- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-20
- Bylos Nr.
- e1-1291-1138/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- V. V., E. Š.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vaidos Andriulaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), R, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 40 MGL (2000,00 Eur) bauda, vadovaujantis BK 67 str., 2 d., 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. ir E. Š. 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuose, matant pašaliniams asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdami bendrininkų grupėje, V. V. tyčia kumščiu sudavė tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau tris kartus R. T. į galvą, šiam nuo smūgių nugriuvus, E. Š. įspyrė tyrimo metu tiksliai nenustatyta smūgių skaičių, bet ne mažiau tris kartus R. T. į įvairias kūno vietas, padarė muštines žaizdas, poodines kraujosruvas antakiuose, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas akių vokuose – skruostuose, nosyje, kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinės alkūnės sąnaryje, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, tuo sukėlė nukentėjusiam R. T. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais veiksmais jie kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
2. Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.10 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuose su E. Š. sumušė R. T., nes buvo sukonfliktavęs prieš tai kalbėdami telefonu. Įvykio metu jis R. T. namuose, matant jo žmonai, draugui ir jo draugams, tyčia kumščiu sudavė kelis, bet mažiau kaip tris kartus į galvą ir po šių smūgių R. T. nugriuvo ant grindų. Ar virsdamas užsigavo, nematė, nes buvo daug žmonių. Tada E. Š. gulinčiam R. T. spyrė kelis kartus. Galėjo pataikyti ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas. Supranta, kad šiais savo veiksmais su E. Š. padarė nežymų kūno sužalojimą R. T. ir sutrikdė visuomenės rimtį. T. atsiprašys, žalą atlygins artimiausiu metu ir pažada daugiau nenusikalsti. Kiti jo draugai nieko R. T. nedarė. Pradžioje tyrimo kaltės jis nepripažino, nes su policija reikalų nėra turėjęs ir manė duodamas tokius parodymus išvengs atsakomybės. Dabar suprato ką padaręs, gailisi sumušęs žmogų, ir pažada daugiau nenusikalsti įstatymams (t. 2, b. l. 54-57, 82-85).
3. Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), name su draugais M. ir M. Ž., V. V. ir T. V., šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkokiu momentu M. Ž. paskambino jo pažįstamas R. T. ir liepė ateiti pasikalbėti, ar tai susitaikyti, ar atsiprašyti į jo namus. M. Ž. nenorėjo eiti ir ragelį davė V. V.. Tas pasakė, kad M. Ž. niekur neis ir jie sukonfliktavo, vienas kitą iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. V. V. po pokalbio telefonu ant R. T. supyko ir išėjo pas jį aiškintis. Jie visi ėjo paskui, kad V. V. nesusimuštų su R. T.. Apie 17.05 val., nuėjus duris kažkas pradarė ir jie visi įėjo į gyvenamojo namo pirmą koridorių. Name dar buvo žmonių, kurie vartojo alkoholį. V. V. paklausęs R. T.: „koks jis pyderas?“ trenkė mažiausiai tris kartus kumščiu į galvą ir R. T. nukrito ant grindų. Ar virsdamas jis ką užsigavo, nežino. Jis tada gulinčiam ant žemės R. T. spyrė kokius tris kartus, bet kur pataikė, nežino. Galėjo pataikyti į galvą, nugarą ir kitas kūno vietas. Kiti jo draugai nieko nedarė R. T., o kaip tik bandė jį ir V. V. atitraukti nuo R. T.. R. T. mušė, nes jis įžeidė jo draugą, o išgėręs negalėjo savęs tinkamai suvaldyti. Jie išėjo iš jo namų, nes R. T. žmona kvietė policiją. Išeidami R. T. paliko gulėti ant grindų. Jei jo draugai žodžiais pagrasino R. T., tai jie kalbėjo nerimtai, nes tokiais reikalais jie neužsiima. Supranta, kad savo neteisėtais veiksmais sukėlė R. T. nežymų kūno sužalojimą, pažeidė visuomenės rimtį, nes šio artimieji buvo išsigandę jų veiksmų. Negalvojo tuo metu apie pasekmes. Bandys išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju gražiuoju, atlyginti jam žalą ir pažadėti daugiau nenusikalsti (t. 1 b. l. 191-194, t. 2, b. l. 15-18).
4. Kaltinamųjų V. V. ir E. Š. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jų parodymų, kuriais jie visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
5. Nukentėjusysis R. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su draugu P. V., vartojo alkoholį. Namuose buvo ir žmona G. T.. Apie 17.10 val., jam būnant namuose išgirdo kaip kažkas pasibeldė į laukines duris. Jo žmona G. T. nuėjo pasižiūrėti, kas atėjo. Jai atrakinus duris, pro jas įsivežė jam gerai pažįstami, to pačio kaimo gyventojai: M. Ž., E. Š., V. V., M. Ž., ir T. V.. Pribėgo prie jo pirmas V. V. ir kumščiu pradėjo smūgiuoti jam į veidą. Kai mėgino gintis, tuo tarpu pribėgo T. V., E. Š., M. Ž. ir smūgiavo visi į galvą ir veidą. Kiek jis pamena, M. Ž. mėgino jį apginti. Nuo kažkurio iš jam pažįstamų asmenų smūgio jis susmuko ant grindų, veidą užsidengė rankomis ir pajuto kaip jie pradėjo jį spardyti kojomis į įvairias kūno vietas, labiausiai į galvą. P. mėgindamas jį apginti juos išvijo į lauką. Išeidamas V. V. atsisukęs pasakė: „tave gaidy rytoj užmušiu“, o M. Ž. pasakė: „padegsiu ir išdaužysiu tavo mašinos langus“. Jiems išėjus, jis liko gulėti ant grindų ir nesugebėjo atsikelti, nes visur labai skaudėjo. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Girdėjo, kaip žmona G. iškvietė pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai jam padėjo atsikelti nuo grindų ir atsisėsti virtuvės kambaryje ant kėdės. Atvykus greitosios medicinos pagalbai jį apžiūrėjo ir iškart išsivežė į VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyrių. VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyriuje apžiūrėjo jo veidą ir tuoj pat GMP ekipažas jį išvežė į LSMU Kauno klinikas. Kauno klinikose medikai jam paaiškino, kad reikia prapjauti veido odą prie akies, kad išbėgtų kraujas, tačiau jis atsisakė jų teikiamos pagalbos, nes bijojo. Dėl kokios priežasties šie asmenys atėjo ir jį sumušė, nežino. Jokių konfliktų su jais neturėjo. Dėl jam sukelto fizinio skausmo kreipsis į medikus ir artimiausiu metu nuvyks pas teismo medicinos ekspertą apžiūrai. Papildomai apklaustas parodė, kad tvirtina savo parodymus ir patikslina, kad namuose jį sumušė V. V. su E. Š.. Ar kiti mušė jis nematė, todėl negali tvirtinti. M. Ž. tikrai jį tik gynė nuo kitų savo draugų. V. jam trenkė viso mažiausiai du kartus kumščiu į galvą, ir po jo tų smūgių jis nuvirto. Kai gulėjo ant žemės, matė kaip jam E. Š. mažiausiai du kartus spyrė. Mano virsdamas niekur neužsigavo, antakį prakirto greičiausiai Š., kai spyrė du kartus į galvą. Visi jų smūgiai buvo stiprūs ir jam skaudūs. Jie smūgiavo nesitaikydami į įvairias kūno vietas. Jis buvo sumuštas gyvenamojo namo pirmame ir antrame koridoriuje. Žala jam neatlyginta. Kaltininkai jo neatsiprašė. Ar jam sudavė V. su M. Ž. pasakyti negali, todėl, kad mušamas dengėsi, visi jie buvo šalia, konkrečiai jis įsidėmėjo tik Š. ir V. smūgius, kuriuos nurodė. M. Ž. specialiai nesudavė, tai galėjo padaryti gindamas nuo jam suduodamų smūgių (t. 1 b. l. 84-87, 119-121).
6. Liudytoja G. T. parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. (duomenys neskelbtini), namuose jos vyras R. T. vartojo alkoholį su draugu P. V.. Ji alkoholio su jais kartu nevartojo. M. Ž., V. V., M. Ž. ir T. V., bei E. Š. yra to paties kaimo gyventojai. Jie dažnai vyksta dirbti į užsienį ir grįžę kaime elgiasi kaip „ereliai“, visi jų bijo. Apie 17.10 val. išgirdo beldimą į laukines duris, nuėjo pažiūrėti ir atrakino duris. Pro duris įsivežė neblaivūs M. Ž., E. Š., V. V., M. Ž., T. V.. Priekyje visų stovėjo V. V.. Šalia jo stovėjo M. Ž. ir M. Ž., o už jų, – kiti. V. V. šaukė, kur tas „gaidys“. Reikalavo, kad į lauką išeitų jos vyras R. T.. Šūksnius išgirdęs į koridorių atėjo jos vyras. V. V., jai stovint priekyje, jos vyro dešinės rankos kumščiu per ją sudavė jos vyrui vieną kartą. Kur pataikė, nematė. Tuo metu į koridorių išėjo pas juos besisvečiuojantis P. V.. Ji matydama, kad yra nesaugu, išbėgo iš koridoriaus į gyvenamąsias patalpas ir pasiėmė telefoną, kad iškviestų policiją ir jai išeinant iš koridoriaus visi atėję vyrai puolė prie jos vyro į koridorių. Įbėgusi į virtuvę, ji pasiėmė telefoną ir pradėjo skambinti pagalbos telefonu 112 ir atsiliepusiai operatorei šaukė, kad greičiau atvažiuotų, nes grupė jaunuolių juos užpuolė namuose. Kalbėdama telefonu vėl atėjo į koridorių ir matė, kad visi atėję vyrai buvo koridoriuje, o jos vyras gulėjo ant žemės, bei kažkas jį spardė, bet nematė kas, nes buvo per daug žmonių. Ji šaukė jiems, kad liautųsi mušę jos vyrą, šaukė ant jų, kad jie eitų lauk ir jie vienu metu apsiramino. Tada atsistojo jos vyras. Jam atsistojus E. Š. ir V. V. vėl smūgiavo kumščiais mažiausiai po du kartus. Jos vyras tuo metu buvo koridoriuje ir gindamasis nuo užpuolikų sudavė M. Ž., bet ar pastarasis jį mušė, ji nematė. Tada vyras jos traukėsi į gyvenamas patalpas nuo užpuolikų ir jie taip pat ėjo į gyvenamas patalpas, paskui jį ir įėjus į sekantį koridorių V. V. trenkė ranka vieną kartą jos vyrui į veidą. Ji tada sakė V. baik, raminkis. Tada antrame koridoriuje V. V. vėl trenkė stipriai jos vyrui ranka ir jos vyras nuo smūgio nukrito ant grindų koridoriuje. Prie V. pribėgo P. V. ir užlaužė rankas už nugaros, kad pastarasis nebesmūgiuotų jos vyrui. Tuo metu gulintį jos vyrą ant grindų E. Š. pradėjo spardyti ir daugiausia į galvą. Pati matė kaip spyrė du kartus. Tada ji nustūmė E. Š. į šoną. M. Ž. ramino sakydamas savo draugams liaukitės, einam namo. P. taip pat reikalavo, kad atėję pas jas vyrai visi išeitų, nes yra nepageidaujami jų namuose. Ji vyrui padėjo atsistoti. Kai jau visi buvo aprimę ir ruošėsi jau išeiti, T. V. be jokios priežasties trenkė jos vyrui ranka vieną kartą į veidą. Ji įvykio metu buvo blaivi, o visi kiti buvo neblaivūs. V. V. išeidamas jos vyrui dar pasakė: „tave gaidy rytoj užmušiu“, o M. Ž. pasakė: „padegsiu ir išdaužys tavo mašinos langus“. Einant užpuolikams lauk, jos vyras prarado sąmonę ir nuvirto ant žemės. Ji su P. gaivino jį, kol atvažiavo policija. Atvykus policijai, jis jau sėdėjo virtuvėje. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo vyrą R. ir iškart išsivežė į VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyrių. Po apžiūros VšĮ „Raseinių ligoninė“ priėmimo skyriuje GMP ekipažas išvežė į LSMU Kauno klinikas. Kauno klinikose medikai paaiškino, kad reikia jos vyrui R. prapjauti veido odą prie akies, kad išbėgtų kraujas, tačiau šis atsisakė jų teikiamos pagalbos, nes bijojo. Dėl kokių priežasčių šie asmenys atėjo į jų namus ir sumušė jos vyrą R., ji nežino, su jais jokių konfliktų neturėjo. Gal jie susipyko kalbėdamiesi prieš įvykį telefonu. Išgėrę gal kas kuriam pasakė ne tokį žodį. Šitoks jų elgesys jiems sukėlė didelį stresą, dėl ko jie labai išsigando ir bijo jų toliau. Laikinai gyveno kituose namuose. Dabar parėjo gyventi į savo namus, nes pasitiki teisėsauga ir mano, kad užpuolikai bus atitinkamai sudrausminti ir nubausti. Šiai dienai nei vienas neatsiprašė ir žalos vyrui neatlygino. Papildomai apklausta G. T. parodė, kad jos vyrą sumušė V. V. su E. Š.. Ar kiti mušė ji nematė, todėl negali tvirtinti. V. jos vyrui trenkė mažiausiai du kartus kumščiu į galvą, o E. Š. mažiausiai du kartus jos vyrui gulinčiam spyrė. Kur tiksliai pataikė, ji nežino. Jos vyras buvo sumuštas gyvenamojo namo pirmame ir antrame koridoriuje (t. 1 b. l., 97-100,103-106, 109-111).
7. Liudytojas P. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.10 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) svečiuose pas R. T.. Žinojo, kad pas R. T. turėjo ateiti vienas vaikinas pasiaiškinti dėl prieš įvykį įvykusių asmeninių reikalų, bet į jo namus atėjo M. Ž., E. Š., V. V., M. Ž. ir T. V.. R. T. sumušė V. V., smūgiavo mažiausiai 2-3 kartus rankomis. E. Š. ant žemės gulintį R. T. spardė. Jis galėjo jam įspirti 3-5 smūgius. M. dar bandė suduoti, bet ar sudavė, nematė. Jis su R. T. žmona išsigando visų vaikinų. R. T. žmona skambino policijai, o jis bandė koridoriuje įsirėmęs į duris apgintį R. T. nuo atėjusių asmenų. Atėjūnai išėjo sumušę R. T. ir palikę gulintį ant grindų. Šio įvykio metu nukentėjo R. T., nes jis buvo sumuštas, o jis su jo žmona tik išsigando. Atėję vyrai iš pažiūros visi buvo neblaivūs. Įvykio metu jis ir G. buvo blaivūs, o R. T. buvo išgėręs tik alaus. Jis vizualiai neatrodė net išgėręs. Išėjus užpuolikams atvažiavo policija ir greitoji. R. T. sąmonę praradęs buvo tik trumpam. T. buvo pristatytas į Raseinių ligoninę ir išvežtas į Kauno klinikas (t. 1 b. l. 124-126).
8. Liudytojas G. L. parodė, kad jis dirba Raseinių r. PK RS vyresniuoju tyrėju. 2019 m. gruodžio 21 d., po 17.00 val. gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur į namus atėjus grupė neblaivių vaikinų sumušė R. T.. Nuvykus į nurodytą vietą rastas R. T. iš pažiūros buvo neblaivus ir sumuštas. Jam buvo sužalotas veidas. Jis nurodė jį sumušusius asmenis. Buvo iškviesti GMP darbuotojai ir nukentėjęs buvo išsivežtas į LSMU Kauno klinikas. Įvykio vietoje įtariamųjų sulaikyti nepavyko. Jie ieškoti, bet tuo metu nebuvo surasti. (t. 1 b. l. 114-116).
