- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-193-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00599-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Pareiškėjas
- A. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4890-1098/2025, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. S. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstoliui S. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, vieną skundo egzempliorių nusiųsdama teismui. Šiame skunde pareiškėja prašė sustabdyti procesinių dokumentų ir vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos, panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl skolos išieškojimo 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto aktą 2024 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vykdymą, sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos, ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui (butui, adresu - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas, pagal CPK nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 36 mėnesius.
2. Pateiktame prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių, teikia prašymą dėl vykdymo sustabdymo vykdomojoje byloje. Pareiškėjos teigimu, teismui nepagrįstai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus jai, įvykdymas pasunkėtų. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės teismo turėtų būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, nes antstolio procesiniai dokumentai buvo priimti nepagrįstai ir nesąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepagrindė būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau prašyme nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, kuriomis vadovaujantis teismas turėtų pagrindą spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Teismas pažymėjo, kad vien skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nenustačius bent vienos iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, šios priemonės negali būti taikomos.
Šalies argumentai
5. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad pareiškėja skunde dėl antstolio veiksmų taip pat prašo sustabdyti turto arešto akto ir vykdomųjų bylų vykdymą iki šio skundo nagrinėjimo pabaigos. Teismų praktikoje pažymima, kad sustabdžius vykdomąją bylą įstatyme numatytais pagrindais antstolis gali imtis tik priemonių skolininko turtui surasti bei areštuoti (CPK 628 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta, kokius vykdymo veiksmus antstolis gali atlikti, kai sustabdoma vykdomoji byla ir vykdomieji veiksmai. CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintų privalomųjų vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų sąrašas nebaigtinis, tuo atveju, kai vykdomoji byla sustabdoma kitais CPK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, antstolis turi teisę atlikti tik skolininko turto paieškos ir arešto veiksmus, bet ne apribojimų turtui panaikinimo veiksmus. Toks teisinis reguliavimas, sudarantis pagrindą vykdomosios bylos sustabdymo atveju antstoliui atlikti tik turto paieškos ir arešto veiksmus, grindžiamas išieškotojo teisių apsauga bei poreikiu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą ir pernelyg nevaržo skolininko interesų. Pažymėtina, kad, sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, vykdomasis dokumentas nepanaikinamas, tačiau byloje jokie procesiniai veiksmai neatliekami (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-354-803/2019, 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjos reikalavimas stabdyti jos skundžiamą turto arešto aktą neatitinka aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos, tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nėra galima, todėl ir dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja A. S. pateiktu atskiruoju skundu prašo išnagrinėti į civilinę bylą pateiktus visus skundo prašymus, argumentus ir motyvus, taip pat panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį ir patenkinti skundo reikalavimus, t. y. – sustabdyti procesinių dokumentų ir vykdomųjų bylų vykdymą iki skundo ir ginčo išnagrinėjimo pabaigos; panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymą dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, turto arešto aktus ir jų vykdymą; taip pat sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose pagal atsakovės turtą iki šio ginčo nagrinėjimo pabaigos ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones turtui, taip pat išdėstyti susidariusios skolos padengimą.
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta; pareiškėja tinkamai pagrindė prašymo reikalavimus bei būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios atitinka teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką.
6.2. Pažymi, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jai atsiras neproporcinga žala, kadangi ir toliau bus išieškoma menama skola, o patirtos vykdymo išlaidos gali būti ir negrąžintos.
6.3. Apeliantės vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja kvestionavo ir vykdymo išlaidų dydį ir antstolio priimtus procesinius sprendimus, todėl išieškojimo sustabdymas vykdomosiose bylose, net esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam teismo sprendimui, nebuvo neproporcinga priemonė, nes ir vykdymo išlaidų dydis ir antstolio priimti sprendimai (terminai juos įvykdyti) pareiškėjos buvo skundžiami kaip nesąžiningi ir neteisėti, todėl negalėjo būti darytina išvada, kad skundas tikėtinai nėra pagrįstas.
