Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-13673-676/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
2YT-13673-676/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09099-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
J. S.
Suinteresuotas asmuo
G. J., R. S.
Advokatai
Svietlana Baracevičienė
Civilinė byla Nr. 2YT-13673-676/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09099-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.7.1.; 3.4.5.11.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys G. J., R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 8 d. Nr. S-19-91-21750 antstolio taikytą turto areštą. Nurodo, jog pats areštas J. S. priklausančių 3 279,04 Eur mokėtinų piniginių lėšų pagal 2019-02-18 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2-358-328/2019 ir 2019-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr. e2A-996-265/2019 yra neteisėtas ir savo veiksmais daro žalą pareiškėjai, nes 2019 metų lapkričio mėnesį vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/01253 išieškotojas G. J. faktiškai tapo J. S. skolininku ir neturėjo išieškotojo reikalavimo.

2019 m. lapkričio 27 d. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą antstolis nurodė, kad šiai dienai išieškotojui G. J. likusią išieškoti sumą sudaro 630,96 Eur ir 311,06 Eur 5% metinės palūkanos, t. y. 942,02 Eur. 2019 m. lapkričio 11 d. išieškotojas G. J. vykdydamas 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto akto Nr. S-19-91-21750 reikalavimus į antstolio G.Jonausko depozitinę sąskaitą įmokėjo 3 279,04 Eur; 2019 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 3.5.-19-159 vykdymo išlaidoms priskirti 298,77 Eur, bus perskaičiuojami iš naujo, kadangi teismo sprendimu sumažėjo išieškotina suma; 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto aktu Nr. S-19-91-21750 arešto mastas nebuvo viršijamas, todėl skolininkės J. S. atstovės advokatės S.Baracevičienės 2019 m. lapkričio 18 d. skundas netenkintinas; antstolio G.Jonausko depozitinėje sąskaitoje esančių 3 577,81 Eur paskirstymas stabdytinas iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomajam procesui išimtinai vadovauja antstolis (CPK 585 straipsnis), jis sprendžia kokius konkrečiai veiksmus vykdomojoje byloje reikia atlikti. Vykdant teismo sprendimus privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. antstolio G.Jonausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0091/17/01253 pagal Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro išduotą 2017 m. rugsėjo 22 d. vykdomąjį įrašą Nr. M-7584 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų J. S. ir R. S. išieškotojo G. J. naudai. Pagal aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą išieškotiną sumą sudaro 2 300 Eur negrąžinto kredito suma, 34 Eur notaro išlaidos, 0,3% dydžio delspinigiai už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2016-09-10 bei 5% metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016-09-10 iki visiško prievolės įvykdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-358-328/2019 (toliau - Teismo sprendimas) nurodė, jog išieškotojas turi teisę į šalių sutarto dydžio delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (2 300 Eur) už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį, t.y. į 1 242 Eur (2 300 Eur * 0,3 proc.*180 dienų) dydžio delspinigius bei ieškovei iš atsakovo priteistina 2 270,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių (3 512,10 Eur – 1 242 Eur). Bendra išieškotina suma sudaro 3 576 Eur + 5% metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo 2016-09-10 iki visiško prievolės įvykdymo. 2018 m. kovo 5 d. į išieškotojo G. J. sąskaitą buvo pervesta 913,91 Eur. Atsižvelgiant į Teismo sprendimo išaiškinimus 2019 m. sausio 25 d. išieškotojui G. J. buvo išieškota 2 031,13 Eur, kadangi išieškotojas G. J. teismo sprendimu buvo įpareigotas grąžinti 2 270,10 Eur nepagrįstai priskaičiuotų delspinigių (3 512,10 Eur – 1 242 Eur). Išieškotojui šiai dienai realiai yra išieškota 2 945,04 Eur.

CPK 634 straipsnio 2 dalis nustato antstoliui pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei pareigą aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.

2019 m. lapkričio 20 d. J. S. pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, jog pats areštas J. S. priklausančių 3 279,04 Eur mokėtinų piniginių lėšų pagal 2019-02-18 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civ. byloje Nr. e2-358-328/2019 ir 2019-10-31 Klaipėdos apygardos teismo nutartį civ. byloje Nr. e2A-996-265/2019 yra neteisėtas ir savo veiksmais daro žalą jai, nes 2019 metų lapkričio mėnesį vykdomojoje byloje Nr. 0091/17/01253 išieškotojas G. J. faktiškai jau tapo J. S. skolininku ir neturėjo išieškotojo reikalavimo.

2019 m. lapkričio 11 d. išieškotojas G. J. vykdydamas 2019 m. lapkričio 8 d. turto arešto akto Nr. S-19-91-21750 reikalavimus į antstolio G.Jonausko depozitinę sąskaitą įmokėjo 3 279,04 Eur. Be to, antstolis G.Jonauskas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. sausio 24 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 3.5.-19-159 vykdymo išlaidoms priskirti 298,77 Eur, bus perskaičiuojami iš naujo, kadangi Teismo sprendimu sumažėjo išieškotina suma.

Šiai dienai antstolio G.Jonausko depozitinėje sąskaitoje yra 3 577,81 Eur. Vykdomojoje byloje buvo gautas antstolės L.Neniškienės 2018 m. kovo 30 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (skolininkas R. S., 1 eilės išieškojimas) dėl 750 Eur, 32 Eur būtinų vykdymo išlaidų ir 30,59 Eur papildomų vykdymo išlaidų ir antstolio atlygio išieškojimo bei antstolės B.Tamkevičienės 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymas dėl prisijungimo prie išieškojimo (patikslinantis 2018 m. gegužės 10 d. ir 2018 m. gegužės 10 d. patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo) dėl bendro 5 053,30 Eur išieškojimo. Pažymėtina, jog pagal dar kitas antstolio G.Jonausko žinioje esančias vykdomąsias bylas iš skolininkų R. S. ir J. S. bendrą išieškotiną išieškotojams UAB "Klaipėdos bendrabutis" ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui sumą sudaro 1 638,59 Eur.

Antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausia apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje teismo nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje išsamių turto duomenų gali nenurodyti, tokiais atvejais surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedama antstoliui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką įkeistas turtas laikomas tinkamu turtu kaip prevencinė ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonė. Areštuoti galima bet kurį turtą, kurio neribojama civilinė apyvarta ir kuris turi materialinę vertę. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis tik aprašė ir areštavo turtą, vykdydamas laikinąsias apsaugos priemones, minėtoje vykdomojoje byloje nėra vykdomas skolos išieškojimas dėl to nėra vykdomas ir areštuoto turto realizavimas. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad antstolis nesiėmė veiksmų dėl turto realizavimo, todėl teigti, kad pareiškėjos interesai buvo pažeisti negalima. Vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, antstolis, areštavęs skolininkams priklausantį turtą nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų, teisėtai veikė savo kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 510 - 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos J. S. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0091/17/00703, 0091/17/00704, 0091/17/01253, 0091/18/00029, 0091/18/00514, 0091/18/00515, 0091/18/00516,0091/19/00261,00091/19/00444 grąžinti antstoliui Giedriui Jonauskui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys