- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-92-1020/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01808-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Aiva Survilienė, Artūras Šumskas
- Civilinis ieškovas
- UAB „R (duomenys neskelbtini)“
- Civilinis atsakovas
- R. M., J. M.
- Advokatai
- Lilija Semaškas, Renata Narbutienė
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
dalyvaujant civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ atstovėms:
civiliniam atsakovui J. M.
viešame teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo civilinio atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš civilinių atsakovų R. M. ir J. M. (J. M.) civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 5003,60 EUR patirtai žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2013 m. spalio 30 d., apie 00.10 val., adresu D. G. g. 1, Vilniuje, viešoje vietoje, veikdamas kartu su J. M. ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrais vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia pradūrė automobilio „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturias padangas, kurių vertė 318,58 Eur (1 100 Lt), išdaužė priekinį šio automobilio stiklą, kurio vertė 358,84 Eur (1 239 Lt), išdaužė du šoninius stiklus, kurių vertė 513,21 Eur (1 772 Lt), išdaužė kairės pusės trikampio lango stiklą, kurio vertė 118,15 Eur (408 Lt), supjaustė kėbulo tentą, kurio vertė 331,67 Eur (1 145,20 Lt), sudaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kurio vertė 388,67 Eur (1 342 Lt), sudaužė 2 (du) priekinius žibintus, kurių vertė 685,82 Eur (2 368 Lt), tuo padarydamas UAB „R (duomenys neskelbtini)“ 2 714,94 Eur (9 374,20 Lt) turtinę žalą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. E. M. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 284 straipsnio 1 dalį - galutine 58 MGL (2 184,28 Eur) bauda. Šiuo nuosprendžiu UAB „R (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 5680,66 EUR turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš R. M. ir J. M. solidariai priteista UAB „R (duomenys neskelbtini)“ naudai 2 714,94 EUR turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. M. ir J. M. solidariai priteista UAB „R (duomenys neskelbtini)“ naudai 2714,94 EUR turtinei žalai atlyginti, pripažinta civilinio ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl civiliniam ieškovui UAB „R (duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydžio – 2 714,94 EUR. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Po Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo, nagrinėjant ieškinio dydžio klausimą civilinio proceso tvarka Vilniaus m. apylinkės teisme, ieškovas patikslinęs ieškinį prašė iš atsakovų solidariai priteisti 2 728,53 EUR žalos, padarytos ieškovo automobiliui, atlyginimo bei 2 288,66 EUR negautų pajamų, iš viso: 5 017,18 EUR bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog automobiliu Renault Master valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „R (duomenys neskelbtini)“ vykdė įmonės veiklą – teikė ekspedijavimo paslaugas. Turtinę 2 728,53 EUR žalą sudaro civilinių atsakovų nusikalstamais veiksmais minėto automobilio sugadintų detalių keitimas naujomis: tento gamyba ir karkaso remontas – 331,67 EUR (1145,20 Lt), keturios padangos – 318,58 EUR (1100 Lt), padangų keitimas ir sumontavimas 11,58 EUR (40 Lt); priekinis stiklas – 366 EUR, šoninių durelių stiklas (atidaromas) (2 vnt.) – 478,28 EUR, šoninių durelių stiklas (trikampis) – 143,77 EUR, priekinis žibintas (2 vnt.) –738.56 EUR, šoninis veidrodėlis – 391,64 EUR, iš viso 2 118,25 EUR. Dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo, automobiliu nebuvo galima naudotis 12 dienų (spalio 30 ir 31 dienomis, lapkričio 4-8 ir 11-15 dienomis), šiuo laikotarpiu negauta 2 288,66 Eur pajamų, skaičiuojant, jog vidutiniškai per vieną darbo dieną 2013 metų spalio – gruodžio mėnesiais UAB „R (duomenys neskelbtini)“ gavo 190,72 Eur pajamų. Paskaičiavimą grindžia 2013 metų spalio – gruodžio mėnesių išrašo iš sąskaitų – faktūrų registro duomenimis.Civilinis atsakovas R. M. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti; ieškinį tenkinus, išdėstyti sprendimo vykdymą, kas mėnesį mokant po 100,00 EUR. Su reikalavimu priteisti 2 728,53 EURturtinę žalą nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, susijusių su automobilio remonto išlaidomis, patvirtinančių patirtos tiesioginės žalos dydį. Nesutiko su specialisto išvada, nes ji atlikta praėjus 30 mėnesių po žalos atsiradimo. Taip pat nesutiko su reikalavimu priteisti 2 288,66 EUR negautų pajamų, nes automobiliu nebuvo galima naudotis ne nuo spalio 30 dienos iki lapkričio 18 dienos, bet nuo lapkričio 3 dienos iki lapkričio 18 dienos ir tai sudaro 10 darbo dienų, kadangi iš 2013 m. spalio mėnesio sąskaitų - faktūrų registro duomenų matyti, kad 2013 m. spalio 31 d. įmonė vykdė veiklą, gaudama 14 847,04 Lt apyvartines lėšas. Atsakovo teigimu, neteisingai nustatytas vienos darbo dienos gautų pajamų vidutinis dydis, nes automobiliu buvo dirbama visą gruodžio mėnesį, todėl vidurkis turėjo būti apskaičiuotas atsižvelgiant į spalio ir lapkričio mėnesiais gautas pajamas. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo spalio 30 dienos iki lapkričio 18 dienos UAB „R (duomenys neskelbtini)“ turėjo gauti pajamų, bet negavo dėl atsakovų veiksmų. Ieškovas galėjo įvykdyti užsakymus išsinuomojęs kitą automobilį, tačiau to nedarė ir pats prisidėjo prie patirtų nuostolių. Paskaičiuodamas negautas pajamas, ieškovas neišskaičiavo galimų įmonės sąnaudų vykdant veiklą. Civilinis atsakovas R. M. taip pat teigė, jog 2013 m. spalio 30 d. įsakymas dėl UAB „R (duomenys neskelbtini)“ direktorės išleidimo nemokamų atostogų patvirtina, kad įmonė neturėjo užsakymų. Be to, atsakovui nesuprantama, kaip nedirbant vieninteliam įmonės darbuotojui, įmonė 2013 m. spalio 31 d. galėjo gauti 14 847,04 Lt pajamų. Mano, jog neįrodyta, kad naujų padangų įsigijimas buvo susietas su nusikaltimo padarymu, nes padangas būtina keisti atsižvelgiant į jų protektoriaus nusidėvėjimą, ypač įmonei teikiant logistikos ir pervežimo paslaugas. Neaišku, kodėl įmonė neįsigijo dėvėtų padangų. Tentas ir karkasas buvo pakeisti tik praėjus metams po žalos atsiradimo, todėl darytina išvada, kad šių detalių nebuvo būtina keisti. Taigi atsakovas neprivalo finansuoti tento ir karkaso remonto.
II. Pirmosios instancijos teismų sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovų R. M. ir J. M. solidariai civilinio ieškovo naudai atlyginti 5 003,6 EUR turtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai 620 EUR jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog baudžiamojoje byloje civiliniam ieškiniui keliami kitokie reikalavimai negu civilinėje teisenoje, t. y. ieškovui arba nukentėjusiajam nekyla pareiga būtinai išsaugoti visus daiktų pirkimo kvitus, nes šiuo atveju civilinis ieškovas yra nuo nusikaltimo nukentėjusi auka. Neteisinga būtų nusikaltimo aukai nepriteisti žalos, kai neginčijamai nustatyti padariniai, kai auka patyrė žalos, jeigu auka neturi išsaugojusi kokio nors kvito ar kito dokumento. Tokiu atveju nebūtų saugojami aukos interesai. Teismas akcentavo, jog šioje byloje yra pateiktos sąskaitos – faktūros dėl sugadintų detalių įsigijimo, todėl atsakovas neteisus teigdamas, jog turtinė žala šioje dalyje nepagrįsta. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nereikia kompensuoti žalos, nes naujos padangos įsigytos ne iš karto, o tik pavasarį, nėra konkrečiai įrašyta juridinio asmens ir neaišku, kas pirko padangas. Teismas pažymėjo, jog ieškovas neturėjo pareigos įsigyti dėvėtas padangas, be to, nėra skirtumo, kada jos įsigytos, nes konstatuota, kad jos buvo sugadintos ir žala ieškovui padaryta. Naujų padangų vertė reali (viena padanga kainavo 275 Lt), atitinka rinkos kainas, todėl teismas nekonstatavo ketinimo praturtėti atsakovų sąskaita. Tačiau teismas nepriteisė 11,58 EUR (40 Lt) padangų keitimo kaštų, nes padangas būtų tekę keisti žieminėmis.Teismas sprendė, kad automobilio langų stiklų kainos yra realios, tai patvirtina sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „L (duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodytos detalių kainos skiriasi vos keliais eurais nuo kainų, kurias sumokėjo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ vadovė ir jos vyras, patys keisdami sudaužytus stiklus. Žala buvo padaryta, todėl teismas priteisė ją atlyginti pagal tą vertę, kurią nurodė ieškovas.Teismo vertinimu, šiuo atveju negalima formaliai atmesti žalos dalyje dėl tento remonto vien todėl, kad įmonė civilinėje apyvartoje buvo perregistruota iš UAB „R (duomenys neskelbtini)“ į MB „R (duomenys neskelbtini)“. Teismas vertino faktą, kad žala padaryta ir pačią situaciją: automobilis tas pats, bendrovės pavadinimas tas pats, atstovė ta pati, todėl vadovavosi protingumo principais. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškinyje nurodytu nedirbtų darbo dienų skaičiumi bei vidutinio vienos dienos pelno paskaičiavimu ir negautas pajamas priteisė solidariai iš atsakovų, atsižvelgdamas į ieškovo atstovės paaiškinimus, jog užsakymus vežti krovinius priimdavo telefonu, dėl to nėra preliminarių sutarčių, galinčių įrodyti dvylikos dienų užsakymus. Teismas atmetė atsakovo R. M. prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą, įvertindamas tai, kad atsakovas yra darbingas, gauna atlygį, prisiimti lizingai ar kreditai yra savo turtinės padėties gerinimas, be to, atsakovų atsakomybė yra solidarinė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1007-865/2016, kuriuo patenkintas civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ ieškinys dėl žalos atlyginimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ civilinio atsakovo R. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodo, jog turtinės žalos dydis nėra preziumuojamas, jos dydį privalo įrodyti ieškovas, tačiau pastarasis teismui nepateikė lizingo sutarties, iš kurios turinio būtų matyti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į lizingo bendrovę dėl perkamų padangų finansavimo ir kuri finansavo konkrečių padangų įsigijimą, kurios yra nurodytos 2014 m. balandžio 14 d. R. R. firmos „A (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje.Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, nepagrįstai rėmėsi BĮ UAB „L (duomenys neskelbtini)“ dokumentu, kuris buvo išduotas praėjus beveik dvejiems metams nuo įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „R (duomenys neskelbtini)“ atstovė pripažino, kad darbai, nurodyti BĮ UAB „L (duomenys neskelbtini)“ dokumente nebuvo atliekami: stiklai pirkti iš kitur ir kitokiomis kainomis, juos keitė įmonės atstovės sutuoktinis, žibintai ir veidrodis praėjus metams po įvykio nebuvo remontuoti. Nesutinka su skundžiamu sprendimu, kuriuo buvo priteista 331,67 Eur už tento ir karkaso remontą pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „T (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nes šio remonto metu transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklausė ieškovui UAB „R (duomenys neskelbtini)“, ją 2014 m. liepos 1 d. pardavus kitai įmonei – MB „R (duomenys neskelbtini)“ir Ko“. Todėl tento ir karkaso remonto išlaidų ieškovas UAB „R (duomenys neskelbtini)“ nepatyrė. UAB „R (duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuota į mažąją bendriją „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“, MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ yra kitas juridinis asmuo, turintis kitą įmonės kodą, todėl pastarosios išlaidų negalima prilyginti UAB „R (duomenys neskelbtini)“ patirtoms išlaidoms. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ buvo perregistruota į MB „R (duomenys neskelbtini)“ civilinėje apyvartoje. Be to, atsakovui nesuprantama, dėl kokių priežasčių juridinis asmuo, remontuodamas automobilį, nerinko kvitų ar kitų, mokėjimo dokumentų, nors tokią galimybę ir pareigą turėjo.Ieškovas nepateikė duomenų, susijusių su transporto priemonės Renault Master draudimu, nors ieškovui negalint pateikti nei vieno mokėjimo kvito, kyla pagrįstos abejonės, kad mokėjimo dokumentai galimai buvo pateikti draudimo bendrovei, siekiant gauti draudimo išmoką už sugadintą įmonės turtą.Už dalį darbų (stiklų keitimą), kurie atlikti ieškovo jėgomis, priteista pinigų suma pripažintina kaip nepagrįstas praturtėjimas civilinių atsakovų sąskaita. Be to, dalis darbų buvo atlikta ne iš karto po įvykio, kai kurios automobilio dalys iki šiol nėra pakeistos kitomis, tai leidžia daryti išvadą, kad iki transporto priemonės perleidimo momento UAB „R (duomenys neskelbtini)“nepatyrė 2 714,94 EUR dydžio nuostolių.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ir 2288,66 EUR sumą kaip negautas pajamas už dvylika darbo dienų, nors įmonė nedarbo laikotarpiu 2013 m. spalio 31 d. gavo 14 847,04 Lt pajamų sumą, prilygstančią vieno mėnesio gaunamoms pajamoms, taigi buvo tik 10 nedarbo dienų. Be to, teismas neteisingai apskaičiavo vienos dienos gautų pajamų dydį, kuris sudaro 190,72 EUR, nes apskaičiuojant šią sumą, buvo įtrauktos gautos pajamos nedarbo laikotarpiu, t. y. 2013 m. spalio 31 d. Todėl apskaičiuojant vienos dienos vidutinių pajamų dydį, bendra gautų pajamų suma už laikotarpį 2013 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, turėtų būti mažinama 14 847,04 Lt suma, gauta nedarbo laikotarpiu, taigi vienos dienos darbo užmokestis sudarytų 104,72 EUR. Pažymi, jog iš negautų pajamų turėjo būti atimtos UAB „R (duomenys neskelbtini)“ patiriamos sąnaudos, tačiau ieškovas tokių duomenų teismui nepateikė, kaip nepateikė ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad įmonės pajamos laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 30 d. iki 2013 m. lapkričio 18 d. buvo numatytos gauti iš anksto.Apeliantas nesutinka su teismo motyvu, kad solidarios prievolės negalima išdėstyti, nes civilinio proceso įstatymo normos nenumato tokio draudimo. Be to, apelianto teigimu, byloje nėra įrodymų, kad 620,00 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ieškovas UAB „R (duomenys neskelbtini)“, nes iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad už teisines paslaugas mokėjo MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“, todėl ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteistos be pagrindo.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovo atstovė nurodo, jog tai, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ patyrė padangų įsigijimo išlaidas patvirtina: R. R. firmos „A (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos - faktūros 318,58 Eur sumai, 2014 m. balandžio 14 d. sutartis tarp K. R. ir UAB „R (duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo už padangas lizingo bendrovei, K. R. banko sąskaitos išrašai, patvirtinantys, kad jis realiai išmokėjo Ūkio banko lizingui 318,58 Eur, taip pat UAB „R (duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderis, patvirtinantis kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su K. R. bei automobilio su sumontuotomis padangomis nuotraukos.Aplinkybę, kad tentas buvo įsigytas vėliau, ieškovo atstovė teisme paaiškino tuo, kad analogiško tento iš karto nebuvo įmanoma nupirkti, teko ilgai ieškoti, nes automobilis nėra populiarus. Pažymi, jog žalos mastas aiškiai aprašytas teismo nuosprendyje. Atsakovų nusikaltimo pasekmių pašalinimas, atstatant automobilį į buvusią iki žalos padarymo padėtį, truko tiek iki automobilio perleidimo, tiek po perleidimo, ką patvirtina byloje pateikti įrodymai. Dėl duomenų, susijusių su automobilio draudimu, nurodo, kad teisme UAB „R (duomenys neskelbtini)“ atstovė paaiškino, kad automobilis KASKO draudimu nedraustas.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad ieškovas paaiškino teisme, jog 2013 m. spalio 31 d. sąskaita - faktūra buvo išrašyta už visą mėnesį teikiamas paslaugas Rusijos įmonei, pagal susiklosčiusią praktiką dirbant su užsienio įmonėmis, todėl atmestinas apelianto argumentas, kad 14 847,04 Lt suma neturėtų būti įtraukta į apskaičiavimą; atsakovas dėl panašios sumos, nurodytos gruodžio mėnesio sąskaitų-faktūrų registre, abejonių nekėlė. Ieškovo atstovės teigimu, apelianto nurodyta teismų praktika, susijusi su nuostolių paskaičiavimu taikant gryno pelno nustatymo principą šiuo atveju netaikytina, nes apelianto minėtose kasacinėje instancijoje nagrinėtose bylose aplinkybės skirtingos, jose nagrinėti teisiniai santykiai kilę iš sutarčių.Dėl mokėjimų išdėstymo atlyginant žalą nurodo, jog atsakovas žinojo, kad yra nuteistas už nusikaltimą, kuriuo padaryta žala ir ją reikės atlyginti, tačiau delsia tai padaryti. Be to, kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina UAB „R (duomenys neskelbtini)“ patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą ir dydį.Apeliacinis instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo R. M. atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsakovas J. M. neturėjo nuomonės, civilinio ieškovo atstovės prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Atsižvelgiant į tai, tiek pagal BPK, tiek pagal CPK nuostatas, nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas visais atvejais nagrinėjamoje byloje patikrina, ar nėra padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai. Tą teismas privalo padaryti net ir tuo atveju, kai atitinkamais pažeidimais nėra grindžiamas apeliacinis skundas.Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimo. Nors šis ginčas kilęs iš baudžiamosios bylos, kuri nagrinėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, vėlesnėje proceso stadijoje, pripažinus UAB „R (duomenys neskelbtini)“ teisę į ieškinį, bet jo dydžio klausimą palikus nagrinėti civilinio proceso tvarka, klausimas dėl ieškovo patirtos ir teismo pripažintos turtinės žalos dydžio, toliau vyko pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas. Turint tai omenyje, teismas visų pirma konstatuoja, kad teisė reikalauti žalos atliginimo šioje byloje buvo realizuota, pateikiant ieškinį baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 112 straipsnio nuostatas civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio). Šios