Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavęs asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjai B. Z. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

II

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ su prašymu išspręsti klausimą dėl sugedusio dujų šildymo katilo Bute.

2. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1.35-20/16 „Dėl pateikto prašymo“ nurodė, jog Patalpų remonto darbų komisija nutarė uždrausti eksploatuoti dujinio šildymo sistemą iki kol ji nebus tinkamai suremontuota. Taip pat nutarta įpareigoti pareiškėją per 1 mėn. laikotarpį atestuotos įmonės pagalba suremontuoti visą šildymo sistemą, įskaitant dujinio katilo keitimą, kad ją būtų galima saugiai eksploatuoti, priešingu atveju, jeigu iki nustatyto termino pareiškėjo nesuremontuos šildymo sistemos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sertifikuoto rangovo pagalba suremontuos šildymo sistemą ir sąskaitą už atliktus darbus pateiks apmokėti pareiškėjai. Nesutikdama su šiuo atsakymu, pareiškėja 2020 m. vasario 3 d. pateikė skundą Administracijai, prašydama panaikinti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2020 m. sausio 13 d. atsakymu Nr. 1.35-20/168 nustatytus draudimą bei įsipareigojimą.

3. Atsakovė 2020 m. vasario 20 d. raštu nurodė, kad Nuomos sutarties 14 punkte įtvirtinta nuostata, jog nuomininkas įsipareigoja visą Sutarties galiojimo laikotarpį savo sąskaita ir jėgomis nuolat prižiūrėti butą bei jame esančią įrangą, baldus ar kitus daiktus, organizuoti jų tvarkymą, įskaitant, bet neapsiribojant sugadintų (apgadintų) ar sulaužytų (sunaikintų) buto elementų pakeitimą ir (ar) atnaujinimą tokiu būdu, kad buto būklė kiek įmanoma atitiktų tą būklę, kokios butas buvo perduotas nuomininkui. Tuo tarpu Nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad sutarties galiojimo laikotarpiu nuomininkas taip pat įsipareigoja savo sąskaita atlikti buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Atsižvelgiant į minėtos sutarties nuostatas bei į tai, kad dujinio šildymo sistema laikytina buto įranga, Administracija konstatavo, jog pareiškėja privalo savo lėšomis atlikti Buto ir (ar) jame esančios įrangos ar baldų (jei baldai perduoti) einamąjį remontą. Nesutikdama su Raštu, pareiškėja jį apskundė Komisijai

4. 2020 m. balandžio 20 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo Komisija tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Administracijos Raštą. Sprendime pažymėta, jog Specialioji teisėjų kolegija bylų rūšinio teismingumo klausimams spręsti savo nutartyse yra ne kartą pažymėjusi, jog ginčai, susiję su nuomos sutarties sudarymu arba vykdymu, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiami prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą bei civilinės teisės ginčo prigimties nekeičia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017). Kadangi pareiškėja skunde nurodė, jog į jos 2020 m. vasario 3 d. prašymą Administracija Raštu atsakė neišsamiai, Komisija pareiškėjos skundą nagrinėjo šių argumentų ribose. Įvertinusi Rašto turinį Komisija vertino, kad Administracija neišreiškė savo valios minėtu raštu, t. y. nepriėmė sprendimo pagal pareiškėjos prašymą arba nenurodė atsisakymo tai padaryti priežasčių, todėl pareiškėjos argumentas, jog Administracija nepriėmė jokio sprendimo dėl skundžiamo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sprendimo panaikinimo buvo tenkintas, o Raštas panaikintas.

IV

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Komisijos Sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas Administracijos 2020 m. vasario 20 d. Raštas (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 4 punktą).

2. Teismas pirmiausiai pažymi, jog ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. Aptariamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte reglamentuota, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija nesprendžia ABTĮ 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų; Komisija nesprendžia taip pat administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką (aptariamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas). VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje paaiškinta, jog viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

3. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija Sprendime remiasi LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-45-552/2017. Nutartyje nurodyta, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse taip pat yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų nuoma minėtų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių pagrindu, yra civilinio teisinio pobūdžio ir yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Byloje, kurią nagrinėjo LVAT, pareiškėjas ginčijo sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl atsakovės rašto. LVAT nurodė, jog pareiškėjas kėlė ginčą, susijusį su nuomos sutarties sudarymu, kuris, atsižvelgiant į aptartus Specialiosios teisėjų kolegijos išaiškinimus, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, o motyvai, kuriais yra grindžiamas prašomų panaikinti aktų neteisėtumas, keliamo ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančio ginčo rūšinį teismingumą, nekeičia. LVAT taip pat nurodė, jog nors teismas, nagrinėdamas ginčą, turės atsižvelgti ir į tam tikras administracines procedūras, tačiau tai nepakeičia civilinės teisinės ginčo prigimties. Ginčo esmę sudaro atitinkami klausimai, susiję su valstybinės žemės išnuomojimu, taigi savo prigimtimi civiliniai-teisiniai, bet ne administraciniai-teisiniai santykiai.

4. Iš Komisijos Sprendimo matyti, jog ji nurodė, jog atsakovė nepateikė administracinio sprendimo. Tačiau šiuo atveju tarp pareiškėjos ir atsakovės yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai. Nors socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, tačiau šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Šiuo atveju atsakovė, nuomodama socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį byloje Nr. T-122/2017, 2015 rugpjūčio 4 d. nutartį byloje Nr. T-88/2015, 2013 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-98-2013, 2019 m. balandžio 24 d. nutartį byloje Nr. T-17/2019). Todėl ginčas susijęs ne viešuoju administravimu, o su privatine teise – pareiškėja siekė, kad jai būtų panaikintas įpareigojimas suremontuoti šildymo sistemą, t. y. ji siekė, kad atsakovė sistemą suremontuotų savo lėšomis. Teismo vertinimu, pareiškėjai šiuo atveju nebuvo aktuali pateikiamo Rašto forma ir formali atitiktis VAĮ reikalavimams, pareiškėja teikė skundus dėl jai (pagal sutartinius įsipareigojimus, Nuomos sutartį) nustatyto įpareigojimo suremontuoti šildymo sistemą. Atitinkamai Komisija, vertindama situaciją, negalėjo priimti Sprendimo, kadangi, kaip minėta, Komisija nevertina bylų, be kita ko, nurodytų ABTĮ 18 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės (skundą padavęs asmuo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. 21R-287(AG-207/03-2020).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.