Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016 m. gruodžio 12 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui V. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-06-04 Nr. T1-127; 2009-01-21 Nr. T1-16; 2010-01-28 Nr. T1-9; 2012-03-22 Nr. T1-58; 2012-04-19 Nr. T1-92; 2014-09-25 Nr. T1-134; 2014-11-20 Nr. T1-229; 2015-11-26 Nr. T1-236) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.neringa.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 8 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius Leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų IV skyrių ir Nuostatų 2 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t.y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovo pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtintų Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais). Remiantis aptartu reglamentavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Neringos savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Pareiškėjas atsakovui apskaičiavo mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2015-12-31 už nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini) (51/100 dalį) vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (b. l. 7 - 11), kurio 4.4 punkte nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, naudojimo paskirtis: gyvenamoji, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas yra įvardijamo nekilnojamojo daikto 51/100 dalies savininkas, todėl pagal Nuostatus jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, proporcingai priklausančios nuosavybės daliai. Duomenų, kad atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo, nėra.

Pažymėtina, jog vadovaujantis KRATC 2016-11-09 pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.16)-7R-85 pateiktais duomenimis, mokėtina vietinė rinkliava, už laikotarpį nuo 2008-05-01 iki 2008-12-31 atsakovui apskaičiuotą taikant gyvenamosios paskirties objektams skirtą vietinės rinkliavos parametrą (Nuostatų 2 priedo 1 punktas), o tuo tarpu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2015-12-31 vietinė rinkliava apskaičiuota taikant viešbučių ir poilsio paskirties objektams skirta vietinės rinkliavos parametrą (Nuostatų 2 priedo 6 punktas). Nuostatų 25 punktas numato, kad nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai pagal turimą nekilnojamojo turto plotą. Jei nekilnojamojo turto paskirtis VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje neatitinka realios paskirties, Vietinės rinkliavos mokėtojui pagal KRATC parengtą ir su Neringos savivaldybės administracija suderintą tvarką, įvertinus realią nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, gali būti taikomas kitas, 2 priede numatytas rinkliavos dydis. Kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka reglamentuoja Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-10 įsakymu Nr. V13-208 patvirtintas Neringos savivaldybės kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 6 punktas numato, kad Vietinės rinkliavos mokėtojas, kuriam nuosavybės ar kita teise priklausantis nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas ne pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, ir pageidaujantis, kad jam būtų taikoma kitos paskirties metinė vietinė rinkliava, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikia rašytinį prašymą dėl Kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos taikymo, kuriame yra pateikta informacija apie nekilnojamojo turto paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, ir šiuos dokumentus: 1) įmonės įstatų arba individualios veiklos liudijimo tinkamai patvirtintą kopiją; 2) įmonės faktinę vykdomą veiką įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos pateikto dokumento arba kito, kuriame būtų nurodytas faktiškai vykdomos veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 redakcija) tinkamai patvirtintas kopijas: 3) ir kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus arba jų tinkamai patvirtintas kopijas. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog kitos paskirties metinė vietinė rinkliava paprastai taikoma esant vietinės rinkliavos mokėtojo motyvuotam prašymui, tuo tarpu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į pareiškėją dėl kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos taikymo nesikreipė. Vis dėlto Aprašo 21 punkte numatyta, jog Savivaldybės administracijos direktorius turi teisę priimti sprendimą taikyti Kitos paskirties metinę vietinę rinkliavą be Vietinės rinkliavos mokėtojo prašymo, jei KRATC patikrinimo metu nustatė, kad Vietinės rinkliavos mokėtojas naudoja nekilnojamąjį turtą pagal kitą, nei įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, paskirtį. Konstatuotina, jog net ir vietinės rinkliavos mokėtojui nepateikus rašytinio prašymo pareiškėjas turi teisę taikyti kitos paskirties metinės vietinės rinkliavos tarifą vietinės rinkliavos mokėtojams. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų įrodančių, kad Neringos savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą suteikiantį teisę atsakovui taikyti viešbučių ir poilsio paskirties objektams skirtą vietinės rinkliavos tarifą, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovui taikomas palankesnis apmokestinimo vietine rinkliava tarifas (viešbučių ir poilsio paskirties objektų metinis rinkliavos dydis už 100 kv. m. – 58.00 Eur., tuo tarpu 100 kv. m. gyvenamosios paskirties objektų metinis rinkliavos dydis – 94.00 Eur) ir teismui nėra suteikta diskrecija išeinant iš reikalavimo ribų taikyti atsakovui nepalankesnį apmokestinimą. Pažymėtina ir tai, kad Nuostatų nustatyta tvarka būtent pareiškėjas yra atsakingas už teisingą vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą.

Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 str.).

Dėl senaties termino taikymo

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. 2015 m. kovo 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016 m. lapkričio 17 d. (gavimo reg. Nr. I-2417, b. l. 3). Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. liepos 31 d. ir pagal pažymos apie skolą duomenis, t. y. – 293.00 Eur (apskaičiuota atėmus 0.02 Eur rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., 58.50 Eur rinkliavą už 2009 m. laikotarpį ir 58.50 Eur rinkliavą už 2010 m. laikotarpį).

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 19), jog šiuo metu yra registruotas darbo biržoje ir vykdoma darbo paieška. Taip pat nurodė, kad jo sutuoktinė gauna minimalų darbo užmokestį, todėl šeimos finansinė padėtis yra sunki ir prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

ABTĮ 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Atsakovo pateikta Lietuvos darbo biržos išduota darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, kad atsakovas turi bedarbio statusą. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį bei priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, išdėstant priteistos 293.00 Eur vietinės rinkliavos sumokėjimą šešiems mėnesiams (po 48,83 Eur per mėnesį).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.

Iš atsakovo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras priteisti nesumokėtą 293,00 Eur (du šimtai devyniasdešimt trys Eur, 00 ct) vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Kitoje dalyje pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Šiuo teismo sprendimu priteistos 293,00 Eur vietinės rinkliavos mokėjimą išdėstyti dalimis, ją sumokant per šešis mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 48,83 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.