- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- e2YT-547-514/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00028-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- J. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- I. Ž.
išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovei S. R.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. Ž. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuotas asmuo I. Ž., išvadą byloje teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas pripažinti sutuoktinę I. Ž. neveiksnia šiose srityse: turtinių santykių srityje: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); 5) dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 6) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimo, testamento sudarymo); bei asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) šeimos santykių (santuokos sudarymas, santuokos nutraukimas); 4) gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) darbo teisinių santykių srityje. Pripažinus I. Ž. neveiksnia, nustatyti globą ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirti J. Ž..
Nurodė, kad nuo 2016 m. sutuoktinės I. Ž. sveikata pablogėjo, todėl jau apie šešerius metus nuolat ja rūpinasi, padedant dukrai bei pareiškėjo artimiesiems. Pareiškėjas sutuoktinei gamina maistą, jį paduoda valgyti, paduoda i vaistus, skalbia rūbus, patalynę, tvarko kambarius, vyksta kartu pas gydytojus, administruoja jos pajamas. Sutuoktinės psichinė būsena visą šeimą veda į neviltį, o prižiūrėti sutuoktinę pareiškėjui darosi vis sunkiau ir sunkiau. I. Ž. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. spalio 5 d. sprendimu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d. pratęstas netekto darbingumo išmokos skyrimo terminas, ji pripažinta nedarbinga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė iš dalies, prašydamas pripažinti sutuoktinę ribotai veiksnia, remiantis atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis. Paaiškino, kad dėl ligos žmona daug laiko praleidžia gydymo įstaigose. Baigusi gydymą ir grįžusi į namus, žmona elgiasi neadekvačiai. Ištisomis paromis nemiega, užsiima buities darbais (skalbia, verda ir pan. nakties metu), tuo metu visą parą namuose veikia koks nors buities prietaisas. Arba priešingai, darosi pasyvi, mieguista, skundžiasi silpnumu ir nieko neveikia, nuo ryto iki vakaro laiką leidžia gulėdama. Savo būklei nekritiška, nors vartoja psichotropinius vaistus, nori vairuoti automobilį. Pasiėmusi automobilį nuvyko pas nepažįstamus asmenis, sukėlė eismo įvykį, sugadino turtą, dėl ko atliktas ikiteisminis tyrimas ir nagrinėta byla teisme. Jeigu pareiškėjas neleidžia vairuoti, supykusi kviečia policijos pareigūnus. Ne kartą policijos pareigūnus iškvietė be jokios priežasties. Pasitaikė atvejis, kai užsidarė savo kambaryje ir visiškai su šeimos nariais nebendravo, kaip suprato pareiškėjas, kambaryje tuo metu buvo deginamos žvakės. Toks žmonos elgesys kelia nerimą dėl galimo turto sunaikinimo. Sutuoktinė negeba tvarkyti gaunamos nedarbingumo išmokos ir pareiškėjo skiriamos paramos, pinigus išleidžia nereikalingiems daiktams, prisiperka daiktų, kurių nenaudoja. Su sutuoktine jokių turtinių klausimų spręsti nėra įmanoma. Tokia padėtis tęsiasi ilgą laiką, todėl po paskutinio gydymosi ligoninėje sudarė sąlygas sutuoktinei gyventi atskirai išnuomotame bute, mokėdamas nuomos mokestį ir teikdamas išlaikymą. Šiuo metu žmonos būklė yra pagerėjusi. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl žmonos pripažinimo neveiksnia, siekdamas apsaugoti jos interesus. Pareiškėjas sutinka būti jos globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi, rūpinsis ja kaip ir iki šiol rūpinosi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. Ž. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Teismo posėdžio metu nesutiko, jog būtų pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia. Paaiškino, kad paskutiniu metu gyvena atskirai nuo šeimos Klaipėdoje. Šiuo metu sveikata yra pagerėjusi, nebeturi suicidinių minčių, aktyviau leidžia laiką (lanko dienos centrą). Jai nustatytas 35 procentų darbingumas, dirbti pilną darbo dieną negali, mano, kad dėl sveikatos galėtų ir sugebėtų dirbti nesudėtingus darbus (pav. virtuvėje). Sugeba pati apsirūpinti maisto produktais, pasigaminti valgyti, susitvarkyti būstą, kontaktuoja su gydančiu gydytoju dėl reikalingų vaistų. Su šeimos nariais kontaktą palaiko telefonu.
Suinteresuoto asmens atstovo nuomone iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad suinteresuotam asmeniui reikalinga pagalba, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada išsakė nuomonę, jog I. Ž. galėtų būti pripažinta ribotai veiksnia ekspertų nurodomose srityse.
Išvadą teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos paramos skyriaus atstovės išvada – atsižvelgiant į išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus bei ekspertizės akto išvadas, I. Ž. pripažintina ribotai veiksnia ekspertų nurodomose srityse. Siūlo I. Ž. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi skirti J. Ž.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. (CK2.10 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.
Pareiškėjas, prašydamas pripažinti I. Ž. neveiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityse, kaip aplinkybes, rodančias fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nurodė medicininiuose dokumentuose fiksuotas aplinkybes, diagnozuotą ligą, epizodinius ligos paūmėjimus, elgesio sutrikimus, negebėjimą asmeniui rūpintis savimi.
Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė išvadą „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“. Išvadoje nurodoma, kad dėl I. Ž. nestabilios emocinės būsenos, emocijų nevaldymo, negebėjimo kontroliuoti impulsyvumo, vertinimo atlikti nepavyko.
Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas pripažinti I. Ž. neveiksnia, buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2022 m. gegužės 16 d. VšĮ Nepriklausomo teismo psichiatrijos tarnybos psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini)2022 I. Ž. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas. Ekspertizės akte nurodoma, kad I. Ž. šizoafektinis sutrikimas pasireiškia mąstymo, nuotaikos, emocijų, valios, elgesio, savikritikos ir socialinės adaptacijos sutrikimais. Taip pat nustatytas tarpasmeninių kontaktų paviršutiniškumas, interesų siaurumas, abejingumas savo ateičiai, kritikos stoka savo psichikos sveikatos atžvilgiu. Elgesys nelankstus, socialinė, darbinė, buitinė adaptacija sutrikusi. Dėl psichikos sveikatos būklės šiuo metu I. Ž. gebėjimas vykdyti produktyvią, kryptingą, racionalią veiklą yra nepakankamas. Dėl elgesio savireguliacijos, mąstymo, savikritikos, valios sutrikimų, motyvacijos produktyviai veikti stokos šiuo metu ji negeba savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių ir atlikti pareigų, jai reikalinga kito asmens rūpyba. Ekspertizės metu nustatyta, kad I. Ž. iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti bei veikti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje; paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityje. I. Ž. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje. Gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti savitvarkos įgūdžių srityje.
Teismo posėdžio metu I. Ž. išsakė nuomonę, jog neturėtų būti pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia, kadangi šiuo metu jos sveikatos būklė yra pagerėjusi ir ji gali savarankiškai priimti sprendimus, savimi pasirūpinti. Tai, kad I. Ž. turi savitvarkos įgūdžių nustatyta teismo psichiatrijos ekspertizės metu, tačiau faktas, kad šiuo metu I. Ž. sveikatos būklė yra pagerėjusi, dar nereiškia, jog ji visiškai yra pasveikusi. Ekspertizės akte nurodoma, kad šizoefektiniam sutrikimui, kuris diagnozuotas I. Ž., būdingi periodiškai atsirandantys paūmėjimo epizodai, kurių metu pasireiškia ir nuotaikos sutrikimai, ir šizofrenijos simptomai, atsirandantys vienu metu ar keleto dienų intervalu. Ekspertizės metu nustatytas I. Ž. valios funkcijų nusilpimas, kritikos stoka savo psichikos sveikatos atžvilgiu, šizoafektinis sutrikimas pasireiškia mąstymo, nuotaikos, emocijų, valios, elgesio, savikritikos ir socialinės adaptacijos sutrikimais, dėl ko ji negali savarankiškai įgyvendinti visų savo teisių ir atlikti pareigų. Teismo psichiatro eksperto K. D. išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas I. Ž. veiksnumo ribojimo klausimą, remiasi ekspertų išvadą, o ne pačios I. Ž. subjektyviu savo sveikatos būklės vertinimu.
Pažymėtina, jog vien to, kad asmuo serga psichine liga neveiksnumo pripažinimui nepakanka. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo apsektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas pagrindžiančiu globos asmeniui poreikį ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą, pripažįstant jį neveiksniu.
Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimus svarbu įvertinti sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, kuris be to, gali kisti. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuoti, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Nagrinėjant neveiksnumo nustatymo klausimą I. Ž. dalyvavo teismo posėdyje ir davė nuoseklius paaiškinimus į jai pateiktus klausimus. Apie I. Ž. gebėjimą orientuotis nesudėtingose buitinėse situacijose teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas. Tai, kad I. Ž. teisingai orientuojasi savyje, vietoje ir laike, geba suteikti pagrindinius faktus apie save, supranta, kas yra kreditas, lizingas, testamentas, nustatyta ir teismo psichiatrinės ekspertizės metu.
Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens teisė į sveikatos apsaugą ir sveiką aplinką užtikrinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 53 ir 54 straipsniuose, kuriuose, be kitų nuostatų, įtvirtinta valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata. Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktas).
Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad I. Ž. dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad ji visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tačiau pagal CK 2.11 straipsnio 1 dalį I. Ž. civilinis veiksnumas apribotinas, nes neginčijamai nustatyta, kad dėl nustatyto susirgimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas gal tik iš dalies su kito asmens pagalba.
Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, teismas vadovaujasi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, siekdamas suinteresuoto asmens I. Ž. socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, sprendžia, jog I. Ž. pripažįstama neveiksnia ir ribotai veiksnia tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai ir kuriose ji nesupranta ar iš dalies nesupranta savo veiksmų reikšmės ir negali valdyti.
