Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja antstoliui S. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, vieną skundo egzempliorių nusiųsdama teismui. Šiame skunde pareiškėja prašė sustabdyti procesinių dokumentų ir vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktą 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymą, sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui (butui, adresu - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, pagal CPK nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 36 mėnesius.

2. Pateiktame prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, teikia prašymą dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje. Pareiškėjos teigimu, teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymas pasunkėtų. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės teismo turėtų būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes antstolio procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai.

Šalies argumentai

5. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų taip pat prašo sustabdyti turto arešto akto ir vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo nagrinėjimo pabaigos. Teismų praktikoje pažymima, kad sustabdžius vykdomąją bylą įstatyme numatytais pagrindais antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nebaigtinis, tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti tik skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, bet ne apribojimų turtui panaikinimo veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti tik turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas, tačiau byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019, 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjos reikalavimas stabdyti jos skundžiamą turto arešto aktą neatitinka aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nėra galima, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

6. Pareiškėja A. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo išnagrinėti į civilinę bylą pateiktus visus skundo prašymus, argumentus ir motyvus, taip pat panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir patenkinti skundo reikalavimus, t. y. – sustabdyti procesinių dokumentų ir vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, turto arešto aktus ir jų vykdymą; taip pat sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose pagal atsakovės turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, taip pat išdėstyti susidariusios skolos padengimą.

6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta; pareiškėja tinkamai pagrindė prašymo reikalavimus bei būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką.

6.2. Pažymi, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jai atsiras neproporcinga žala, kadangi ir toliau bus išieškoma menama skola, o patirtos vykdymo išlaidos gali būti ir negrąžintos.

6.3. Apeliantės vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja kvestionavo ir vykdymo išlaidų dydį ir antstolio priimtus procesinius sprendimus, todėl išieškojimo sustabdymas vykdomosiose bylose, net esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui, nebuvo neproporcinga priemonė, nes ir vykdymo išlaidų dydis ir antstolio priimti sprendimai (terminai juos įvykdyti) pareiškėjos buvo skundžiami kaip nesąžiningi ir neteisėti, todėl negalėjo būti darytina išvada, kad skundas tikėtinai nėra pagrįstas.

6.4. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir aplinkybes, ir kadangi atsakovės suformuluoti prašymai (reikalavimai ir jos argumentai) net neteisėtai nebuvo išnagrinėti (nagrinėjami), o sudėtinga padėtis, karas ir infliacija buvo iš viso ignoruoti kaip neegzistuojantys, todėl toks teismo realybės visiškas ignoravimas yra neteisėtas ir nepateisinamas, ir kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus, pvz.: sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 681 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. nurodytai jos nuosavybės teisei), ir kadangi tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti (toje dalyje) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba išspręsti ją iš esmės, ir todėl teismo nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, nes šis skundo prašymas buvo iš esmės ignoruotas, nors CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytas ydingas teisinis reguliavimas iš esmės pažeidė atsakoves teises ir interesus.

6.5. Pareiškėja priskirtina didelės ligos pavojaus rizikos grupei, yra pensinio amžiaus (virš 65 metų), jau kelis metus serga onkologine liga, jai buvo atlikta chemoterapija, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpna, ir kadangi šiuo metu ji gauna tik pensiją, ir kadangi ji tinkamai turėjo saugotis virusų ir negalėjo vykti tartis su išieškotoju ar antstoliu dėl skolos sumokėjimo, ir kadangi tokios situacijos sąlygomis turėjo būti užtikrintos pareiškėjos gyvybiškai svarbios teisės į pakankamų pajamų turėjimą (maistui ir vaistams), todėl apeliacinis teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio atskirojo skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmos instancijos teismas to laiku nepadarė.

6.6. Kartu apeliantė dėsto argumentus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka, pateikia teisės aktų nuostatas, taip pat dėsto bendro pobūdžio teisės aktų nuostatas, susijusias su vykdymo procesu bei civilinio proceso principais.