6.4. Atskirajame skunde taip pat pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir aplinkybes, ir kadangi atsakovės suformuluoti prašymai (reikalavimai ir jos argumentai) net neteisėtai nebuvo išnagrinėti (nagrinėjami), o sudėtinga padėtis, karas ir infliacija buvo iš viso ignoruoti kaip neegzistuojantys, todėl toks teismo realybės visiškas ignoravimas yra neteisėtas ir nepateisinamas, ir kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (prašymus, pvz.: sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (CPK 681 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 str. nurodytai jos nuosavybės teisei), ir kadangi tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti (toje dalyje) ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, arba išspręsti ją iš esmės, ir todėl teismo nutartis turi būti panaikinta arba pakeista, nes šis skundo prašymas buvo iš esmės ignoruotas, nors CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje numatytas ydingas teisinis reguliavimas iš esmės pažeidė atsakoves teises ir interesus.
6.5. Pareiškėja priskirtina didelės ligos pavojaus rizikos grupei, yra pensinio amžiaus (virš 65 metų), jau kelis metus serga onkologine liga, jai buvo atlikta chemoterapija, jos sveikata ir imuninė sistema yra silpna, ir kadangi šiuo metu ji gauna tik pensiją, ir kadangi ji tinkamai turėjo saugotis virusų ir negalėjo vykti tartis su išieškotoju ar antstoliu dėl skolos sumokėjimo, ir kadangi tokios situacijos sąlygomis turėjo būti užtikrintos pareiškėjos gyvybiškai svarbios teisės į pakankamų pajamų turėjimą (maistui ir vaistams), todėl apeliacinis teismas turi pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio atskirojo skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos, nes pirmos instancijos teismas to laiku nepadarė.
6.6. Kartu apeliantė dėsto argumentus, susijusius su vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarka, pateikia teisės aktų nuostatas, taip pat dėsto bendro pobūdžio teisės aktų nuostatas, susijusias su vykdymo procesu bei civilinio proceso principais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese klausimą (CPK 510 straipsnio 2 dalis), kadangi skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti (yra) sprendžiamas laikantis CPK 510 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo nagrinėjimo. Taigi šiuo atveju pareiškėjos atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjos reikštų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių, susijusių su antstolio veiksmų teisėtumu ir pagrįstumu, yra nepagrįsti bei peržengia proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese ribas.
10. Vertinant nagrinėjamoje byloje ieškovės teiktus argumentus, susijusius su būtinumu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šią laikinąją apsaugos priemonę taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius tokios priemonės, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, vertina, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja išties neįrodė ir neapgrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo.
12. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pareiškėjos teiktų procesinių dokumentų turinio, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių vertinti, kad teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu yra vykdomas išieškojimas, yra panaikinti ar pakeisti. Pateiktuose procesiniuose dokumentuose apeliantė dėsto, kad 2024-12-21 gavo registruotą laišką iš antstolio S. M. ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą 2024-12-18 Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-12-18 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-12-18 nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-12-18 turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių vertinti, kad vykdymo procesas jos nurodytose vykdomosiose bylose vyksta nepagrįstai ar egzistuoja kitos esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą imtis išimtinių priemonių vykdymo procese dėl to, jog nepritaikius tokių priemonių, galimo pareiškėjai palankaus procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas
13. Šiuo atveju pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas visikai pagrįstai pabrėžė, jog įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, perduoti vykdyti antstoliui, pastarajam yra privalomi, todėl, pagal šiuo metu byloje esančius bei iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matomus duomenis, pagrįstai yra vykdomi. Vien tai, kad, pareiškėjos vertinimu, galimai buvo netinkamai apskaičiuotos atitinkamos vykdymo išlaidos ar galimai nepagrįstai nuskaičiuota atitinkama tokių išlaidų dalis, savaime nepatvirtina viso vykdymo proceso neteisėtumo, o taip pat neleidžia vertinti, kad galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, juo labiau kad antstolio civilinė profesinė atsakomybė yra draudžiama.
14. Taigi, pirmiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja įrodė laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimą ir pagrindė jų taikymą. Vien tai, kad pareiškėja turi finansinių ar sveikatos problemų, esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams dėl skolų iš pareiškėjos priteisimo, automatiškai nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vykdomųjų bylų vykdymas gali būti stabdomas.
15. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos reikalavimas stabdyti jos skundžiamą turto arešto aktą neatitinka teisinio reguliavimo ir tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė nėra galima, kadangi sustabdžius vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus byloje, jokie procesiniai veiksmai neatliekami.
16. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas – atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.