- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- A2-3646-341/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01937-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- A. A.
- Ieškovas
- A. A., J. D.
- Atsakovas
- A. A., V. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. A. (A. A.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009 pagal ieškovų A. A. (A. A.), J. D. ir A. A. ieškinį atsakovams A. A. ir V. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl 2009-01-27 A. A. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009, ir nurodė, jog 2009-10-12 bendraieškiai Vilniaus rajono apylinkės teismui buvo pateikę prašymą nutraukti civilinės bylos Nr. 2-3174-494/2009 nagrinėjimą dėl finansinių priežasčių, ir Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-10-20 nutartimi priėmė bendrą ieškovų atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą Nr. 2-3174-494/2009 nutraukė. Šios nutarties nuorašas A. A. ir J. D. įteiktas nebuvo. Nurodo, kad pareiškėjo A. A. atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl juridinio fakto nustatymo, negalėjo būti tenkinamas, nes Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktame bendraieškių A. A., J. D. ir A. A. atsisakyme nuo ieškinio nebuvo išreikšta tikroji A. A. valia - pareiškėjas A. A. atsisakymą nuo ieškinio pasirašė nesuvokdamas ir objektyviai negalėdamas suvokti tikrųjų tokio atsisakymo teisinių pasekmių. Pabrėžė, kad pareiškėjas A. A. neturi teisinio išsilavinimo, byloje advokato paslaugomis nesinaudojo, atstovo, kuris tinkamai išaiškintų atliekamų procesinių veiksmų teisines pasekmes, taip pat neturėjo. Dėl šių priežasčių pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinio fakto nustatymo atsisakymas šioje byloje taps formalia procesine kliūtimi kitoje byloje kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu, prašant teismo nustatyti juridinį faktą ir tokiu būdu patvirtinti aplinkybę, jog pareiškėjas iš tiesų priėmė A. A. palikimą, kuris nebuvo pakeistas testamentu, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Taip pat nurodė, jog ieškinio A. A. atsisakė, kadangi buvo suklaidintas kito ieškovo - savo senelio A. A., kuriuo visiškai pasitikėjo, ir nuo kurio tuo metu buvo finansiškai priklausomas; A. A. organizavo visų procesinių dokumentų šioje byloje rengimą — ieškinio padavimo Vilniaus rajono apylinkės teismui metu A. A. įtikino A. A. bei jo seserį J. D. prisijungti prie jau parengto ieškinio bendraieškiais, jis taip pat nurodė pasirašyti ir prašymus dėl atsisakymo nuo ieškinio bei raštą teismui, kuriame teigiama, kad ieškovai yra susipažinę su atsisakymo nuo ieškinio ir bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas A. A. pasirašė visus procesinius dokumentus, tačiau nei jis, nei jo sesuo J. D. iš esmės nesuprato ir negalėjo suprasti atliekamų procesinių veiksmų galimų teisinių padarinių, kadangi neturėjo savo atstovo, kurio paslaugomis dėl sudėtingos finansinės padėties tuo metu negalėjo pasinaudoti. Apie galimybę pretenduoti gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas taip pat nebuvo informuotas. Prieš atsisakydamas ieškinio, A. A. paaiškino pareiškėjui A. A. ir jo seseriai J. D., kad nebenori tęsti bylinėjimosi proceso dėl finansinių priežasčių, kadangi nebėra finansiškai pajėgus susimokėti už teikiamas teisines paslaugas, ir nurodė bendraieškiams A. A. bei J. D. pasirašyti prašymą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo. A. A. taip pat tvirtino, kad ieškinio atsisakymas šioje byloje nesukels jokių pasekmių, sprendžiant pagal įstatymą pareiškėjo paveldėtino turto klausimą. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad prašydamas nutraukti civilinę bylą Nr. 2-3174-494/2009 ir atsisakydamas ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jis išreiškia valią gerbti velionės A. A. apsisprendimą dėl testamentu tretiesiems asmenims palikto turto, tačiau mano, jog tokie jo veiksmai negali turėti įtakos, sprendžiant dėl testamente nenurodyto turto paveldėjimo pagal įstatymą klausimus, kurie šioje byloje tiesiogiai apskritai nebuvo keliami. Tikrosios atsisakymo nuo ieškinio šioje byloje pasekmės pareiškėjui buvo išaiškintos tik 2011-10-11, kai jis kreipėsi į advokatę D. P., kuri paaiškino, kad atsisakydamas ieškinio pareiškėjas prarado galimybę prašyti teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš tiesų priėmė savo močiutės A. A. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teigia, jog nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl pareiškėjo valios defekto turi ypatingos reikšmės šios civilinės bylos teisingam išsprendimui, todėl pareiškėjas prašo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą dalyje dėl juridinio fakto nustatymo. Prašymą grindžia LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teigia, jog atsisakydamas ieškinio A. A. neketino atsisakyti pagal įstatymą paveldėtino turto, kurį jau buvo priėmęs, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Ieškovo valios defektą, atsisakant nuo ieškinio, laiko esmine klaida, esminiu suklydimu, o ieškinio atsisakymu sukurti teisiniai padariniai lemia tai, kad proceso atnaujinimas šioje byloje, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra vienintelis būdas apginti pažeistas pareiškėjo A. A. teises.
Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise A. A. iki pat mirties valdytas turtas 2009-01-27 testamente nurodytas nebuvo, todėl mano, kad paveldėtinas įpėdinių pagal įstatymą. Teigia turintis teisę paveldėti remiantis CK 5.12 straipsniu, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas jam išduotas nebuvo, nors jis iš karto po A. A. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tai yra toliau gyveno tame pačiame name, mokėjo su tuo susijusius mokesčius, šienavo žemės sklypą ir atliko kitus darbus, susijusius su gyvenamojo namo ir žemės sklypo priežiūra. Tuo pačiu adresu pareiškėjas gyvena iki šiol; ten pat yra deklaruota ir jo gyvenamoji vieta.
Šalies argumentai
Siekdamas savo pažeistų teisių gynybos, 2010-02-01 pareiškėjas A. A. kartu su seserimi J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti A. A. išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą iš dalies negaliojančiu ir atnaujinti įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą. Pažymėjo, kad pasitikėjo savo advokatu, kuris ieškinyje netinkamai išdėstė faktines aplinkybes, nenurodė, jog pareiškėjas A. A. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Be to, advokatas suformulavo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, neatsižvelgdamas į tai, kad palikimą, pareiškėjas jau yra priėmęs, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Vilniaus apygardos teismas 2011-09-13 sprendimu ieškinį atmetė, todėl pareiškėjas kreipėsi į advokatę D. P., kuri suteikė pareiškėjui teisinę pagalbą ir nuosekliai išaiškino jam visas nagrinėjamoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teigia, jog aplinkybės dėl pareiškėjo valios defekto, atsisakant nuo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009, paaiškėjo tik 2011-10-11, kai pareiškėjui buvo suteikta kvalifikuota teisinė pagalba, todėl LR CPK 368 straipsnyje nustatyti prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai nepraleisti.
Pabrėžė, kad visos šiame prašyme dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo pareiškėjų nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl ieškovo A. A. klaidingai išreikštos valios, atsisakant nuo ieškinio, ir jas patvirtinantys įrodymai paneigia anksčiau šioje byloje teismo padarytą išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas yra susipažinęs su ieškinio nutraukimo teisinėmis pasekmėmis.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009, dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir priimti naują sprendimą — nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. A. po senelės A. A. mirties, priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti; priteisti ieškovo naudai iš atsakovų visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo - atsakovas A. A. pateikė atsiliepimą (b.l. 141-144), kuriame nesutikdamas su pareiškėjo A. A. prašymu, nurodė, kad A. A., prieš pasirašydamas pranešimą teismui, kad ieškinio nutraukimo pasekmės yra žinomos, turėjo pakankamai laiko išsiaiškinti pranešimo teksto prasmę, parašas nebuvo išgautas prievarta ar apgaule. Mano, jog trisdešimtmetis, įgijęs universitetinį išsilavinimą, vairuojantis automobilį asmuo galėjo ir turėjo suprasti bei įvertinti nepainaus pranešimo teismui teksto ir savo veiksmų prasmę. Remdamasis CK 2.5 str. 1 dalimi nurodo, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo amžių, turi galimybę savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei prisiimti pareigas, taip pat savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nurodo, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-21 nutartis civ. byloje Nr.3K-7-57/2008), ir teigia, kad naujomis bylos aplinkybėmis gali būti faktinės aplinkybės (įrodymai), bet ne procesinės bylos aplinkybės, procesiniai veiksmai, byloje dalyvaujančių asmenų žinojimas ar nežinojimas apie ginčo santykiams taikytiną teisę, jų požiūris į tai, teisingai ar neteisingai teismai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nagrinėdami bylą iš esmės. Taip pat nurodo, kad aplinkybę dėl A. A. valios defekto, jos paaiškėjimo sąlygas ir laiką - 2011-10-11, nustatė pareiškėją atstovaujanti bei prašymą dėl proceso atnaujinimo parengusi advokatė D. P.. Laiko, kad vien tik pareiškėją atstovaujančio advokato privatūs patvirtinimai, negali būti faktinėmis aplinkybėmis ar įrodymais. Teigia, jog po civilinės bylos Nr.2-3174-494/2009 nutraukimo Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl A. A. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo iš dalies negaliojančiu pripažinimo ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo rengusiam bei teisme A. A. atstovavusiam advokatui A. A. buvo pateikta visa medžiaga ir informacija, susijusi su turto paveldėjimu po pareiškėjo senelės A. A. mirties. Mano, jog 2010 m. pradžioje A. A. negalėjo nutylėti advokatui su paveldėjimu susijusio atsisakymo nuo ieškinio civilinėje byloje Nr.2-3174-494/2009 fakto, be to Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr.2-2659-104/2011, taip pat buvo paminėtas ir svarstomas atsisakymo nuo ieškinio faktas. Teigia, jog tai paneigia pareiškimo teiginius, neva aplinkybės, pagrindžiančios A. A. valios defektą, atsisakant nuo ieškinio, paaiškėjo tik 2011-10-11.
Dėl palikimo priėmimo, pradėjus jį valdyti, fakto atsiliepime nurodė, jog ieškinyje Vilniaus apygardos teismui (civilinė byla Nr.2-2659-104/2011) pareiškėjas A. A. ir J. D., vardindami priežastis dėl kurių praleido terminą paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui, nurodė, kad jie manė, jog visą jų mirusios senelės A. A. turtą pagal testamentą paveldėjo velionės sesuo V. M., kad apie dalį velionės nekilnojamojo turto, esančią A ir Š kaimuose nieko nežinojo ir, aplamai, apie atsiradusį palikimą nieko nežinojo. Tokius pareiškėjo A. A. paaiškinimus vertina, kaip paneigiančius prašyme pateiktas nuostatas apie jo priimtą ir faktiškai pradėtą valdyti paveldėtą turtą, ir nurodo, kad jeigu pareiškėjui apie paveldimą turtą ir atsiradusį palikimą nebuvo žinoma, tai jis, kaip įpėdinis, niekaip negalėjo atlikti veiksmų, rodančių jo siekį įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise. Daro išvadą, kad, atsisakydamas ieškinio Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3174-494/2009, pareiškėjas A. A. neprarado galimybės prašyti teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš tiesų priėmė savo močiutės A. A. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, bet tokios galimybės jis niekada ir neturėjo, nes faktiškai valdyti turtą nepradėjo.
Nurodo, jog jei esminę reikšmę būtų turėjusi aplinkybė, kad pareiškėjas nežinojo, jog atsisakydamas ieškinio praras galimybę prašyti teismo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis iš tiesų priėmė savo močiutės A. A. palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau daro išvadą, kad ši aplinkybė esminės reikšmės neturi. Nors pareiškime teigiama, kad jis toliau gyveno tame pačiame name, mokėjo su tuo susijusius mokesčius, šienavo žemės sklypą ir atliko kitus darbus susijusius su gyvenamojo namo priežiūra, pažymėjo, kad pareiškėjas gyvena jo seneliui A. A. nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame kaime, ir prižiūrėti bei tvarkyti savo gyvenamosios vietos aplinką, kiemą kiekvienam asmeniui yra įprastas dalykas, nesiejamas su bet kuria turto paveldėjimo forma, juolab, kad paminėti darbai susiję su nepaveldimu turtu. Prašo A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Suinteresuotas asmuo – atsakovė V. M. atsiliepime (b.l. 146-149) pareiškėjo argumentus, kad atsisakymo nuo ieškinio pasirašymo metu jis neišreiškė savo tikros valios, pasirašė nesuvokdamas tikrųjų šio atsisakymo teisinių pasekmių dėl to, kad neturi teisinio išsilavinimo, o teisininkų paslaugomis nesinaudoja, pasirašyti atsisakymą buvo priverstas dėl finansinės priklausomybės nuo savo senelio A. A., prašo vertinti kritiškai. Mano, norint suprasti frazę: „vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama“ teisinis išsilavinimas nėra reikalingas; juolab pareiškėjas yra suaugęs žmogus, turi universitetinį išsilavinimą, gali savarankiškai, nepriklausomai nuo kitų bendraieškovių nuspręsti pasirašyti ar nepasirašyti atsisakymą; be to, jis turėjo pakankamai laiko sprendimo priėmimui bei advokato konsultacijos gavimui. Pažymėjo, kad teisėja teismo posėdžio metu kelius kartus patarė ieškovams kreiptis dėl advokato pagalbos jei ieškovai norės tęsti bylinėjimą. Nors ieškovai nurodė, kad atsakymo nuo ieškinio priežastis - finansiniai sunkumai, mano, kad ieškovai, pasitarę su advokatu, suprato jog bylinėtis nėra prasmės. Iš ieškinio teksto daro išvadą, kad ieškovai bendravo su teisininkais; pažymėjo, kad prašyme dėl bylos atnaujinimo pareiškėjas taip pat nurodo, kad bendraieškiai naudojasi advokato paslaugomis. Tai, kad pareiškėjas suprato atsisakymo nuo ieškinio pasekmių esmę, sprendžia ir iš tolesnio jo elgesio - pateikdamas teismui ieškinį dėl paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, pareiškėjas nebekėlė reikalavimo dėl juridinio fakto nustatymo, o pateikdamas apygardos teismui šį ieškinį, A. A. turėjo atstovą, kuris buvo susipažinęs su Vilniaus rajono teismo nutrauktos bylos aplinkybėmis, jo prašymu buvo išreikalauta byla dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo Vilniaus apygardos teisme metu buvo svarstytas ir minėto atsisakymo nuo ieškinio klausimas. Laiko, kad pareiškėjo A. A. atstovas, ruošdamas ieškinį aptarė su atstovaujamu visus būsimo ieškinio dalyko ir pagrindo variantus, įskaitant palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti. Neabejoja, kad paskutinis variantas buvo advokatui nepriimtinas, būtent dėl to, kad šiuo pagrindu kreiptis į teismą nebeleidžiama. Mano, kad A. A. atstovas išaiškino jam atsisakymo nuo ieškinio pasekmių esmę, todėl ir buvo nuspręsta prašyti teismo atnaujinti įstatymų nustatyto praleisto terminą. Mano, kad ieškinio atsisakymo pasekmių nesuvokimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes ja nebuvo įrodinėjami byloje egzistuojantys faktai ir negalėjo paveikti nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.
Taip pat, mano, kad pareiškėjas klaidina teismą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių sužinojimo laiko. Kadangi pareiškėjas teigia, kad jo senelis A. A. privertė jį pasirašyti atsisakymą nuo ieškinio, daro išvadą, kad jis turėjo žinoti apie šį faktą minėto prašymo nutraukti bylą pasirašymo metu, o ne 2011-10-11; be to, pareiškėjas bendravo su advokatais ir Vilniaus rajono teisme bylos nagrinėjimo metu ir vėliau, kai buvo ruošiamas ieškinys apygardos teismui, todėl yra įsitikinusi kad kreipimosi į apygardos teismą metu pareiškėjo advokatas žinojo visas atsisakymo aplinkybes. Kadangi įstatyme nustatytas trijų mėnesių senaties terminas bylos atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, mano, kad pareiškėjo prašymas netenkinamas dėl termino praleidimo. A. A. prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovai A. A., J. D. bei A. A. 2009-08-10 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu A. A. surašytą ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose patvirtintą testamentą bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D. bei A. A. po senelės A. A. mirties jos mirties dieną esamą palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos (b.l. 1-5). Ieškinį pasirašė visi trys ieškovai asmeniškai. 2009-10-12 bei 2009-10-13 gauti ieškovų prašymai nutraukti civilinės bylos dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nagrinėjimą; 2009-10-13 gautame prašyme patikslinta, jog toks prašymas teikiamas dėl finansinių priežasčių (b.l. 118-119). 2009-10-13 raštu teismas ieškovams išaiškino CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p., 294 str. 2 d. numatytas procesines ieškinio atsisakymo pasekmes, t.y. kad ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui priėmus atsisakymą, civilinė byla nutraukiama, o bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, ir nurodė ieškovams pareikšti savo atsakymą į savo pranešimą (b.l. 120). 2009-10-19 teisme gautas visų trijų ieškovų pasirašytas pranešimas, jog jie yra susipažinę su bylos nutraukimo pasekmėmis, ir prašo teismo bylą nutraukti (b.l. 121). Pažymėtina, kad šiame pranešime konkrečiai nurodytos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutartimi ieškovų atsisakymas nuo ieškinio priimtas, civilinė byla Nr. 2-3174-494/2009, pagal ieškovų A. A., J. D. bei A. A. ieškinį atsakovams A. A., V. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. Š. atstovei L. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio faktro nustatymo nutraukta (b.l. 122).
