Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-29-518/2017

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-06-16
Bylos Nr.: 1A-29-518/2017
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aloyzas Kruopys, Linas Žukauskas, Elena Vainienė
Nuteistasis: P. I.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-518/2017Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01012-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.14.6.2.1.; 1.2.17.13.; 1.2.18.10.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.6.4.3.; 2.4.7.

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Aloyzo Kruopio ir Elenos Vainienės,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Živilei Vološinienei, Agatai Minkel, Daliai Lukoševičienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam P. I.,gynėjui advokatui Artūrui Baužai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo P. I. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo P. I. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, bei pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį nuteistas:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 209 straipsnį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir P. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 5 dalimi, P. I. įpareigotas per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. I. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę – 590 245,60 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. I. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą – 2 038 000 Lt, o būtent:

veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. kovo 29 d. vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, bei užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės – 2 038 000 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, bei žinodamas, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) nesuteikė ir nesuteiks bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „R“ (duomenys pakeisti) nemokės, P. I., pasirašė:

- 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartyje, kaip UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius įsipareigodamas suteikti 2 038 000 Lt paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti), taip suklastojo šią paskolos sutartį, nes tikrovėje P. I. paskolos suteikti neketino ir nesuteikė;

- UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2009 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderio kvite (be serijos ir numerio) kaip 538 000 Lt sumokėjęs UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius, taip suklastojo šį kasos pajamų orderio kvitą, nes tikrovėje 538 000 Lt P. I. UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P. neperdavė;

- taip pat surašė 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą bei pasirašė, taip suklastojo šį pinigų priėmimo-perdavimo aktą, nes tikrovėje P. I. 1 500 000 Lt neperdavė, o I. L. 1 500 000 Lt negavo;

tokiu būdu P. I. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės – 2 038 000 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą – grynuosius pinigus, tuo UAB „G“ (duomenys pakeisti) padarė 2 038 000 Lt turtinę žalą.

2. Taip pat P. I. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas tikslą – pridengti didelės vertės grynųjų pinigų pasisavinimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos, žinodamas, kad tikrovėje I. L. 1 500 000 Lt neperdavė ir neperduos, lape, kuriame I. L. jau buvo surašęs rankraštinį tekstą „Direktorius L. I.“ bei pasirašęs, P. I. savo ranka surašė 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą bei pasirašė, taip suklastojo šį pinigų priėmimo-perdavimo aktą, nes tikrovėje P. I. 1 500 000 Lt neperdavė, o I. L. 1 500 000 Lt negavo, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė bei, 2014 m. balandžio 28 d., 10.40 val., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, Spaustuvininkų g. 7, 208 kab., Kaune, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto (grynųjų pinigų) pasisavinimą, žinomai suklastotą 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą pateikė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-01012-11 atliekančiam pareigūnui, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą.

3. Taip pat P. I. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. kovo 29 d. vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, pasisavinęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei atsiskaityti su kreditoriais, P. I. apsunkino įmonės atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiu būdu nulėmė UAB „G“ (duomenys pakeisti) bankrotą bei padarė kreditoriams 1 721 561,19 Lt didelę turtinę žalą, iš jų darbuotojams – 33 161 Lt, VSDFV Kauno skyriui – 131 824,39 Lt, VĮ Turto bankas – 1 452 901,04 Lt, VMI prie LR FM – 9 968 Lt, kitiems asmenims – 93 706,06 Lt.

4. Taip pat P. I. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi, tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, t. y. įmonės pinigines lėšas panaudojo be apskaitos, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (Nr. 179) 3 dalies 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės – 2 038 000 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo bei kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) nedavė ir neduos, bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „R“ (duomenys pakeisti) nemokės, P. I., pasirašė:

- 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartyje kaip UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius įsipareigodamas suteikti 2 038 000 Lt paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti), taip suklastojo šią paskolos sutartį, nes tikrovėje P. I. paskolos suteikti neketino ir nesuteikė;

bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus, kuriuose nurodytos tikrovėje neįvykusios ūkinės operacijos, įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio 1 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas; ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...“,

2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (Nr. IX-575) 14 straipsnio reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, neorganizavo ir neatliko UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos inventorizacijų, tuo pažeidė 1999 m. birželio 3 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių (2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 3 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, žaliavas, medžiagas, nebaigtą statybą... pinigus, gautinas skolas (toliau vadinama – turtas), mokėtinas sumas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą...“, 9 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „9. Įmonės administracijos vadovas arba savininkas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizacijos duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų bei neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į apskaitą“, įtraukė į UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, įformindamas fiktyvų grynų pinigų išdavimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P., įtraukė į 2009 m. ir 2010 m. apyvartos žiniaraščių (suvestinių) eilutę „nenurodytos korespondencijos“, kurių duomenų tikrumo, tikslumo ir apyvartos nustatyti nėra galimybės, kadangi nepateikti su šiomis sumomis susiję buhalterinės apskaitos dokumentai, apskaitos registrai ir sąskaitų planas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bendrovės kasoje kasininkas (direktorius) P. I. pagal 2009 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderį Serija GKH Nr. 00727 užpajamavo kasoje 1 873 991 Lt, pagal 2009 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3355 iš kasos išlaidavo 538 000 Lt UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P.. UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius P. I. tikrovėje pinigų neperdavė, o tik pasirašė UAB „R“ (duomenys pakeisti) įformintame kasos pajamų orderio kvite be serijos ir numerio bei jį įtraukė į UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nevedė UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitos registrų pagal atskiras sąskaitas kiekvieną mėnesį didėjančia tvarka, pateikė tiktai sąskaitos Nr. 2720 „Kasa“ apskaitos registrus ir sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apskaitos registrus, kurių duomenys nesutampa su pateiktais duomenimis kitose sąskaitose, apskaitos registruose nenurodė sąskaitų likučių kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodė kiekvieno mėnesio apyvartos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nenurodė surašytų dokumentų pavadinimų, surašiusių dokumentą asmenų pareigų, vardų, pavardžių, nepatvirtino apskaitos registrų parašu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „1. Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai:

apskaitos dokumento pavadinimas;ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...“,

nenurodė surašytų dokumentų pavadinimų, surašiusių dokumentą asmenų pareigų, vardų, pavardžių, nepatvirtino apskaitos registrų parašu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, pateikė buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir apskaitos registrus, kuriuose, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pagal kuriuos UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasoje kasininkas (direktorius) P. I. 2009 m. gruodžio 2 d. pagal kasos pajamų orderį Serija GKH Nr. 00727 užpajamavo kasoje 1 873 991 Lt, 2009 m. gruodžio 7 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3355 iš kasos išlaidavo 538 000 Lt UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P., pasirašė 2009 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderyje už bendrovės vadovą ir finansininką, faktiškai pinigų neišlaidavo ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasininkui (vyr. buhalteriui) V. P. neperdavė, taip pat pasirašė UAB „R“ (duomenys pakeisti) įformintame kasos pajamų orderio kvite be serijos ir numerio bei jį įtraukė į UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitos registruose įrašė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t. y. apskaitė tariamai išduotas pinigines lėšas UAB „R“ (duomenys pakeisti), neorganizavo apskaitos registrų pasirašymo tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nepateikė UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų perdavimo akto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip P. I. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „G“ (duomenys pakeisti) 2009 m. ir 2010 m. veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šalies argumentai

5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžio dalį dėl P. I. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtų laisvės apribojimo bausmių, jų subendrinimo ir paskirtų įpareigojimų bei P. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti 3 metus laisvės atėmimo, pagal BK 209 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metus laisvės atėmimo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metus laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirti 1 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalis 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti P. I. galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, kadangi byloje nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, todėl P. I. turi būti paskirtos BK straipsnių sankcijose numatytos bausmės.

5.2. Skunde pažymima, kad už nusikalstamą veiką skiriama bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė gali būti paskirta tik jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo įvertinama aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visuma. Remiantis teismų praktika skunde teigiama, jog tik išimtinės aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta.

5.3. Prokuroras nurodo, kad P. I. nuteistas už keturių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, viena, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi, numatytos BK 209 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti aktyviais, ilgą laikotarpį trukusiais veiksmais, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamais veiksmais padaryta didelės – 2 038 000 Lt vertės turtinė žala UAB „G“ (duomenys pakeisti), žalos dydis beveik 63 kartus viršija baudžiamajame įstatyme numatytą didelės turto vertės ribą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl P. I. veiksmų buvo padaryta didelė – 1 721 561,19 Lt žala UAB „G“ (duomenys pakeisti) kreditoriams (įmonės darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, VĮ Turto bankas, Valstybės mokesčių inspekcijai ir kitiems asmenims). Prokuroro nuomone, tokio pobūdžio nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip mažai pavojingi.

5.4. Skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje pateiktu vertinimu, jog P. I. padarytas sunkus nusikaltimas nuosavybei yra mažiau pavojingas nei smurtinis nusikaltimas žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Prokuroro nuomone, toks skirtingų rūšinių nusikaltimų lyginimas yra ydingas, iš esmės rūšinis nusikalstamų veikų pavojingumas jau įvertintas numatant sankcijose skirtingas bausmių rūšis ir dydžius.

5.5. Skunde atkreipiamas dėmesys į nuteistojo P. I. elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jo. P. I. ne tik nemokėjo mokesčių valstybei, įmokų Sodrai, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, bet ir įžūliai apgaudinėjo darbuotojus teigdamas, jog įmonė neturi lėšų mokėti atlyginimų, nors tuo metu pats savinosi lėšas iš įmonės. Nuteistasis neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikalstamas veikas, nesiėmė jokių priemonių kompensuoti neteisėtais veiksmais padarytą turtinio pobūdžio žalą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir neleidžia jo vertinti kaip mažiau pavojingo. Pirmosios instancijos teismo nurodytos P. I. asmenybę, jo šeimyninę padėtį, užimtumą apibūdinančios aplinkybės yra daugiau tipinės, nei išimtinės, bei reikšmingos parenkant bausmę sankcijos ribose.

5.6. Prokuroras taip pat nurodo, kad ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinėjimo metu P. I. ne tik neprisipažino ir nesigailėjo padaręs nusikaltimus, tačiau visais įmanomais būdais stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tam P. I. pasitelkė V. G., su kuria P. I. sieja ilgamečiai darbiniai santykiai. P. I. iniciatyva į teismą iškviesta V. G. iš dalies patvirtino P. I. parodymus, bet tokie esminiai parodymų skirtumai (dėl vykimo į Vilnių laiko ir maršruto, piniginių lėšų gabenimo talpos, tariamai pinigus priėmusių asmenų skaičiaus, apsirengimo, pasitikimo, pinigų perskaičiavimo vietos ir aplinkybių) leidžia manyti, kad P. I. UAB „G“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų niekam neperdavė, o jas pasisavino. Siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės parodo atitinkamą nuteistojo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, nenorą keisti elgesį, laikytis įstatymų, taip pat priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas leidžia teigti, kad nusikalstamas elgesys yra dėsninga P. I. gyvenimo pasekmė, todėl tik paskyrus sankcijose numatytas bausmes būtų įgyvendinta prevencinė bausmės funkcija.

5.7. Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo užbaigti greičiau nebuvo galimybių dėl objektyvių priežasčių – tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, buvo atliekami trijų įmonių ūkinės-finansinės veiklos tyrimai, piniginių lėšų pasisavinimą P. I. bandė nuslėpti klastodamas dokumentus, apgaulingai organizuodamas ir pats apgaulingai tvarkydamas UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, tam pasitelkė ir kitus asmenis, kurie klastojo dar dviejų juridinių bei fizinio asmens dokumentus, sudarinėjo fiktyvius, tačiau notariškai tvirtinamus sandorius, iš ikiteisminio tyrimo buvo atskirti dar keturi tyrimai, be to, bylos nagrinėjimas ne vieną kartą buvo atidedamas ir dėl paties P. I. neatvykimo. Todėl, prokuroro nuomone, proceso trukmė šiuo atveju taip pat nelaikytina išimtine aplinkybe.

5.8. Skunde nesutinkama ir su tuo, kad P. I. nusikalstamą elgesį galėjo įtakoti nepalankiai susiklosčiusios ekonominės aplinkybės, kadangi nuteistojo pasisavintos pinigų sumos būtų visiškai pakakę kreditoriniams įsiskolinimams padengti. Taigi, būtent dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų jo vadovaujamai bendrovei susidarė nepalankios ekonominės sąlygos – buvo apsunkintas atsiskaitymas su kreditoriais, veiklos vystymas.

5.9. Prokuroras teigia, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas gali neužtikrinti bausmės paskirties, yra nemotyvuota ir nepagrįsta byloje ištirtais įrodymais. Priešingai, skundžiamu nuosprendžiu gali būti sudaryta nuomonė, jog didelės pinigų sumos pasisavinimas, ne tik kaltininkui neprisipažįstant ir nesigailint, bet įvairiausiomis priemonėmis bei būdais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to, neatlyginus ir nesiėmus jokių priemonių atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą, gali būti iš esmės nebaudžiamas, tuo labiau, kad paskyrus laisvės apribojimo bausmę nuteistasis nebuvo įpareigotas atlyginti padarytą turtinę žalą.

5.10. Skunde pažymima, kad teisingumo principo įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo skiriamos kaltininkui bausmės proporcingumo principo. Teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų, pataisymui reikalingą bausmės rūšį ir dydį. Visgi teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, bet ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimą ir siekį juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis ne tik neprisipažino nusikaltęs, bet ir nesiėmė jokių veiksmų žalai atlyginti, dėl ko bylos aplinkybių negalima laikyti išimtinėmis.

Šalies argumentai

5.11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, prokuroro nuomone, P. I. bausmės tikslai bus pasiekti tik atlikus realią laisvės atėmimo bausmę, netaikant BK 75 straipsnio nuostatų bei paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymo neatidedant.

6. Nuteistasis P. I. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų bei netaikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų dėl turto konfiskavimo.

6.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamo nuosprendžio didžioji dalis yra paraidžiui perkelta iš kaltinamojo akto, nuosprendžio aprašomoji dalis savo struktūra ir tekstu yra identiška kaltinamajame akte nurodytam įrodymų aprašymui, taip buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nemotyvuotai pritardamas kaltinimo pozicijai teismas buvo šališkas.

6.2. Nuteistasis nesutinka, kad jis pasisavino UAB „G“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, taip pat kad sąmoningai blogai valdė įmonę ir taip tyčia prisidėjo prie jos bankroto. Tokių jo veiksmų nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai. P. I. prisipažįsta, kad pasitikėdamas E. V., R. M. perdavė jiems kaltinime nurodytą pinigų sumą, o ne UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P., tuo metu nežinojo, kad I. L. nėra UAB „G“ (duomenys pakeisti) vadovas, tokiu būdu jis galėjo bendrininkauti klastojant dokumentus.

