Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-06 · Administracinė byla Nr. I-1862-257/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-09-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-06
Bylos Nr.
I-1862-257/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01182-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1862-257/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01182-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas R. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į teismą dėl nežmoniškų sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur buvo laikomas 8 mėnesius. Kamerose mažai vietos, dažnai kamerose būdavo netinkamas apšvietimas, nebūdavo ventiliacijos, išskyrus langą, todėl būnant kamerose trūkdavo oro, negalėjo tinkamai sportuoti, dažnai jautė galvos skausmus, ypač žiemą, kai langai būdavo užsandarinti. Baudos izoliatoriuje, kur praleido mėnesį laiko, nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad baudos izoliatoriuje buvau laikomas tik 15 parų, sąlygos dar prastesnės, nei gyvenamosiose kamerose. Baudos izoliatoriuje labai didelis drėgmės lygis, sienos apaugusios pelėsiu, nuo lubų lupinėjasi dažai, dažai byra į maistą, o miegant byra ant galvos. Iš tualeto nuolat sklinda smarvė, visur antisanitarinės sąlygos, kartais net dingsta apetitas valgyti. Būnant baudos izoliatoriuje buvo atliekami kanalizacijos atkimšimo darbai, tuo metu išmatomis patvino visos trys baudos izoliatoriaus kameros. Kadangi kamerose nėra spintelių daiktams laikyti, jo daiktai buvo sudėti tašėse, kurios buvo laikomos po lova, visi jo daiktai sušlapo. Nors išsireikalavo iš auklėtojos, kad visi jo daiktai būtų išskalbti, tačiau dalis daiktų buvo sugadinta, keletą rūbų teko išmesti, todėl prašo atlyginti patirtus nuostolius. Jam buvo atsakyta neigiamai. Dėl sugadintų daiktų kalbėjosi su būrio viršininke. Kalbėjosi dėl galimybės išskalbti rūbus, kadangi dėl ŠTI kaltės jie buvo sugadinti. Būrio viršininkė pasakė, kad pasistengs suorganizuoti, kad rūbai būtų išskalbti. Vėliau atėjo kitas pareigūnas, kuris liepė raštu nurodyti, kokie rūbai yra sušlapę. Raštu nurodė visus sušlapusius rūbus, smulkiai aprašė kiekvieną rūbą, raštą padavė budinčiam pareigūnui. Rūbus išskalbė, atnešė, pareiškėjas patikrino, ar visus rūbus atnešė, kadangi buvo visi jo rūbai, liepė raštu patvirtinti. Nežino, kodėl ŠTI nurodo, kad nebuvo jokio incidento dėl sušlapusių rūbų. Jis raštu kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl to, kad pradeda badauti, dėl Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo, vėliau badavimą nutraukė, taip pat kreipėsi dėl kratos nakties metu. Skundų dėl laikymo sąlygų raštu neteikė, nes dažnai norėdamas raštu pateikti prašymą, būdavo įkalbinėjamas pareigūnų atsiimti skundus, prašymus. Būdavo daromas psichologinis spaudimas – grasindavo, kad kameroje nuolat bus daromos kratos, kad duos mažiau valgyti. Kalint netinkamomis sąlygų dažnai skundžiasi galvos skausmais, lovoje tenka gulėti sulenkus kojas, dėl to skauda sąnarius. Dėl blogų kalinimo sąlygų išgyveno depresiją, išvažiavęs į Pravieniškių pataisos namus gėrė antidepresantus. Prašo priteisti iš atsakovo 8000 eurų neturtinę žalą.

