Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei, Evelinai Dzenytei ir Laimai Grėbliūnienei,

jų gynėjams advokatei Vidutei Tiškuvienei (L. M. B.) ir advokatui Vincui Pacevičiui (A. S.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pensininkė, neteista kaltinama nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti, Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, darbo biržoje neregistruota kaltinama nusikaltimu, numatytu BK 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. B. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, tai yra būdama (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą privalėdama užtikrinti įstaigos turto efektyvų valdymą, organizuoti ir kontroliuoti buhalterinę-finansinę atskaitomybę, dokumentacijos įforminimą ir pateikimą laiku, tvirtinti darbo laiko ir apmokėjimo apskaitos žiniaraščius, sudaryti darbo sutartis, kontroliuoti darbo krūvius, pasirašyti įsakymus ir kontroliuoti atsiskaitymus su biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, siekdama turtinės naudos, šių pareigų neatliko tinkamai, o taip pat diskredituodama pagrindinius valstybės tarnybos principus, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje, klastojo dokumentus bei juos panaudojo sukčiavimo būdu įgyjant didelės vertės svetimą turtą, tai yra:

ji, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d., būdama valstybės tarnautoja, (duomenys neskelbtini), veikdama vieninga tyčia bendrai su A. S., kuri, žinodama, kad realiai (duomenys neskelbtini) jokiose pareigose nedirbs, pateikė L. M. B. savo asmens duomenis – Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus reikiamus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jos sąskaitą pervesti, L. M. B. žinodama, kad A. S. (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, suklastojo tikrus dokumentus:

2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartį Nr. 80 į kurią įrašė melagingas žinias, kad A. S. priėmė į darbą nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. VP-25 į kurį įrašė melagingas žinias, kad A. S. priimta dirbti auklėtojos padėjėja 0,5 etato, taikant koeficientą 3,215; 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 papildymus, kuriuose įrašė melagingas žinias apie 2010 metais A. S. taikomus koeficientus (duomenys neskelbtini) pareigoms; 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 2015 m. gruodžio 31 d. papildymą, į kurį įrašė melagingas žinias, kad vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2015-12-23 įsakymu Nr. V-1334, A. S. taikomas koeficientas 11,94 BMA; 2016-01-04 įsakymą Nr. 3 „Dėl priedų prie tarnybinių atlyginimų nustatymo priešmokyklinio ugdymo pedagogams“; 2016-04-01 įsakymą Nr. VP-30 „Dėl A. S. darbo krūvio“; nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo laiko apskaitos žiniaraščius į kuriuos įrašė, melagingas žinias, kad neva A. S. ėjo darbo sutartyje bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, kad kiekvieną mėnesį išdirbo konkretų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną.

L. M. B. suklastotus tikrus dokumentus – darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė bei patvirtino spaudu ir laikotarpiu nuo 2009-09-30 iki 2013-07-12 panaudojo šiuos suklastotus tikrus dokumentus pateikdama (duomenys neskelbtini) V. R., o laikotarpiu nuo 2013-07-12 iki 2016-04-29 (duomenys neskelbtini) R. R., nežinančioms apie fiktyviai priimtą darbuotoją, įvertinimui buhalterinėje apskaitoje, dėl ko buhalterėms išsiuntus nustatytą formą apie darbo užmokesčio ir įmokų dydį VSDFV iš kurio skaičiuojama ligos pašalpos dydžiai, A. S. ligos laikotarpiu buvo skirta ligos pašalpa ir pervesti pinigai į jos asmeninę banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastotų dokumentų pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų AB „SNORAS“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Seb“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimais buhalterės pervedė pinigus, kaip neva realiai dirbančiai lopšelyje-darželyje darbuotojai A. S. į AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini),

tokiu būdu L. M. B. 2009-2016 metais, būdama (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, siekiant turtinės naudos A. S., klastojo dokumentus ir juos panaudojo bei apgaule kitų asmenų (A. S.) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius 25 829,85 euro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 2 081,86 euro.

A. S., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdama vieninga tyčia bendrai su L. M. B. žinodama, kad realiai (duomenys neskelbtini), jokiose pareigose nedirbs, pateikė L. M. B. savo asmens duomenis – Valstybinio socialinio draudimo duomenis bei savo naudojamos banko sąskaitos rekvizitus reikalingus darbo sutarčiai sudaryti bei atlyginimui į jos sąskaitą pervesti, L. M. B. žinodama, kad ji (A. S.) (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs, suklastojo tikrus dokumentus: 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutartį Nr. 80 į kurią įrašė melagingas žinias, kad A. S. priėmė į darbą nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. VP-25 į kurį įrašė melagingas žinias, kad A. S. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) 0,5 etato, taikant koeficientą 3,215, 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 papildymus kuriuose įrašė melagingas žinias apie 2010 metais A. S. taikomus koeficientus auklėtojos ir priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigoms; 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 papildymą, į kurį įrašė melagingas žinias, kad vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2015-12-23 įsakymu Nr. V-1334, A. S. taikomas koeficientas 11,94 BMA, 2016-01-04 įsakymą Nr. 3 „Dėl priedų prie tarnybinių atlyginimų nustatymo priešmokyklinio ugdymo pedagogams“, 2016-04-01 įsakymą Nr. VP-30 „Dėl A. S. darbo krūvio“, nuo 2009 m. rugsėjo 30 d., darbo laiko apskaitos žiniaraščius į kuriuos įrašė melagingas žinias, kad neva ji (A. S.) ėjo darbo sutartyje bei įsakymuose nurodytomis sąlygomis nurodytas pareigas, kad kiekvieną mėnesį išdirbo konkretų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, L. M. B. suklastotus tikrus dokumentus – darbo laiko apskaitos žiniaraščius pasirašė bei patvirtino spaudu, L. M. B. laikotarpiu nuo 2009-09-30 iki 2013-07-12 panaudojus šiuos suklastotus tikrus dokumentus pateikiant (duomenys neskelbtini) V. R., o laikotarpiu nuo 2013-07-12 iki 2016-04-29 (duomenys neskelbtini) buhalterei R. R., nežinančioms apie fiktyviai priimtą darbuotoją, įvertinimui buhalterinėje apskaitoje, dėl ko buhalterėms išsiuntus nustatytą formą apie darbo užmokesčio ir įmokų dydį VSDFV iš kurio skaičiuojama ligos pašalpos dydžiai, A. S. ligos laikotarpiu buvo skirta ligos pašalpa ir pervesti pinigai į jos asmeninę banko sąskaitą AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat suklastotų dokumentų pagrindu iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų AB „SNORAS“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimais buhalterės pervedė pinigus, kaip neva realiai dirbančiai (duomenys neskelbtini) darbuotojai A. S. į AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), jai gavus ir išgryninus iš banko sąskaitos išimtus grynus pinigus kaip realų darbo uždarbį, veikdama bendrai su L. M. B. siekiant turtinės naudos apgaule, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančius 25 829,85 euro ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausančius 2 081,86 eurus.

Teisiamojo posėdžio metu L. M. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1975 metų iki 2016 metų. Darbą organizavo ta linkme, kad būtų sukurta tinkama aplinka tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai. Alytuje šis darželis yra vienintelis, kuris vadovaujasi M. M. ugdymo metodais. Darželyje sukūrė grupes vaikams, kurie turi regėjimo problemų. Buvo sukurtas specialus kabinetas ir nemokamai vaikams buvo padedama spręsti problemas, susijusias su regėjimu. Per 40 darbo metų neturėjo jokių nuobaudų, jokių papeikimų. 2009 metais trūko darbuotojų, todėl buvo įdarbinta A. S.. Rugsėjo mėnesį visada trūksta darbuotojų, nes būna priimami vaikai ir prasideda naujų vaikų adaptacija. Kai trūksta darbuotojų vyksta darbo pasidalijimas, todėl esant tokiai situacijai darbuotojams galima keisti darbo sąlygas. A. S. buvo priimta į auklėtojos padėjėjos vietą 0,5 etato. Ji turėjo sutvarkyti ortoptinį kabinetą ir paruošti priemones vaikams su regos sutrikimais. Kitais metais jai paskyrė dirbti netiesioginio darbo valandų tame pačiame kabinete. Kadangi ji turėjo auklėtojos įgūdžių, tai ji paruošdavo pedagogines priemones, specialius aparatus, sukarpydavo ir subraižydavo popierius pratimams atlikti. Pratimus kartu su vaiku atlikdavo seselė, o A. S. paruošdavo priemones tiems pratimams. Kadangi liko darbo valandų, todėl A. S. paliko dirbti 0,5 etato. Taip vadinasi netiesioginio darbo valandos, tiesiog jos negalėjo kitaip įforminti. Ji tiesioginio darbo nedirbo, buvo tik netiesioginis darbas. Netiesioginio darbo valandos buvo skirtos ruošti metodinei medžiagai, tvarkyti dokumentaciją ir panašiai. Su darbo valandomis darželyje buvo sudėtinga, kadangi auklėtojų bendras valandų skaičius buvo 10 valandų per dieną, o auklėtojos etatas buvo 7 valandos per dieną. Auklėtojos dirba dviem pamainom, t. y. rytinė ir popietinė pamaina, ir tos valandos dubliuojasi, todėl jos tas valandas išnaudoja netiesioginiam darbui. Buvo valdžios įsakymas, kad auklėtojos, kai dubliuojasi darbo valandos, turėdavo būti kartu. Seselė ortoptistė pati pasiimdavo vaikus iš grupių, kadangi ji pasirašo susitarimą su tėvais, jog tėvai seselei patiki vaikus. Nežino, ar vaikus iš grupių iki ortoptinio kabineto vesdavo A. S., ar kas kitas asmuo, bet pagal tvarką, turėjo vesti būtent seselė. Darbo metu nebūdavo jokių personalo švenčių. Buvo laikotarpiai, kai būdavo renkami pinigai šventėm, bet po to atsirado nesutarimų, tai toks pinigų rinkimas buvo nutrauktas. D. D. buvo paskirta į pavaduotojos pareigas tada, kai jau darželis funkcionavo pilnai. Ji sakė, kad nori tobulėti, kelti kvalifikaciją. Tačiau L. M. B. pradėjo pastabėti, kad D. D. daro tam tikras išlygas kai kuriems darželio darbuotojams. Būdavo, kad darbo laiku ji leisdavo auklėtojoms išeiti iš darbo, nors darbo tvarkos taisyklėse yra nurodyta, kad išleidimai iš darbo turi būti registruojami. Po to pastebėjo, kad pavaduotoja pradėjo bendrauti su virėja ir pradėjo atsirasti tam tikri pažeidimai maitinimo srityje. Dėl to teko kalbėtis su pavaduotoja, buvo sušauktas vaiko gerovės komitetas, buvo sprendžiamos problemos. Posėdžių metu buvo nuspręsta, kad reikia pirkti svarstykles tam, kad auklėtojos galėtų patikrinti, kiek maisto vaikams buvo sudėta. Vėliau šios svarstyklės būdavo nenaudojamos, kaip jai pasakė darbuotojais – pavaduotojos nurodymu. Mano, kad pavaduotoja veikė neteisėtai ir ją palaikė kažkas iš aukščiau. L. M. B. iš darbo išėjo 2016 m. birželio 3 d. neatlaikius jaučiamo spaudimo, dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Jau išėjus buvo atliktas auditas, kai kurie audito teiginiai kėlė neaiškumą, nes jie neatitiko tikrovės. Nežinojo, kad buvo galima skųsti audito išvadą ir todėl neskundė. Mano, kad teisme apklaustų liudytojų darbo pobūdis nebuvo susijęs su A. S. darbu. Liudytojų J. S. ir N. B. lokacijos vieta yra visai kitoje pusėje nei dirbo A. S.. Nežino, kodėl darbuotojos, kurių kabinetas yra greta A. S. darbo vietos, pasakė, kad A. S. darbe nematė. Mano, kad tai gali būti pavaduotojos D. D. padaryta įtaka. Galbūt kai kurios darbuotojos galėjo turėti priešiškumo L. M. B., pavyzdžiui logopedė, kuri pasirinkdavo tuos vaikus, su kuriais buvo lengviau dirbti. Ortoptinis kabinetas buvo atskiras kabinetas ir jis buvo nuošaliau. Ji pati vesdavo darbo apskaitos žiniaraštį. Anksčiau atlyginimus išmokėdavo ūkio dalies vedėja, po to jie būdavo pervedami į banko sąskaitą. A. S. 2010 m. sausio 1 d. buvo perkelta į kitas pareigas, nes po ligos sugrįžo R. G.. Etatų skaičių nustatydavo savivaldybė. Prieš išeidama iš darbo L. M. B. visą gegužės mėnesį sirgo, dėl to negalėjo pateikti jokių pastebėjimų dėl rekomendacijų.

A. S. dirbo auklėtoja, ji nuo 2011 iki 2012 metų sirgo hepatitu C. S. šia liga buvo nelabai tinkama jai dirbti su vaikais, todėl nusprendė ją perkelti dirbti su dokumentacija (nuo 2012 metų). Jos atleisti negalėjo dėl moralinių sumetimų. Kai buvo perkelta, ji registruodavo raštus, kuriuos sutraukdavo į knygą, išskirstydavo pagal paskirtį, paruošdavo įsakymus, skaičiuodavo personalo stažus, atostogas, dirbo su archyvu ir panašiai. Šiuos darbus ji atlikdavo L. M. B. kabinete, nes jokios sekretorės ir administratorės nebuvo. Dirbant šį darbą, bendrauti su likusiu personalu nebuvo būtina, apie jos ligą kiti darbuotojai nieko nežinojo. Sudaryti darbuotojų darbo grafiką, kaip ir visuose darželiuose, būdavo pavaduotojos darbas, tačiau L. M. B. buvo kitokios nuomonės dėl darbo grafikų sudarymo, žymėjimo juose, dėl daromų klaidų, todėl tvarkydama darbo užmokesčio žiniaraštį perskaičiuodavo pavaduotos sudarytą darbo grafiką. P. Š. ir mokslo ministro 2013 metų įsakymą pedagoginio darbo auklėtojoms turi būti 36 valandos per savaitę, o pagal pavaduotojos sudarytą grafiką neužtekdavo 36 valandų. Nors ji tvirtino grafikus, tačiau nelabai žiūrėdavo, ant ko pasirašo. Darbo grafikai buvo daromi kompiuteriu. Matė, kad auditui pateiktame grafike pakeistos A. S. darbo valandos ir nesužymėtos atostogos. Mano, kad pavaduotoja D. D. auditui pristatė ne tokį darbo grafiką, koks buvo iš tikrųjų, nors pati L. M. B. parašu patvirtindavo tuos grafikus, bet prieš tai jų neperžiūrėdavo. Kai pavaduotoja padarydavo darbo grafiką, jį atnešdavo, jog pagal jį L. M. B. padarytų žiniaraščius. Paskutiniai darbo grafikai, t. y. 2016 metų kovo – balandžio mėnesio grafikai tikrai neatitinka tikrovės. Darželyje nebuvo patvirtinta tvarka dėl netiesioginio darbo valandų panaudojimo. Pareigybių koeficientus nustato savivaldybė pagal pareigas, pagal kategorijas ir pagal darbo stažą. Darželio darbuotojų koeficientai skyrėsi, koks buvo aukščiausias koeficientas – nežino. Darželio auklėtoja yra pedagoginis darbuotojas. A. S. yra baigusi ikimokyklinį ugdymą (duomenys neskelbtini) mokykloje, visos auklėtojos tokį išsilavinimą turi. Per tuos metus A. S. nebuvo jokiuose tobulinimosi kursuose. Nežino, kas pavadavo A. S., kai ji dirbo ortoptiniame kabinete ir susirgo, galbūt tai atliko pati A. K.. Į netiesioginio darbo valandas įeina dokumentacijos tvarkymas, metodinių priemonių ruošimas, išvykos. A. S. tiesioginio darbo valandų neturėjo.

Patikslino, jog 2010 m. sausio 1 d. A. S. darbo sutartis buvo papildyta, nes jai buvo paskirtos netiesioginio darbo valandos. Darbo sutartis nebuvo dingusi ir nebuvo perrašyta. Buvo surašyti ranka du darbo sutarties egzemplioriai, vienas liko darželyje, kitas atiteko darbuotojui. Parodytą byloje esančią darbo sutarties kopiją (1 t. 22-23 b. l.) patvirtino ji ir pateikė auditui, originali – liko darželyje. Tai, jog byloje esanti darbo sutarties kopija skiriasi nuo jai parodyto darbo sutarties originalo – L. M. B. manymu jokios reikšmės neturi, nes darbo sutarties esmė ta pati, nes nebuvo keista nei pareigybė, nei darbo stažas, abiejose sutartyse yra A. S. parašas. Sutinka, kad abejose sutartyse įrašytas skirtingas tekstas, bet esmė tai ta pati, darbo užmokesčio dydis nuo to neturėjo skirtis, darbo krūvis liko toks pats, darželiui numatytų etatų neviršijo. Susirgusio darbuotojo netiesioginio darbo valandas ji paskirdavo kitam darbuotojui. Šį pakeitimą fiksuodavo darbo sutartyje ir direktoriaus įsakymuose. Pirmiausiai rašydavo įsakymus, o po to buvo padaromas įrašas darbo sutartyje, darbo sutartyse toks įrašas ne visada būdavo daromas. Ar įsakymai yra išlikę – nežino, darželyje tvarkėsi kaip suprato, todėl galėjo padaryti klaidų. Darbuotoja vardu Armina darželyje nedirbo, mano, kad tai, jog darbo apskaitos žiniaraščiuose nurodyta ne A., o A. S. – yra techninė klaida. Darbo kabinete turėjo kompiuterį, bet juo nelabai naudojosi, leido juo naudotis kitiems. Įsakymus rengdavo kompiuteriu. Kompiuteriai buvo ir pas pavaduotoją bei seselę. Dėl skirtumų darbo sutartyse nurodė, jog darbo sąlygų pakeitimai galėjo būti padaryti po audito nurodymų smulkiai išskaidyti etatų dalis, o A. S. parašai skirtingi galimai dėl to, jog sutarties kopija galėjo būti padaryta nuo egzemplioriaus, skirto darbuotojui, t. y. nuo A. S. atiduoto egzemplioriaus.

Teisiamojo posėdžio metu perskaityti jos parodymai, pateikti raštu apklausiant ją BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, kur ji nurodė, jog turi aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą, apie 1986 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareigose (dabar pradinė mokykla ,, (duomenys neskelbtini)“). Ten pradirbo apie 3 metus, po to augino vaikus, šeimą išlaikė vyras. Vaikams paaugus pradėjo ieškoti darbo pagal savo įgytą išsilavinimą. Sužinojo, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ reikalinga auklėtojos padėjėja, nuvyko pas direktorę ir po pokalbio su L. M. B., 2009 m. rugsėjo 29 d. buvo įdarbinta auklėtojos padėjėjos pareigose. Į pareigas įėjo sutrikusio regėjimo vaikų ortoptinio kabineto ir jame esančių priemonių valymas, darželio koridoriaus valymas. Pradžioje dirbo puse etato. Dirdama šiose pareigose daugiausiai ir dažniausiai matydavo ir bendraudavo su med. sesele A. K.. 2010 m. sausio mėn. papildomai buvo įdarbinta auklėtojos pareigose. Į šias pareigas įėjo pedagoginių priemonių pagaminimas ir jų panaudojimas įtvirtinant sutrikusio regėjimo vaikučių žinias ir įgūdžius. Iki 2010 m. vasaros atostogų, dirbo maždaug po 6 val. per dieną. Darbo diena prasidėdavo apie 9 val. ryto, iki 12 val. atlikdavo auklėtojos pareigas, o pietų ir pietų miego metu atlikdavo auklėtojos padėjėjos pareigas. Nuo 2010 m. liepos iki 2010 m. rugsėjo – atostogavo. Nuo 2010 m. rugsėjo liko dirbti tik auklėtojos pareigose puse etato. 2011 m. pabaigoje ar 2012 m. pradžioje – susirgo ir turėjo nedarbingumo pažymą. Sirgo apie 2-3 mėnesius. Nuo 2013 m. direktorės žodiniu pavedimu darbinės funkcijos pasikeitė – pradėjo dirbti su darželio dokumentacija, t. y. parengdavo vidaus dokumentų projektus ir juos suderinusi su direktore atspausdindavo, tvarkė archyvą ir pan. Šias funkcijas vykdydavo direktorės kabinete. Nuo 2013 m. buvo pavesta reguliariai sutvarkyti darželio patalpose esantį ,, (duomenys neskelbtini)“ kambarį, kuriame vykdavo vaikų užsiėmimai. Darželyje dirbo iki 2016 m. balandžio 29 d. Atlyginimas būdavo apie 1000 litų, kartais nežymiai kisdavo, priklausomai nuo išdirbtų valandų skaičiaus, jokios premijos niekada nebuvo mokamos (1 t., 143-146 b. l.)

Liudytoja J. S. nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini), L. M. B. buvo (duomenys neskelbtini). A. S. nepažįsta. Darželyje išdirbo apie 28 metus, išėjo 2015 m. rugpjūčio 28 d. A. S. nei vardas, nei išvaizda nieko nesako, tvirtai gali pasakyti, kad jos darželyje nėra mačiusi. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas parodė nuotrauką, bet ir iš nuotraukos nepažino. Gal ir ne visus darželio darbuotojus pažįsta, nes dirbo virtuvėje ir niekur iš ten neišeidavo, darželyje dirba apie 40 žmonių. Jeigu kelis metus žmogus dirba, tai būtų mačiusi. Darželyje nebūdavo bendro visų darbuotojų susirinkimo ar bendrų švenčių. Kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jau darželyje nebedirbo, todėl su niekuo apie šiuos įvykius nekalbėjo. Kadangi dirbo dviese, tai labiausiai bendraudavo su kita virėja. Darbo klausimais bendraudavo su ūkvede, medicinos sesele ir direktore. Su auklėtojomis nebendraudavo. Paruošdavo maistą, sudėdavo į puodus ar kibirus ir paduodavo per langelį auklėtojų padėjėjoms, A. S. per langelį nėra mačiusi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. teisiamojo posėdžio metu perskaityti liudytojos S. Č. parodymai (1 t., 80-81 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja ji nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vyr. vidaus auditorės pareigose nuo 2004 metų. 2016-04-08 pagal 2016 metų vidaus audito veiklos planą, suderintą su savivaldybės administracijos direktoriumi, atliko (duomenys neskelbtini) valdymo ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus auditą. Auditą atliko kartu su vedėja R. J., tačiau daugiau audito procedūrų ji skyrė (duomenys neskelbtini) auditui. Audito metu nustatė įvairių neatitikimų (duomenys neskelbtini) veikloje. Taip pat audito metu paaiškėjo, kad A. S. buvo įdarbinta nuo 2009-09-30 iki 2016-04-29 ir už šį laikotarpį buvo skaičiuojamas darbo užmokestis. Iš (duomenys neskelbtini) vadovų pateiktų dokumentų ir audito metu vykdytų pokalbių su auklėtojomis ir kitais darbuotojais kilo abejonės, ar dokumentuose nurodytas darbuotojas A. S. realiai vykdė įstaigoje jai pagal pareigybės aprašymą ir direktoriaus įsakymais priskirtas pareigas. Vidaus audito metu 2016-04-28 dieną ji ir audito skyriaus vedėja lankėsi „(duomenys neskelbtini)“ ir aiškinosi dėl minėto darbuotojo darbo atlikimo. Nuo 13.00 val. atskirose grupėse buvo tikrinta nekontaktines valandas pavaduojančių pedagoginių darbuotojų darbo grafiko laikymasis. Pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą 2016 balandžio mėn. pedagoginių darbuotojų darbo grafiką 2016-04-28 keturiems darbuotojams nuo 13.00 val. iki 17.30 val. buvo numatytos nekontaktinės valandos su vaikais. Šias pedagogines valandas pagal darbo grafiką ikimokyklinio darbo grupėse š. m. balandžio 28 d. nuo 13.00 val. iki 17.30 val. turėjo pavaduoti A. S.. Patikrinus nustatė, kad nekontaktinių valandų metu auklėtojos pavaduoja viena kitą be papildomo atlygio. Visos auklėtojos kurių paklausė, atsakė, kad vaduoja viena kitą, joks atskiras žmogus jų nevaduoja, nors direktorės L. B. teigimu, A. S. buvo žmogus, kuris vaduodavo auklėtojas nekontaktinių valandų metu. Ji pagal darbo sutartį dirbo 0,75 etato, t. y. 0,51 etato ikimokyklinio ugdymo auklėtoja ir 0,24 etato priešmokyklinio ugdymo auklėtoja. Tikrinimo metu įstaigos vadovas ir direktoriaus pavaduotojas pranešė, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtoja A. S. nuo 2016-04-11 atostogauja, tačiau balandžio mėn. darbo grafike atostogos nenumatytos. Vėliau direktorė pateikė dokumentus susijusius su A. S. (įsakymus, prašymus), kurie kėlė abejonių dėl darbuotojos atliekamų pareigų, pvz.: pateiktas auklėtojos A. S. prašymas atostogoms buvo be parašo arba direktorės įsakymas 2016-04-11 Nr. V-2 parengtas tą pačią dieną kai darbuotojui turi prasidėti kasmetinės atostogos, be to išmoka už kasmetinės atostogas nebuvo paskaičiuota ir išmokėta, nes iki 2016-04-28 vyr. buhalteris pagal jo paaiškinimus nebuvo gavęs direktoriaus įsakymo ir pan.

