Kia Sportage“, VIN: (duomenys neskelbtini), 24 248 Eur vertės, žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas ir kuris yra ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2015 metų vasario pabaigoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilį „Kia Sportage“, VIN: (duomenys neskelbtini), už 12 800 Eur pardavė G. A..

11. Be to, jis nuteistas už tai, kad jis įgijo turtą žinodamas, kad šis turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2014-10-03, (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įsigijo automobilį „Nissan Qashqai“, VIN: (duomenys neskelbtini), 19 217 Eur vertės, žinodamas, kad minėtas automobilis yra pagrobtas ir ieškomas kaip vogtas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, tai yra, 2015-02-24 (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilį „Nissan Qashqai“, VIN: (duomenys neskelbtini), už 10 400 Eur pardavė T. S..

12. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-12 nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš V. L. uždraustos veiklos rezultatą, pardavus žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą – gautus 50 700 Eur.

12.1. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nes teismas nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 72 straipsnio nuostatų ir iš V. L. valstybės nuosavybėn nepaėmė šio asmens iš nusikalstamos veikos gautų pajamų, kaip nusikalstamos veikos rezultato. Nesutinka su teismo nuomone, kad taikius turto konfiskavimą V. L. atžvilgiu būtų pažeistas non reformatio in peius principas, nes šioje byloje V. L. apeliacinį skundą dėl nepagrįsto nuteisimo išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2018-12-18 nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-07-18 nuosprendį ir bylą grąžino ne teismui nagrinėti iš naujo, o prokurorui dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkančio kaltinamojo akto. Ši teismo nutartis kasacine tvarka skųsta nebuvo ir ja nebuvo sunkinama V. L. padėtis. Be to, ši teismo nutartis neatitinka nei vienos iš BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų sprendimų rūšių. Dėl to vėl buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas V. L. atžvilgiu ir 2019-07-24 buvo surašytas kaltinamasis aktas bei baudžiamoji byla perduota nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Taigi, iš esmės, buvo pradėtas naujas teismo procesas, buvo nagrinėjama nauja baudžiamoji byla, todėl šis naujas procesas nebeturėjo būti tapatinamas su ankstesniu procesu, o iš naujo bylą nagrinėjantis teismas nebebuvo saistomas panaikintu nuosprendžiu, todėl V. L. atžvilgiu taikyti BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir BPK 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą non reformation in peius principą nebuvo jokio pagrindo. Pažymi, kad nurodytas reikalavimas dėl non reformation in peius principo taikymo, apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ar perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, baudžiamojo proceso kodekse nėra reglamentuojamas. Dėl to apeliantas mano, kad apylinkės teismas byloje galėjo iš naujo spręsti klausimą tiek dėl bausmių skyrimo (net ir griežtesnių negu tos, kurios buvo paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-07-18 nuosprendžiu), tiek ir dėl klausimų, susijusių su turto konfiskavimu. Pažymi, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, bet ne bausmė.

12.2. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paimtos V. L. įgytos (žinomai nusikalstamu gautos) bei sąžiningiems įgijėjams realizuotos transporto priemonės, prokuroro sprendimais šios transporto priemonės buvo grąžintos sąžiningiems įgijėjams, o draudimo bendrovės, išmokėjusios kompensacijas automobilių savininkams (duomenys neskelbtini) Respublikoje, tokių prokuroro sprendimų neskundė, tačiau tai neužkerta kelio draudimo bendrovėms teikti ieškinius civilinio proceso tvarka sąžiningų įgijėjų atžvilgiu dėl daikto susigrąžinimo arba ieškinių kaltininko atžvilgiu dėl pastarojo nepagrįsto praturtėjimo. Kadangi automobilių paieškos nebuvo nutrauktos, tai draudė sąžiningiems įgijėjams, kuriems prokuroro nutarimais automobiliai buvo grąžinti, laisvai jais disponuoti (pvz., jų įkeisti ar perleisti tretiesiems asmenims) ir rodė, kad draudimo bendrovės reiškia pretenzijas į automobilius, todėl turto konfiskavimo institutas V. L. atžvilgiu nebuvo taikytas ir prokuroras apeliacinio skundo dėl turto konfiskavimo netaikymo ankstesnio proceso metu neteikė. Taip pat nurodo, kad iš naujo atlikus ikiteisminį tyrimą, atsirado iki tol neegzistavusi aplinkybė: 2019-06-26 iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauti nauji duomenys, kad 2019-06-26 (duomenys neskelbtini) Respublikos teisėsaugos institucijos automobilių paiešką nutraukė (raštas Nr. TR/3525/26/LT/19) ir tai rodo, kad draudimo bendrovės pretenzijų į automobilius atsisakė. Todėl naujai paaiškėjusi aplinkybė sudarė sąlygas iš naujo nagrinėjamoje byloje spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio taikymo V. L. atžvilgiu. Apeliantas mano, kad tokiu būdu, nebūtų pažeistas (netaikytinas) non reformation in peius principas.

