Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2432-246/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-08
Bylos Nr.
1-2432-246/2018
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00167-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Sipavičius
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2432-246/2018Teisminio proceso Nr.1-03-2-00167-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.20.5.1.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Sipavičius,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,kaltinamajai A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, teistumas – neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, aprašytos 2018-05-16 kaltinamajame akte, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. davė melagingus parodymus:

2017 m. liepos mėn. 25 d., Kauno apygardos teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str., apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus, apie tai, kad A. S. laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. lapkričio mėn. dirbo lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), nors 2018-03-12 Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1-56-593/2018, proceso Nr. 1-01-1-26713-2016-1, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. darželyje nedirbo.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuris nurodytas kaltinime, nepadarė. Parodė, kad apklausiama, kaip liudytoja Kauno apygardos teismo teisiamajame posėdyje davė teisingus parodymus. Ji parodė, kad jai dirbant vaikų lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“ medikės pareigose, laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2011 m., lopšelyje - darželyje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo A. S., kad dirbo su ja viename kabinete. Kodėl tuo metu kartu dirbę kiti darbuotojai nematė dirbančios A. S. paaiškinti negali, tačiau ji su ja tikrai darželyje dirbo. Iš darbo darželyje išėjo 2011 m. rudenį, tikslios datos neprisimena, tačiau A. S. dar paliko dirbti darželyje.

Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu kaltinamosios parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodama kaltinamoji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais.

Liudytoja V. R. parodė, kad nuo 2001 m. iki 2013 m. dirbo lopšelyje – darželyje „(duomenys neskelbtini)“, buhalterės pareigose. Į jos pareigas įeidavo darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimas, biudžeto planavimai, įvairių finansinių ataskaitų teikimas. Jos kabinetas buvo darželio patalpose, antrame aukšte, tame pat koridoriuje, už dviejų kabinetų buvo medikės A. K. kabinetas. Kadangi dirbo buhalterės pareigose, todėl žinojo visų darželyje dirbančių darbuotojų pavardes bei pažinojo iš matymo. Darželyje buvo įvesta direktorės L. M. B. griežta tvarka. Darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius jai pateikdavo direktorė mėnesio gale, o ji paskaičiuodavo darbuotojams darbo užmokestį. Darželio pirmame aukšte buvo vienintelis darbuotojų tualetas, virtuvė, ūkio dalis, bei kitos pagalbinės patalpos. Kadangi A. K. kabinetas buvo netoliese, todėl dažnai susitikdavo su ja koridoriuje, kartu valgydavo darželio pagalbinėse patalpose, tačiau labai artimai nebendraudavo. Kaip ir Kauno apygardos teisme tvirtino, taip ir dabar parodo, kad nematė darbuotojos A. S. darželio patalpose, niekada nėra bendravusi, kad pas A. K. dirbtų kokia nors padėjėja nematė. A. K. dirbo viena kabinete. Priimant į darbą, direktorė vienintelė bendraudavo su įdarbinamaisiais asmenimis, ji vienintelė sudarydavo darbo sutartis. Po Kauno apygardos teismo suprato, kad L. S. darželyje nedirbo, o fiktyviai buvo tik įdarbinta ir gaudavo darbo užmokestį. Jei L. S. būtų dirbusi, tikrai ją darželio patalpose būtų mačiusi, per dvejų metų laikotarpį.

Priimdamas apkalinamąjį nuosprendį šioje byloje kaltinamosios A. K. atžvilgiu, teismas remiasi įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje, kurios numeris yra 1-56-593/2018. Šioje byloje 2018-03-12 yra priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis (b. l. 10-31). Jis įsiteisėjęs. Šiuo nuosprendžiu darželio – lopšelio direktorė L. M. B. yra pripažinta kalta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį jai paskirta 200 MGL dydžio bauda. Buvusi darželio – lopšelio direktorė yra pripažinta kalta, kad sukčiavo, klastojo dokumentus, fiktyviai įdarbino darželyje – lopšelyje A. S., kuri faktiškai nedirbo, tik gaudavo atlyginimą. Šiuo nuosprendžiu A. S. yra pripažinta kalta pagal 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį jai paskirta 150 MGL dydžio bauda. A. S. yra pripažinta kalta, kad sukčiavo, fiktyviai buvo įdarbinta darželyje – lopšelyje, nors ten nedirbo, veikdama bendrai su L. M. B. savo ir L. M. B. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.

