- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-23
- Bylos Nr.
- AN2-19-366/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00112-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.)
- Institucija
- Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko J. C. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-12-12 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2019-07-11 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja R. K. nutarimu A. B. paskyrė 38 eurų baudą už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t.y. už tai, jog jis 2019-05-03 iki 2019-05-31, (duomenys neskelbtini). savavališkai, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir ežią įvairių daržovių, NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr.38VĮ-670-(14.38.2) L. T. išnuomotame žemės sklype, tuo trukdydamas L. T. naudotis minėtu sklypu bei pažeisdamas valstybinės žemės nuomotojo teises, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams.
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-12-12 nutarimu tenkintas A. B. skundas ir panaikintas 2019-07-11 Institucijos nutarimas, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir jam paskirta 38 eurų bauda pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė išvadą, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog A. B. nuo 2019-05-03 iki 2019-05-31 savavališkai, tyčia pasodino medelius ir lysvę daržovių L. T. 2019-05-03 išsinuomotame žemės sklype.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su teismo nutarimu, Institucija pateikė skundą Panevėžio apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2019-12-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti A. B. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam nuobaudą. Institucijos, surašiusios A. B. administracinio nusižengimo protokolą, manymu, teismo padaryta išvada prieštarauja surinktiems duomenims:
3.1. administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. valstybei priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., savavališkai, neturėdamas leidimo naudotis minėtu sklypu, pasodino tris obelis ir lysvę daržovių. Šių veiksmų neginčija nei pats A. B., nei kiti proceso dalyviai. Tokie jo veiksmai rodo, kad A. B. savavaldžiavo - medelius ir daržoves pasodino jam nepriklausančiame sklype sąmoningai, siekdamas neteisėtai jį valdyti. A. B. žinojo, kad valstybinė žemė jam nepriklauso, nes 1993 m. jo giminaičiams buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypus, tame tarpe ir į minėtą žemės sklypą, tačiau šį sklypą giminaičiai persikėlė kitur, todėl žemė šalia sodybos, esančios (duomenys neskelbtini).., tapo valstybiniu žemės sklypu. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. išsakyti teiginiai, kad čia yra jo protėvių žemė ir jis žemės sklypą gali valdyti, yra nepagrįsti, vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės;
3.2. A. B., žinodamas, kad žemės sklypas yra valstybinis, nesikreipė į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrių (toliau NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrius), pateikdamas prašymą šį sklypą išsinuomoti, nusipirkti ar kitaip teisėtai jį valdyti. Teismo nutarime konstatuojama, kad A. B. tikėjosi, kad minėtas sklypas bus suformuotas kaip jo namų valdos žemės sklypas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Anykščių skyrius atsisakė tai padaryti, todėl su šia tarnyba šiuo metu vyksta teisminiai ginčai. Institucija nesutinka su šiuo teiginiu, nes ir NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrius laikosi priešingos pozicijos dėl minėto sklypo formavimo kaip namų valdos sklypo. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-334/2019 dėl minėto žemės sklypo konstatavo, <...kad 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusio (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimo metu nuspręsta neprojektuoti A. B. priklausančiame gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui reikalingos žemės sklypo, nes A. B. pageidaujamo suprojektuoti namų valdos žemės sklypo ribos ir plotas neatitinka teisės aktuose numatyto galimo formuoti namų valdų žemės sklypo ribų ir ploto, o su siūlomomis naudojamo namų valdai žemės sklypo ribomis ir plotu A. B. nesutiko. Dėl šio sprendimo A. B. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai, tačiau institucija priėmė sprendimą, kuris netenkino A. B.. A. B. šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir šiuo metu vyksta skundo nagrinėjimas. Taigi, iki šiol nėra suformuota namų valda apie A. B. pastatus ir nėra jokių duomenų, jog minėtas žemės sklypas, šiuo metu priklausantis valstybei, yra planuojamas jam priskirti, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog ginčytinas žemės sklypas priklauso A. B.. To nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pateikta archyvo išrašo kopija. Apeliacinės institucijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad pats A. B., sodino serbentų sodinukus valstybinėje žemėje, neturėdamas tam leidimo...>. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 18 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-334/2019, konstatuota, kad L. T. šeima yra teisėtas šio žemės sklypo valdytojas;
3.3. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrius, trumpam laikui išnuomodamas valstybinį žemės sklypą, neprivalo apie tai informuoti gretimų sklypų savininkus. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytoja V. I.. NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus sprendimas išnuomoti minėtą sklypą L. T., niekaip neįtakojo gretimo sklypo savininko, šiuo atveju A. B., teisių ir teisėtų interesų. Todėl teisminio nagrinėjimo metu A. B. išsakyti teiginiai, kad jis nežinojo, jog žemės sklypas, kuriame jis pasodino medelius ir daržoves yra išnuomotas L. T., nėra administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė. Institucija laikosi nuomonės, kad žemės sklype atlikti darbus gali tik teisėtas jos savininkas ar valdytojas. Nagrinėjamuoju atveju A. B. neturėjo teisės valstybiname sklype vykdyti jokios veiklos, nepriklausomai ar jis išnuomotas, ar ne. Atkreipia dėmesį, kad ir po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, A. B. toliau augino daržoves ir medelius, neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų nutraukta jo neteisėta, savavališka veikla. Net teisminio nagrinėjimo, vykusio 2019 m. lapkričio mėn., metu minėtame sklype augo jo pasodinti medeliai. Visi šie veiksmai rodo ir patvirtina A. B. sąmoningą siekį neteisėtai valdyti valstybinį žemės sklypą;
3.4. Institucija nesutinka su Teismo padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinka duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę, kad jis 2019 m. gegužės 3-31 dienomis savavališkai, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir ežią daržovių (duomenys neskelbtini)., NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo 2019-05-03 įsakymu Nr. Nr. 38VĮ-670-(14.38.2) L. T. išnuomotame žemės sklype, tuo trukdydamas L. T. juo naudotis ir pažeisdamas jos, kaip valstybinės žemės nuomotojo, teises. Visi teisminio proceso dalyviai - administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., nukentėjusioji L. T., liudytoja K. S., liudytojas L. B., liudytoja P. B. - patvirtina trijų medelių ir daržovių pasodinimo ir auginimo minėtame sklype faktą. Tai taip pat patvirtina 2019 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti faktai, kad minėtame sklype trijose vietose auga medeliai su etiketėmis „Šampion“, lysvėje auga daržovės. Taigi, teismo teiginys, kad nesurinkta duomenų patvirtinančių A. B. kaltę, neteisingas, prieštaraujantis teisminio nagrinėjimo metu surinktiems įrodymas. Teismas nepasisakė, kodėl A. B. veiksmuose nėra savaldžiavimo, neįžvelgė jo veiksmuose ir administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. prašo Institucijos skundą atmesti ir palikti Utenos apylinkės teismo 2019-12-12 nutarimą nepakeistą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad laiku nesikreipė į NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrių dėl žemės išnuomavimo, pirkimo ar kitokio valdymo. 2019 balandžio mėnesį kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su prašymu įpareigoti inicijuoti žemės sklypo suformavimą, tačiau jo nesuformavus, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Vykstant teisminiams ginčams, toliau rūpinosi anksčiau senoliams priklausiusia žeme, tikėdamasis ją išsipirkti. Tuo metu apie tai, kad žemės sklypas buvo išnuomotas L. T., nežinojo, todėl, tvarkydamas apleistą žemės sklypą ir sodindamas jame medelius ir daržoves, neturėjo tyčios trukdyti L. T. naudotis šiuo sklypu. Tokie jo veiksmai negali būti traktuojami kaip savavaldžiavimas.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Utenos apylinkės teismas tinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad A. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių ir pagrįstai panaikino Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, nutarimą bei nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Motyvuojamoji dalis
7. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
8. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių ir tokiai išvadai pritaria aukštesnės instancijos teismas.
10. Nagrinėjamu atveju tyrėja nutarimu A. B. paskyrė 38 eurų baudą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, pripažinusi, kad jis nuo 2019-05-03 iki 2019-05-31, vykdydamas savo tariamas teises, tyčia pasodino ir augino tris medelius ir lysvę įvairių daržovių L. T. 2019-05-03 išnuomotame žemės sklype, tuo trukdydamas L. T. naudotis minėtu sklypu bei pažeisdamas valstybinės žemės nuomotojo teises. Tačiau pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visi bylos duomenys rodo, kad augalai buvo pasodinti iki NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus 2019-05-03 priimto įsakymo, kuriuo L. T. buvo leista naudotis ginčo sklypu. Tai patvirtino teismo posėdžio metu apklausti A. B., L. B., P. B., nukentėjusioji L. T., tyrėja K. S.. Todėl teisinga teismo išvada, kad A. B., sodindamas augalus, negalėjo pažeisti L. T. interesų ir negalėjo jai trukdyti naudotis žemės sklypu. Spręsdamas A. B. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t.y. A. B. santykį su žeme, jo siekį ją valdyti ir dedamas pastangas kad žemė būtų soformuota kaip namų valda. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 metais A. B. paveldėjo iš savo senelės gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). ir pradėjo tvarkyti apleistą aplinką. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, A. B. žinojo, kad žemė, kuri anksčiau priklausė jo seneliams, yra valstybinė, tačiau ją prižiūrėjo, tikėdamasis išsipirkti. Pažymėtina, kad jis prižiūrėjo visą anksčiau jo senelių valdytą žemę, o ne tik tą jos dalį – 0,07 ha, kuri 2019-05-03 NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjo įsakymu buvo išnuomota L. T. ir dėl kurios kilo ginčas su L. T.. Nors žemė A. B. nepriklausė, tačiau jis teisėtomis priemonėmis siekė ją valdyti. 2018-11-28 jis kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su prašymu dėl žemės sklypo namų valdos projektavimo ir remdamasis 1949-1957 Ūkinės knygos įrašu, prašė suformuoti 80 arų namų valdos žemės sklypą apie sodybos statinius. NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrius 2018-11-19 priėmė sprendimą A. B. prašymo netenkinti ir neprojektuoti žemės sklypo, reikalingo eksploatuoti A. B. priklausančiam gyvenamajam namui su priklausiniais (b. l. 25-26). A. B. dėl tarnybos sprendimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir vykstant teisminiams procesams, jis ir toliau tvarkė aplinką ir prižiūrėjo žemę, tikėdamasis ją valdyti palankaus teismo sprendimo atveju. Tačiau 2019-03-03, vykstant teisminiam procesui, NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus vedėjas priėmė įsakymą, kuriuo leido žeme naudotis kaimynams Tamuliams (b. l. 30-31) ir apie tai A. B. neinformavo. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrius, trumpam laikui išnuomodamas valstybinį žemės sklypą, neprivalo apie tai informuoti gretimų sklypų savininkus. Šis skundo argumentas patvirtina A. B. parodymus, kad jis nežinojo, kad jo siekiamos valdyti žemės sklypo dalis išnuomota kaimynams Tamuliams. Nors A. B. ir nesikreipė į NŽT prie ŽŪM Anykščių skyrių dėl žemės išnuomavimo ar kitokio valdymo, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, tačiau jis siekė ją valdyti visomis teisinėmis priemonėmis ir tai NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriui buvo žinoma. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepasisako dėl NŽT prie ŽŪM Anykščių skyriaus veiksmų teisėtumo ir skaidrumo, tačiau net jei tokie veiksmai formaliai ir nepažeidžia teisės aktų, tai akivaizdu, kad vykusių ginčių dėl šios žemės kontekste jais buvo „užprogramuotas“ kaimynų konfliktas.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Institucijos apeliaciniame skunde pateikti argumentai iš 2019-10-18 nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-334/2019 nėra aktualūs ir taikomi šioje konkrečioje situacijoje, jais negali būti grindžiama administracinio nusižengimo sudėtis A. B. veiksmuose.
12. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. augalus pasodino žemės sklype iki Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Anykščių skyriaus vedėjo 2019-03-03 įsakymo priėmimo, kuriuo šiuo sklypu leido naudotis L. T. ir apie šį įsakymą A. B. sužinojo tik 2019-07-11, t. y. kai buvo iškviestas į policijos komisariatą apklausai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti A. B. tyčia trukdė L. T. naudotis žemės sklypu.
13. Kadangi A. B. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai panaikino 2019-07-11 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. nutarimą, kuriuo A. B. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį paskirta 38 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
14. Institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą, apeliaciniame skunde nepateikė nei vieno argumento, dėl kurio galima būtų abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu , todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
P. U. apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-12-12 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko J. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.