6.3. Aiškindamas įvykio aplinkybes P. I. nurodo, kad jo vadovaujama UAB „G“ (duomenys pakeisti) dėl užsakovų įsiskolinimų ir prasidėjusios krizės susidūrė su finansiniais sunkumais, tuo metu G. L. siūlė padėti išspręsti finansines problemas su sąlyga, jog bus perrašytos UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcijos. P. I. sutikus su G. L. pasiūlymu ir pasirašius G. L. atvežtą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, G. L. pasiūlė paskolinti kitiems asmenims pinigų, 2009 m. gruodžio 2 d. atvežė paskolos sutartį ir kaip UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcininkas liepė pasirašyti sutartį su UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl paskolos suteikimo. Pirmą įmokos pinigų dalį P. I. nurodo nuvežęs 2009 m. gruodžio mėnesį, pinigus perdavė E. V., kartu su nuteistuoju važiavo V. G.. Perduodant pinigus E. V. ir G. L. pažadėjo, kad išreikalaus skolas iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) skolininkų. G. L. atleido P. I. iš darbo šiam nesutikus keltis dirbti į Vilnių, liepė rašyti pareiškimą dėl atleidimo ir atvežti likusius pinigus. Nuvežus į Vilniuje esantį ofisą pinigus ir dokumentus, G. L. ir R. M. pristatė naują direktorių I. L., kuriam P. I. viską perdavė. 1 500 000 Lt perdavė R. M., I. L. pasirašė, kad gavo pinigus.

6.4. Skunde nurodoma, kad 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartis su UAB „R“ (duomenys pakeisti), 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderis 538 000 Lt sumai, pasirašyti V. P., patvirtina parodymus dėl 538 000 Lt perdavimo E. V.. 2010 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog I. L. buvo perduoti 1 500 000 Lt. Apeliantas teigia, kad jo parodymus dėl pinigų perdavimo patvirtina kartu su juo buvusi V. G.. Liudytoja teisme patvirtino mačiusi kaip buvo pasirašytas pinigų priėmimo-perdavimo aktas, kurį pasirašė I. L., ofise buvo ir R. M., kurie skaičiavo perduodamus pinigus. Tai, kad P. I. į ofisą buvo atvykęs kartu su moterimi, patvirtino ir I. L.. Nuteistojo nuomone, apygardos teismas be pagrindo liudytojos V. G. parodymus vertino kritiškai kaip neatitinkančius bylos faktinių aplinkybių ir prieštaraujančius kitiems liudytojų parodymams, nors pats teismas nesiėmė visų priemonių tiesai byloje nustatyti, kadangi neužtikrino, jog R. M. ir I. L. atvyktų į teismą bei būtų apklausti.

6.5. Skunde teigiama, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog R. M., disponuodamas UAB „G“ (duomenys pakeisti) pinigais, vykdė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius. Pagal 2010 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį V. A. pardavė UAB „K“ (duomenys pakeisti), valdomam R. M., žemės sklypą už 1 999 000 Lt, 2010 m. gruodžio 28 d. sutartimi UAB „K“ (duomenys pakeisti) (R. M.) pardavė UAB „R“ (duomenys pakeisti) (V. P.) 3,36 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 2 045 000 Lt, 2011 m. sausio 4 d. pakvitavimu patvirtinama, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) už žemės sklypą atsiskaitė. P. I. manymu, Vilniaus apskrities VMI 2012 m. rugsėjo 7 d. raštas, kuriame nurodytos R. M. pajamos ir išlaidos už 2007-2011 metus, patvirtina, kad pastarasis disponavo didelėmis pinigų sumomis, iš ko akivaizdu, kad sandoriai su V. A. ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo nebuvo apsimestiniai. Iš pradžių apklausiamas R. M. pripažino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius ir tik vėliau parodymus pakeitė – neva jokių sandorių ir pinigų nebuvo, o visi dokumentai buvo suklastoti. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsiaiškinta FNTT Kauno apygardos valdybos rašte (t. 5 b.1. 57-58) nurodyta aplinkybė dėl tarp V. A. ir R. M. surašyto vekselio 2 050 000 Lt sumai. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad V. A. iš pradžių irgi pripažino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio realumą, bet vėliau, jau po to, kai parodymus pakeitė R. M., taip pat pradėjo laikytis pozicijos, kad realiai pinigų už žemės sklypą negavo. Be to, Vilniaus apskrities VMI 2012 m. liepos 20 d. rašte nurodyta, kad 2007-2011 metais V. A. pajamos 2 236 584 Lt viršija išlaidas, kas taip pat patvirtina sandorio dėl žemės sklypo pardavimo R. M. realumą.

6.6. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. BUAB „G“ (duomenys pakeisti) kreipėsi į teismą dėl UAB „R“ (duomenys pakeisti) negražintų 2 038 000 Lt pagal 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį. Civilinėje byloje R. M., atstovaujantis UAB „R“ (duomenys pakeisti), pripažino paskolos sutartį, pinigų gavimo faktą bei pasiūlė paskolą grąžinti turtu – 3,36 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tuo pačiu pripažindamas ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorius. Taikos sutartis civilinėje byloje buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartimi.

6.7. Apeliantas nesutinka ir su jo nuteisimu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi visi įmonės dokumentai ir piniginės lėšos buvo perduotos pagal perdavimo aktus ir buhalterinės apskaitos dokumentus (kasos orderius). Apklausiama bankroto administratorė I. R. parodė, kad visas UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtas ir visi pirminiai apskaitos dokumentai jai buvo perduoti. Tai patvirtina surašytas UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriaus I. L. dokumentų priėmimo-perdavimo aktas.

6.8. Be to, skunde pažymima, kad byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, apklausiama UAB „G“ (duomenys pakeisti) bankroto administratorė nurodė, jog žala įmonei kaip ir nebuvo padaryta, todėl nebuvo jokio pagrindo konfiskuoti apelianto turto. Pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės žalos išieškojimą nukreipti į UAB „G“ (duomenys pakeisti) paskolintais pinigais įsigytą žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras prašė Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, tačiau pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir P. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistojo P. I. apeliacinį skundą prokuroras prašė atmesti. Nuteistasis P. I. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti pilnai jame išdėstytais motyvais, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo P. I. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo P. I. apeliacinio skundo

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. I. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas, jog jis pasisavino UAB „G“ (duomenys pakeisti) pinigines lėšas, organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pats ją apgaulingai tvarkė, sąmoningai blogai valdė įmonę ir taip tyčia prisidėjo prie įmonės bankroto.

10. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl P. I. kaltės pasisavinus UAB „G“ (duomenys pakeisti) didelės vertės turtą, suklastojus dokumentą, jį laikius ir panaudojus, sąmoningai blogai valdžius UAB „G“ (duomenys pakeisti), tuo nulėmus įmonės bankrotą ir padarius didelės turtinės žalos kreditoriams, bei apgaulingai organizavus ir tvarkius UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti objektyvaus pagrindo nėra. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet taip pat įrodymai palyginti vienas su kitu, aiškiai motyvuota, kodėl darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių vienais įrodymais teismas vadovaujasi, o kitus atmeta. Negalima sutikti su nuteistuoju, kad dalies įrodymų turinio perkėlimas iš kaltinamojo akto į skundžiamą nuosprendį savaime patvirtina teismo šališkumą, šiuo atveju svarbu tai, ar teismas nebuvo šališkas vertindamas įrodymus, kas iš esmės sprendžiama ne iš įrodymų aprašymo, o jų vertinimo motyvų. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

11. P. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti) vieninteliu akcininku ir direktoriumi, tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 2 038 000 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, po ko siekdamas nuslėpti didelės – 2 038 000 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokios ūkinės – komercinės veiklos nevykdo, bei žinodamas, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) nesuteiks, P. I., pasirašė ir suklastojo 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį kaip UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius įsipareigodamas suteikti 2 038 000 Lt paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti), UAB „R“ (duomenys pakeisti) 2009 m. gruodžio 7 d. kasos pajamų orderio kvitą kaip 538 000 Lt sumokėjęs UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius, 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą kaip perdavęs I. L. 1 500 000 Lt.

12. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Pasisavindamas svetimą turtą, kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai, neatlygintinai paverčia savo turtu. Turto pasisavinimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę, tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori.

13. Nuteistasis P. I. savo kaltės dėl UAB „G“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų pasisavinimo nepripažįsta. P. I. nurodė, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) sėkmingai vykdė savo veiklą, turėjo nemažai užsakymų, bet prasidėjus krizei dalis užsakovų liko nesumokėję už atliktus darbus didelių sumų, atsirado sunkumų mokant atlyginimus darbuotojams, tada jam pradėjo skambinėti G. L., siūlyti savo paslaugas skoloms susigrąžinti. Kaip paaiškino nuteistasis, dėl to, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) sąskaitoms buvo uždėti areštai, įmonės pinigų banko sąskaitose nelaikė, įmonės kasa buvo laikoma pas jį namuose, išėjus iš darbo buhalterei I. B., kasą tvarkė pats P. I.. G. L. pasiūlė parduoti UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcijas, su tokiu pasiūlymu P. I. sutiko, akcijos buvo parduotos 2009 m. gruodžio 2 d., iš karto po to G. L. pasiūlė paskolinti bendrovės pinigus kitiems asmenims, P. I. buvo liepta pasirašyti paskolos sutartį su UAB „R“ (duomenys pakeisti), pirmą paskolos įmoką P. I. perdavė E. V. dar 2009 m. gruodžio mėnesį, E. V. prisistatė UAB „R“ (duomenys pakeisti) atstovu. Prieš paskolos suteikimą P. I. nurodo įnešęs į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą turėtus įmonės grynuosius pinigus – 1 873 991 Lt. 2010 m. pavasarį UAB „G“ (duomenys pakeisti) veiklą perkėlus į Vilnių, P. I. nutarė išeiti iš darbo, buvo atleistas 2010 m. balandžio 27 d., jam buvo liepta atvežti likusius pinigus ir įmonės dokumentus. P. I. nurodo iš viso į Vilnių važiavęs 2-3 kartus, jam buvo pristatytas naujasis direktorius I. L.. Kaip nurodė nuteistasis, kartu su juo į Vilnių važiavo ir V. G., 1 500 000 Lt perdavė ofise, su I. L. buvo ir R. M., kuris suskaičiavo atvežtus pinigus.

14. Nors P. I. teigia, kad aukščiau išdėstyti jo parodymai byloje yra nepaneigti surinktais įrodymais, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė P. I. parodymus dėl piniginių lėšų įnešimo į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą, paskolos sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) sudarymo, dalies paskolos išmokėjimo bei likusių UAB „G“ (duomenys pakeisti) piniginių lėšų perdavimo I. L. kaip gynybinę versiją, kadangi jie buvo paneigti ne tik liudytojais apklaustų R. M., G. L., V. A. A., V. P., I. L., A. L. parodymais, bet ir UAB „G“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu surinktais duomenimis bei atlikus tyrimą surašyta specialisto išvada Nr. 5-2/152 (3 t., b. l. 168-191).

14.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad P. I. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpiu buvo UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, o dalį laiko – pagal pateiktą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcijos buvo parduotos 2009 m. gruodžio 2 d., Juridinių asmenų registre akcininkų pasikeitimas įregistruotas 2010 m. kovo 29 d. – ir vieninteliu akcininku. Kaip įmonės vadovas P. I. turėjo teisę disponuoti įmonės sąskaitose ir kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Nuteistasis neneigė, kad 2009 metais, siekiant išvengti įmonės piniginių lėšų arešto, įmonės vardu atidarytose banko sąskaitose pinigai nebuvo laikomi, P. I. nurodė, kad grynieji pinigai buvo laikomi pas jį namuose, kadangi įmonės patalpose jų saugiai laikyti nebuvo sąlygų. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti iki 2009 m. liepos 20 d. UAB „G“ (duomenys pakeisti) vyr. buhalterės pareigose dirbusi I. B., nurodžiusi, kad įmonės kasa buvo laikoma pas P. I. namuose, bei direktorius ekonomikai L. A., nurodęs, kad visus atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdydavo įmonės direktorius P. I.. Papildomai šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, jog atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, Nr. 2K-P-78/2012, 2K-407/2014, 2K-529/2014 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Nors P. I. ir jo gynėjas prašo kritiškai vertinti liudytojų R. M., G. L., A. L., I. L., V. P. ir V. A. A. parodymus, kuriais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi pirmosios instancijos teismas, ir jais nesivadovauti, tačiau byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis bei jo gynėjas, jų teiginiai apie galimą minėtų liudytojų suinteresuotumą apkalbėti P. I. tėra objektyviais duomenimis neparemtos prielaidos. Nenustatyta, kad byloje apklausti liudytojai būtų suinteresuoti sąmoningai duoti P. I. nepalankius parodymus. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad R. M., V. P., V. A. A., pirminėse apklausose savo kaltę neigę ir davę parodymus, patvirtinančius P. I. įvykių versiją, vėliau parodymus pakeitė ir prisipažino dalyvavę nusikalstamoje veikoje, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. L., A. L., I. L. davė nuoseklius parodymus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nuo pat pirmos apklausos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, I. L. nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 31-33), Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalį, pagal laidavimą (1 t., b. l. 49-52), Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (1 t., b. l. 68-76), Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintas prokuroro nutarimas atleisti V. A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (1 t., b. l. 95-98). Vien tai, kad dalis iš byloje liudytojais apklaustų asmenų ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus ir prisipažino padarę nusikalstamas veikas, o kartu davė parodymus ir apie P. I. nusikalstamą veiką, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jie buvo suinteresuoti apkalbėti P. I., ir todėl šiais parodymais nesivadovauti. Priimant nuosprendį baudžiamojoje byloje visų byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir tų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar nuteisti išskirtoje baudžiamojoje byloje arba kurie proceso metu keitė parodymus, parodymų patikimumas nustatomas gretinant parodymus tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kiti bylos duomenys atitinka būtent liudytojų R. M., G. L., A. L., I. L., V. P. ir V. A. A. parodymus, o ne nuteistojo P. I. ir liudytojos V. G. parodymus.

14.3.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorui buvo pavesta nustatyti pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklaustų liudytojų I. L. ir R. M. gyvenamąsias vietas, ko pasėkoje I. L. buvo iškviestas į teismo posėdį ir apklaustas, tačiau R. M. tikslios gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko, todėl laikytina, jog buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės šį liudytoją apklausti bylą nagrinėjant teisme, ir vadovautinasi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais.

14.4. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas G. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (4 t., b. l. 153-155) bei parodė, kad dirbant E. V. įmonėje, kuri užsiėmė skolų išieškojimu, įmonių pirkimu – pardavimu, teisinėmis paslaugomis, konsultavimu dėl bankroto, E. V. nurodymu tapo UAB „T“ (duomenys pakeisti) akcininku ir vadovu, pas E. V. dirbo ir daugiau asmenų, kurie formaliai būdavo įvairių įmonių akcininkais ir vadovais, tame tarpe ir A. L. su I. L.. 2009 m. gruodžio mėnesį E. V. nurodymu UAB „T“ (duomenys pakeisti) vardu nupirko UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcijas, kurios 2010 m. pavasarį buvo perleistos A. L. vadovaujamai UAB „S“ (duomenys pakeisti). Kaip paaiškino G. L., viską darė E. V. nurodymu, o dokumentus ruošdavo E. V. įmonės teisininkai.