9. M. Ž. parodymai, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini), name su broliu M. Ž. ir draugais V. V., T. V. ir E. Š.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, jam paskambino jo pažįstamas R. T. ir liepė ateiti pasikalbėti, ar tai susitaikyti, atsiprašyti pas jį į namus, nes vakarykščiai buvo su juo susipykę. Jis nenorėjo su juo kalbėtis ir telefoną perdavė V. V.. Tas pasakė, kad jis niekur neis ir tegu jis neskambinėja jam. Suprato, kad jie sukonfliktavo kalbėdamiesi telefonu, nes pradėjo koneveikti vienas kitą. Po pokalbio telefonu V. V. supyko ant R. T. ir išėjo pas jį aiškintis. Jie visi ėjo paskui V. V., kad tas neprisidarytų problemų, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs. Bijojo, kad nesusimuštų su R. T., nes šis buvo įsižeidęs. Nuėjus apie 17.05 val., duris jiems pradarė G. T. ir jie visi įsiveržė į gyvenamojo namo koridorių. Name dar buvo R. draugas. V. V. kažką pasakė R. T. ir mažiausiai vieną smūgį trenkė, nuo ko T. nuvirto ant grindų. Kas jį gulintį mušė ir kaip, nematė, nes buvo daug žmonių. Paskui R. T. pats atsistojo ir V. norėjo mušti jį dar, bet jis šį stūmė į šoną, kad nesimuštų. Ar kas kam grasino, negirdėjo. Mano, kad ne, gal šiaip keikėsi. Po šio įvykio jie išėjo iš R. T. namų. Jo žmona kvietė policiją. Išeidami R. T. paliko stovintį, kiek prisimena žiūrėjo jis pro langą jiems nueinant. Jei jo draugai grasino tokiais žodžiais R. T., tai jie kalbėjo nerimtai, tai galėjo būti girtų šnekos. Supranta, kad blogai, kad jo draugai užsipuolė R. T., bet taip pasielgė, nes buvo girti. Blaivūs taip nebūtų pasielgę, juk gyvena visi viename kaime. Supranta, kad R. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis dėl to nekaltas (t. 1 b. l. 136-138).
10. M. Ž. parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) pas savo seserį namuose su savo broliu M. Ž., draugais V. V., T. V. ir E. Š.. Sesers namuose nebuvo. Jie kažką šventė ir visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkokiu momentu jo broliui M. Ž. paskambino pažįstamas R. T. ir liepė ateiti pasikalbėti, ar tai susitaikyti, ar atsiprašyti, ir kvietė jį ateiti pas jį į namus. Tas nenorėjo eiti ir ragelį davė V. V.. Tas pasakė, kad M. Ž. niekur neis ir jie sukonfliktavo kalbėdamiesi telefonu. Kaip suprato, vienas kitą jie iškeikė necenzūriniais žodžiais. V. V. po pokalbio telefonu su R. T. supyko ant jo ir išėjo pas jį aiškintis. Jie visi ėjo paskui, kad V. V. nesusimuštų su R. T.. Nuėjus apie 17.05 val., namo duris kažkas pradarė, bet kas ir kaip nematė, nes jis ėjo nuo draugų šiek tiek atsilikęs. Kai priėjo prie R. T. namo, durys buvo pradarytos pilnai ir matė viduje prieangyje stovinčius savo draugus, o R. T. stovėjo namo viduje pradaręs duris į prieangį. Jo žmona stovėjo už jo. Jo draugai konfliktavo žodžiu su R. T. stovėdami prieangyje. Jis neįėjęs į namą sakė savo draugams einam iš čia, baikit konfliktuoti. Tada jis pasakė R. T., kad jis atsiims kitą kartą už savo kalbas, T. praėjo pro jo draugus ir trenkė dešinės rankos kumščiu jam į nosį, tuo sukėlė jam fizinį skausmą. Gavęs smūgį jis nesipriešino ir palikęs juos visus išėjo namo. R. T. nemušė. Draugams sumušti R. T. nesakė. Parėjo pas sesę namo vienas ir laukė draugų. Jie parėjo maždaug už 20 minučių ir E. Š. pasakė, kad jie sumušė R. T.. Jo brolis sakė, kad R. T. nemušė, o bandė kaip tik atskirti nuo tų draugų. R. T. mušė, kaip suprato, E. Š. ir V. V.. Kaip jie sumušė R. T. jis nežino, jie jam to nesakė. Prieš 2019 m. gruodžio 21 d. įvykį jis nesakė R. T., kad „padegsiu ir išdaužysiu mašinos langus“, nes tai sakė vakarykščiai kai konfliktavo prie parduotuvės. Žodžiai buvo pasakyti konflikto metu. Nieko abu negalvojo dėl grasinimų ar necenzūrinių žodžių, jokių veiksmų dėl grasinimo nesiėmė. Paprasčiausiai girti pagąsdino vienas kitą ir viskas. Įvykio metu V. V. tikrai buvo neblaivus, nes jie kartu gėrė degtinę ir tai jis matė pats (t. 1 b. l. 150-153).
11. T. V. parodė, kad 2019 m. gruodžio 21 d. apie 17.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) name su M. ir M. Ž., bei V. V., E. Š.. Jie kažką šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkokiu momentu M. Ž. paskambino jo pažįstamas R. T., apie ką jie kalbėjosi, jis nežino. V. V. telefonu su R. T. susipyko ir išėjo pas jį aiškintis. Jie visi ėjo paskui V. V., kad tas neprisidarytų problemų, nes jis buvo agresyviai nusiteikęs. Bijojo, kad nesusimuštų su R. T., nes jis jį kažkaip negražiai jį įžeidė. Nuėjus apie 17.05 val., duris jiems kažkas pradarė. Jis į namą nėjo, koridoriuje buvo daugiausia įėjęs V. V. kažką pasakė R. T.. V. R. T. trenkė mažiausiai vieną smūgį ir tada pastarasis nuvirto ant grindų. Kas jį gulintį mušė ir kaip, nematė, nes buvo daug žmonių. Paskui R. T. pats atsistojo ir V. norėjo mušti jį dar, bet M. jį nustūmė į šoną, kad nesimuštų. Ar kas kam grasino, negirdėjo. Mano, kad ne, gal šiaip keikėsi. Po šio įvykio jie išėjo iš R. T. namų, nes šio žmona kvietė policiją. Išeidami R. T. paliko stovintį. Jei jo draugai grasino žodžiais R. T., tai jie kalbėjo nerimtai, tai galėjo būti girtų šnekos. Supranta, kad jo draugai užsipuolė R. T., bet taip pasielgė, nes buvo girti. Blaivūs taip nebūtų pasielgę, juk gyvena visi viename kaime. Supranta, kad R. T. buvo sukeltas fizinis skausmas, bet jis dėl to nekaltas (t. 1 b. l. 175-178).
12. 2019 m. gruodžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole, jo priede esančiose nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta, kur buvo sumuštas R. T., yra (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo koridoriuose, kur ant grindų yra dėmės panašios į kraują (t. 1 b. l. 29-34).
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įvykio metu R. T. dėl muštinių žaizdų, poodinių kraujosruvų antakiuose, odos nubrozdinimų dešinės akies apatiniame voke, poodinių kraujosruvų akių vokuose – skruostuose, nosyje, kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimų nugaroje, dešinės alkūnės sąnaryje, kraujosruvų dešinės akies obuolyje, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sutrikdymas padarytas mažiausiai aštuonių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje (t. 1 b. l. 50).
14. 2020 m. balandžio 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas pranešimo iš Bendrojo pagalbos centro įrašas, kur užfiksuota, kad moteris praneša, kad atėjo jai pažįstami asmenys ir muša jos vyrą (t. 1 b. l. 55-57).
15. 2020 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus telefonų išklotinę užfiksuoti telefonų numeriai su kuriais 2019 m. gruodžio 21 d. bendravo R. T. (t. 1 b. l. 80-81).
16. 2020 m. kovo 13 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp įtariamųjų E. Š. ir įtariamojo V. V. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 5-10).
17. 2020 m. kovo 13 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp įtariamųjų M. Ž. ir V. V. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 1 b. l. 158-160).
18. 2020 m. kovo 10 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos tarp nukentėjusiojo R. T. ir įtariamojo V. V. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 62-66).