nuostatos apriboja galimybes vėlesnėje proceso stadijoje iš esmės keisti ieškinį, reikšti naujus reikalavimus ir pan. Teismui išnagrinėjus bylą ir nusprendus, nesvarbu ar tai padaryta pirmosios instancijos teisme, ar po byloje gautų apeliacinių skundų išnagrinėjimo, pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tęsiant procesą tik dėl žalos dydžio negalima priimti priešingo sprendimo bei ieškinio netenkinti ar priešingai nagrinėti iš esmės pasikeitusį ieškinį dėl naujų reikalavimų, kurie nebuvo iki tol sprendžiami. Tokia išvada darytina iš BPK 115 straipsnio nuostatų, pagal kurias aptariamas teismo sprendimas gali būti priimtas tik išimtiniais atvejais, kai pareikšto civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, o priimti teismo nuosprendį ir išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimus nėra jokių kliūčių.Nagrinėjamoje byloje įsiteisėjęs ir neginčytinas teismo sprendimas pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka buvo priimtas baudžiamąją bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą (kiti proceso dalyviai, taip pat ir civilinis ieškovas priimto pirmosios instancijos sprendimo neskundė), t. y. apeliacinis skundas buvo paduotas išimtinai tik nuteistojo R. M. teisinę padėtį gerinančiais pagrindais. Ši aplinkybė, turint omenyje baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintą draudimą pabloginti nuteistojo padėtį labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis), sąlygoja išvadą, kad bylą nagrinėjant tik nuteistojo padėtį gerinančiais pagrindais, negalima priimti sprendimo, kuris pablogintų nuteistojo padėtį. Tai principinė apeliacinio proceso nuostata, kuri baudžiamojo proceso teisės doktrinoje laikoma netgi savarankišku apeliacinio proceso principu – lot. non reformatio in peius draudimu. Non reformation in peius principas bendriausia prasme reiškia, kad neteisinga antrą kartą bylą nagrinėjančiam apeliaciniam teismui sunkinti nuteistojo teisinę padėtį tuo atveju, kai ankstesnis sprendimas dėl šio asmens panaikinamas tik gynybos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. liepos 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015.).Tiek teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje, nesvarbu ar tai civilinė byla, ar baudžiamoji byla, pripažįstama, kad non reformation in peius draudimas yra būtina apeliacijos teisės įgyvendinimo sąlyga, garantuojanti asmeniui, kuris naudosis apeliacijos teise, kad jo esama padėtis, inicijavus pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, nebus pabloginta. Jeigu bylos baigtis, kaltinamojo požiūriu, padavus skundą gali būti blogesnė (nepalankesnė nuteistajam), tai atgraso atitinkamus asmenis nuo šios teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. liepos 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015.).Šių išvadų kontekste, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje R. M. apskundus Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį, apeliacinio proceso ribas civilinio ieškinio dalyje apibrėžė nuteistojo skundas ir draudimas pabloginti jo teisinę padėtį, nustatytą Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendyje, kuriuo nebuvo tenkintas civilinis ieškinys negautų pajamų dalyje. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimas pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nesudaro galimybės jo vertinti kaip leidusio reikšti naujus reikalavimus, nagrinėti naują ieškinį, priteisti iš atsakovo (-ų) daugiau nei tai buvo nuspręsta Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, kuriuo iš R. M. ir J. M. solidariai UAB „R (duomenys neskelbtini)“ priteista 2714, 94 EUR turtinės žalos atlyginimą, likusios ieškinio dalies netenkinant. Tą būtų buvę galima daryti tik tuo atveju, jei Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendį būtų apskundęs civilinis ieškovas ir (ar) prokuroras. Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitos panašiose situacijose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2011). Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus m. 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, kuriuo priešingai nei Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu, buvo patenkintas civilinis ieškinys negautų pajamų dalyje (2288, 66 EUR) dėl BPK 320 straipsnio 4 dalies, CPK 313 straipsnio ir juose įtvirtinto non reformatio in peius draudimo pažeidimo, sąlygojusio šioje dalyje neteisingo teismo sprendimą priėmimą, keistinas sumažinant priteistinos turtinės žalos dydį.
Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio (ne) buvimo ir turtinės žalos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nebuvo pažeistos įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos, nustatant ieškovo patirtos žalos dydį. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y., kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Sutiktina su apeliantu, kad žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo įvertinti, ar ieškovas tai įrodė ir tinkamai apskaičiavo žalos dydį. Didesnio, nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2009). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl turtinės žalos, susijusios su automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais yra prieštaringas, nes iš skundžiamame sprendime nurodytų priteistinų sumų matyti, jog teismas visą turtinę žalą dėl automobilio apgadinimo vertino 2714,94 EUR suma, o teismo argumentuose nurodyti atskiri žalų dydžiai juos apskaičiavus yra didesni nei nurodyta suma. Teismas nurodė tokius žalų dydžius: padangos –318,58 EUR; priekinis automobilio stiklas – 366 EUR; du šoninių durelių stiklai (atidaromi) – 478,28; šoninių durelių stiklas (trikampis) – 143,77 EUR; du priekiniai žibintai – 738,56 EUR; šoninis veidrodėlis – 391,64 EUR; kėbulo tentas ir karkaso remontas – 331,67 EUR. Sudėjus šias vertes gaunama suma yra didesnė, nei 2714,94 EUR suma, t. y. ta, kurią, kaip galutinai priteistiną, nurodė teismas (318,58 + 366 + 478,28 + 143,77 + 391,64 + 738,56 + 331,67 = 2768,5). Be to, šioje sumoje nėra įtrauktos išlaidos už automobilio stiklų keitimo darbus, kurias, kaip galima suprasti iš teismo argumentų, teismas taip pat pripažino pagrįstomis. Taigi, šioje dalyje sprendime esantys prieštaravimai turi būti pašalinti, nustatant tikslias ir nedviprasmiškas nustatytų sugadinimų vertes.
Dėl padangų vertės
Iš byloje esančios 2014 m. balandžio 14 d. R. R. firmos „A (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos - faktūros matyti, kad po nusikalstamais veiksmais padarytų padangų sugadinimo ieškovas įsigijo 4 vienetus padangų Matador MP71 205/80R16C už 318,58 EUR (3 t., b.l.60). Byloje taip pat yra pateikta 2014 m. balandžio 19 d. sutartis tarp K. R. ir UAB „R (duomenys neskelbtini)“, kuria sutarta, jog K. R. sutinka apmokėti Ūkio banko lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už UAB „Radveža“ iš R. R. firmos „A (duomenys neskelbtini)“ įsigytas Renaut Master vasarines padangas Matador MP71 205/80R16C, o UAB „R (duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja K. R. grąžinti 318,50 EUR (1100 Lt) iki nustatyto termino (3 t., b.l.61). Be to, ieškovas pateikė K. R. banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, jog nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. K. R. Ūkio banko lizingui pervedė 307,32 Eur (3 t., b.l.62). Byloje nėra ginčo, kad K. R. yra ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ vadovės ir akcininkės sutuoktinis (2 t., b.l.11). Be to iš 2016 m. gegužės 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ grąžino K. R. 318,58 EUR, pagrindą nurodant „už Renault padangas (Ūkio banko lizingas)“ (3 t., b.l.141). Todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad byloje nėra pateikta lizingo sutartis, iš kurios turinio būtų matyti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į lizingo bendrovę dėl perkamų padangų finansavimo ir kuri finansavo konkrečių padangų įsigijimą, kurios yra nurodytos 2014 m. balandžio 14 d. R. R. firmos „A (duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ nepatyrė 318,50 EUR žalos dėl civilinių atsakovų nusikalstamų veiksmų, keičiant sugadintas padangas naujomis, nes iš aptartų rašytinių įrodymų viseto matyti, jog UAB „R (duomenys neskelbtini)“ keitė sugadintas padangas ir patyrė atitinkamo dydžio nuostolius. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tokia padangų kaina yra netgi mažesnė nei ta, kurią nurodė nepriklausomas turto vertintojas ieškovo pateiktame transporto priemonės atkūrimo vertės skaičiavime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3 b.l. 28-29), taigi, ji yra pagrįsta.