14.5. A. L. patvirtino G. L. parodymus, jog buvo fiktyviu kelių įmonių direktoriumi, jam už tai buvo mokama, taip pat fiktyviu direktoriumi buvo ir jo pusbrolis I. L.. Anot A. L., jis pasirašinėdavo dokumentus jų neskaitydamas, dokumentus atnešdavo pasirašyti G. L.. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklaustas I. L. iš esmės davė tokius pačius parodymus kaip ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (4 t., b. l. 169-172, 192-195). Liudytojas nurodė, kad jam buvo pažadėtas atlygis už buvimą bankrutuojančių įmonių direktoriumi, buvo formalus UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius, tik pasirašinėjo dokumentus, realių sprendimų nepriiminėjo, dokumentus pasirašyti pateikdavo G. L., kuris taip pat palydėdavo į bankroto administratorės biurą. I. L. kategoriškai paneigė gavęs iš P. I. 1 500 000 Lt, taip pat nurodė pinigų neperdavęs V. P.. Kaip paaiškino I. L., pinigų priėmimo – perdavimo aktas galėjo būti surašytas ant prieš tai jo pasirašyto tuščio lapo.

14.6. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją R. M. parodė, kad į jį kreipėsi E. V., prašydamas padėti išlaiduoti pinigus iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos, kadangi realiai pinigų įmonės kasoje nebuvo. Žinodamas, kad V. P. turima įmonė nevykdo veiklos, R. M. kreipėsi į V. P., kuris sutiko perleisti savo įmonę. Taip pat R. M. žinojo kad V. A. A. prekiauja žemės sklypais, paaiškino jam situaciją, nurodė, kad realiai už sklypą mokės 10 000 Lt, bet sutartyje reikės nurodyti 1 999 000 Lt, sklypą pirko jo vadovaujama UAB „K“ (duomenys pakeisti), paskui ši įmonė sklypą už 2 045 000 Lt pardavė V. P. įmonei UAB „R“ (duomenys pakeisti), vėliau R. M. perpirko UAB „R“ (duomenys pakeisti) iš V. P., nes to nepadarė kaip buvo žadėjęs E. V.. R. M. prisipažino kartu su E. V. ir šio įmonės teisininkais parengęs 2009 m. gruodžio 2 d. UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderį, patvirtinantį tariamą pinigų įmokėjimą į įmonės kasą, 2009 m. gruodžio 7 d. UAB „G“ (duomenys pakeisti) paskolos sutartį su UAB „R“ (duomenys pakeisti), tariamai paskolintos sumos išmokėjimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos patvirtinančius kasos išlaidų orderius, tariamai gautos paskolos gavimą patvirtinančius UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasos pajamų orderius, kuriuos davė pasirašyti V. P., taip pat prisipažino klastojęs dokumentus, susijusius su UAB „K“ (duomenys pakeisti) žemės sklypo įsigijimu iš V. A. A.. R. M. teigimu, P. I. jis matė gal 1-2 kartus pasirašant dokumentus. (5 t., b. l. 154-157)

14.7. Pirmosios instancijos teisme apklausti V. A. A. ir V. P. patvirtino R. M. parodymus. V. A. A. parodė, kad į jį kreipėsi R. M. dėl žemės sklypo pardavimo, sutartis buvo sudaryta 2010 metais su UAB „K“ (duomenys pakeisti), R. M. siūlymu žemės sklypas buvo parduotas už 10 000 Lt, bet sutartyje nurodyta kaina – 1 999 000 Lt. V. P. parodė, kad UAB „R“ (duomenys pakeisti) įkūrė 2002 metais, buvo vienintelis akcininkas ir direktorius, po kurio laiko sustabdė įmonės veiklą, 2010 metais planavo įmonę uždaryti, R. M. pasisiūlė perimti įmonę, prieš perimant įmonę paprašė pasirašyti keliuose kasos pajamų orderiuose, pasirašyti paskolos sutartį su UAB „G“ (duomenys pakeisti). V. P. tvirtino realiai pagal kasos pajamų orderius pinigų negavęs, nurodė P. I. matęs vieną kartą, kartu buvo R. M..

14.8. Aukščiau aptarti liudytojų parodymai paneigia P. I. teiginius, jog UAB „G“ (duomenys pakeisti) jis pardavė tam, kad kiti savininkai išsireikalautų skolas iš įmonės skolininkų ir toliau sėkmingai vykdytų veiklą. Perpirkęs iš P. I. UAB „G“ (duomenys pakeisti) akcijas G. L. įmonės veikla nesidomėjo, jokių sprendimų įmonės veiklai atkurti nesiėmė, taip pat formalus įmonės savininkas buvo ir A. L., o vietoje P. I. direktoriumi paskirtas I. L. tik pasirašinėjo kitų asmenų jam pateiktus dokumentus siekdamas gauti pažadėtą atlygį, kai įmonei bus paskelbtas bankrotas. UAB „G“ (duomenys pakeisti) bankrotui paskelbti buvo būtina sudaryti fiktyvių sandorių tam, kad būtų pateisintas grynųjų pinigų trūkumas įmonės kasoje, tuo iš esmės rūpinosi R. M., suradęs UAB „R“ (duomenys pakeisti), kuriai UAB „G“ (duomenys pakeisti) neva paskolino praktiškai visas turimas pinigines lėšas, taip pat fiktyviai už ženkliai didesnę kainą nei pirko iš tikrųjų įsigijęs žemės sklypą, kuris vėliau buvo parduotas UAB „R“ (duomenys pakeisti).

14.9. Ištyrus ir įvertinus UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos duomenis buvo surašyta jau minėta specialisto išvada dėl UAB „G“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuri paneigia P. I. teiginius apie į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą įneštus 1 873 991 Lt, taip pat dalimis išmokėtą paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti), o kartu patvirtina aukščiau išdėstytus liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šioje dalyje abejoti specialisto išvados teisingumu, specialisto išvada yra pagrįsta objektyvių bylos duomenų – UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų – vertinimu, kiti byloje surinkti įrodymai specialisto išvados nepaneigia.

14.10. Specialisto išvadoje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderis Nr. GKH00727, kuriuo tariamai į įmonės kasą įnešta 1 873 991 Lt, į 2009 m. gruodžio mėnesio P. I. avanso apyskaitą nėra įtrauktas, pinigų įnešimo į įmonės kasą nepatvirtina ir sąskaitos „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščiai, be to, minėto kasos pajamų orderio numeris yra toks pat kaip ir 2009 m. gruodžio 22 d. išrašyto kasos pajamų orderio, kuriuo į kasą įnešta 3 525,96 Lt gauti pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Taip pat specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) 2009 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderis Nr. 3355, kuriuo pagrįstas paskolos dalies – 538 000 Lt išmokėjimas UAB „R“ (duomenys pakeisti) yra išrašytas tikrovėje neįvykusiai operacijai pagrįsti, nes 2009 m. gruodžio mėnesio sąskaitos „Kasa“ Nr. 2720 apyvartos žiniaraštyje ta pačia data ir numeriu yra įformintas kasos išlaidų orderis dėl 1 873 991 Lt išdavimo, o 2009 m. gruodžio mėnesio UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pavaduotojos statybos reikalams V. G. avanso apyskaitoje įrašyta, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3355 iš kasos gauta 307,64 Lt. Specialistas, įvertinęs buhalterinės apskaitos dokumentų netikslumus, tai, kad buhalterinėje apskaitoje yra net keli tuo pačiu numeriu išrašyti dokumentai, konstatavo, kad 1 873 991 Lt 2009 m. gruodžio 2 d. į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą nebuvo įmokėti, tuo tik fiktyviai padidintas grynųjų pinigų likutis įmonės kasoje, kartu sumažinant pinigų likutį P. I. avansinėje apyskaitoje, o kasos išlaidų orderis Nr. 3355 buvo perrašomas siekiant įforminti tariamą paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) išmokėjimą.

14.11. Nustačius, kad 2009 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderiu Nr. GKH00727 fiktyviai buvo padidintas UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos likutis, akivaizdu, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) neturėjo kasoje tiek pinigų, kad galėtų suteikti paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti), vykdyti dalinius paskolos išmokėjimus 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. balandžio 30 d., gegužės 3 ir 5 d. Tuo pačiu paneigiami ir P. I. parodymai apie tariamai I. L. perduotus 1 500 000 Lt, kadangi tokių pinigų įmonės kasoje realiai nebuvo. Kaip matyti iš specialisto išvadoje sudarytos 4 lentelės, kurioje apskaičiuotas kasos likučio kitimas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki 2010 m. gegužės mėnesio, netgi priskaičiuojant fiktyvų kasos likučio padidinimą, 2010 m. balandžio 27 d. įmonės kasoje buvo mažesnė suma nei tariamai perduota I. L. – 1 492 459,15 Lt.

14.12. Nors pirmosios instancijos teisme P. I. prašymu apklausta V. G. patvirtino lydėjusi P. I., kai šis vežė didelę pinigų sumą lagamine, kurie buvo sudėti krūvelėmis, perrišti gumelėmis, bei mačiusi, kaip pinigai buvo perduoti R. M. ir I. L.. Tačiau šie V. G. parodymai paneigti aukščiau aptarta UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos dokumentų analize, pagal kurią UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasoje tokios pinigų sumos nebuvo. Be to, paties P. I. parodymai dėl pinigų perdavimo aplinkybių yra nenuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. I. nurodė, kad pinigus jis perdavė I. L., perduodant pinigus jokie kiti asmenys nedalyvavo, t. y. nebuvo nei V. G., nei R. M.. Apeliaciniame skunde neteisingai interpretuojami I. L. parodymai, kad perduodant UAB „G“ (duomenys pakeisti) dokumentus kartu su P. I. buvo moteris, tačiau I. L. neigė, kad tuo pačiu metu jam buvo perduotos ir įmonės piniginės lėšos. Todėl šie I. L. parodymai nepatvirtina P. I. ir V. G. parodymų apie pinigų perdavimą.

14.13. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad VMI atliktų mokestinių patikrinimų metu surinkta informacija, patvirtina R. M. ir V. A. A. vykdytų sandorių realumą. Pažymėtina, kad dalis patikrinimų metu nustatytų aplinkybių buvo pagrįstos būtent fiktyvų žemės sklypo pardavimą už ženkliai padidintą kainą patvirtinančiais dokumentais, todėl šiais VMI patikrinimais nesivadovautina. Taip pat paskolos suteikimo UAB „R“ (duomenys pakeisti) fakto nepatvirtina apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie civilinėje byloje UAB „R“ (duomenys pakeisti) ir BUAB „G“ (duomenys pakeisti) sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „R“ (duomenys pakeisti) pripažįsta savo skolą pagal 2009 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį, kadangi taikos sutarties sudarymo metu UAB „R“ (duomenys pakeisti) priklausė UAB „K“ (duomenys pakeisti), t. y. realiai abi šios įmonės buvo valdomos R. M., kuris buvo suinteresuotas neginčyti fiktyvaus paskolos sandorio.

15. Nors aukščiau aptartais įrodymais P. I. parodymai dėl paskolos sutarties su UAB „R“ (duomenys pakeisti) sudarymo ir šios sutarties pagrindu pinigų išmokėjimo iš kasos buvo paneigti, tačiau negalima sutikti su specialisto išvada, jog tikrovės neatitinkančiais dokumentais nepagrįstai sumažinus UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos likutį 2 038 000 Lt, tokia suma ir buvo pasisavinta.

15.1. Visų pirma, specialisto išvadoje vienareikšmiškai konstatuota, kad 1 873 991 Lt pagal 2009 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. GKH00727 nebuvo įmokėti į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą, taip pat, kad pagal tikrovės neatitinkančius kasos išlaidų orderius 2009 m. gruodžio 7 d. Nr. 3355, 2010 m. balandžio 30 d. Nr. 3482, 2010 m. gegužės 3 d. Nr. 3483, 2010 m. gegužės 5 d. Nr. 3484 iš bendrovės kasos pinigai nebuvo išmokėti, kadangi visi minėti orderiai buvo surašyti siekiant pagrįsti UAB „G“ (duomenys pakeisti) fiktyvią paskolą UAB „R“ (duomenys pakeisti). Taigi, realiai jokie pinigai į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą įmokėti ir iš jos išmokėti nebuvo, todėl UAB „G“ (duomenys pakeisti) dėl to nepatyrė ir realios žalos.

15.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „G“ (duomenys pakeisti) patirta žala negali būti apskaičiuojama pagal įmonės kasos duomenis, kadangi specialisto išvadoje nustatyta, kad kasos knygoje, sudarytose kasininko apyskaitose ir apskaitos registre „Kasa“ Nr. 2720 duomenys nesutampa, įmonės buhalterinė apskaita yra netiksli, nepalyginama, todėl nėra galimybės nustatyti tikrųjų duomenų. Reali UAB „G“ (duomenys pakeisti) padaryta žala apskaičiuotina pagal specialisto išvadoje išanalizuotus duomenis iš sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apyvartos žiniaraščių ir materialiai atskaitingų asmenų avanso apyskaitų. Šie duomenys yra nurodyti specialisto išvados 1 lentelėje. Kaip matyti iš specialisto išvados, 2009 metais P. I. iš bendrovės kasos buvo išduota 2 279 386,25 Lt, 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais buvo išduota 52 999,18 Lt, iš viso tiriamu laikotarpiu – 2 332 385,43 Lt, pagal pateiktus dokumentus 2009 metais įmonės veikloje buvo panaudota 381 221,25 Lt, 2010 m. sausio – balandžio mėnesiais – 77 173,18 Lt, iš viso tiriamu laikotarpiu dokumentais buvo pagrįstas 458 394,43 Lt sumos panaudojimas. Pažymėtina, kad šiuo atveju skaičiuojamas laikotarpis iki 2010 m. balandžio mėnesio, t. y. iki P. I. atleidimo iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriaus pareigų. Taigi, pagal buhalterinės apskaitos duomenis liko nepagrįstas P. I. iš įmonės kasos išduotų 1 873 991 Lt panaudojimas, todėl darytina išvada, kad ši pinigų suma UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nebuvo panaudota. Būtent tokia pinigų suma tariamai buvo įnešta į UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasą pagal 2009 m. gruodžio 2 d. kasos pajamų orderį Nr. GKH00727, kuris, kaip jau buvo aptarta aukščiau, neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad šis orderis buvo išrašytas atgaline data, siekiant fiktyviai padidinti kasos likutį, kartu panaikinti P. I. įsiskolinimą įmonei, sudaryti sąlygas tariamam paskolos sandoriui su UAB „R“ (duomenys pakeisti), kuriuo turėjo būti pagrįstas P. I. iš įmonės kasos paimtų ir negrąžintų piniginių lėšų trūkumas. Todėl darytina išvada, kad P. I. iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos paėmęs negrąžino ir pasisavino ne 2 038 000 Lt, o 1 873 991 Lt.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad iš įmonės kasos paėmęs pinigines lėšas ir dalį jų nepanaudojęs įmonės reikmėms bei atgal į kasą negrąžinęs P. I. suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, nepaisant neteisingai nustatytos pasisavintos pinigų sumos, P. I. pagrįstai nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

17. Taip pat P. I. pagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą iš UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos, žinodamas, kad tikrovėje I. L. 1 500 000 Lt neperdavė, lape, kuriame jau buvo pasirašęs I. L., P. I. savo ranka surašė bei pasirašė 2010 m. balandžio 27 d. pinigų perdavimo aktą, taip jį suklastodamas, šį žinomai suklastotą dokumentą laikė bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto pasisavinimą 2014 m. balandžio 28 d. pateikė ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui, taip panaudodamas žinomai suklastotą dokumentą. Tai, kad 2010 m. balandžio 27 d. pinigų priėmimo perdavimo akte yra užfiksuotos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, nes iš tikrųjų I. L. 1 500 000 Lt nebuvo perduoti, yra neginčijamai nustatyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl pakartotinai dėl jų nebepasisakoma.

18. BK 209 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sąmoningai blogą įmonės valdymą, kuris nulėmė jos bankrotą, kai dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, byloje neginčijamai įrodyta, kad būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktoriumi, o dalį nusikalstamos veikos laikotarpio ir vieninteliu akcininku, P. I. atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš įmonės kasos paėmė ir negrąžino 1 873 991 Lt. Ši pinigų suma viršija nustatytus UAB „G“ (duomenys pakeisti) įsiskolinimus kreditoriams. Pats P. I. pripažino, kad 2009 metais UAB „G“ (duomenys pakeisti) buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, buvo areštuotos įmonės sąskaitos, todėl buvo vengiama pinigines lėšas laikyti sąskaitose. I. B. nurodė iš darbo išėjusi 2009 m. liepos 20 d., nes įmonės padėtis pasidarė sunki, darbuotojams nebuvo mokami atlyginimai. Vadovaujamai įmonei esant sudėtingoje situacijoje pasisavinant beveik visas įmonės pinigines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos veiklai vykdyti, pajamoms gauti ir atsiskaityti su kreditoriais, buvo veikta nesilaikant ekonominės – ūkinės logikos ir priešingai įmonės interesams. P. I. savo veiksmais tik dar labiau apsunkino įmonės padėtį, kas lėmė įmonės bankrotą, dėl to padarant didelės turtinės žalos UAB „G“ (duomenys pakeisti) kreditoriams. Nekyla abejonių, kad P. I. buvo žinoma įmonės finansinė situacija, taip pat jis suvokė, kad įmonės piniginių lėšų pasisavinimas įmonės situaciją dar labiau pablogins, nulems įmonės bankrotą ir kartu nebus atsiskaityta su įmonės kreditoriais, bet sąmoningai taip veikė. Taigi, P. I. veikoje konstatuoti visi būtinieji BK 209 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl P. I. pagal šį straipsnį nuteistas pagrįstai.

19. BK 222 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

19.1. P. I. kaip UAB „G“ (duomenys pakeisti) direktorius ne tik buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet nuo 2009 m. liepos 20 d. atleidus vyr. buhalterę I. B. pats tvarkė buhalterinę apskaitą.

19.2. Atlikus UAB „G“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyti šie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai:

- nėra surašytų inventorizacijos įsakymų, inventorizacijos aktų, t. y. tiriamuoju nebuvo organizuotos ir atliekamos UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasos inventorizacijos, taip pažeidžiant 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 3 ir 9 punktų reikalavimus;

- įforminant grynųjų pinigų išdavimą iš įmonės kasos, nors faktiškai pinigai nebuvo išmokėti, į apskaitą įtrauktos neįvykusios ūkinės operacijos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

- ne visos ūkinės operacijos pagrįstos tikrovę atitinkančiais apskaitos dokumentais, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

- apskaitos registrai pagal atskiras sąskaitas nebuvo vedami kiekvieną mėnesį didėjančia tvarka, buvo pateikti tik sąskaitos Nr. 2720 „Kasa“ ir sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ apskaitos registrai, kurių duomenys nesutampa su pateiktais duomenimis kitose sąskaitose, apskaitos registruose nenurodyti sąskaitų likučiai kiekvieno mėnesio pradžiai ir pabaigai, nenurodytos kiekvieno mėnesio apyvartos, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

- surašytuose dokumentuose nenurodytas pavadinimas, asmenų, surašiusių dokumentą, pareigos, vardai, pavardės, parašai, apskaitos registrai nepatvirtinti juos sudariusio asmens parašu, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus;

- pateiktuose buhalterinės apskaitos pirminiuose dokumentuose ir apskaitos registruose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

19.3. Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus negalima iš dalies nustatyti UAB „G“ (duomenys pakeisti) 2009 metų ir 2010 metų veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

19.4. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog P. I. veikoje nustatyti visi objektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, tikrovės neatitinkantys dokumentai į UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą buvo sąmoningai įtraukti siekiant nuslėpti piniginių lėšų pasisavinimą. Taigi, P. I. neabejotinai suprato, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „G“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl P. I. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą apskaitos tvarkymą.

20. Nors P. I. nusikalstamos veikos buvo pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį ir 222 straipsnio 1 dalį, bet, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nustatydamas veikų aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos faktinių aplinkybių, t. y. nepagrįstai konstatavo, jog P. I. pasisavino 2 038 000 Lt, kai buvo pasisavinta 1 873 991 Lt. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu pakeičiant nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant nusikalstamas veikas nurodytą P. I. pasisavintą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, laikoma nustatyta, jog:

20.1. P. I. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą – 1 873 991 Lt, o būtent:

veikdamas vieninga tyčia ir turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą pasisavinti didelės vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. kovo 29 d. vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, bei užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 1 873 991 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės – 1 873 991 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, bei žinodamas, kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) nesuteikė ir nesuteiks bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „R“ (duomenys pakeisti) nemokės, P. I., pasirašė:

tokiu būdu P. I. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą didelės – 1 873 991 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą – grynuosius pinigus, tuo UAB „G“ (duomenys pakeisti) padarė 1 873 991 Lt turtinę žalą.

20.2. P. I., būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 8 d. iki 2010 m. kovo 29 d. vieninteliu akcininku, laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi ir tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas jam patikėtą UAB „G“ (duomenys pakeisti) turtą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 1 873 991 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, o juos pasisavino, taip sąmoningai blogai valdydamas įmonę, pasisavinęs bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei atsiskaityti su kreditoriais, P. I. apsunkino įmonės atsiskaitymą laiku su kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tokiu būdu nulėmė UAB „G“ (duomenys pakeisti) bankrotą bei padarė kreditoriams 1 721 561,19 Lt didelę turtinę žalą, iš jų darbuotojams – 33 161 Lt, VSDFV Kauno skyriui – 131 824,39 Lt, VĮ Turto bankas – 1 452 901,04 Lt, VMI prie LR FM – 9 968 Lt, kitiems asmenims – 93 706,06 Lt.

