Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-09 · Civilinė byla Nr. e2S-773-560/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-09
Bylos Nr.
e2S-773-560/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21526-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Atsakovas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-773-560/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21526-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1. ; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo atsakovei A. L. priklausančiam nekilnojamajam turtui - 1/3 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Anot ieškovo, atsakovės turtinė padėtis nėra gera, ieškinio suma, t. y. 4 100 Eur laikytina didele, nekilnojamasis turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, t. y. sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-07 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nesuteiktų nė vienai proceso šaliai nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų kitos šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teismas vertino, kad atsakovės turtinė padėtis laikytina sunkia, todėl nagrinėjamą prašymą vertino iš esmės kaip pagrįstą - jį tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nenustačius pirmosios būtinosios sąlygos – ieškinio pagrįstumo. Tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neobjektyviai nustatė, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Civilinėje byloje nėra pakankamai duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, teismas neturėjo galimybės jų įvertinti. Vien didelė ieškinio suma nėra laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar ieškinio suma konkrečiam asmeniui yra didelė lyginant su asmens turtine padėtimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovės argumentu sutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5. Nors, kaip teisingai nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo, tačiau tai nereiškia, kad teismas preliminariai nevertino ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų. Iš ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo rezultato (skundžiama nutartimi prašymas buvo patenkintas) matyti, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-962-330/2016, 2014-09-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1320/2014).

6. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka. Lietuvos apeliacinis teismas, plėtodamas savo praktiką dėl realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, jeigu nebus imtasi laikinųjų apsaugos priemonių, yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl to, jog neva atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo teiginys nėra grindžiamas jokiais įrodymais, motyvais, nėra detalizuojamas, todėl negali būti laikomas pagrįstu. Teismas nenurodė jokių pagrindų, kodėl jis atsakovės turtinę padėtį laiko sunkia ir kaip ši aplinkybė sukelia galimybę, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jokių kitų motyvų, kuo remiantis buvo nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nenurodė.

7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-012 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).

8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė egzistuojant antrąją būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovės A. L. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Dainius Rinkevičius