Liudytojoms J. S., N. B., J. S., L. A., R. G., R. R. atliekant procesinį veikslą asmens parodymą atpažinti iš nuotraukų, buvo pateiktos A. S. nuotraukos, ir nei viena liudytoja A. S. neatpažino, nurodydamos, kad nuotraukose esančios moterys nėra (duomenys neskelbtini) darbuotojos (1 t., 85-87; 91-93; 96-98; 103-105; 109-111; 116-118 b. l.)

Audito, atlikto 2016 m. gegužės 16 d., ataskaitoje nurodyta, jog ikimokyklinio ugdymo auklėtojų nekontaktinių valandų su vaikais metu pavadavimo krūvis pagal direktorės L. Br. žodinį paaiškinimą yra skirtas direktoriaus pavaduotojos ugdymui D. D. 0,25 etato i ikimokyklinio ugdymo auklėtojai A. St. 0,75 etato. Taip pat šiai auklėtojai dar papildomai buvo rodomos dirbtos valandos. T. y. 0,25 etato 2016 m. sausio ir vasario mėn. ... A. St. Darbuotojo pedagoginių darbuotojų ir grupių sąrašuose nėra. Iš dokumentų neaišku, kurioje grupėje asmuo dirbo ir kuriuos specialistus vadavo nekontaktinių valandų metu. (...) patikrinus nustatyta, kad .... pedagogines valandas pavaduoti pagal darbo grafiką ikimokyklinio ugdymo grupėse š. m. balandžio 28 d. nuo 13.00 iki 17.30 valandos turėjo A. St. Patikrinus nustatyta, kad nekontaktinių valandų metu auklėtojos pavaduoja viena kitą be papildomo atlygio. Tikrinimo metu įstaigos vadovas ir direktoriaus vaduotojas ugdymui žodžiu vidaus auditoriams pranešė, kad ikimokyklinio ugdymo auklėtoja A. St. Nuo 2016 m. balandžio 11 d. atostogauja. Tačiau balandžio mėnesio darbo grafike atostogos nebuvo numatytos (1 t., 6-7 b. l.)

Atlikus kratą L. M. B. namuose rasti įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini), A. S. ir kt. (2 t., 14-15 b. l.), kuriuos apžiūrėjus nustatyta, jog rasti A. S. darbo dokumentai 9 lapai, 2016 m. balandžio mėn. įsakymas dėl A. S. darbo krūvio 1 lapas; 2014 m. rugsėjo mėn. darbo grafikas ir kt. dokumentai, kurie apžiūros protokoluose nedetalizuoti (2 t., 19-20 b. l.) ir po apžiūros grąžinti L. M. B. (2 t., 46-47 b. l.).

Atlikus kratą (duomenys neskelbtini) patalpose, L. M. B. kabinete, rasta ir paimta (duomenys neskelbtini) dokumentai: A. S. asmens byla; 2016-01-04 darbuotojų, susipažinusių su pareiginių algų koeficientų sąrašas; Darbuotojų darbo pažymėjimų registracijos žurnalas; 2014 m. atostogų prašymai; Susipažinimo su darbo tvarkos taisyklėmis sąrašas; kompiuteris ir dokumentai, susiję su A. S. (rasti ir paimti vyr. buhalterės kabinete (2 t., 24-27 b. l.), paimti dokumentai apžiūrėti daiktų apžiūros metu (2 t. 28-29 b. l.) ir pagal pakvitavimą grąžinti D. D. (2 t., 44 b. l.)

Daiktų apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrėjus kratos metu paimtą stacionarų kompiuterį, Word programoje yra failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) lopseli1Atleidimas“ kurio sukūrimo data 2016-05-04. Atidarius piktogramą „ThisPC“, yra piktograma C diskas pavadinimu „Windows7_OS(c:). „C“ diske yra folderis pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_archyvas_20160104“, folderio sukūrimo data 2016-01-04. Folderyje pavadinimu „Desktop“ yra folderis pavadinimu „2012atostogos“. Folderyje yra word programos failas pavadinimu „s2013 m. A. C.“. Folderyje pavadinimu „ 2014 m. aukletoju ir personalo“ yra word programos failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) I-D atleidimas is darbo“, kurio sukūrimo data 2015-11-30. Folderyje „ATOSTOGOS“ yra word programos failas pavadinimu „įsakymas auklėtojų atostogų 2011-(duomenys neskelbtini), A. S..“, kurio sukūrimo data 2012-01-10. Folderyje pavadinimu „ Auklėtojų“ yra word failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) L-D PATVIRTINIMAS DARBO STAŽO“ taip pat word programos failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, taip pat failas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 31-33 b. l.).

Prie apžiūros protokolo pridėta faile pavadinimu ,,Alytaus lopseli1 Atleidimai“ rastas 2016-04-28 Nr. V9P-1 įsakymo projektas, dėl A. S. atleidimo iš darbo nuo 2016 m. gegužės 1 d. (2 t., 38 b. l.); failuose pavadinimais ,,s2013 m. A. C.“ ir ,,įsakymas auklėtojų atostogų 2011-(duomenys neskelbtini), A. S.“ rasti 2011 ir 2012 m. įsakymų projektai dėl A. C., D. Ž. ir A. S. atostogų (2 t., 39, 41 b. l.);

Faile pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini) l-D atleidimas iš darbo“ rastas 2015 m. lapkričio 16 d. A. S. prašymo dėl atleidimo iš darbo projektas (2 t., 40 b. l.); faile pavadinimu ,,...auklėtojų vadavimai“ rasta 2013 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-1, kuriuo ikimokyklinio ugdymo auklėtojai A. C. paskirta papildomos etatų dalys, nurodant, jog ji vaduos sergančią ikimokyklinio ugdymo auklėtoją A. S., projektas (2 t., 43 b. l.).

Iš 2009-09-30 darbo sutarties Nr. 80 kopijos matyti, jog 2009-09-30 sudaryta darbo sutartis su A. S. priimant ją dirbti auklėtojos pareigose 0,5 etato, taikant koeficientą 3,215. Šios sutarties grafoje ,,darbo sutartis pakeista (papildyta)“ yra įrašas ,,Ikimokyklinio ugdymo auklėtoja nuo 2010 sausio 1 dienos taikant pareigybinį darbo užmokesčio koef. 9,68 skiriant 0,75 etato (ikimokyklinio ugdymo auklėtojos 0,51 ir 0,29 priešmokyklinio ugdymo pedagogo nurodyta, jog A. S. dirbs ir ikimokyklinio ugdymo auklėtoja nuo 2010 m. sausio 1 d. taikant pareigybinį darbo užmokesčio koeficientą 9,68 0,75 etato (ikimokyklinio ugdymo auklėtojos 0,51 ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo 0,24). Tai papt yra neryškus prierašas šio teksto viršuje: ,,2010 m. sausio 1 d. + auklėtoja) (1 t., 22-24 b. l.)

Voke prie baudžiamosios bylos esančiame sutarties antrojo lapo originale, grafoje ,,darbo sutartis pakeista (papildyta) yra toks tekstas: 2010 m. sausio 1 d. skiriama ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareig. 2,36 val. 0,5 etato (taikant 9,68 darbo užmokesčio koef. 2010 m. kovo 1 ikimokyklinio ugdymo auklėtojos 5,24 val 0,75 etato (darbo užmokesčio koeficient 9,68)

2015 m. gruodžio 31 d. priede prie šios darbo sutarties, grafoje ,,darbo sutartis pakeista (papildyta)“ yra šis tekstas: Vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro 2015-12-23 įsakymu Nr. V-1334 taikant koeficientą 11,94 BMA (1 t., 24 b. l.).

2016-04-28 Nr. VP-43 įsakymo „Dėl atleidimo iš darbo“ kopija nustatyta, kad šiuo įsakymu A. S. atleista iš darbo išmokant jai kompensaciją už nepanaudotas atostogas 13,68 kalendorinių dienų. (1 t., 25 b. l.);

2016-01-04 Nr. 3 įsakymo „Dėl priedų prie tarnybinių atlyginimų nustatymo priešmokyklinio ugdymo pedagogams“ kopija nustatyta, jog priešmokyklinio ugdymo pedagogėms J. J., V. L., E. M. ir A. S. nuo 2016 m. sausio 1 d. nustatytas 5 procentų priedas prie tarnybinio atlyginimo (1 t., 26 b. l.);

2016-04-01 Alytaus (duomenys neskelbtini) auklėtojos A. S. prašymo kopija nustatyta, kad ji prašo suteikti kasmetines atostogas nuo 2016 m. balandžio 11 dienos iki gegužės 21 d. (42 kalendorines dienas) (1 t., 27 b. l.);

2016-04-05 A. S. sutikimo „Dėl atostoginių išmokėjimo“, kopija nustatyta, jog ji sutinka, kad priklausanti išmoka už kasmetines mokamas atostogas, kurios prasidės balandžio 11 d. būtų sumokėta mokant įstaigos darbuotojams avansus (1 t., b. l. 29);

Įsakymo „Dėl kasmetinių atostogų“, kopija nustatyta, jog 2016-04-11 įsakymu Nr. V-2 A. S., kaip ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, suteikta 41 kalendorinė diena atostogų (1 t., 30 b. l.); 2016-04-11 įsakymu Nr. VA-3 A. S. suteikta 19 kalendorinių dienų atostogos, o įsakymas Nr. V-2 pripažintas netekusiu galios (1 t., 31 b. l.);

Vyriausiosios buhalterės rašyto paaiškinimo kopija nustatyta, jog A. S. išmoka už kasmetines atostogas, kurios turėjo prasidėti 2016 m. balandžio 11 d. nebuvo paskaičiuota ir išmokėta, nes iki 2016 m. balandžio 28 d. buhalterė nebuvo gavusi įsakymo dėl atostogų suteikimo A. S. kopijos (1 t., 32 b. l.);

Direktoriaus pavaduotojos D. D. 2016-05-04 paaiškinime dėl darbo grafiko nurodyta, jog darbo grafikas sudarytas 2016 m. kovo 17 d., o A. S. grafike nenurodytos atostogos, kurios turėjo prasidėti 2016 m. balandžio 11 d. nes negautas įsakymas dėl atostogų suteikimo (1 t., 33 b. l.).

2016-04-01 Nr. VP-30 įsakymo „Dėl A. S. darbo krūvio“, kopija nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. ikimokyklinio ugdymo auklėtojai ir priešmokyklinio ugdymo pedagogei A. S. skiriama dirbti 0,24 etato priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigybės (1 t., 28 b. l.);

2016-01-02 Nr. V-1 įsakymu direktorė L. B. patvirtino 2016 m. pedagoginių darbuotojų atostogų grafiką (1 t., 34 b. l.) kovo – balandžio mėnesiais, kuriuose A. S. atostogos neįrašytos (1 t., 35 b. l.)

2016-05-16, Nr. VA-4-(37.5) (duomenys neskelbtini) valdymo ir vidaus kontrolės vertinimo vidaus audito ataskaitos 2.4.3 punkte nurodyta, kad ,,...visų ikimokyklinio ugdymo auklėtojų pavardės yra skelbiamos įstaigos interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) pedagoginių darbuotojų ir vaikų grupių ir jose dirbančių darbuotojų sąraše, tačiau A. St. darbuotojo pedagoginių darbuotojų ir grupių sąraše nėra. Iš dokumentų (direktoriaus įsakymų, darbo grafikų) neaišku, kokioje grupėje dirbo asmuo ir kuriuos specialistus vadavo nekontaktinių valandų metu (1 t., 6-20 b. l.)

Rašte dėl A. S. išmokėto darbo užmokesčio nurodyta, kad jai pagal buhalterinius apskaitos dokumentuos nuo 2009 m. rugsėjo mėn. 30 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. išmokėta 25 829,85 euro. (1 t., 21 b. l.)

Atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, iš (duomenys neskelbtini) administracijos buvo pareikalauta pateikti įsakymus, susijusius su A. S. ir teismui pateikti 2010 m. liepos 1 d. įsakymas , jog A. S. – ikimokyklinio ugdymo auklėtojai suteikiamos 56 kalendorinių dienų atostogos nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d. bei 2010 01 04 įsakymo Nr. VP-1 kopija, kuriuo A. S. 2010 m. sausio 4 d. pervedama dirbti auklėtojos pareigoms (3 t., 139-140 b. l.). Pateikus teismui lopšelio-darželio įsakymų registro kopijas ir įsakymų, susijusių su A. S., kopijas, daugiau duomenų apie įsakymus, susijusius su A. S. – nepateikta (išskyrus ankščiau jau aptartus) (3 t., 142- 166 b. l.).

(duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme (charakteristikoje), patvirtintame (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-29 įsakymu Nr. P-27 nurodyta, jog direktorius tvirtina lopšelio-darželio darbuotojų pareigybių ir etatų sąrašą (11.5.); vadovaudamasis teisės aktais, neviršydamas (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos patvirtinto darbo užmokesčio fondo, pagal savo kompetenciją nustato darbuotojams atlyginimus, priedus ir priemokas (11.8.); valdo lopšelio-darželio personalo materialinius ir finansinius išteklius (11.18.) (1 t., 169-171 b. l.);

(duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006-01-25 įsakymu Nr. V-4a patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse, nurodyta, jog lopšelyje-darželyje privalomą darbo laiką reglamentuoja darbo grafikai:

37.1. administracijos – Nr. 1 (parengia direktorius iki rugsėjo 1 d. visiems mokslo metams);

37.2 pedagoginių darbuotojų – Nr. 2 (rengia direktoriaus pavaduotojas ugdymui prieš dvi savaites iki mėnesio pradžios) . (...) Grafikus tvirtina direktorius.

45. punkte nurodoma, jog lopšelio darželio direktorius rengia darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir pateikia apmokėjimui vyriausiajam buhalteriui (3 t., 85-86 b. l.). Analogiškai šie klausimai reglamentuoti ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse (VI skyrius 46.; 54. punktai) (3 t., 88-94 b. l.). Be to, minėtų taisyklių VIII skyriuje 54 punkte nurodyta, jog Pedagogai privalo dalyvauti lopšelio-darželio renginiuose: posėdžiuose, susirinkimuose ir kt., 55 punkte – Auklėtojų padėjėjai paruošia lauko žaidimų aikšteles vaikų veiklai, pildo ,,Teritorijos priežiūros žurnalą“ (3 t., 83-87 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti darbo užmokestį, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K–503/2011, 2K-243/2012, kt.), t. y. tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytą darbą ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iš jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukūrė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti darbo užmokestį.

Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas daro išvadą, jog byloje pakanka įrodymų daryti išvadai, jog A. S. (duomenys neskelbtini) nedirbo, buvo įdarbinta fiktyviai ir gavo atlyginimą už darbą, kurio neatliko.

Šią išvadą teismas daro, visų pirma, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus. Nors sesele ortoptiniame kabinete dirbusi A. K. kategoriškai tvirtino, jog kartu su ja dirbo A. S., tačiau šiuos liudytojos parodymus teismas laiko galimai melagingais, kadangi jie paneigti kita bylos medžiaga. Nei viena iš teisme apklaustų darželio darbuotojų, nepatvirtino, jog darželyje būtų mačiusi ar bendravusi su A. S. (išskyrus D. D., kuri teigė vieną kartą mačiusi A. S. direktorės kabinete), kad A. S. būtų dalyvavusi bent viename susirinkime, ar susibūrime, kad iš jos būtų rinkti pinigai bendroms šventėms. Nors A. K. teigė, kad jos kabinetas (ortoptinis) yra darželio gale, dėl didelio darbo krūvio nebuvo galimybės bendrauti su kitais darbuotojais, tačiau tokius jos parodymus paneigia kiti bylos duomenys, o būtent: L. V., kuri nuo 1986 iki 2017 m. gegužės mėnesio dirbo pedagoge ir kurios kabinetas yra netoli ortoptinio nurodė, jog nors ir sunkiai įsidėmi žmones, tačiau mano, kad A. S. bent jau pastaruosius dvejus metu tikrai nematė. R. K., kuri logopede dirbo iki 2013 metų rugsėjo mėnesio, o jos kabinetas buvo šalia buhalterijos ir ortoptinio kabineto, nematė, kad kas nors dirbtų pas A. (K.). Be to, R. K. nurodė, jog ji rinkdavo pinigus jubiliejams, tačiau iš A. S. niekada pinigų nerinko, visų darbuotojų vardus (o kai kurių ir pavardes) žinojo, o tikrai išskirtinio vardo ,, (duomenys neskelbtini)“ – negirdėjo niekada. Valytoja dirbusi Š. teigia, jog galimai nuo 2009 iki 2011 m. darželyje nedirbo, nors tiek prieš tai, tiek po to ir iki šiol dirba ir niekada nematė A. S.. Nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio auklėtojos padėjėja dirbusi R. G. (apie 5 mėnesius nuo 2009 m. rugsėjo pabaigos turėjo nedarbingumą) taip pat patvirtino, jog niekada nematė A. S., nors būdavo bendri auklėtojų padėjėjų susirinkimai. 30 metų dirbanti auklėtoja L. A. nurodė, jog A. S. niekada nematė, nors į pedagogų tarybos posėdžius ateina visos auklėtojos. A. S. darželyje nematė ir meninio ugdymo pedagoge nuo 2010 m. iki 2017 m. birželio mėnesio dirbusi S.. Ji nors ir nurodė, kad dirbo du kartus per savaitę, tačiau vesdavo šventes, į kurias ateidavo visos auklėtojos, tačiau A. S. niekada nematė. Iki 2015 m. virėjomis dirbusios J. S. ir N. B. taip pat nematė A. S., nors N. B. nurodė, jog matydavo visus, kas eidavo į darbą pro pagrindinį įėjimą, o J. S. nurodydama, kad galėjo A. S. ir nepažinti, čia pat suabejojo, ar galėtų nematyti ir nepažinti žmogaus, kuris keletą metų dirba darželyje. Nuo 2001 m. iki 2013 m. buhaltere dirbusi V. R. bei nuo 2013 vidurio pradėjusi dirbti buhalterė R. R. taip pat nematė A. S., pavardę žinojo tik iš buhalterinių dokumentų. Vertinant V. R. parodymus apie tai, jog A. S. nematė, svarbu atkreipti dėmesį, jog pagal logopedės R. K. bei pedagogės B. V. parodymus jų kabinetai buvo šalia ortoptinio kabineto, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadai, jog yra nors kokia teorinė galimybė nematyti šalia esančiame kabinete dirbančio asmens.

Nors gynyba teigia, kad darželyje buvo ir daugiau darbuotojų, tačiau apklausti pasirinktinai tik kai kurie, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visi darbuotojai (išskyrus A. K.) nenurodė, jog A. S. būtų dirbusi darželyje. Nežiūrint to, jog įrodymus kaltei pagrįsti turi surinkti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tačiau šiuo konkrečiu atveju, manant, kaip nurodė L. M. B., jog byloje apklausti būtent tie darbuotojai, kurie suinteresuoti jai pakenkti, nei L. M. B., nei A. S. neteikė nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei teismui (byloje net buvo atnaujintas įrodymų tyrimas) prašymų, jog būtų apklausti tie darželyje dirbę asmenys, kurie tiesiogiai bendravo su kaltinamąja A. S. ir kurie galėtų patvirtinti, jog A. S. tikrai darželyje dirbo, o byloje apklausti liudytojai – sako netiesą. Teismas nenustatė aplinkybių, jog darželio-lopšelio darbuotojos, teigę, jog L. S. darželyje nedirbo, būtų kaip nors suinteresuotos pakenkti L. M. B., ar juo labiau A. S. (kurios iš viso nepažinojo).

Aplinkybes, jog A. S. darželyje nedirbo, nors ir netiesiogiai, patvirtina tai, jog tik pradėjus auditą (2016 m. balandžio 8 d.), auditą atlikusioms darbuotojoms pradėjus tikrinimą dėl nekontaktinių darbo valandų panaudojimo ir A. S. neradus darbo vietoje, buvo paaiškinta, jog A. S. nuo 2011 m. balandžio 11 d. atostogauja ir nuo 2016 m. balandžio 29 d. ji buvo atleista iš darbo. Įvertinus tai, jog įsakymai buhalterijoje nebuvo gauti, nebuvo išmokėti atostoginiai nei prieš pradedant atostogas nei vėliau, kaip nurodyta A. S. prašyme (atostoginius išmokėti kartu su avansais už 2016 m. balandžio mėn. (1 t., 29 b. l..), yra pagrindo manyti, jog A. S. pareiškimas buvo surašytas atgaline data, tačiau tai vertinant kaltinamųjų veikos kvalifikavimą reikšmės neturi.

(duomenys neskelbtini) vykdė savo veiklą, buvo mokami mokesčiai tame tarpe ir Valstybinio socialinio draudimo fondui, dėl ko vėliau kaltinamoji A. S. įgijo teisę gauti ligos pašalpas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina tai, kad A. S. darbo sutartyje nurodytų pareigų neatliko ir jokio kito darbo nedirbo. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbus, nurodytus A. S. darbo sutartyje atliko kiti asmenys, kurie už tai jokio papildomo atlygio negavo. Todėl teismas daro išvadą, jog darželyje buvo sudaromi neatitinkantys tikrovės darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, o A. S. iš viso nedirbančiai jokio darbo, buvo mokamas atlyginimas bei, kaip ir kitiems realiai dirbantiems asmenims, skiriami papildomi pinigai – 5 procentų priedai prie atlyginimo.

Darželio direktorės L. M. B. ir A. S. veiksmai sudarant fiktyvią darbo sutartį vėlesni darbo sutarties pakeitimai, įsakymai apie suteikiamus priedus, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pasirašymas, šių suklastotų dokumentų pateikimas buhalterijai, kuri nustatyta forma apie darbo užmokesčio ir įmokų dydį duomenis teikė VSDFV ir kurių pagrindu A. S. buvo apskaičiuota nedarbo pašalpa, suteikia pagrindą išvadai, jog L. M. B. ir A. S. veikė bendrai vieninga tyčia siekdamos, jog į A. S. banko sąskaitą būtų pervesta A. S. apskaičiuotas darbo užmokestis bei jos ligos pašalpa. Būtent šiais veiksmais pasireiškė abiejų kaltinamųjų apgaulė siekiant A. S. gauti nepagrįstą atlyginimą ir ligos pašalpas ir būtent nustatytomis aplinkybėmis buvo užvaldytas svetimas (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantis 25 829, 85 eurų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priklausantis 2 081,61 euro turtas.

Nors L. M. B. turėjo tam tikrus įgaliojimus vaikų darželiui savivaldybės skirtų biudžeto lėšų atžvilgiu ir, kaip teigia L. M. B., ir kaip nurodyta audito išvadoje, darželyje nebuvo viršytas etatų skaičius ir darbo užmokesčio fondas, tačiau esant nustatytoms aplinkybėms, jog A. S. neatliko jokio darbo, akivaizdu, jog teisė gauti atlyginimą, o vėliau ir ligos pašalpą atsirado dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų.

Byloje esanti L. B. patvirtinta darbo sutarties su A. S. kopija (ši kopija patvirtina ir auditą atlikusios D. Č.) skiriasi nuo pakete Nr. 1 esančios originalios sutarties: Originalioje sutarties versijoje nurodyta, jog 0,75 etato ikimokyklinio ugdymo auklėtojos A. S. skiriama nuo 2010 m. kovo 1 d., o auditui pateiktoje – nuo 2010 m. sausio 1 d., nurodant, jog ikimokyklinio ugdymo auklėtojos 0,51 etato, o priešmokyklinio ugdymo pedagogo 0,29 etato, tačiau šiuose dokumentuose esantys neatitikimai neturi reikšmės sprendžiant dėl A. S. pervestų pinigų sumos. Pinigai perversti A. S. kaip darbo užmokestis nurodyti buhalterės pasirašytame rašte ir jie atitinka A. S. sąskaitoje esančioms sumoms, gautoms kaip darbo užmokestis, L. M. B. paaiškino galimą minėtų sutarčių formos skirtumo atsiradimą kopijuojant jas nuo skirtingų egzempliorių, A. S. pripažino, jog visur yra jos parašai, todėl teismas laikosi nuomonės, jog šie neatitikimai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Tačiau įvertinus, jog neaišku, kurios sutarties įrašais remiantis dokumentai buvo teikiami buhalterijai iš abiem kaltinamosioms pareikštų kaltinimų šalintina aplinkybė, jog į 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 papildymą, įrašytos melagingos žinios, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. A. S. priimta į ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareigas taikant 9,68 koeficientą, skiriant 0,75 etato ir priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigas skiriant 0, 24 etato bei, kad nuo 2010 m. kovo 1 d. skiriama ikimokyklinio ugdymo auklėtojos 5,24 val., 0,75 etato (darbo užmokesčio koeficient 9,68), kaltinime nurodant, jog: ,,L. M. B. suklastojo 2009 m. rugsėjo 30 d. darbo sutarties Nr. 80 papildymus, kuriuose įrašė melagingas žinias apie 2010 metais A. S. taikomus koeficientus auklėtojos ir priešmokyklinio ugdymo pedagogės pareigoms“.

Be to, iš kaltinimo L. M. B. šalinama aplinkybė, jog veikė savanaudiškais tikslais ir svetimą turtą ji įgijo savo naudai, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog iš A. S. banko sąskaitos išgryninti pinigai kokiu nors būdu būtų perduoti L. M. B.. Nors iš A. S. banko sąskaitos matyti, jog atlyginimui gauti buvo atidaryta speciali sąskaita (į ją nebuvo pervedami jokie kiti pinigai ir iš jos nebūdavo atliekami jokie mokėjimai, o tik pinigų išgryninimas), galima daryti prielaidą, jog ja galimai naudojosi L. M. B. arba A. S., išgryninusi pinigus, visus ar jų dalį perduodavo L. M. B., tačiau prielaidomis grįsti nuosprendį draudžia įstatymas. Nežiūrint to, jog nenustatyta, kad L. M. B. nors kokią dalį pinigų iš A. S. mokamo darbo užmokesčio ar jos gautų ligos pašalpų gavo – veikos kvalifikavimui tai reikšmės neturi, kadangi sukčiavimu laikoma ir tokia veika, kai turtas įgyjamas kito asmens naudai.

Nenustačius, jog pinigai buvo perduodami L. M. B., iš kaltinimo A. S. šalintina aplinkybė, jog turtą įgijo kitų asmenų (L. M. B.) naudai.

Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnio 1dalis) – tai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas padarytas siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, yra kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje. Šio nusikaltimo esmė ta, kad valstybės tarnautojas nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Piktnaudžiavimu dažniausiai yra pažeidžiami turtiniai valstybės ar asmenų interesai. Kartu su turtine žala paprastai yra padaroma ir neturtinio pobūdžio žala (gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine tyčia. BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra tikslas. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams, giminėms ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar panašiais ryšiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265/2007). Kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-638/2005, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-98/2014 ir kt. yra išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos, įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-519/2014).

Iš byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog L. M. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. L. M. B., būdama vaikų (duomenys neskelbtini) direktore ir pagal direktoriaus pareigybės aprašymą privalėdama užtikrinti įstaigos turto efektyvų valdymą, organizuoti ir kontroliuoti buhalterinę-finansinę atskaitomybę, dokumentacijos įforminimą ir pateikimą laiku, tvirtinti darbo laiko ir apmokėjimo apskaitos žiniaraščius, sudaryti darbo sutartis, kontroliuoti darbo krūvius, pasirašyti įsakymus ir kontroliuoti atsiskaitymus su biudžeto ir valstybinio socialinio draudimo įstaigomis, siekdama turtinės naudos kitiems asmenims, šių pareigų tinkamai neatliko, siekdama, jog įdarbinta ir jokio darbo neatliekanti A. S. gautų atlyginimą bei ligos pašalpas klastojo dokumentus bei juos panaudojo – buvo surašyta darbo sutartis, į kurią įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, tos sutarties pagrindu buvo rašomi jos papildymai bei priimami direktorės įsakymai dėl darbo užmokesčio priedų skyrimo nedirbančiam ir jokio darbo neatliekančiam asmeniui. Tikslu, jog darbo užmokestis būtų mokamas, ji į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašė melagingas žinias apie A. S. darbą, konkretų dienų ir darbo valandų skaičių per dieną, juos pasirašė, patvirtino spaudu ir pateikė (duomenys neskelbtini) buhalterėms, žinodama, jog buhalterės privalo išsiųsti nustatytą formą apie darbo užmokesčio ir įmokų dydį VSDFV, pagal ką A. S. ligos atveju bus skaičiuojama ligos pašalpa. Dėl šių L. M. B. veiksmų A. S. buvo išmokėta 25 829,85 eurų jai nepriklausančio darbo užmokesčio bei 2 081,86 euro ligos pašalpos. Atkreiptinas dėmesys, jog tokie L. M. B. veiksmai truko 6 metus ir 7 mėnesius ir šiuos veiksmus L. M. B. nutraukė tik tuomet, kai auditas pradėjo tikrinti įstaigą ir nerado A. S. darbe. Šie veiksmai sudarė prielaidas sukelti teisiškai reikšmingus padarinius – pareigą apmokėti darbo užmokestį bei ligos išmokas, kas ir lėmė žalos (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui atsiradimą. Tokie veiksmai laikomi pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu, o ne formaliais pažeidimais.

Akivaizdu, jog tokiais neteisėtais L. M. B. veiksmais buvo diskredituodami pagrindiniai valstybės tarnybos principai, numatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje ir tokie veiksmai sudarė galimybes užvaldyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės lėšas, kurios buvo skiriamos darželio darbuotojų atlyginimams išmokėti (taip pat ir VSDF valdybos lėšas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas laiko, jog L. M. B. veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti tarnybiniu ar administraciniu nusižengimu.

Nors L. M. B. ir savivaldybės nustatyto etatų skaičiaus neviršijo, tačiau įvertinus, jog pinigus už darbą ir ligos išmokas gavo jokio darbo nedirbantis asmuo, kaltinamosios atsakomybės nešalina. Tokie jos veiksmai rodo, jog beveik septynerius metus buvo naudojami savivaldybės pinigai, etatui apmokėti, kuris iš esmės darželiui buvo nereikalingas, kadangi darbas sklandžiai vyko ir be pagal šį etatą dirbančio asmens. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nenustatyta, kad L. M. B. turėjo asmeninės turtinės naudos, todėl iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog L. M. B. veikė savanaudiškais tikslais. Tačiau tai veikos kvalifikavimui pagal BK 228 straipsnio 2 dalį tai reikšmės neturi, kadangi šios veikos kvalifikuojantis požymis yra turtinės naudos siekimas, nepriklausomai nuo to, ar šios naudos buvo siekiama sau, ar kitiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta daro išvadą, jog abiem kaltinamosioms inkriminuoti veiksmai yra įrodyti, L. M. B. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir A. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 d. (kvalifikuojant abiejų kaltinamųjų veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nenurodytina BK 24 straipsnio 1 dalis, kadangi abi kaltinamosios veikė vykdytojomis).

Gynybos teiginiai apie tai, jog 2013-12-19 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakyme Nr. V-1254 ,,dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nebuvo reglamentuota netiesioginio darbo (nekontaktinių valandų) panaudojimo tvarka, kas leido L. M. B. dėl A. S. ligos skirti būtent nekontaktines darbo valandas, kurias ji atliko atskirose darbinėse patalpose – nepagrįsti, kadangi bylos duomenis neginčijamai nustatyta, jog A. S. iš viso įstaigoje nedirbo, todėl nekontaktinių darbo valandų paskirstymo tvarka šioje situacijoje neaktuali.

Gynyba prašo vertinti D. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu kritiškai, kadangi ji nurodė, jog nematė A. S., o teisme patvirtino, jog A. S. matė direktorės darbo kabinete, kai buvo atėjusi parašo.

Vertinant D. D. parodymus, teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, jog aplinkybę, kad A. S. nedirbant darželyje buvo mokamas jai atlyginimas galimai žinojo ir direktorės pavaduotoja D. D., kadangi galimai ji sudarinėdavo darbo grafikus ir į šiuos grafikus įtraukdavo A. S., pateikdama grafikus pasirašyti L. M. B.. Todėl teismas atsižvelgia į tai, jog prie šios veikos galimai prisidėjo ir D. D., todėl jos parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems objektyviems bylos duomenims.

Nepagrįstas gynybos teiginys, jog audito ataskaita (dalyje dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir pasirašymo (8 lapas) prieštarauja darbo tvarkos taisyklėms, kadangi 2006 m. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-4a patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse, 45 p. nurodyta, jog būtent direktorius rengia darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir pateikia apmokėjimui vyriausiajam buhalteriui. Tas pats numatyta ir 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-3 patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse, jų 54 punkte dėl mokėjimo už darbą (3 t., 83-87, 88-94 b. l.)

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. M. B. padarė tris tyčinius nusikaltimus (apysunkį ir du sunkius), ji anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų nėra. Nors veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje padarė veikdama vieninga tyčia kartu su A. S., tačiau kaltinamajame akte tai nenurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl teismas laiko, jog tokia aplinkybė nenustatyta. Nenustatyta ir kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių. L. M. B. yra 67 metų amžiaus, ji nuo 2001 m. dirbo (duomenys neskelbtini), per visą darbo laikotarpį darbo trūkumų nenustatyta, ji aukštojo išsilavinimo, turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl teismas laikosi nuomonės, jog L. M. B. atžvilgu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, kadangi sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, t. y. būtų aiškiai neproporcingas ir neadekvatus kaltinamosios asmenybei.

A. S. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, ji anksčiau neteista, nebausta, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų nėra (2 t., 144-1149 b. l.), nuo 2011 m. jai diagnozuotas lėtinis hepatitas C (3 t., 60-71 b. l.). A. S. atsakomybę sunkinančių (L. M. B. motyvai) ir lengvinančių aplinkybių nėra.

Bausmė turi būti tokia, kad ja būtų galima įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirtis sunkius nusikaltimus padariusiam asmeniui gali būti įgyvendinama tik paskyrus teisingą, adekvačią nusikaltimo sunkumui bausmę, kuri pakankamai paveiktų asmenį ir dėl jos švelnumo neskatintų naujų nusikaltimų darymo. Todėl individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog L. M. B. ir A. S. asmenybes teigiamai apibūdinančios aplinkybės rodo, kad izoliuoti jas nuo visuomenės yra netikslinga, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, todėl įvertinus, jog padarytas vienas turtinio pobūdžio nusikaltimas, abiem kaltinamosioms skirtina bausmė – bauda, kurios dydis, įvertinus tai, jog L. M. B. visą laiką dirbo švietimo įstaigose, kur atlyginimai nebuvo labai dideli, o A. S. praktiškai darbo stažo neturi (dirbo tik trejus metus), atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, nustatytinas ženkliai mažesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas baudos vidurkis (2016 03 25 įsigaliojusio įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Parenkant baudos dydį abiem kaltinamosioms atsižvelgiama ir į kiekvienos iš jų indėlį į nusikaltimo padarymą ir vertinama tai, jog be L. M. B. neteisėtų veiksmų A. S. nebūtų galėjusi inicijuoti šios nusikalstamos veikos.

Paskirtos bausmės L. M. B. bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, taikant bausmių apėmimą.

Kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti nekeistinos.

Alytaus miesto savivaldybės administracija byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, jog patyrė 42 670,20 euro turtinę žalą. Nurodo, jog Centralizuotas vidaus audito skyrius nustatė, kad darželio direktorės L. M. B. įsakymu priimta darželyje dirbti A. S. auklėtoja-padėjėja galimai faktiškai nedirbo, o jai nuo 2009-09-30 iki 2016-04-298 buvo išmokėta 25 829,85 euro darbo užmokesčio ir 16 840,35 euro sumokėta privalomų mokesčių į Valstybinį socialinio draudimo fondą. Prašo 42 670,20 Eur priteisti (duomenys neskelbtini) biudžeto.

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos atstovė J. M., prašė tenkinti civilinį ieškinį (3 t., 112 b. l.).

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ieškinys tenkinamas dalinai.

Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, jog nuo 2009-09-30 iki 2016-04-29 A. S. priskaičiuota 42 670,20 Eurų ir išmokėta 25 829, 85 euro (1 t. 67 b. l.). Kad 25 829,85 euro pervesta į A. S. sąskaitą kaip darbo užmokestis patvirtina ir šios sąskaitos išrašas (1 t., 191-203 b. l.).

Nors ieškovas prašo žalą priteisti iš (duomenys neskelbtini) biudžeto, tačiau pažymėtina, kad toks sprendimas gali būti priimtas tik nustačius visas būtinas sąlygas šio asmens civilinei atsakomybei kilti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas teisinis minėto lopšelio-darželio civilinės atsakomybės pagrindas, o civiliniais atsakovais byloje pagrįstai laikomos kaltinamosios, kadangi būtent dėl jų nusikalstamų veiksmų ieškovas patyrė žalą ir kurioms pripažinti civiliniu atsakovo atskiro procesinio sprendimu nereikia. Esant šioms aplinkybėms žala solidariai priteistina iš A. S. ir L. M. B..

Nors bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų patyrė 42 670,20 euro žalą, sumokėdamas 25 829,85 euro darbo užmokestį ir 16 840,35 euro privalomų mokesčių į Valstybinį socialinio draudimo fondą, tačiau iš A. S. ir L. M. B. priteistina tik žala susijusi su darbo užmokesčio išmokėjimu. Priteisti 16 840,35 euro privalomų mokesčių į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau Fondas) pagrindo nėra, kadangi ši suma iš Fondo biudžeto turi būti grąžinta ieškovui – Savivaldybei, nes priešingu atveju, šios nepagrįstai į Fondą pervestos įmokos turės reikšmės A. S. socialinio draudimo stažo nustatymui, kas ateityje įtakos A. S. pensijos dydį (Lietuvos Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, 9 straipsnis).

Valstybinio socialinio draudimo F. V. (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau Skyrius) pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti padarytą žalą – 2081,86 euro iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodoma, jog A. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto laikotarpiu nuo 2009 iki 2016 m. iš viso buvo paskirta ir išmokėta 2081,86 Eur dydžio ligos pašalpos suma.

Nors ieškovas prašo žalą priteisti iš (duomenys neskelbtini) biudžeto, tačiau, kaip jau buvo minėta, toks sprendimas negali būti priimtas, nes nėra visų būtinų sąlygų šio asmens civilinei atsakomybei kilti. Nors viso proceso metu Skyriaus direktorius prašė bylą nagrinėti be ieškovo atstovo ir palaikė civilinį ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytas teisinis lopšelio-darželio civilinės atsakomybės pagrindas, o civiliniais atsakovais byloje pagrįstai laikomos kaltinamosios, kadangi būtent dėl jų nusikalstamų veiksmų ieškovas patyrė žalą ir kurioms pripažinti civiliniu atsakovo atskiro procesinio sprendimu nereikia. Skyriui padarytos žalos dydis įrodytas pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, (1 t., 76 b. l.) bei A. S. banko sąskaitos išrašu apie jai iš VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervestas lėšas (2 t., 3-5 b. l.). Esant šioms aplinkybėms žala solidariai priteistina iš A. S. ir L. M. B., kadangi ji padaryta bendrais abiejų kaltinamųjų veiksmais.

Civilinio ieškinio užtikrinimui A. S. nuosavybės teisių apribojimas jos turtui pratęstinas iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – 150 MGL, t. y. 5649 eurų bauda;

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas – 200 MGL, t. y. 7 532 eurų bauda;

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL, t. y. 3766 eurų bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 200 MGL, t. y. 7 532 eurų baudą;

A. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas paskirti jai 150 MGL, t. y. 5649 eurų baudą;

(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš L. M. B. ir A. S. solidariai 25 829,85 euro turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. M. B. ir A. S. solidariai 2081,86 euro turtinei žalai atlyginti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu:

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. pastato – gyvenamojo namo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-viralinės (unikalus daikto Nr.5192-0007-3027), pastato-ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato-ūkinio pastato (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

-1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)),

- 1/2 bendrosios jungtinės nuosavybės teise su V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)).

Turto saugotoju paskirti Valstybės įmonės Registrų centrą ((duomenys neskelbtini)) ir siųsti jam neįsiteisėjusio nuosprendžio nuorašą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.