19. 2020 m. gegužės 14 d. akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu tarp liudytojos G. T. ir įtariamojo V. V. metu kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (t. 2 b. l. 71-75).
20. 2020 m. liepos 2 d. priimtas nutarimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 str. 1 d. 1 p., 170 str. 1 d., 4 d. 3 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str. nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54308-19 M. Ž.atžvilgiu, jo veikoje nenustačius nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 284 straipsnyje (t. 1 b. l. 139-142).
21. 2020 m. liepos 7 d. priimtas nutarimas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 2 p., 214 str. l d. 2 p., 3 d., 4 d., 5 d., 216 str., 170 str. 4 d. 3 p., 139 str. l d., nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54308-19 T. V. ir M. Ž. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (t. 1 b. l. 179-184).
Motyvuojamoji dalis
22. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018).
23. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji V. V. ir E. Š. įvykdė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamųjų V. V. ir E. Š. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jie savo kaltę pripažino.
24. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo V. V. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis gyvenamojo namo koridoriuose, matant pašaliniams asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupėje su E. Š., tyčia vartojo smurtą R. T. atžvilgiu, padarydami R. T. muštines žaizdas, poodines kraujosruvas antakiuose, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas akių vokuose - skruostuose, nosyje, kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinės alkūnės sąnaryje, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. T. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
25. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo E. Š. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis gyvenamojo namo koridoriuose, matant pašaliniams asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, veikdamas bendrininkų grupėje su V. V., tyčia vartojo smurtą R. T. atžvilgiu, padarydami R. T. muštines žaizdas, poodines kraujosruvas antakiuose, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas akių vokuose - skruostuose, nosyje, kairiame smilkinyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinės alkūnės sąnaryje, kraujosruvą dešinės akies obuolyje, taip bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. T. fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.
26. Kaltinamųjų V. V. ir E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo V. V. atsakomybę taip pat lengvina ir tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).
27. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo V. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 4 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui.
28. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlo E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui.
29. Kaltinamieji neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.
30. Teismas, skirdamas V. V. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, nedirbantis (t. 2 b. l. 93), neteistas (t. 2 b. l. 89-91), administracine tvarka nebaustas (t. 2 b. l. 92), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
31. Teismas, skirdamas E. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, jog nedirba (t. 2 b. l. 45), teistas (t. 2 b. l. 27-28, 32-36), administracine tvarka baustas (t. 2 b. l. 37-44), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad susitarė dėl žalos atlyginimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
32. Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 86-88), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
33. Kaltinamajam E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (t. 2 b. l. 19-26), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
34. Nukentėjusysis R. T. pareiškė 5 400,00 Eur civilinį ieškinį, tačiau susipažinęs su jam nustatytu kūno sužalojimo mastu, civilinį ieškinį sumažino iki 1 000,00 Eur (t. 1 b. l. 92, t. 2 b. l. 113, 115). 2020 m. liepos 7 d. kaltinamasis V. V. pateikė kvitus, kad sumokėjo 500,00 Eur žalos atlyginimo R. T. (t. 2 b. l. 95). 2020 m. liepos 7 d. kaltinamasis E. Š. pateikė susitarimą dėl 500,00 Eur žalos atlyginimo R. T. iki 2020 m. gruodžio 17 d. (t. 2 b. l. 96). Esant tokiai situacijai, tarp kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiojo R. T. 2020 m. liepos 7 d. pasirašytas susitarimas dėl 500,00 Eur žalos atlyginimo tvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 - 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 val. visuomenės labui.
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 40 val. visuomenės labui.
Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Kaltinamajam E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Patvirtinti 2020 m. liepos 7 d. tarp nukentėjusiojo R. T. ir kaltinamojo E. Š. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, padarius nusikalstamą veiką, kuriuo susitarta, kad kaltinamasis E. Š. įsipareigoja nukentėjusiajam R. T. iki 2020 m. gruodžio 7 d. iš viso atlyginti 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 0 ct) žalos, kas mėnesį mokant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct), pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. liepos mėnesio.
Kompaktinius diskus su liudytojų apklausomis palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems, jog nesutikdami su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamieji paduoda prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.