Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-06-22 · Administracinė byla Nr. eI3-3698-815/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-06-22Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-22
Bylos Nr.
eI3-3698-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01772-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Ernestas Spruogis (pirm.)
Pareiškėjas
B. Z.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI3-3698-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01772-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavęs asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai B. Z. dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, ir atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020) (toliau – ir Sprendimas).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija Sprendimu patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Administracijos 2020 m. vasario 20 d. raštą Nr. A51-24512/20 (toliau – ir Raštas). Komisija vertino, kad Administracija nereiškė savo valios Raštu, t. y. nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymą arba nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių. Atsakovė su skundžiamu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, jog pareiškėja gyvena Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). 2019 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja kreipėsi į savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, jog būtų sprendžiamas klausimas dėl sugedusio dujų šildymo katilo Bute. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakyme nurodė, kad draudžia eksploatuoti dujinio šildymo sistemą, iki kol ji nebus suremontuota, ir įpareigojo pareiškėją per 1 mėn. atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą. Nesutikdama su šiuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakymu, pareiškėja kreipėsi į Administraciją. 2020 m. vasario 20 d. Raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, jog pagal tarp pareiškėjos sesers E. Z. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2015 m. balandžio 2 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), nuomininkas privalo savo lėšomis atlikti dujinio šildymo sistemos remontą. 2020 m. kovo 19 d. Pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriame teigiama, jog Administracijos atsakymas yra deklaratyvus, jame nėra motyvuotai atsakyta į pareiškėjos argumentus. Pareiškėjos manymu, turėjo būti atliekama administracinė procedūra ir priimtas administracinis sprendimas, kuriuo turėjo būti panaikintas įpareigojimas suremontuoti dujinio šildymo sistemą, esančią Bute.

3. Atsakovė pažymi, jog Komisija Skundžiamo sprendimo nemotyvavo, pažodžiui atkartojo pareiškėjos skundo argumentus, deklaratyviai nurodė, jog Administracija turėjo priimti administracinį sprendimą dėl pareiškėjos skundo. Administracija pažymi, jog Administracijos Raštas nėra individualus administracinis aktas, kadangi nesukelia jokių teisinių pasekmių. Minėtu atsakymu pareiškėja informuojama apie Nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir jai primenama, kad egzistuoja nuomininko ir su juo gyvenančių asmenų pareiga savo lėšomis nuolat prižiūrėti ir atlikti bute esančios įrangos remontą, tame tarpe ir dujų katilo bei dujinio šildymo sistemos. Tuo tarpu Komisija Sprendime konstatavo kad Administracija privalėjo priimti administracinį sprendimą. Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuomininkas įsipareigoja visą Sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad buto būklė kiek įmanoma atitiktų tą būklę, kokios butas buvo perduotas nuomininkui. Tuo tarpu Nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas taip pat įsipareigoja savo sąskaita atlikti buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti dujinio šildymo sistemos remontą ir nenaikino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. rašto Nr. 1.35-20/168, tad skundžiamas Komisijos Sprendimas laikytinas nepagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas.

II

1. Pareiškėja atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, jog su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą Sprendimą prašo palikti galioti.

2. Pareiškėja akcentuoja, jog jai yra nesuprantama atsakovės pozicija, kadangi skundą teismui pateikė atsakovė, o ne pareiškėja. Be to, tokia sprendimo rūšis nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime nesutinkama su argumentu, jog Sprendimu panaikintam atsakymui negalėjo būti keliami Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai, kadangi pareiškėjai tik priminta apie atitinkamą pareigą. Pareiškėjos vertinimu, vadovaujantis tokia logika būtų eliminuojama pareiga išnagrinėti pareiškėjos skundą dėl 2020 m. sausio 13 d. atsakymo. Pareiškėja pritaria Komisijos Sprendime nurodytiems argumentams ir pažymi, jog „priminimas nuomininkui“ negali būti prilygintas motyvuotam administraciniam sprendimui.

4. Atsakovė, pareiškėjos vertinimu, nepagrįstai ir palankiu būdu interpretuoja žodžių „įrenginys“ ir „įranga“ reikšmes ir daro išvadą, kad Buto dujinio šildymo sistema laikytina buto įranga, o dujinio šildymo sistemos katilas – šios įrangos dalimi arba įrenginiu. Tačiau tokie išaiškinimai prieštarauja teisės aktams. Už bute esančios inžinerinės įrangos priežiūrą yra atsakingas buto savininkas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu išspręsti klausimą dėl sugedusio dujų šildymo katilo Bute.

2. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1.35-20/16 „Dėl pateikto prašymo“ nurodė, jog Patalpų remonto darbų komisija nutarė uždrausti eksploatuoti dujinio šildymo sistemą iki kol ji nebus tinkamai suremontuota. Taip pat nutarta įpareigoti pareiškėją per 1 mėn. laikotarpį atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą, kad ją būtų galima saugiai eksploatuoti, priešingu atveju, jeigu iki nustatyto termino pareiškėjo nesuremontuos šildymo sistemos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sertifikuoto rangovo pagalba suremontuos šildymo sistemą ir sąskaitą už atliktus darbus pateiks apmokėti pareiškėjai. Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja 2020 m. vasario 3 d. pateikė skundą Administracijai, prašydama panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakymu Nr. 1.35-20/168 nustatytus draudimą bei įsipareigojimą.

3. Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. raštu nurodė, kad Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuomininkas įsipareigoja visą Sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad buto būklė kiek įmanoma atitiktų tą būklę, kokios butas buvo perduotas nuomininkui. Tuo tarpu Nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas taip pat įsipareigoja savo sąskaita atlikti buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Atsižvelgiant į minėtos sutarties nuostatas bei į tai, kad dujinio šildymo sistema laikytina buto įranga, Administracija konstatavo, jog pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti Buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Nesutikdama su Raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai

4. 2020 m. balandžio 20 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo Komisija tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Administracijos Raštą. Sprendime pažymėta, jog Specialioji teisėjų kolegija bylų rūšinio teismingumo klausimams spręsti savo nutartyse yra ne kartą pažymėjusi, jog ginčai, susiję su nuomos sutarties sudarymu arba vykdymu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiami prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą bei civilinės teisės ginčo prigimties nekeičia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017). Kadangi pareiškėja skunde nurodė, jog į jos 2020 m. vasario 3 d. prašymą Administracija Raštu atsakė neišsamiai, Komisija pareiškėjos skundą nagrinėjo šių argumentų ribose. Įvertinusi Rašto turinį Komisija vertino, kad Administracija neišreiškė savo valios minėtu raštu, t. y. nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymą arba nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių, todėl pareiškėjos argumentas, jog Administracija nepriėmė jokio sprendimo dėl skundžiamo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimo panaikinimo buvo tenkintas, o Raštas panaikintas.

IV

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Administracijos 2020 m. vasario 20 d. Raštas (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 4 punktą).

2. Teismas pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; Komisija nesprendžia taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (aptariamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje paaiškinta, jog viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

3. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija Sprendime remiasi LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017. Nutartyje nurodyta, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse taip pat yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų nuoma minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Byloje, kurią nagrinėjo LVAT, pareiškėjas ginčijo sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl atsakovės rašto. LVAT nurodė, jog pareiškėjas kėlė ginčą, susijusį su nuomos sutarties sudarymu, kuris, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. LVAT taip pat nurodė, jog nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai nepakeičia civilinės teisinės ginčo prigimties. Ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės išnuomojimu, taigi savo prigimtimi civiliniai-teisiniai, bet ne administraciniai-teisiniai santykiai.

4. Iš Komisijos Sprendimo matyti, jog ji nurodė, jog atsakovė nepateikė administracinio sprendimo. Tačiau šiuo atveju tarp pareiškėjos ir atsakovės yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai. Nors socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, tačiau šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Šiuo atveju atsakovė, nuomodama socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. T-122/2017, 2015 rugpjūčio 4 d. nutartį byloje Nr. T-88/2015, 2013 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-98-2013, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. T-17/2019). Todėl ginčas susijęs ne viešuoju administravimu, o su privatine teise – pareiškėja siekė, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas suremontuoti šildymo sistemą, t. y. ji siekė, kad atsakovė sistemą suremontuotų savo lėšomis. Teismo vertinimu, pareiškėjai šiuo atveju nebuvo aktuali pateikiamo Rašto forma ir formali atitiktis VAĮ reikalavimams, pareiškėja teikė skundus dėl jai (pagal sutartinius įsipareigojimus, Nuomos sutartį) nustatyto įpareigojimo suremontuoti šildymo sistemą. Atitinkamai Komisija, vertindama situaciją, negalėjo priimti Sprendimo, kadangi, kaip minėta, Komisija nevertina bylų, be kita ko, nurodytų ABTĮ 18 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės (skundą padavęs asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis