- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-10
- Bylos Nr.
- eB2-2480-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00298-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- V. U.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. U. prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Varnalėša“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. U. nemokumo administratoriui pateikė prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Varnalėša“ bankroto byloje.
2. BUAB „Varnalėša“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Administratoriai LT“ pateikė prašymą, kuriuo prašo netvirtinti pareiškėjo V. U. finansinio reikalavimo 422 778,45 Eur sumai ir nurodė, kad nemokumo administratorius, susipažinęs su pateiktu finansiniu reikalavimu ir dokumentais prie jo, mano, kad jie neįrodo 442 778,45 Eur sumos skolos, kadangi 2024 m. gegužės 17 d. buhalterinė pažyma ir atskaitingo asmens - V. U. - ataskaita yra pasirašytos paties BUAB „Varnalėša“ buvusio vadovo V. U., nemokumo administratoriui nėra pateikti reikalavimo teisės pagrindimo dokumentai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti susidariusios skolos kilmę ir jos dydį. Taip pat nemokumo administratorius, susipažinęs su jam perduotais bendrovės dokumentais, jų tarpe taip pat nerado dokumentų, kurie pagrįstų V. U. finansinį reikalavimą. Patvirtinus V. U. 442 778,45 Eur finansinį reikalavimą, jis bankroto procese taptų didžiausiu kreditoriumi ir įgytų pranašumą prieš likusius kreditorius balsuojant kreditorių susirinkimuose, todėl dėl tokio finansinio reikalavimo tvirtinimo neturi kilti jokių abejonių ir jis turi būti pagrįstas ir neginčijamas.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas V. U. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratoriaus prašymą, kuriuo prašo patvirtinti jo BUAB „Varnalėša“ atžvilgiu turimą finansinį reikalavimą 422 778,45 Eur sumai. Nurodo, kad pagal įmonės apskaitos duomenis įmonės skolos atskaitingam asmeniui - pareiškėjui likutis dar 2013 m. sausio 1 d. buvo 644 298,54 Eur, tai reiškia, kad BUAB „Varnalėša“ skola susidarė daugiau nei prieš 10 metų. Kadangi duomenys/dokumentai, kurių pagrindu BUAB „Varnalėša“ tapo skolinga pareiškėjui, yra senesni nei 10 metų, todėl BUAB „Varnalėša“ neišsaugojo šių duomenų/dokumentų. Visi turimi dokumentai pareiškėjo kreditoriniam reikalavimui pagrįsti buvo pateikti nemokumo administratoriui po nemokumo bylos iškėlimo, todėl papildomų dokumentų/duomenų be tų, kurie yra pateikti, ieškovė pateikti neturi objektyvių galimybių. Nesant pareigos saugoti skolos faktą pagrindžiančius dokumentus suėjus tokių dokumentų/duomenų saugojimo terminui pagal teisės aktų nuostatas, ieškovei neigiamos pasekmės kilti negali.
Prašymas netenkinamas.
4. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartimi UAB „Varnalėša“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Administratoriai LT“. 2024 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata. 2024 m. liepos 18 d. patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas.
5. Byloje yra sprendžiamas klausimas dėl V. U. įtraukimo į BUAB „Varnalėša“ kreditorių sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pirminį kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus, arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).
6. Teismų praktikoje pažymėta, kad nors nemokumo bylos yra susijusios su viešuoju interesu, viešojo intereso pasireiškimo laipsnis nėra vienodas ir skiriasi priklausomai nuo klausimo, kuris sprendžiamas byloje. Sprendžiant kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą viešasis interesas reikalauja tik to, kad nebūtų patvirtintas nepagrįstas kreditoriaus reikalavimas, nes tokio reikalavimo patvirtinimas sumažina likusių kreditorių galimybes sulaukti, kad jų reikalavimas bus patenkintas. Tačiau nėra viešojo intereso, kuris reikalautų teismą būti aktyviu siekiant užtikrinti, kad kreditorių reikalavimas būtų patvirtintas. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kiekvienas kreditorius savo reikalavimą skolininko bankroto byloje reiškia ir jo pagrįstumą įrodinėja pats. Jei neįrodytas kreditoriaus reikalavimas nebus patvirtintas, kitų kreditorių teisės tuo nebus pažeistos, skirtingai nei tuo atveju, jei būtų patvirtintas nepagrįstas reikalavimas – tai pažeistų likusių kreditorių teises. Todėl teismo aktyvumas, skirtas aiškintis aplinkybes, padedančias kreditoriui įrodyti savo reikalavimą, galimas tik tais atvejais, kai viešuoju interesu pasižymi patys teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas kreditorių reikalavimas (mokesčių, darbo, vartojimo ir panašūs teisiniai santykiai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-652/2012).
7. Nagrinėjamoje byloje pareikštas buvusio įmonės vadovo V. U. reikalavimas bankrutuojančiai įmonei, kurio tenkinimas nėra susijęs su viešuoju interesu, todėl procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (t. y. tiek tokio reikalavimo egzistavimą, tiek konkretų šio reikalavimo dydį) tenka būtent pareiškėjui. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas).
8. Šiuo atveju pareiškėjas savo kreditorinį reikalavimą grindžia 2024 m. gegužės 17 d. Buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad skolos likutis 2013 m. sausio 1 d. buvo 644 298,54 Eur, o 2024 m. balandžio 30 d. skolos likutis yra 442 778,45 Eur. Ši pažyma yra sudaryta ir pasirašyta paties buvusio įmonės vadovo V. U.. Prie pažymos pridėta BUAB „Varnalėša“ atskaitingo asmens V. U. ataskaita, kurioje nurodyta, kad 2024 m. balandžio 30 d. įmonė skolinga V. U. 442 778 Eur, šią ataskaitą sudarė ir pasirašė pats V. U.. Taigi, byloje nėra pateikta pirminių apskaitos dokumentų, ir nors išvestiniai apskaitos dokumentai (tokie kaip buhalterinė pažyma ar ataskaita) yra leistini įrodymai šios kategorijos bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad avanso apyskaita ir kiti išvestiniai dokumentai savaime nėra pakankami tokio pobūdžio reikalavimams pagrįsti, ypač jei sprendžiamas asmens, sudariusio šiuos išvestinius dokumentus, kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1192-330/2016). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs iki tol į bylą pateiktus įrodymus, aptariamoje nutartyje konstatavo būtinybę pareiškėjo reikalavimą pagrįsti pirminiais finansinės apskaitos dokumentais.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad kadangi duomenys/dokumentai, kurių pagrindu BUAB „Varnalėša“ tapo jam skolinga, yra senesni nei 10 metų, todėl BUAB „Varnalėša“ neišsaugojo šių duomenų/dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Jei šie reikalavimai nėra nustatyti, dokumentų saugojimo terminai nustatomi atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir kitų susijusių asmenų prievoles ir teisėtus interesus. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu dėl bendrųjų dokumentų saugojimo rodyklės patvirtinimo, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) turi būti saugomi 10 metų.
10. Pareiškėjo į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad jis nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, kurie pagrįstų reikalaujamo patvirtinti reikalavimo pagrįstumą ir už laikotarpį iki 2013 metų ir už vėlesnį laikotarpį. Neturėdamas atitinkamo laikotarpio pirminių apskaitos dokumentų, nemokumo administratorius, o taip pat ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybių įvertinti šio pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Būdamas atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir neišsaugojęs pirminių apskaitos dokumentų, pareiškėjas turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes, inter alia tai, kad jo kreditorinis reikalavimas teismo nebus patvirtintas, nepateikus pakankamai įrodymų apie galimo įmonės įsiskolinimo pareiškėjui faktą bei dydį (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas). Tokios praktikos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-423-823/2017). Teismas pareiškėjui sudarė galimybes įrodinėti savo reikalavimo pagrįstumą, buvo nustatytas laiko tarpas bylos šalims teikti į bylą įrodymus, paaiškinimus, tačiau buvęs įmonės vadovas į bylą papildomų įrodymų nepateikė. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių iš kur kilo prašomas patvirtinti kreditorinis reikalavimas, kas jį sudaro, teismas negali daryti išvadų, kad toks reikalavimas yra pagrįstas.
11. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog buvęs įmonės vadovas V. U. neįrodė savo prašomo patvirtinti 442 778,45 Eur kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, todėl jo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Juridinių asmenų įstatymo 42 straipsniu, CPK 290-291 straipsniais,
nutaria:
Pareiškėjo V. U. prašymo dėl 442 778,45 Eur kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Varnalėša“ bankroto byloje netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.