- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- T-122/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Janina Januškienė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, dėl nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Biuras) 2144,32 Eur draudimo išmoką bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. eismo įvykio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė, kuri ADB „Gjensidige“ buvo apdrausta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykio kaltininkas nebuvo apdraudęs transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, Biuras buvo atsakingas atlyginti eismo įvykio metu ieškovo patirtą žalą. 2016 m. rugpjūčio 6 d. ieškovas pranešė apie eismo įvykį, todėl išmoka privalėjo būti išmokėta iki 2016 m. rugsėjo 6 d., t. y. per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Atsakovas nepagrįstai ilgai delsė išmokėti išmoką – ją išmokėjo tik 2016 m. gruodžio 13 d. Dėl to ieškovas buvo priverstas nuomotis pakaitinę transporto priemonę, kadangi ji buvo būtina ne tik asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, bet ir darbo užduotims vykdyti. Ieškovo teigimu, atsakovui kyla prievolė atlyginti ieškovo patirtus 2144,32 Eur dydžio nuostolius, atsiradusius dėl ilgą laiką nuomoto pakaitinio automobilio, nepagrįstai ir nemotyvuotai delsiant atlyginti atsiradusią žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ADB „Gjensidige“ 2016 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos bylą administravo tinkamai – ieškovui buvo atlyginta visa įrodymais pagrįsta žala, laikantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatyme (toliau – ir TPVCAPDĮ) įtvirtintų terminų. Draudimo išmoka ieškovui buvo išmokėta netgi anksčiau, nei įtvirtinta minėtame įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Teismas pažymi, kad byloje kilęs ginčas dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo. Ieškinio dalykas grindžiamas atsakovo – Biuro funkcijų nevykdymu laiku ir (ar) nepagrįstu delsimu jas vykdyti per įstatyme nustatytą terminą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose, Viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) 2 straipsnio 1, 4 bei 18 dalyse, 4(1) straipsnio 1 dalies 1 punkte, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodo, kad Biurui yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo funkciją – įgyvendinti valstybės įsipareigojimą nukentėjusiems asmenims palengvinti nuostolių kompensavimą. Todėl, teismo nuomone, atsakovas nagrinėjamu atveju laikytinas viešojo administravimo subjektu. Teismas pažymi, kad tarp ieškovo ir atsakovo kilo ginčas dėl nuostolių, kuriuos, ieškovo teigimu, lėmė Biuro veiksmai ir (arba) neveikimas, atlyginimo. Biuras vykdė žalos administravimo veiklą, įgyvendindamas TPVCAPDĮ nuostatas, taigi jo civilinės atsakomybės klausimas spręstinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Tarp ginčo šalių susiklostę teisiniai santykiai savo pobūdžiu yra ne civilinio, bet administracinio teisinio pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal VAĮ 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. VAĮ 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta viešojo administravimo sąvoka – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nustatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys. VAĮ 4(1) straipsnyje reglamentuojamas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas, inter alia (be kita ko), asociacijoms. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį, administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas.
Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrąją taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Nacionalinis draudikų biuras Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 dalis).
TPVCAPDĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Biuras – draudikų, kuriems leidžiama vykdyti Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, asociacija, įsteigta atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 ir atliekanti šio įstatymo nustatytas funkcijas (taip pat žr. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 dalį). Biuro funkcijos įtvirtintos TPVCAPDĮ 26 straipsnyje. Viena iš Biuro funkcijų – mokėti išmokas TPVCAPDĮ 17 straipsnyje nurodytais atvejais (nurodyto įstatymo 26 straipsnio 2 punktas). TPVCAPDĮ 36 straipsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su Biuro iždu. Biuro iždo paskirtis – užtikrinti išmokų mokėjimą tais atvejais, kai pareigą mokėti išmokas turi Biuras, ir užtikrinti Biuro narystės Biurų taryboje tarptautinius finansinius įsipareigojimus, o Biuro iždas, inter alia, sudaromas iš Biuro narių atskaitymų Biurui (TPVCAPDĮ 36 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad Biuras vienija draudimo įmones (taigi privačius subjektus), kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Biuras, mokėdamas atitinkamas išmokas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas, nevykdo viešojo administravimo veiklos taip, kaip ji apibrėžiama pagal anksčiau aptartas VAĮ ir ABTĮ nuostatas. Teisiniai santykiai išlieka civilinio teisinio pobūdžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad TPVCAPDĮ 23 straipsnyje reglamentuojama ir Biuro sumokėtų išmokų grąžinimas. Pažymėtina, jog tai, kad ieškovas jam atsiradusius nuostolius sieja su pakaitinio automobilio nuoma, ieškovo teigimu, Biurui vėluojant išmokėti jam atitinkamą išmoką, teisiniai santykiai netampa administracinio teisinio pobūdžio.
Ieškovo keliamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovo – Biuro, nes ieškovas buvo priverstas nuomotis pakaitinę transporto priemonę, kuri jam buvo būtina asmeniniams, šeimos poreikiams tenkinti ir darbo užduotims vykdyti, nelaikytinas administraciniu ginču, kuris priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (CK 6.271 straipsnis, ABTĮ straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, dėl nuostolių priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys