Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Ieškinys grindžiamas ir ieškovių atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko. Nurodė, kad 2024 m. liepos 3 d. sprendimu teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eA2-68-939/2024, pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotųjų asmenų pareiškiančių savarankiškus reikalavimus K. L., M. K. ir V. V. pareiškimus ir sprendimu teismas pakeitė pradinį sprendimą. Pakeistu sprendimu teismas tenkino pareiškėjų šioje byloje atsakovės D. Š. ir suinteresuotųjų asmenų šioje byloje ieškovių M. K., K. L. ir V. V. prašymą dėl turto paveldėjimo ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties, jo palikimą priėmė jo sūnus P. V. L., dukra K. L., dukra M. K. ir dukra A. Č., kurios teises perėmė dukra V. V., faktiškai pradėję valdyti mirusiojo turtą. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad pradinio pareiškimo pareiškėja, šioje byloje atsakovė D. Š. pareiškimą pateikė aiškiai nesąžiningai nuslėpdama nuo teismo svarbias aplinkybes, kurios jau buvo žinomos pareiškimo pateikimo metu, t. y. kad J. L. turėjo daugiau vaikų, o ne du sūnus ir tai buvo vienas iš pagrindų atnaujinti teismo procesą ir priimti pakeistą sprendimą. Pakeisto sprendimo 19 puslapis 4 pastraipa, bylos tomas 1, 19 puslapis. Minėtoje byloje atsakovės liudijimai buvo prieštaringi byloje pateiktiems įrodymams. Pavyzdžiui pakeisto sprendimo 19 puslapio trečia pastraipa, bylos tomas 1, 19 puslapis. Ieškovės šioje byloje teismo prašė pripažinti negaliojančiais aptartus paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi notarė R. V. negali pati panaikinti išduotų dokumentų, kurie įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centras. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu pakeistu teismo sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turtintis faktas, kad ne tik sūnus P. V. L., bet ir trys dukros turi teisę į palikėjo J. L. turto dalį. Kitaip tariant teismui pakeitus savo sprendimą nebeliko teisinio pagrindo, kuriuo išduoti ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai. Tokiu būdu susidarė situacija, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai nebeturi teisinio pagrindo ir tai juos daro neteisėtus, pagal civilinį teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda. Atitinkamai darytina pagrįsta išvada, kad jog ginčijamais paveldėjimo teisės liudijimais atsakovei, o pradiniam įpėdiniui J. V. L., nustatyta paveldėjimo turto dalis buvo nustatyta neteisingai, neatitinkant įpėdinių bei jų įgytų turtinių teisių apimties, dėl ko yra pagrįstas pagrindas pripažinti šiuos paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais. Kas reiškia, kad ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai yra neteisėti, nes buvo sudaryti remiantis neegzistuojančiu teisiniu pagrindu – pradiniu teismo sprendimu dėl ko šie paveldėjimo teisės liudijimai naikintini nuo jų sudarymo momento. Panaikinus paveldėjimo teisės liudijimus kiekvienas iš teisėtų įpėdinių, vadovaujantis teisėtu teisiniu pagrindu – pakeistu teismo sprendimu, galės tinkamai už baigti ir įgyvendinti J. L. paveldėjimo procedūras. Tuomet kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurie atitiktų pakeistu sprendimu nustatytą juridinį faktą. Ir priešingai nepanaikinus ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų susidarytų faktinė situacija, nei vienas iš įpėdinių negalėtų įgyvendinti savo teisių pilna apimtimi, negalėtų disponuoti aptartu turtu. Šiai dienai yra galiojantis minėtoje byloje 2024 m. liepos 3 dienos priimtas teismo sprendimas kuriuo nustatytas ir nepanaikintas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L. palikimą priėmė ne vienas vaikas, o keturi vaikai. Taip pat ginčijamų paveldėjimo teisės liudijimų pagrindas pakeistas ir jie nebeturi teisėto pagrindo. Atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai atsikirsdama pareiškėjų atstovė mano, kad dėl ieškinio senaties atsakovė netinkamai interpretuoja teismų praktiką, teisinę situacija kildinama dėl paveldėjimo teisės liudijimų ginčijimą iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste CK) 5.8 straipsnio. Minimame straipsnyje nustatyta, kad asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kitaip tariant CK 5.8 straipsnis reglamentuoja kitą situaciją, asmuo neturi būti priėmęs palikimo, o tik siekiantis jį gauti ir ginčyti kito paveldėjimo priėmimą teisėtumą. Šioje byloje nėra ginčo ir toks klausimas nesprendžiamas dėl atsakovės palikimo teisėtumo, o ieškovės nėra pretendentės į palikimą, šie klausimai jau išspręsti civilinėje byloje Nr. eA2-68-939/2024, kurioje teismas nustatė, kad J. L. palikimą priėmė keturi jo vaikai faktiniu valdymu. Taigi situacija svarbi dviem aspektais, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl teisės, prašoma panaikinti sandorius, kurie išduoti neegzistuojančiu pagrindu ir neatitinka 2024 m. liepos 3 dienos pakeisto teismo sprendimu nustatyto juridinio fakto. Nepanaikinus paveldėjimo teisės liudijimų situacija būtų faktinė, kad niekas negalėtų su turtu nieko daryti ir įgyvendinti savo teisių. Atsakovės paveldėjimo teisių apimtis jau sumažinta, o ieškovės pripažintos priėmusios palikimą faktiniu valdymu, teismo sprendimas nenuginčytas, galiojantis ir vykdytinas. Dėl ko ieškovės turi turėti teisę disponuoti savo teisių apimtimi, kurią nustatė teismas. Dėl ieškinio senaties yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009 ir Lietuvos Aukščiausias teismo 2017 metų lapkričio 15 d. apžvalgoje dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad įforminant paveldėjimą nesikeičia nuosavybės teisės į konkretų nuosavybės teisių objektą turinys. Jei įforminus paveldėjimą paaiškėja, kad paveldėto turto teisinis režimas pakito ir dėl to pasikeitė paveldėjimo būdu įgytų teisių turinys, jo sudėtis, savininkas dėl tokių teisių netinkamo įforminimo gali skųsti notaro veiksmus, tačiau jų gali ir neskųsti. O pakitęs paveldėtų teisių turinys, jei pažeidžia savininko teises, tai pažeidimo pašalinimui gali būti reiškiamas ieškinys dėl teisės pagal CK 1.138 straipsnį. Kai reiškiamas ieškinys dėl teisės – taikomas bendras ieškinio senaties terminas dešimt metų, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas. Ne tokiu atveju ginčijamas ne paveldėjimo teisė, o teisės įforminimas. Po kurio atsiranda atitinkamai paveldėjimo valdymo, panaudojimo ir kitų teisių pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą. Tačiau bet kuriuo atveju ieškovių nuomone, jei teismas manytų, kad pažeistas senaties taikymas, ieškovės prašo terminą atnaujinti. Dėl dovanojimo sutarties, atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė pateikia savo poziciją, kad ieškovės galėjo pačios gauti dovanojimo sutartį iš atsakovės. Su tokia pozicija nesutiktina. Ieškovės sutinkamai su Civilinio proceso kodekso (toliau tekste CPK) 199 straipsniu turi teisę prašyti teismo išreikalauti įrodymus kurių neturi, nurodant asmenį kuris tą įrodymą turi. Ieškovės pasinaudojo šia teise, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovės šio dokumento neturi ir negali jo turėti. Aplinkybė, kad ieškovės gal galėjo gauti šį dokumentą kitais būdais, neturi teisinės reikšmės, nes dokumentų išreikalavimas pagal CPK 199 straipsnį yra vienas iš leistinų būdų procese. Ieškovės pradiniame ieškinyje nurodė, kad dovanojimo sutarties neturi ir ją gavę vertins dėl ieškinio tikslinimo, ką ir padarė. Tokiu būdu ieškinio tikslinimo pagrindas susijęs su atsakovės veiksmais, jos procesiniu elgesiu. Ieškinys tikslintas gavus teismo išreikalautą iš atsakovės dokumentą, tokiu būdu laikytina kilusiu iš atsakovės procesinio elgesio. Atsakovė nebūtų pateikusi šios sutarties, jei ieškovės ir būtų į ją kreipęsi, nes ji nepateikė sutarties geranoriškai su atsiliepimu į ieškinį, o sutartį pateikė tik po teismo įpareigojimo. Tai pagrindžia atsakovės nebendradarbiavimą ir deklaratyvią poziciją dėl sutarties gavimo aplinkybių. Atsakovei teismas negalėjo įteikti procesinių dokumentų, atsakovė buvo ieškoma per antstolius. Atsakovės atstovas gavęs atsakovės pavedimą nebandė ieškoti taikos būdų, o teikė atsiliepimą į ieškinį, generavo bylinėjimosi išlaidas, jokių objektyvių veiksmų dėl taikos neatliko, pasiūlymų nerengė. Nors atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė teigia, kad pati siūlė situaciją spręsti taikiai, tačiau nepateikė jokių tai galinčių patvirtinti įrodymų. Atsakovės pozicija dėl dovanojimo sutarties gavimo kitais būdais akivaizdžiai deklaratyvi. Atsakovės pozicija visu procesu buvo labai konkreti ieškinį atmesti. Tai rodo atsakovės tikrąjį siekį nespręsti situacijos, o ieškoti būdų kaip nevykdyti 2024 m. liepos 3 d. teismo sprendimo, nes jis jai nepatogus. Teismo posėdžio metu buvo sprendžiamas mediacijos klausimas ir atsakovės atstovas negalėjo paaiškinti kokiu būdu ir ką galima išspręsti mediacija arba taika. Sandorius panaikinti gali tik teismas. Tai lemia, kad pačios šalys tarpusavyje negali susitarti ar išspręsti neteisminiu keliu. Atsakovė galėjo pripažinti ieškinį ir ieškovės kaip yra minėję, tokiu atveju nereikalautų bylinėjimosi išlaidų. Tokia situacija atitiktų taikos susitarimą, tačiau atsakovės pozicija reikalauti neįgyvendinamo dalyko, kurio negalima šiame procese įvykdyti, tarpusavio susitarimo taikos sutartimi. Iš atsakovės reikalavimo matyti kiti interesai. Ji pageidautų susitarti dėl dalykų kurie nėra šios bylos ribose. Atsakovei nieks netrukdo dėl papildomų klausimų ar neaiškumų tartis atskirai su ieškovėm. Tačiau nieko objektyvaus ieškovės iš atsakovės nėra gavę. Priešingai, atsakovės atstovas net nebandė aiškintis situacijos kaip objektyviau užbaigti ginčą. Matydamas, kad pirminiu ieškiniu neprašoma bylinėjimosi išlaidų, nesitikslino ar atsakovei pripažinus ieškinį ieškovės prašytų bylinėjimosi išlaidų. Atstovas išgirdęs šią poziciją teismo posėdyje, nekeitė atsakovės pozicijos, o tai rodo, kad taika negalima ir iš pačios atsakovės. Apibendrinant išdėstytą ieškovės palaiko ieškinį, prašo jį tenkinti panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas 1427,80 Eur.