12.3. Apeliantas taip pat skunde teigia, kad turto konfiskavimas privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Taigi, teismui yra nustatyta pareiga (imperatyvus reikalavimas) kaltininkui priklausantį konfiskuotiną turtą konfiskuoti visais atvejais. Nurodo, kad byloje nustatyta, jog V. L. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą – automobilius „Land Rover“, „Kia Sportage“, „Nissan Qashqai“ ir „Audi A4“, už bendrą 50 700 Eur sumą ir tokiu būdu gavo pajamų iš nusikalstamos veikos. Bylos nagrinėjimo metu V. L. negalėjo pateikti ir nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų jo nurodytų automobilių įsigijimo kainų, todėl laikytina, kad V. L. iš nusikalstamos veikos gavo tiek pajamų, už kiek pardavė automobilius jų pirkėjams, t. y. 50 700 Eur. Kadangi tai pajamos, gautos realizavus žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą (pajamos gautos iš nusikalstamos veikos), tokia pinigų suma laikytina nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, rezultatu, t. y. konfiskuotinu turtu. Dėl to apeliantas mano, kad teismas privalėjo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas ir iš V. L. konfiskuoti 50 700 Eur, o to nepadaręs, teismas netinkamai pritaikė (pažeidė) baudžiamąjį įstatymą.

13. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

14. Apeliacinis skundas netenkintinas.

15. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. L. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, nuteistajam paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, bausmių subendrinimo, tik prašo iš V. L. konfiskuoti 50 700 Eur, gautų V. L. pardavus žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

16. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas turto konfiskavimo V. L. nepaskyrė nurodęs, kad V. L., kaip apeliantas, negali būti pastatytas į nepalankesnę padėtį nei jo padėtis, kurioje jis buvo prieš paduodamas skundą ir kuri būtų likusi skundo nepadavus, nes priešingu atveju jo atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada V. L. netaikyti turto konfiskavimo nesutinka prokuroras, kurio nuomone, iš naujo byloje surašius kaltinamąjį aktą ir teisme iš naujo išnagrinėjus bylą bei priėmus naują nuosprendį, teismas nėra saistomas ankstesnio proceso metu priimtu nuosprendžiu, todėl paskyrus turto konfiskavimą nuteistojo V. L. padėtis nebūtų pasunkinta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad analizuojant non reformatio in peius draudimo principą, atkreiptinas dėmesys ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją Nr. R (92) 17 dėl nuoseklumo skiriant bausmes (priimta 1992 m. spalio 19 d.). Rekomendacijos priedo F dalyje (reformatio in peius draudimas) nurodoma, kad tuo atveju, kai teismo sprendimą skundžia tik kaltinamasis, turėtų būti atsižvelgiama į reformatio in peius draudimo principą. Tose valstybėse, kuriose prokuroras, kaltinamajam apskundus teismo sprendimą, turi teisę paduoti papildomą (aksesorinį) skundą, šie įgaliojimai neturėtų būti naudojami siekiant pakirsti reformatio in peius draudimo principą, taip atgrasant kaltinamuosius nuo teismų sprendimų apskundimo.

BPK draudimo keisti į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas įtvirtintas 320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką.

Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-379-489/2015, 2K-380-942/2015, 2K-509-489/2015, 2K-216-511/2017). BPK 386 straipsnio 3 dalis reglamentuoja situaciją, kai, kasacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla nagrinėjama iš naujo šių instancijų teismuose. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme konkrečiai nenurodoma, kokios yra pirmosios instancijos teismo teisminio nagrinėjimo ribos, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose dėl non reformatio in peius principo pažeidimo, išaiškino, kad atsižvelgiant į baudžiamajame procese taikomą non reformatio in peius principą, taip pat kaltinamajam įstatymu suteiktą teisę į gynybą bei apeliacijos teisę (BPK 22 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, turėtų būti taikoma analogija su BPK 386 straipsnio 3 dalimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-733/2007). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš naujo nagrinėjant bylą nuteistojo padėtis negali būti pasunkinama, jeigu nuosprendis ar nutartis buvo panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2009). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o tai vertinama kaip BPK pažeidimas, sukliudęs teismui nagrinėti bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ir tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkančio kaltinamojo akto, taip pat turėtų būti taikoma analogija su BPK 386 straipsnio 3 dalies reikalavimais. Pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-08 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164/2014 buvo sprendžiamas klausimas, ar buvo pažeistas minėtas principas, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla buvo perduota prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei byla buvo iš naujo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme. Šioje nutartyje buvo konstatuota, kad apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą ne tik pagal nuteistųjų, bet ir pagal prokuroro apeliacinius skundus ir nuteistiesiems paskyrus griežtesnes bausmes nei buvo paskirta pirmesniu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo pažeistas non reformatio in peius principas. Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad non reformatio in peius principas taikomas ir tuomet, kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą prokurorui dėl BPK 219 straipsnio reikalavimų iš esmės neatitinkančio kaltinamojo akto.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-07-18 nuosprendžiu V. L. už padarytas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (7 veikos), 189 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), buvo nuteistas subendrinta 300 MGL dydžio bauda (t. 5, b. l. 146–160). Nuteistasis V. L., nesutikdamas su nuteisimu, pateikė apeliacinį skundą ir jo skundą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas 2018-12-18 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2018-07-18 nuosprendį panaikino ir bylą perdavė prokurorui, nes nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Pažymėtina, kad 2018-07-18 nuosprendis panaikintas ne dėl neteisingai paskirtų bausmių ir būtinybės jas sugriežtinti (BPK tokio nuosprendžio panaikinimo pagrindo ir nenustato), o tik dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Be to, pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras pats paprašė bylą perduoti prokurorui, nes buvo būtina nustatyti automobilių rinkos vertes, papildomai apklausti liudytoją (t. 5, b. l. 189). Pastebėtina, kad papildomai atlikto ikiteisminio tyrimo metu automobilių rinkos vertės nebuvo nustatytos, o automobilių paieškos buvo nutrauktos šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų prašymu (t. 7, b. l. 13, 18–19), kadangi yra žinomi jais disponuojantys asmenys, jie registruoti Lietuvos Respublikoje, o visi kylantys ginčai, susiję su šiomis transporto priemonėmis, spręstini civilinio proceso tvarka. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu naujų aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl 2019-07-24 buvo surašytas naujas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, 2019-11-12 nuosprendžiu nuteisė V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam subendrintą bausmę 300 MGL dydžio baudą. Pažymėtina, kad teismas nuteisė V. L. pagal tuos pačius BK specialiosios dalies straipsnius, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, už tokį patį padarytų nusikalstamų veikų skaičių. Iš naujo paskirta bausmė V. L. yra tokia pati kaip ir pirmesniu nuosprendžiu paskirtoji.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad turto konfiskavimas nėra bausmė, todėl nuteistojo teisinė padėtis nepasunkėtų, jei ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų paskirta, be to, paskirti šią priemonę teismas turi pareigą, o ne teisę. Toks apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nors BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas nėra bausmė, numatyta BK 41 straipsnyje, tačiau pagal BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Be to, pagal teismų praktiką dėl non reformatio in peius principo taikymo šis principas taikomas ir iš naujo išnagrinėtose bylose sprendžiant civilinius ieškinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509-489/2015, 2K-216-511/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-92-1020/2017). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl non reformatio in peius principo taikymo negali būti bloginama nuteistojo padėtis ne tik dėl skiriamos bausmės, bet ir dėl civilinių ieškinių, todėl taikant analogiją, minėtas principas taip pat turėtų būti taikomas ir sprendžiant turto konfiskavimo klausimą.

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-07-18 nuosprendžiu V. L. atžvilgiu turto konfiskavimas nebuvo taikytas, prokuroro apeliacinio skundo dėl turto konfiskavimo netaikymo nebuvo pateikta. Dėl to iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą V. L. atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą, nuteistojo teisinė padėtis būtų pasunkinta labiau nei 2018-07-18 nuosprendžiu, jei nuteistasis V. L. nebūtų skundęs 2018-07-18 nuosprendžio apeliacine tvarka.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendęs netaikyti V. L. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, todėl tenkinti prokuroro apeliacinį skundą ir pasunkinti V. L. teisinę padėtį nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.