- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- I-2608-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00583-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. O.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. O. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas negalėjo tinkamai naudotis sanitariniu mazgu, nes nebuvo tinkamai užtikrintas pareiškėjo privatumas. Teigia, kad buvo priverstas naudotis sanitariniu mazgu kitų kameroje esančių asmenų akivaizdoje bei apsaugos skyriaus priežiūros darbuotojams stebint pro kamerų stebėjimo langelį. Pareiškėjo teigimu, tai jam sukėlė stresą, buvo pažemintas jo orumas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nebuvo užtikrinta jo teisė į pasivaikščiojimus, nes pareiškėjas pasivaikščioti gryname ore buvo išvedamas vos vienai valandai per dieną. Tačiau esant blogam orui, pareiškėją išvesti apkritai atsisakydavo, todėl jis buvo priverstas praleisti beveik visą parą kameroje, kurioje dėl vietos stygiaus jis beveik visą laiką pragulėdavo lovoje. Taigi pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė. Pareiškėjo teigimu, šiais veiksmais Lukiškių TI-K pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei BVK 73 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas paprastojoje grupėje. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 13–21). Nurodo, kad 2016-11-03 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 111 (plotas – 7,45 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016-11-04–2016-11-14 buvo laikomas kameroje Nr. 309 (plotas – 7,72 kv. m, 2 asmenys kameroje), 2016-11-15 pareiškėjas išvyko į Alytaus pataisos namus. Lukiškių TI-K nurodo, kad visą nurodytą laikotarpį vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Teigia, kad įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Lukiškių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atsiliepime nurodoma, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pažymi, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės kontrolės.
Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visi vienoje kameroje esantys suimtieji pasivaikščioti vedami vienu metu. Suimtieji turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teigiama, kad pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama, jeigu su tuo sutinka suimtasis, tik dėl nepalankių oro sąlygų. Pažymėta, kad pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas suimtajam pažeidus Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką.
Lukiškių TI-K vertinimu, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Lukiškių TI-K nurodo, kad patyrė 1,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, laikant pareiškėją Lukiškių TI-K netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15 (b. l. 27).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais ir dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, buvo pažemintas jo orumas. Šiuo atveju yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualetu jis buvo priverstas naudotis kitų kameroje buvusių asmenų akivaizdoje bei pro kameros langelį stebint priežiūros posto pareigūnams. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Iš byloje esančio 2017-03-09 pranešimo Nr. 24-1281 dėl J. O. skundo nurodoma (b. l. 29), kad asmens privatumui užtikrinti kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Teigiama, šiuo metu užuolaidos yra įrengtos 1 korpuso 8, 9, 10 ir 11 postų kamerose Nr. 104–200 bei 2 korpuso 18 posto kamerose Nr. 309–323. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2016-11-03 iki 2016-11-15, o pranešimas paruoštas 2017-03-09, todėl, teismo vertinimu, šiame pranešime nurodyta ginčo laikotarpiui neaktuali informacija nepatvirtina fakto, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjo kamerose Nr. 111 bei Nr. 309 sanitarinio mazgo patalpose buvo įrengtos užuolaidos ir užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Teismo vertinimu, sanitarinių įrenginių atitvėrimas tik sienele nėra pakankamas privatumo užtikrinimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių visišką pareiškėjo privatumo užtikrinimą naudojantis sanitariniais įrenginiais, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui. Tai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė, t. y. jis buvo vedamas pasivaikščioti į lauką vos vienai valandai, o esant blogam orui apskritai nevedamas, dėl to jis patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K pažeidė BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei BVK 73 straipsnio nuostatas. BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog BVK 73 straipsnyje numatytos paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos taikytinos pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o ne kalėjimuose. Kadangi pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi BVK 85 straipsnio nuostatomis. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore, tačiau informacijos apie tai, kada nuteistasis pasinaudojo savo teise į pasivaikščiojimą, Lukiškių TI-K pateikti negali. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog esant blogam orui pareiškėjas apskritai nebuvo išvedamas pasivaikščioti. Kita vertus, pareiškėjas skunde nenurodė konkrečios dienos, kada dėl oro sąlygų buvo atsisakyta išvesti pareiškėją pasivaikščioti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl neva per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją prašydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laiką arba teikė skundus dėl pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą ribojimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginius, jog buvo ribojama pareiškėjo judėjimo laisvė, teismas vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus jokiais juos patvirtinančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais vadovautis.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, atsižvelgia į tai, kad nors Lukiškių TI-K pareiškėjo laikymo sąlygų pažeidimai nebuvo ilgalaikiai ir žymūs, tačiau pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas įvertinti pinigais.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neilgą laiką (12 parų) buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėjo negrįžtamą pobūdį ar jų mastas būtų itin didelis. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė teismui įrodymų, kad dėl netinkamų gyvenimo sąlygų teikė skundus Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms. Tai patvirtina ir atsakovo atstovo atsiliepime į skundą išdėstytos aplinkybės.
Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų. Priešingai Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K pagal galimybes siekia užtikrinti tinkamas nuteistųjų laikymo sąlygas.
Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas prieina prie išvados, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
Lukiškių TI-K prašo priteisti iš pareiškėjo 1,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovo atstovas atsiliepimą į skundą ir su ginču susijusią medžiagą pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, per ,,Liteko“ elektroninių paslaugų portalą, todėl spręstina, kad realių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. O. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. O. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.