Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui A. T., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui dėl teisės atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus be bendraturčio sutikimo ir pasirašymo žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose bei be bendraturčio sutikimo, prašymo ir pasirašymo pateikti žemės sklypo kadastrinius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais, teismo pranešimas) įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Pagal ieškovės pateiktus bylos duomenis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimu buvo nutraukta ieškovės T. T. ir atsakovo A. T. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės. Teismui pateiktame ieškinyje buvo išdėstytas ir reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą. Tačiau, tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškinyje, prašydami padalinti turtą negalėjo tiksliai jo identifikuoti, kadangi ne visas turtas buvo registruotas nekilnojamojo turto registre. Todėl šioje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimai buvo palikti nenagrinėti.

Remiantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai.

Santuokoje ieškovė su atsakovu bendrai įgijo šį nekilnojamąjį turtą, kuris nebuvo padalintas nutraukiant santuoką: 1) gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą (daržinę), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinį pastatą (tvartą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamieji daiktai) ir 2) žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė paskirtis: miškų ūkio) (toliau – žemės sklypas).

Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKĮ) (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau – SŠK), tiek pagal CK trečios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip.

CKĮ 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (tai yra iki 2001-07-01) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodo, jog turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Todėl darytina išvada, kad šis turtas: žemės sklypas, kuris buvo įgytas pagal pirkimo-pardavimo sandorį 1995 metais, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir abu sutuoktiniai turi lygias teises į šį turtą, nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas yra įregistruotas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje išaiškino, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas. Pagal savo teisinę reikšmę ji nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas santuokos metu – 1995-06-30 Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 66 pagrindu (įrašas galioja nuo 1995-06-30), t. y. iki CK įsigaliojmo, todėl jo teisinis režimas nustatytinas vadovaujantis CKĮ 25 straipsnio 3 dalimi, ir tai reiškia, jog jis laikytinas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nors ir buvo įregistruotas tik vieno iš buvusių sutuoktinių, t. y. atsakovo vardu (SŠK 21 straipsnio 3 dalis).

Šią aplinkybę patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-18-547/2012 dėl santuokos nutraukimo atsakovo A. T. pareikštas priešieškinys, kuriame jis nurodė, koks turtas buvo įgytas santuokoje ir kaip jis turi būti dalinamas. Jis patvirtino, kad ieškovės nurodytas turtas namų valda su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,00 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995-06-30, yra santuokinis turtas ir šį žemės sklypą prašė dalinti lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam (b. l. 109-115). 2011-01-27 priešieškinyje atsakovas nurodė, kad žemės sklypas yra įgytas santuokoje, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P38/95-0352 pagrindu, todėl jis turėtų būti dalinamas lygiomis dalimis.

Vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 4 punktu, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tai reiškia, kad nutraukus santuoką, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris nebuvo padalintas santuokos nutraukimo byloje, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-369/2011).

Ištirti dokumentai ir teisinis santykių reglamentavimas patvirtina, kad ieškovė nėra visiškai pašalinis asmuo, neturintis jokių teisių į žemės sklypą. Priešingai, teismas daro išvadą, kad ieškovė yra šio turto bendraturtė. Tokiu būdu ieškovė kaip turto bendraturtė turi teisę prašyti atlikti turto kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad ir praėjus daug laiko po priimto santuokos nutraukimo sprendimo, atsakovas nesiima jokių veiksmų, siekdamas susitvarkyti turtinius klausimus. Todėl tokia teisė suteiktina kitam iš bendraturčių, leidžiant šiuos veiksmus atlikti be kito bendraturčio prašymo, sutikimo ar pasirašymo. CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendroji dalinė nuosavybė yra valdoma visų bendraturčių bendru sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme ir turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis Nr. 3K-3-58/2008).

Taigi atsakovas elgiasi piktybiškai nespręsdamas šių klausimų pats ir kliudydamas juos spręsti kitam bendraturčiui. Atsakovas būdamas pasyvus negali atimti ar suvaržyti bendraturčio teisę užsakyti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kreiptis dėl kadastrinių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre ir tokia bendraturtės – ieškovės teisė negali būti paneigta ar nepagrįstai suvaržyta.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisiamos 220,74 Eur bylinėjimosi išlaidos (75,00 Eur žyminis mokestis ir 145,74 Eur dokumentų siuntimas per antstolį) bei 250 Eur už advokatui turėtas išlaidas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi ir 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti teisę ieškovei T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus be bendraturčio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo ir pasirašymo žemės sklypo kadastrinių duomenų bylos dokumentuose bei be bendraturčio A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, prašymo ir pasirašymo pateikti žemės sklypo kadastrinius duomenis registruoti Nekilnojamojo turto registre.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,74 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 74 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminio mokesčio ir 145,74 Eur dokumentų siuntimo per antstolį išlaidų) bei 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokatui turėtų išlaidų, ieškovės T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.