Skunde (b. l. 2–4) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. spalio 26 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kurių vidutinis plotas apie 18 m², kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, nes buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas, todėl negalėjo pasimankštinti, pasportuoti, kamerose nebūdavo karšto vandens, atskiros ventiliacijos tualeto patalpai, nebuvo unitazų, tik skylė grindyse. Kamerose visada būdavo drėgna, sienų dažai ir tinkas lupdavosi, krisdavo į maistą ir į lovas, kamerų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu. Esant tokiai drėgmei, išskalbti drabužiai ne džiūdavo, o pradėdavo pūti, skleisti nemalonų kvapą. Jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 30 parų praleido baudos izoliatoriuje, kur buvo pelėsis, drėgna, byrėdavo tinkas nuo sienų ir lubų, tualetas nėra atskirtas jokia pertvara, todėl atliekant gamtinius reikalus, nebuvo jokio privatumo, vyravo nemalonus kvapas. Trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos supelijusios, degė viena 10 vatų lemputė, trūko oro. Karantino patalpose veikė tik naktinis apšvietimas, nebuvo stalo, suoliukų, vyravo nemalonus kvapas, visur buvo dulkės ir voratinkliai. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, buvo sužalota jo sveikata. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 110).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 94–104) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų planas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ pripažintas netekusiu galios), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažymos Nr. 60/09-28772 „Dėl R. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas: kameroje Nr. 26 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 17 iki 3,39 m², kameroje Nr. 18 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,64 iki 3,71 m², kameroje Nr. 92 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,74 iki 3,79 m², kameroje Nr. 11 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,55 iki 4,16 m², kameroje Nr. 54 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,5 m², kameroje Nr. 49 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,06 iki 4,05 m², kameroje Nr. 98 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,97 iki 3,97 m², kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,28 iki 3,77 m², kameroje Nr. 27 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,97 iki 3,98 m², kameroje Nr. 46 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,3 iki 3,67 m², kameroje Nr. 51 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,29 iki 4,72 m², kameroje Nr. 14 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,89 iki 3,91 m², kameroje Nr. 45 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,62 iki 3,69 m², kameroje Nr. 76 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,24 iki 4,62 m², kameroje Nr. 60 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,84 iki 4,42 m², kameroje Nr. 14 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,52 iki 3,91 m², kameroje Nr. 10 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 8,13 iki 4,07 m².

Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Valašinas prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė (LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-63/2014).

Atsakovas atkreipė dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parą, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu, taip pat laisvalaikio užimtumo metu (kalinamieji kiekvieną dieną turi galimybę eiti sportuoti į sporto salę, žaisti stalo tenisą, žaisti krepšinį ir t.t.) asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

Be to, atsakovas pabrėžia, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija dėl objektyvių priežasčių ne visuomet turi galimybę užtikrinti vienam asmeniui 3,6 m² ploto, kuris teismų pripažįstamas tinkamu, bet tokia situacija nėra pastovi ir priklauso ne nuo institucijos kompetencijai priklausančių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, įstaiga negali daryti įtakos suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui ir nėra atsakinga už nustatyto kalinamųjų asmenų skaičiaus reikalavimo viršijimą, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra. Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, be to, jie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas atitinkamai ir užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Vadinasi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 24 punktą, gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Administracinių teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog toks patalpų vėdinimo būdas nepažeidžia higienos normų reikalavimų, t. y. iš esmės tinkamas. Be to, pažymėtina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatų kompleksas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje (žr. pvz. 2017 m. kovo 29 d. nutartys adm. bylose Nr. A-507-756/2017, Nr. A-530-756/2017), neįmanoma, be kita ko įrengti papildomą ventiliaciją ir taip padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę oro drėgmę, efektyviai sureguliuoti oro temperatūrą.

Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (Higienos normos HN 76:2010 2 p.).