CPK 370 str. 3 d. numato, kad teismas nutartimi gali atnaujinti procesą nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 str., ir pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.
Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., t.y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir nurodo, kad naujai paaiškėjusią aplinkybę sužinojo 2011-10-11, t.y. nepraleidęs trijų mėnesių termino.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, jog naujai paaiškėjusią aplinkybę, t.y. aplinkybę apie tikrąsias atsisakymo nuo ieškinio pasekmes bei savo išreikštos valios defektą, pareiškėjas sužinojo 2011-10-11, kreipęsis į advokatę D. P.. Teismo nuomone, toks argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, po Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-10-20 nutarties, kuria buvo priimtas ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu bei juridinio fakto nustatymo, priėmimo, t.y. 2010-02-01 A. A. ir J. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, t.y. pareiškimą pareiškė kitu pagrindu, todėl pagrįstai manytina, jog jau tuo metu žinojo, kad atsisakius nuo ieškinio ir bylą nutraukus, tuo pačiu pagrindu kreiptis į teismą negalima. Prašymas atnaujinti procesą pateiktas (išsiųstas) 2011-11-11, t.y. praleidus CPK 368 str. 1 d. numatytą trijų mėnesių nuo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo, terminą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. M. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-376/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo savo suklydimą dėl ieškinio atsisakymo pasekmių, t.y. teigia, kad atsisakyme nuo ieškinio nebuvo išreikšta tikroji jo valia, tačiau tokia aplinkybė neįrodyta ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Kaip minėta, ieškinį, prašymus dėl ieškinio atsisakymo, tiek pranešimą, kad ieškovai yra susipažinę su ieškinio atsakymo pasekmėmis, pareiškėjas pasirašė pats; teismo siųstame pranešime bei pačių ieškovų pranešime aiškiai nurodytos ieškinio atsisakymo bei bylos nutraukimo pasekmės, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas A. A., kuris nutarties priėmimo metu buvo pilnametis 27-erių metų asmuo, turėjo suprasti, kad nebegalės kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais (tuo pačiu pagrindu, ir tarp tų pačių šalių), t.y. tiek dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tiek dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėjas nurodo, kad jis atsisakymą nuo ieškinio, pranešimą dėl pasekmių pasirašė formaliai, tačiau tokį elgesio variantą pasirinko jis pats. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo senelis A. A. ar kitas asmuo privertė pareiškėją pasirašyti pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas 2009-10-07 prašė atidėti teismo posėdį, nes ketina pasisamdyti advokatą, o į apygardos teismą su ieškiniu kreipėsi po trijų su puse mėnesio nuo bylos Vilniaus rajono apylinkės teisme nutraukimo; neneigia, jog ieškinį jam surašė advokatas. Taigi pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad kreiptis teisinės pagalbos (konsultacijos) neturėjo galimybės dėl turtinės padėties. Be to, aplinkybė, kad į Vilniaus apygardos teismą A. A. kreipėsi kitu pagrindu, t.y. ne dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paneigia pareiškėjo argumentą, jog jis nesuprato tikrųjų ieškinio atsisakymo pasekmių.
Teismas nesutinka ir su pareiškime nurodytu argumentu, jog byloje nebuvo keliami klausimai dėl testamente nenurodyto turto paveldėjimo, nes ieškovai, nurodė ne tik tai, jog dirbo Š k. esančiame žemės sklype, tačiau ir tai, jog turi visus dokumentus apie mirusiajai nuosavybės teise priklausantį turtą, kad ieškovams J. D. bei A. A. liko visi palikėjai priklausantys namo apstatymo ir apyvokos reikmenys; ieškinyje remiamasi CK 5.51 str. 1 d., kur nurodyta, jog įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, ar net kokį nors daiktą, laikomu priėmusiu visą palikimą. Civilinėje byloje buvo išreikalauta paveldėjimo byla Nr. 169/2009 po A. A. mirties, kurioje buvo duomenys apie A. A. sutuoktinio A. A. vardu registruotą turtą, be to iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovams buvo žinoma, kad testamente nurodyta tik dalis palikėjai priklausiusio turto.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011 yra nurodęs, jog proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo A. A. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009, atmestinas (CPK 370 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3174-494/2009 pagal ieškovų A. A. (A. A.), J. D. ir A. A. ieškinį atsakovams A. A. ir V. M., trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei L. Š. dėl 2009-01-27 A. A. sudaryto testamento pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.