20.3. P. I., būdamas UAB „G“ (duomenys pakeisti), įregistruotos Juridinių asmenų registre ir mokesčių mokėtojų registre, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 20 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. direktoriumi, tuo pačiu metu eidamas kasininko pareigas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., apgaulingai organizavo bei pats tvarkė UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. balandžio 27 d., kaip materialiai atskaitingas asmuo, atsiskaitymui už suteiktas paslaugas ir perkamas prekes iš bendrovės kasos paėmė 2 339 216,72 Lt, iš kurių 1 873 991 Lt UAB „G“ (duomenys pakeisti) veikloje nepanaudojo bei į įmonės kasą ar bankinę sąskaitą negrąžino, t. y. įmonės pinigines lėšas panaudojo be apskaitos, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo (Nr. 179) 3 dalies 16 punkto reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „16. Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais“, siekdamas pridengti (nuslėpti) didelės – 1 873 991 Lt vertės UAB „G“ (duomenys pakeisti) turto – grynųjų pinigų pasisavinimą, žinodamas, kad tikrovėje UAB „R“ (duomenys pakeisti) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo bei kad UAB „G“ (duomenys pakeisti) jokios paskolos UAB „R“ (duomenys pakeisti) nedavė ir neduos, bei nekintamo paskolos suteikimo mokesčio UAB „R“ (duomenys pakeisti) nemokės, P. I., pasirašė:

apskaitos dokumento pavadinimas;ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas;apskaitos dokumento data;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys;ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai;asmens (-ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos...“,

nenurodė surašytų dokumentų pavadinimų, surašiusių dokumentą asmenų pareigų, vardų, pavardžių, nepatvirtino apskaitos registrų parašu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „3. Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“, pateikė buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus ir apskaitos registrus, kuriuose, įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pagal kuriuos UAB „G“ (duomenys pakeisti) kasoje kasininkas (direktorius) P. I. 2009 m. gruodžio 2 d. pagal kasos pajamų orderį Serija GKH Nr. 00727 užpajamavo kasoje 1 873 991 Lt, 2009 m. gruodžio 7 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3355 iš kasos išlaidavo 538 000 Lt UAB „R“ (duomenys pakeisti) direktoriui V. P., pasirašė 2009 m. gruodžio 7 d. kasos išlaidų orderyje už bendrovės vadovą ir finansininką, faktiškai pinigų neišlaidavo ir UAB „R“ (duomenys pakeisti) kasininkui (vyr. buhalteriui) V. P. neperdavė, taip pat pasirašė UAB „R“ (duomenys pakeisti) įformintame kasos pajamų orderio kvite be serijos ir numerio bei jį įtraukė į UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitos registruose įrašė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, t.y. apskaitė tariamai išduotas pinigines lėšas UAB „R“ (duomenys pakeisti), neorganizavo apskaitos registrų pasirašymo tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ bei 3 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, nepateikė UAB „G“ (duomenys pakeisti) apskaitos dokumentų, apskaitos registrų, finansinių ataskaitų perdavimo akto, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 19 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kuriame nurodoma, kad „4. Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“, taip P. I. apgaulingai organizavo bei pats apgaulingai tvarkė UAB „G“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „G“ (duomenys pakeisti) 2009 m. ir 2010 m. veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

21. Taip pat iki 1 873 991 Lt mažintina pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertę, kurią skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta išieškoti iš P. I..

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

22. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį P. I. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti laisvės apribojimo bausmę bei prašo P. I. paskirti laisvės atėmimo bausmes.

23. Skundžiamu nuosprendžiu P. I., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 2 metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, pagal BK 209 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams.

24. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Švelnesnės nei sankcijoje numatyta bausmės skyrimo pagrindai ir sąlygos yra nustatytos BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje.

25. P. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. P. I. nuteistas už keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas sunkus, vienas apysunkis ir du nesunkūs, nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų – pasisavinant didelę įmonės piniginių lėšų sumą kartu padaryta didelė žala įmonės kreditoriams, be to, siekiant nuslėpti įmonės piniginių lėšų pasisavinimą apgaulingai tvarkyta įmonės buhalterinė apskaita, klastoti dokumentai. P. I. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, dirba, yra sukūręs šeimą.

26. P. I. neatitinka BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

27. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

28. Skundžiamame nuosprendyje BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas nėra tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl nusikalstamos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumo, kurios tariamai sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, aptartos lakoniškai, iš esmės apsiribota tik jų išvardijimu, nevertinant jų visumos. Todėl skundžiamo nuosprendžio motyvai yra prieštaringi, pvz. motyvuodamas mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą pirmosios instancijos teismas nurodo, kad padaryta didelė žala bendrovei ir valstybei, kas savaime paneigia mažesnį veikos pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už P. I. padarytus nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, yra numatyta švelnesnių už laisvės atėmimą bausmių, bet nepaisant to apygardos teismas ir už šiuos nusikaltimus bausmę skyrė taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, papildomai nemotyvavęs, kodėl kitų sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu turtinio pobūdžio nusikaltimų lyginimu su smurtinio pobūdžio nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui pagal pavojingumą. Akivaizdu, kad turtinio pobūdžio nusikaltimas bet kuriuo atveju yra mažiau pavojingas už nusikaltimą, kuriuo atimama žmogaus gyvybė, bet tai nesudaro pagrindo besąlygiškai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį visiems turtinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims. Pažymėtina, kad rūšinį nusikaltimo pavojingumą įvertino įstatymų leidėjas, numatydamas straipsnio sankcijoje vienintelę laisvės atėmimo bausmę, todėl vertinant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumą turi būti atsižvelgta į jos padarymo aplinkybes (veiksmų pobūdį, veikos trukmę, kaltės formą, tyčios kryptingumą, kilusius padarinius ir kt.). Apygardos teismas nepagrįstai kaip vieną iš mažesnį nuteistojo ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą patvirtinančių aplinkybių nurodo tai, kad nusikalstama veika iš dalies buvo įtakota nepalankiai susiklosčiusių ekonominių sąlygų. Visų pirma, pagal bylos duomenis finansinių sunkumų turėjo ne P. I., o jo vadovaujama įmonė, kita vertus, jei įmonės piniginės lėšos būtų panaudotos jos veikloje, neabejotinai būtų buvę galima išvengti jos bankroto ir didelės turtinės žalos kreditoriams, tačiau dėl P. I. nusikalstamų veiksmų įmonės padėtis buvo tik dar labiau pabloginta.

29. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus tai, kad P. I. anksčiau nebuvo teistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, yra sukūręs šeimą, dirbą, byloje neginčytinai įrodyti P. I. veiksmai pasisavinant itin didelę sumą piniginių lėšų – 1 873 991 Lt, t. y. praktiškai visas įmonės pinigines lėšas, tuo nulemiant įmonės bankrotą ir padarant didelę (net 1 721 561,19 Lt) turtinę žalą įmonės kreditoriams, nesant jokių objektyvių tokius veiksmus pateisinančių aplinkybių, nepripažįstant kaltės, kritiškai nevertinant nusikalstamų veiksmų, nerodant jokių pastangų padarytai žalai atlyginti, negali būti vertinami kaip mažiau pavojingi, o tuo pačiu sudarantys pagrindą manyti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirdamas nuteistajam švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindais.

31. Įvertinus visas aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. I. skirtinos ženkliai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 183 straipsnio 2 dalį 3 metai laisvės atėmimo, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį po 1 metus laisvės atėmimo, kurios atitinka P. I. asmenybę ir padarytų veikų aplinkybes, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 3 metus laisvės atėmimo (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktai).

32. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

33. P. I. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – nėra nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė už keturis tyčinius nusikaltimus neviršija ketverių metų.

34. Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio taikymo, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimas atliekamas du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

35. Nors P. I. nuteistas už keturis tyčinius baigtus nusikaltimus, padarytus iš savanaudiškų paskatų, dėl P. I. nusikalstamų veiksmų pasisavinant itin didelės vertės turtą buvo padaryta didelės turtinės žalos įmonės kreditoriams, tačiau anksčiau P. I. nebuvo teistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dirba, yra sukūręs šeimą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, dėl to P. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 209 straipsnyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nustatytą aplinkybę, kad P. I. pasisavino 2 038 000 Lt, ir nustatyti, kad P. I. pasisavino 1 873 991 Lt.

P. I., pripažintam kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, paskirti bausmes:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams,- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,- pagal BK 209 straipsnį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę P. I. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, P. I. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Sumažinti iš P. I., vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą iki 542 745,31 Eur (1 873 991 Lt).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Aloyzas KruopysElena VainienėLinas Žukauskas