Visa tai apibendrinus pažymima, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, kadangi nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą). Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: „veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais“. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad metalinės lovos naudojimo laikas yra 10 metų. Pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, tačiau jokių prašymų dėl netinkamos metalinės lovos pareiškėjas įstaigai nebuvo pateikęs.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-04-20 atliko kameros Nr. 24 patikrinimą (išvados surašytos 2015-04-22 patikrinimo akte Nr. EP-153). Nustatyta, kad oro temperatūra per žema, suskilusi siena. Oro drėgmė atitinka reikalavimus.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-05-07 atliko kamerų Nr. 18, 49 patikrinimą (išvados surašytos 2015-05-18 patikrinimo akte Nr. EP-201). Nustatyta, kad kameros remontuotos, pelėsio nėra.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015-03-27 atliko kameros Nr. 92 patikrinimą (išvados surašytos 2015-04-02 patikrinimo akte Nr. EP-123). Nustatyta, kad oro temperatūra tinkama, dirbtinė apšvieta neatitinka reikalavimų. Reikalingas paprastasis remontas.

Pažymi, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedama 2015 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinė.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis (56-60 punktais), gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 58 punktas reglamentuoja, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teisės aktuose imperatyviai nustatyta pareiga patiems kamerose esantiems asmenims rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Kamerų būklė priklauso pirmiausia nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio: nesuinteresuoti palaikyti švarą ir tvarką ar tausoti įstaigos patalpas asmenys niokoja įstaigos turtą, blogina patalpų būklę. Taip pat teisės aktuose numatyta, kad kameroje turi būti valymo inventoriaus komplektas (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėmis ir kibiras). Dėl nepakankamo biudžeto finansavimo Šiaulių tardymo izoliatorius neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriumi, tačiau esant poreikiui ir suimtiesiems (nuteistiesiems) paprašius, į kiekvieną kamerą išduodamas valymo inventoriaus komplektas, pasinaudojus juo, jis grąžinamas atsakingiems pareigūnams. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų/nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą.

Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį būtina atlikti gyvenamųjų patalpų pagrindinį valymą (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informuojame, kad patalpų (rėžiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2014–2015 m.

Iš pridedamų patikrinimo aktų matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-150-14 yra pasisakęs, jog „nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiomis dienomis kreipėsi į įstaigos administraciją, kad jam nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamosios patalpos sanitariniame mazge“. Vadinasi, svarbu, kad poreikis būtų aiškus, konkretus ir išreikštas kreipiantis į įstaigos administraciją. Tačiau jokių skundų dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo pareiškėjas įstaigos direktoriui nebuvo pateikęs (Socialinės reabilitacijos skyriaus 2017-08-03 pažyma Nr. 61/04-1852.

Dėl sąlygų asmens higienai

Bylai aktualiu laikotarpiu galiojusių Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijų 44 straipsnio 4 dalis numatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 68 punktą „laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę“. Ta pati nuostata įtvirtinta ir HN 134:2015 44 punkte.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 27 punkte įtvirtinta, kad „sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema“. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte įtvirtinta, kad „karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas“. Pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose nepagrįstos, todėl turėtų būti atmestos.

Dėl pareiškėjo galimybės džiovinti rūbus kameroje

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad kameroje išskalbtiems rūbams nėra tinkamų sąlygų džiovinimui.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta, kad visi asmeniniai skalbiniai skalbiami nemokamai (apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė), o 2012-11-20 – įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatęs, kad viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančiu pinigus.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-11-02 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-243 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr.1/01-236 „Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, galiojęs pareiškėjo kalinimo įstaigoje metu, kuriuo nustatyta, jog įstaiga skalbia viršutinius drabužius, jei suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje pinigų neturi ne trumpiau kaip 3 mėnesius. Suimtasis (nuteistasis), neturintis asmeninėje sąskaitoje pinigų ne trumpiau kaip 3 mėnesius gali išsiskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių drabužių (kelnes, marškinius/palaidinę, bliuzoną/megztinį), bet ne dažniau kaip kartą per 2 mėnesius, o striukes – kartą per sezoną.

Be to, pareiškėjo pretenzijos dėl to, jog nėra galimybės džiovinti rūbų kameroje, yra labai subjektyvios ir nepriklauso nuo atsakovo veiksmų. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis ne kameroje ir gauti išdžiūvusius skalbinius.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Tai pat įstaiga nėra atsakinga už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos turi būti atmestos.

Dėl sąlygų priėmimo-paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje, drausmės izoliatoriuje, karantino patalpose

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 151, 152 p.). Pagal Instrukcijos 153.1 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Atvykstantiems ir išvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems visa asmens krata įstaigoje pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo atliekama administracinės teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172 (nauja redakcija nuo 2015-09-01) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, jog higienos normose nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priėmimo-paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos. Vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planais, laikino sulaikymo kamerų švaros užtikrinimu rūpinasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio būryje gyvenantys nuteistieji (valytojai). Minėtos patalpos valomos vieną kartą per dieną, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas – vieną kartą per mėnesį, esant poreikiui – dažniau.

Režiminiame korpuse esančiose paskirstymo kamerose Nr. 1 – 9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas bei suimtieji ir nuteistieji iš paskirstymo kamerų paskirstomi į gyvenamąsias kameras tą pačią dieną. Įstatymų leidėjas neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus registruoti duomenų, į kurias režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus) buvo paskirtas ir kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiškėju į režiminiame korpuse esančias paskirstymo kameras (karantinus). Sanitariniai mazgai laikino (trumpalaikio) sulaikymo kamerose bei režiminiame korpuse esančiose kamerose neatitverti. Šiose kamerose yra suoliukai, inventoriaus nėra. Higienos normos nereglamentuoja stalų ir kėdžių buvimo laikino sulaikymo kamerose. Higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Trumpalaikio laikymo kameros ir režiminiame korpuse esančios paskirstymo kameros nėra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015-11-17 patikrinimo akte Nr. EP-521 konstatuota, kad laikino sulaikymo, karantino kameroms Higienos norma netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Iš teismui pateiktos Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažymos Nr. 60/09-28772 matyti, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu buvo laikomas laikino sulaikymo patalpose tik 3 kartus. Laikymas laikino sulaikymo-paskirstymo patalpose buvo trumpalaikis, kas jam tikrai negalėjo sukelti neigiamų pasekmių ar negrįžtamų sveikatos sutrikdymų.

Pareiškėjas teismui nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas drausmės izoliatoriuje, kuris neatitiko higienos normos reikalavimų.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažymoje Nr. 60/09-28772 užfiksuota, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje Nr. 3 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-05-08, drausmės izoliatoriuje Nr. 1 buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-08-07 iki 2015-08-12, iš viso 15 dienų.

Pareiškėjo kalinimo drausmės izoliatoriuose Nr. 1, 3 metu nebuvo atlikta patikrinimų dėl jo atlikimo higienos normos reikalavimams, tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016-01-06 Ūkio skyriaus pažymos Nr. 62/08-13 apie 2015 metais atliktus remonto darbus matyti, kad drausmės izoliatoriuje Nr. 1 bei Nr. 3 2015 m. birželio bei rugsėjo mėnesiais buvo atliktas lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, permontuoti klozetai.

Pažymėtina, kad drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažymos Nr. 60/09-28772 matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 3 teko 6,66 kv. m gyvenamojo ploto, drausmės izoliatoriuje Nr. 1 teko 6,52 kv. m gyvenamojo ploto.

Vadovaujantis teisės aktais, drausmės izoliatoriuose yra: prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris yra atviras, tiekiamas šaltas vanduo.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos plano 2014–2015 m. matyti, kad drausmės izoliatoriaus kameros valomos 1 kartą dienoje, esant poreikiui – dažniau. Pagrindinis valymas: vieną kartą mėnesyje, esant poreikiu – dažniau.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Higienos normos įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki minėtų teisės aktų įsigaliojimo, nagrinėjamu atveju taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais remonto darbais. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl šviesos ar oro trūkumo, dėl drėgmės, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Visa tai apibendrinus, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriaus pastatas įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (t. y. neįmanoma padidinti natūralios apšvietos gyvenamosiose kamerose, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą).