Dėl automobilio stiklų, veidrodėlio ir žibintų
Byloje nėra ginčo, kad atsakovai sudaužė UAB „R (duomenys neskelbtini)“ priklaususios transporto priemonės langų stiklus: priekinį stiklą, 2 šoninių durelių stiklus (atidaromi), trikampį šoninių durelių stiklą, taip pat nėra ginčo, kad šie stiklai buvo pakeisti naujais. Ieškovo atstovės (vadovės ir akcininkės) paaiškinimu, minėtus stiklus pakeitė jos vyras, o stiklus pirko iš žmogaus, kuris prekiauja detalėmis, jis neišrašė kvito (t. 1, b.l. 2). Pažymėtina, jog šalių paaiškinimai taip pat turi įrodomąją reikšmę, todėl vertintini kitų įrodymų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, BĮ UAB „L (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje sąskaitoje – faktūroje (2 t., b.l.65) automobilio stiklų kainos (priekinis automobilio stiklas – 366 EUR; du šoninių durelių stiklai (atidaromi) – 478,28 EUR; šoninių durelių stiklas (trikampis) – 143,77 EUR; du priekiniai žibintai – 738,56 EUR; šoninis veidrodėlis – 391,64 EUR); kurias pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstomis, gali būti vertinamos tik kaip orientacinės. Juolab, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ atstovė 2016 m. balandžio 14 d. posėdyje nurodė, kad šia sąskaita nesirems (t.3 b.l. 39). Kaip įrodymu ji teigė besiremsianti nepriklausomo turto vertintojo išvada, kurioje kainos iš esmės nesiskiria: kairės pusės žibintas – 285,81 EUR; dešinės pusės žibintas – 258, 98 EUR; priekinis stiklas – 329, 90 EUR, klijai stiklui - 39, 95 EUR; stiklo dist. detal. - 6,48 EUR; priekinis kairės pusės durų stiklas - 115,70 EUR; priekinis dešinės pusės durų stiklas - 115,70 EUR; trikamp. durų stiklas – 84,41 EUR; dešinys veidrodis – 410,98 EUR. Taigi bendra šių detalių suma pagal ieškovo pateiktą minėtą nepriklausomo turto vertintojo išvadą – 1647,91 EUR (pagal UAB „L (duomenys neskelbtini)“ pateiktą sąskaitą – faktūrą (2 t., b.l.65) šių detalių vertė 2118,25 EUR). Atsižvelgiant į ieškovo atstovės paaiškinimus ir šiuos dokumentus, teismas remiasi ieškovo pateiktu nepriklausomo turto vertintojo išvada tiek dėl detalių, tiek dėl remonto darbų, kurių vertė yra 115,85 EUR (t. 3 b.l.28) ir pripažįsta, kad bandrai ieškovas dėl automobilio stiklų, veidrodėlio ir žibintų sugadinimo patyrė žalą, kurios dydis yra 1763,76 EUR (1647,91+115,85 = 1763,76). Apeliacinio skundo argumentų kontekste teismas pastebi, kad byloje nėra ginčo, kad minėtos transporto priemonės žibintai ir veidrodis praėjus metams po įvykio nebuvo galutinai suremontuoti, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad automobilio detalės buvo sugadintos atsakovų nusikalstamais veiksmais ir sąlygojo automobilio vertės sumažėjimą bei žalos atsiradimą. Byloje nėra svarbu, ar šios detalės pakeistos, ar ne.
Dėl automobilio tento ir karkaso vertės
Apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo argumentu, jog 331,67 EUR suma už tento ir karkaso remontą pagal 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „T (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą priteista nepagrįstai, nes šio remonto metu transporto priemonė Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise nepriklausė ieškovui UAB „R (duomenys neskelbtini)“. Apeliantas yra teisus teigdamas, kad minėta transporto priemonė 2014 m. liepos 1 d. buvo perleista kitai įmonei – MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ (3 t., b.l.71). Iš registrų centro duomenų matyti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ nebuvo reorganizuota ar likviduota, o MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ nebuvo perduotos UAB „R (duomenys neskelbtini)“ teisės ir pareigos. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į tą aplinkybę, kad, kaip paaiškino ieškovo atstovė Ž. R., ji, būdama įmonės UAB „R (duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir vadovė, sustabdė UAB „R (duomenys neskelbtini)“ veiklą ir įsteigė kitą įmonę – MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“, kuriai ir perleido minėtą transporto priemonę, siekdama padengti UAB „R (duomenys neskelbtini)“ skolas, susidariusias dėl atsakovų įvykdyto nusikaltimo. Byloje nėra ginčo, kad minėta transporto priemonė MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ buvo perleista nepašalinus tento ir karkaso sugadinimų, o tai, kad MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ remontavo tentą, tik patvirtina aplinkybę, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta žala ir kokio ji dydžio (2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „T (duomenys neskelbtini)“ sąskaita (3 t., b.l.57). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog tokia tento kaina atitinka ir ieškovo pateiktame nepriklausomo turto vertintojo skaičiavime Nr. 160401 (t. 3 b.l. 29). Taigi, šiuo atveju, įvertinusi šalių paaiškinimus bei įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 331,67 EUR sumą už tento ir karkaso remontą vertino kaip ieškovo tiesioginius nuostolius.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tiesioginiais nuostoliais
Ieškovo atstovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ priklausęs automobilis Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KASKO draudimu nedraustas (3 t., b.l.102-104), kad siekdama ekonomiškumo, ji pirko detales be dokumentų, todėl dokumentai nebuvo pateikti. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo tvirtinimą, jog automobilis nedraustas KASKO draudimu, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad mokėjimo dokumentai galimai buvo pateikti draudimo bendrovei, siekiant gauti draudimo išmoką už sugadintą įmonės turtą.Atsižvelgiant į šio sprendimo 17, 18 ir 20 pastraipose išdėstytus argumentus ir pripažintus įrodytais žalos dydžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas dėl automobilio Renault Master, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų patyrė 2413,93 EUR turtinę žalą (žala dėl keturių padangų sugadinimo – 318,58 EUR + žala dėl automobilio stiklų, veidrodėlio ir žibintų sugadinimo - 1763,76 EUR + žala dėl tento sugadinimo - 331,67 EUR). Atsižvelgiant į tai, 2016 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas dėl ieškovui priteistinos turtinės žalos atlyginimo keistinas.
C. Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu neišdėstyti sprendimo įvykdymo, kas mėnesį mokant po 100 Eur. Pažymėtina, jog CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą. Spręsdamas, ar tokios aplinkybės egzistuoja, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas yra darbingas, gauna atlygį, prisiimti lizingai ar kreditai yra savo turtinės padėties gerinimas, be to, atsakovų atsakomybė yra solidarinė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais skundžiamo sprendimo argumentais, priešingu atveju būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, taip pat būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas skolininkui (apeliantui), nes žala padaryta nusikaltimu, o apeliantas apskritai nesiėmė ir nesiima jokių veiksmų, siekdamas kuo greičiau pašalinti nusikalstamų savo veiksmų pasekmes.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, priteistos be pagrindo, nes iš įrodymų matyti, kad už teisines paslaugas mokėjo kita įmonė – MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“. Byloje yra pateikta 2016 m. balandžio 11 d. sutartis, kuria ieškovas ir MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ susitarė, kad MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ įsipareigoja paskolinti pinigų ir apmokėti visas UAB „R (duomenys neskelbtini)“ išlaidas, susijusias su automobiliu Renault Master valst. Nr. (duomenys neskelbtini): ekspertizes, bylinėjimosi išlaidas ir kitas būtinas išlaidas (3 t., b.l.97), bei mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį (3 t., b. l. 32; 33; 98; 99), be to iš 2016 m. rugpjūčio 1 d. kasos išlaidų orderio Nr.RKI19 matyti, kad UAB „R (duomenys neskelbtini)“ grąžino MB „R (duomenys neskelbtini) ir Ko“ 620 EUR, pagrindą nurodant „už teisines paslaugas ir ekspertizę“ (3 t., b.l.149). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šių išlaidų priteisimas nereiškia apelianto padėties pabloginimo labiau nei to po 2015 m. spalio 19 d. buvo prašoma apeliaciniu skundu, nes ieškovas proceso išlaidas patyrė dėl apelianto inicijuoto apeliacinio proceso, kurio metu didžioji dalis jo argumentų buvo atmesti. Būtent dėl šios priežasties teismas nemato pagrindo tenkinti ir apelianto prašymo dėl jo patirtų proceso išlaidų kompensavimo. Šis teismo sprendimas grindžiamas iš esmės kitais argumentais nei tie, kuriais savo skundą grindė apeliantas. Priešingai nei apeliacinio skundo argumentai, dalis ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų buvo pagrįsti, be to, ieškovas atsiliepimą buvo priverstas rašyti ne savo valia, o dėl apelianto inicijuoto apeliacinio proceso. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad ieškovo nurodytos proceso išlaidos sudarė tik išlaidas už atsiliepimo surašymą ir neapėmė išlaidų, susijusių su ieškovo interesų atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ieškovo nurodytos 350 eurų proceso išlaidos priteistinos visa apimtimi (t. 3 b.l. 204). Apeliacinio proceso pasėkoje, priimtas sprendimas lemia abiejų atsakovų interesus, todėl proceso išlaidos priteistinos iš abiejų atsakovų.Atsižvelgiant į visa tai, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
civilinio atsakovo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų R. M. ir J. M. solidariai priteista civilinio ieškovo naudai atlyginti 5 003,6 EUR turtinės žalos ir priteisti iš atsakovų R. M. ir J. M. solidariai civilinio ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ naudai 2 413,93 EUR turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo UAB „R (duomenys neskelbtini)“ naudai 350 EUR ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.