- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-558-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00374-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž., I. Ž.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys I. Ž., J. Ž., antstolė I. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei I. Ž. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškimas patenkintas ir nustatyta, kad I. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalis yra ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad antstolė I. G. vykdo 14 vykdomųjų bylų, kuriose vykdomas skolos išieškojimas iš I. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė 2023 m. balandžio 17 d. turto arešto aktu Nr. S-23-51-3466 areštavo 2,6486 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso I. Ž. ir J. Ž. Skolininkei I. Ž. ir jos sutuoktiniui J. Ž. 2024 m. sausio 12 d. išsiųsta Sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, forma bei turto arešto aktas, tačiau skolininkė per antstolės nustatytą terminą tokio sutikimo nepateikė.
Teismas pažymėjo, jog išieškojimas vykdomas tik iš skolininkės I. Ž. Byloje nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu būtų konstatuota, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas. Teismas nustatė, jog sutuoktiniai vedybų sutarties sudarę nėra, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).
Teismas nurodė, jog pagal CK 4.89 straipsnio 1 dalį bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma, kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios (CK 117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad nei skolininkė, nei jos sutuoktinis vykdymo procese nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima iš esmės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), todėl konstatavo, kad skolininkei tenka ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, įgyto santuokoje su sutuoktiniu (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. Ž. (apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir pareiškimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba klausimą išspręsti iš esmės ir pareiškimą atmesti.
Nurodo, kad nieko nežino apie vykdomąsias bylas ir antstolės vykdomus išieškojimus iš sutuoktinės, taip pat nėra gavęs jokio pasiūlymo dėl turto dalies nustatymo ir nežinojo apie vykstantį procesą. Pažymi, kad Plungės apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-547-514/2022 sutuoktinė I. Ž. pripažinta ribotai veiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); taip pat asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityse. Be to, sutuoktinė pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. I. Ž. nustatyta rūpyba teismo sprendime nurodytose srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, o rūpintoju bei turto administratoriumi paskirtas jis – J. Ž. Taigi, jis nuo 2022 m. liepos 30 d. yra skolininkės rūpintojas.
Argumentuoja, kad trylikoje vykdomųjų bylų yra išieškomos sutuoktinei paskirtos baudos administracinių nusižengimų bylose, nors pagal ANK 565¹ straipsnio 3 punktą administracinių nusižengimų teisena negalima, jeigu nusižengimą padaręs asmuo yra nepakaltinamas. Pažymi, kad nieko nežinojo apie sutuoktinės padarytus nusižengimus, ji yra neprognozuojama, agresyvi ir nevaldoma. Mano, kad visos vykdomosios bylos turėtų būti stabdomos, o jis kreipsis dėl bylų atnaujinimo. Pažymi ir tai, kad dėl skolininkės elgesio jaučiasi beviltiškai, jokios institucijos negali jam padėti, o sutramdyti skolininkę neįmanoma, nes net nežino, kur ji gyvena, taip pat pats negali kreiptis į teismą dėl priverstinio skolininkės gydymo, o ją prižiūrinčios institucijos to daryti nesivargina.
Nurodo, kad santykiai nuo santuokos sudarymo yra smarkiai pakitę, jis 2023 m. spalio 25 d. buvo inicijavęs santuokos nutraukimo bylą, tačiau Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6824-1024/2023 konstatavo, kad ieškovas J. Ž. yra ribotai veiksnios atsakovės I. Ž. rūpintojas, taigi byloje tas pats asmuo yra ieškovas ir atstovauja atsakovę. Teismas nurodė, kad jis turėtų kreiptis dėl atleidimo nuo rūpintojo pareigų, kad atsakovei būtų paskirtas kitas rūpintojas. Pažymi, kad jam nepavyko surasti asmens, kuris sutiktų tapti sutuoktinės rūpintoju, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Teigia, jog jam nepavyko atskirti turto nuo skolininkės, kuri, akivaizdu, artimiausiu metu pridarys dar didesnės žalos jų valdomam turtui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pagal CPK 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Nagrinėjamu atveju antstolis pasiūlė išieškotojai VMI kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas išvardytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).
CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). CK 4.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendraturčio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dydis nustatomas bendraturčių susitarimu. Jeigu jie nesusitaria, sprendžia teismas. Byloje nėra ginčo, kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų santuoka nėra nutraukta. Taigi, teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai yra nustatę kitokį turto, kurio dalys buvo nustatinėjamos, teisinį režimą. Taip pat nenustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kuriuos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia. Vadinasi, nagrinėjamu atveju taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Šio vertinimo nekeičia ir suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, jog sutuoktinė yra ribotai veiksni, su ja kartu negyvena ir nežino jos gyvenamosios vietos, kadangi, kaip minėta, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai yra preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad skolininkė yra ribotai veiksni tam tikrose teismo nustatytose srityse, taip pat nepaneigia sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių principo. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga skolininkei siekiant įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Atsižvelgiant į tai, preziumuojama, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys yra lygios, t. y. po 1/2. Pažymėtina, kad net jei nagrinėjamu atveju skolininkės prievolė yra asmeninė, vis tiek galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad išieškojimas yra sustabdytas ar iš viso negalimas, o jo teiginiai, kad svarsto kreiptis dėl administracinių nusižengimų procesų atnaujinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad negalima nustatyti skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra tik individualizuojama skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir sprendžiama ne dėl fizinio asmens turto realizavimo ir (ar) išieškojimo iš turto, bet dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį. Taigi, CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Taigi, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad daroma žala jo valdomam turtui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog informacinės teismų sistemos LITEKO bylos proceso kortelės duomenys patvirtina, kad 2024 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu apeliantas J. Ž. informuotas apie vykstantį procesą, su juo taip pat susisiekta telefonu ir jis patvirtino, kad galima siųsti teismo pranešimą teismui žinomu elektroninio pašto adresu. Skundžiama nutartis priimta 2024 m. kovo 14 d., taigi, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo pranešimo išsiuntimo. Byloje nėra duomenų ir apeliantas nenurodė, kad per šį laiką būtų domėjęsis nagrinėjama byla ir susiklosčiusiomis aplinkybėmis, teikęs teismui ar antstolei reikalingus dokumentus ar paaiškinimus, sutikimą nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.