Dėl kameros užliejimo ir daiktų sugadinimo

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam būnant drausmės izoliatoriuje buvo užsikimšusi kanalizacija, o vykdant jos atkimšimo darbus, buvo užlieta kamera bei ant žemės krepšyje buvę daiktai, dėl to jam teko išmesti dalį sugadintų drabužių. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-08-03 pažymos Nr. 60/09-28772 matyti, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2015-05-08, bei nuo 2015-08-07 iki 2015-08-12. Jokių skundų dėl užlietos kameros ar sugadintų daiktų nėra.

Be to, atsakovas prideda pareigūnų lankymosi drausmės izoliatoriuje apskaitos žurnalą, kuriame be kitos informacijos, apsilankymo/patikrinimo metu fiksuojamos ir pastabos. Matyti, kad pareiškėjo laikymo drausmės izoliatoriuose laikotarpiu besilankantys pareigūnai jokių pastabų neužfiksavo.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo R. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažyma Nr. 60/09-28772 „Dėl R. L.“ (b. l. 29–35), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-02-06 iki 2015-10-26 (258 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 256,5 dienos nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos ir tik 1,5 dienos buvo laikomas, kai kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma, todėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad praktiškai visas dienas (išskyrus 1,5 dienos) pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 26 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,93 m²) teko nuo 3,73 m² (kameroje 4 asmenys, 75 dienos) iki 4,98 m² (kameroje 3 asmenys) ir 7,47 m² (kameroje 2 asmenys), Nr. 18 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,71 m²) teko 3,54 m² (kameroje 5 asmenys, 2 dienos), Nr. 92 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,72 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys, 1 diena) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 11 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,81 m²) teko nuo 3,70 m² (kameroje 4 asmenys, 1 diena) iki 4,93 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 49 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,33 m²) teko nuo 3,66 m² (5 asmenys, 4 dienos) iki 4,58 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 98 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,04 m²) teko nuo 3,61 m² (kameroje 5 asmenys, 1 diena) iki 4,51 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 24 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,96 m²) teko nuo 3,39 m² (5 asmenys, 12 dienų) iki 4,24 m² (4 asmenys) ir 5,65 m² (3 asmenys), Nr. 46 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,32 m²) teko nuo 3,26 m² (5 asmenys, 21 diena) iki 4,08 m² (4 asmenys), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (5 asmenys, 2 dienos) iki 4,08 m² (4 asmenys), Nr. 14 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,44) teko nuo 3,69 m² ir 5,45 m² (5 asmenys, 3 dienos) iki 4,61 m² (4 asmenys), Nr. 76 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 8,39 m²) teko nuo 4,20 m² (2 asmenys) iki 8,39 m² (1 asmuo), Nr. 60 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,91 m²) teko nuo 3,99 m² (4 asmenys, 2 dienos) iki 5,30 m² ( 3 asmenys), Nr. 10 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 14,44 m²) teko nuo 3,61 m² (4 asmenys, 2 dienos) iki 4,81 m² (3 asmenys), t. y. gyvenamojo ploto norma 126 dienas nežymiai buvo pažeista. Tuo pačiu teismas pažymi, kad likę kamerų plotai be baldų ir sanitarinio mazgo negalėjo apriboti pareiškėjo judėjimo laisvės, nes pats pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose trūko baldų.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose visada būdavo drėgna, sienų dažai ir tinkas lupdavosi, krisdavo į maistą ir į lovas, kamerų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu. Kamerose antisanitarinės sąlygos.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 2 d. patikrinimo akte Nr. EP-132 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 27 d., b. l. 81–83) nurodyta, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 92, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-03-17 iki 20105-03-18, ir konstatuota, kad oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitinka HN 76:2010 reikalavimus, dirbtinė apšvieta neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, kameroje reikalingas paprastasis remontas, patalpų lubų sienų danga pajuodusi, nelygi, grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 62). Kameros vėdinimas per langus galimas.