Įvertinus teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, I. Ž. pripažintina ribotai veiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakymo Nr. A1-742 Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo 10 p., ekspertizės akte nurodytose srityse. Teismas sprendžia, kad I. Ž. dėl psichikos ligos su kito asmens pagalba geba iš dalies veikti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; dalyvavimo ūkinės komercinės veiklos srityje; paveldėjimo teisiniuose santykiuose bei asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityje. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo (CK 2.11 straipsnio 2 dalis).
Ekspertizės metu nustatyta, kad I. Ž. visiškai negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, šioje srityje I. Ž. pripažintina neveiksnia.
Pareiškėjas pareiškimu prašė I. Ž. pripažinti neveiksnia ir savitvarkos įgūdžių srityje, tačiau tiek teismo posėdžio metu dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, tiek ekspertizės metu nustatyta, kad I. Ž. turi savitvarkos įgūdžių, pati rūpinasi būsto priežiūra, šioje asmeninių neturtinių santykių srityje geba veikti savarankiškai, šioje dalyje apriboti I. Ž. veiksnumą nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.11 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui apribojus veiksnumą tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. CPK 505 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jeigu šis asmuo nėra gydymo, auklėjimo ar globos ir rūpybos institucijoje, privalo savo iniciatyva nustatyti šiam asmeniui globą ar rūpybą ir paskirti globėją ar rūpintoją toje srityje. CPK 468 straipsnio 4 dalyje ir 473 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos (rūpybos) nustatymo ar globėjo (rūpintojo) šiam asmeniui paskyrimo klausimai.
Pripažinus I. Ž. neveiksnia ir ribotai veiksnia turtinių ir neturtinių santykių srityje, būtina ribotai veiksniam asmeniui nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.
Vykdydamas Plungės apylinkės teismo pavedimą, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius pateikė 2022 m. birželio 1 d. išvadą Nr. SV1-51, kurioje nurodė, kad I. Ž. globėju (rūpintoju) ir turto administratoriumi siūlo skirti sutuoktinį J. Ž..
Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo su šia išvada nesutikti. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad jis faktiškai rūpinasi savo sutuoktine I. Ž., pablogėjus psichinei sveikatai, teikia visokeriopą pagalbą ir išlaikymą, taip užtikrindamas ribotai veiksnaus asmens fiziologinių, buitinių ir kitų poreikių patenkinimą. Šias aplinkybes (dėl faktinės rūpybos) patvirtino ir Socialinių reikalų ir civilinės metrikacijos skyrius išvadoje dėl rūpybos reikalingumo ir rūpintojo paskyrimo, pritardamas J. Ž. kaip rūpintojo kandidatūrai.
Rūpybos nustatymo tikslas lemia, kad, skiriant rūpintoją, turi būti siekiama maksimaliai įvertinti ribotai veiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Remiantis pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas faktiškai jau ne vienerius metus rūpinasi sutuoktine, gerai žino jos poreikius, galimybes šiuos poreikius patenkinti.
Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba, į į rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK3.242 straipsnio 3 dalis).
Teismo išreikalauti duomenys iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų bazės patvirtina, jog šiame registre nėra duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį J. Ž. atžvilgiu. Administracinių nusižengimų registro duomenimis J. Ž. baustas administracinių nusižengimų kodekso tvarka, nuobaudos paskirtos už kelių eismo taisyklių pažeidimus nesusijusios su (ne)tinkamu rūpintojo pareigų atlikimu, teismo vertinimu dėl šių nuobaudų paskyrimo nėra pagrindo spręsti, kad J. Ž. neatitinka rūpintojui keliamų reikalavimų. Kitų duomenų, kad J. Ž. moralinės ir kitos savybės neleistų jam tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijų, teismas nenustatė.
Atsižvelgiant į globos institucijos išvadą, susiklosčiusius faktinius rūpybos santykius, moralines J. Ž. savybes, rūpintoju skiriamas J. Ž., kuris sutinka būti rūpintoju, turi galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, todėl teismo vertinimu J. Ž. galės ir toliau tinkamai įgyvendinti rūpintojo funkcijas, atsižvelgiant į rūpinamojo interesų prioriteto principą (CK 3.279 straipsnio 3 dalis).
Nustatyta, kad I. Ž. teisės aktų nustatyta tvarka paskirta ir mokama neįgalumo pensija, be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ji kartu su sutuoktiniu turi nekilnojamojo turto, todėl, nagrinėjant bylą, sprendžiamas klausimas dėl I. Ž. turto administravimo (CK 3.245 straipsnis, CPK 493 straipsnis). Įvertinus byloje esančią medžiagą bei atsižvelgus į proceso šalių paaiškinimus, J. Ž. skiriamas I. Ž. turto administratoriumi, nustatant visišką turto administravimą (CK 4.236-4.252 straipsniai).
Sprendimu I. Ž. pripažįstama neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Kadangi teisė būti globėju apskritai negali būti įgyvendinama per atstovą (globėją), globa dėl I. Ž. pripažinimo neveiksnia šioje srityje nesteigtina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 468 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pripažinti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia šiose srityse:
- turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
- asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityse.
Pripažinti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
Nustatyti I. Ž. rūpybą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose srityse, kuriose I. Ž. pripažinta ribotai veiksnia, rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.