2018-03-12 Kauno apygardos teismo nuosprendyje ir teisiamojo posėdžio protokole yra išdėstyti kaltinamosios A. K. parodymai, kad ji dirbo direktorės L. M. B. vadovaujamame darželyje, medicinos seserimi-ortopiste, su A. S. dirbo kartu kabinete, kur vaikams su sutrikusiu regėjimu atliko medicininę korekciją. A. S. atėjo dirbti 2009 m. rudenį. Kabinetas buvo įrengtas su visa medicinine aparatūra, Su šiais aparatais dirbo ji, o A. S. visa kitą prižiūrėdavo, sekdavo, kadangi ne visi vaikai dirba savarankiškai, kitus reikia prižiūrėti. A. S. darydavo mankštas, dirbo su laukų padalintoju. Kai A. K. išeidavo atsivesti vaikų, vaikai likdavo kabinete dirbti su A. S., kuri juos prižiūrėdavo. Iki ateinant į darbą A. S., ji dirbo viena, bet paskui prisirinko daug vaikų ir teko prašyti pagalbos. Vaikų eidavo atsivesti pati pagal jiems reikiamus atlikti pratimus – kad nesidubliuotų – vienas vaikas dirbtų prie vieno aparato, kitas – prie kito. Pirma imdavo tuos, kurie su padėjėja galėtų atlikti pratimus, o po to su A. K.. Eidavo pasiimti vaikus pati, kadangi reikėdavo palaikyti kontaktą ir su auklėtojomis ir su tėvais. A. S. paimti vaiko niekada nesiuntė, nes ji nežinojo grupių, be to jai darbo užteko ir kabinete. Paskyrimai atlikti pratimus būdavo pagal gydytojų nurodymus, nei vienas vaikas neatėjo be gydytojo nurodymo. Kas perėmė A. K. darbus, kai ji išėjo – nežino. A. S. turėjo auklėtojos išsilavinimą, atliko tokius darbus, kuriems nereikia medicininio išsilavinimo. Teigia, jog su A. S. dirbo savo bloke, neturėjo kada bendrauti su kitais darbuotojais, todėl kad buvo daug darbo, į valgyklą neidavo. Į kiekvieną grupę yra atskiri įėjimai, iš grupių – koridorius. Į jos kabinetą yra gal 4 įėjimai – eidavo pro įvairius įėjimus - vieną kartą iš vienos, kitą – iš kitos pusės. Kad pasiektum kabinetą reikia pereiti koridorių. Iš vienos pusės ateinant – pro nieką nereik praeiti, nes yra koridorius tarp dviejų korpusų – įeini, laiptukais palipai ir patenki iškart į antrą aukštą lipi. Įėjus pro šį įėjimą - į vieną pusę yra grupė, į kitą – skalbėja. Kabinetą valė valytoja. Kai valytoja turėdavo problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio, valydavo A.. Vaikai kabinete beveik visada būdavo, valydavo kabinetą valytoja, kai vaikai miegodavo (b. l. 10-31, 32-44). Tokie A. K. parodymai nebuvo laikomi įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę ir buvo atmesti.

Kauno apygardos teismo 2018-03-12 nutartimi buvo pranešta prokurorui apie galimai A. K. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 7-9).

Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamoji paaiškino, kad sutinka su prokuroro pasiūlyta bausme – viešaisiais darbais ir sutinka juos atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, nustačius melagingų parodymų Kauno apygardos teisme davimo faktą ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 235 straipsnio kitose dalyse.

Dėl bausmės.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.

Kaltinamoji neteista, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jai skirtina vidutinio griežtumo bausmės rūšis, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje – laisvės apribojimas. Teismas neskiria švelnesnių bausmės rūšių, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o taip pat į kaltinamosios amžių (gimusi 1943 metais, yra pensininkė, šiuo metu ji yra septyniasdešimt penkių metų amžiaus).

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai kardomoji priemonė neskirtina (ji nepaskirta).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Išaiškinti kaltinamajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Sipavičius