Patikrinimo metu nustatyta, kad dalinamas valymo inventorius yra tvarkingas, švarus, laikomas tam skirtoje patalpoje, laikomiems asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte NR. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 84–87) nurodyta, kad buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 24, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-04-21 iki 2015-04-22, nuo 2015-08-28 iki 2015-08-31, nuo 2015-09-01 iki 2015-09-29, ir konstatuota, kad kameroje Nr. 24 per žema oro temperatūra (pažeidžiamas HN 76:2010, punktas 26), santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Kameroje siena suskilusi – dangos nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiama HN 76:2010, punktai 25,62).

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad valymo inventorius švarus, tvarkingai laikomas tam skirtoje patalpoje, asmenims į kameras išduodamas nustatyta tvarka. Daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę, negumbuoti (kartą per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas). Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminamas dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas).

Maitinimui naudojami metaliniai indai. HN 76:2010 nereglamentuoja, kokius indus turi naudoti suimtieji ir nuteistieji. Suimtiesiems ir nuteistiesiems asmenims sudarytos sąlygos apatinius drabužius skalbti ir džiovinti įstaigoje veikiančioje skalbykloje (vykdoma registracija), o viršutinius drabužius skalbti ir valyti yra galimybė viešojoje skalbykloje (sudaryta sutartis su skalbykla).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 88–91) nurodyta, kad buvo patikrintos gyvenamosios kameros Nr. 18, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-03-16 iki 2015-03-17, ir kamera Nr. 49, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-04-17 iki 2015-04-20, nuo 2015-05-08 iki 2015-05-11, ir nustatyta, kad patikrinimo metu kameros Nr. 18, Nr. 49 buvo remontuotos, kamerose pelėsio nėra. Kameroje Nr. 49 vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi dažų danga – kameroje reikalingas paprastasis remontas – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto reikalavimas. Kameroje Nr. 18 nuo lubų ir sienų dažai nesilupa ir nebyra. Taip pat buvo patikrinta kamera Nr. 10, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2015-10-19 iki 2015-10-26, ir nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 VI sk. 26 punkto reikalavimus. Kamera Nr. 10 remontuota, vizualiai matomo pelėsio nebuvo.

Taip pat patikrinimo akte konstatuota, kad gumbuotų čiužinių nerasta. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apdorojamas dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais, užvalkalai iš nepralaidžių skysčiams ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų nenaudojami.

Aprūpinimas indais, taburetėmis, medinėmis pertvaromis tarp lovų nevertintas, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja.

Paros racionas, skirtas laisvės atėmimo vietoje laikomiems nedirbantiems vyrams, patikrinimo akto Nr. EO-5 2015-01-13 duomenimis, atitiko numatytą dienos racioną. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje atlikus cheminius tyrimus, nustatyta bendra paros davinio energetinė vertė 2312 kcal, riebalų kiekis – 72,7 g, baltymų kiekis – 64,2 g, angliavandenių kiekis – 350,2 g. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 sausio 9 d. nutarime Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuojamos fiziologinės normos (kiekis vienam asmeniui per parą) energetinė vertė – 2298 kcal.

Pastato konstrukcija, joje esančios medžiagos nevertintos, nes to nereglamentuoja HN 76:2010.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Darbų registracijos žurnalo duomenimis, graužikų naikinimas vykdomas periodiškai, režiminiame korpuse bendrosiose patalpose graužikai 2015 m. balandžio mėn. naikinti 2 kartus.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nurodo, kad pagal nustatytą tvarką valymo inventorius į kameras išduodamas gyventojams paprašius.

Aprūpinimas asmens higienos priemonėmis nevertintas, HN 76:2010 to nereglamentuoja.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo akte Nr. EP-521 (patikrinimas atliktas 2015m. lapkričio 13 d., b. l. 92–934) nurodyta, kad buvo patikrinta kamera Nr. 45, kurioje pareiškėjas periodiškai buvo nuo 2015-07-20 iki 2015-07-21, nuo 2015-08-31 iki 2015-09-01. Nustatyta, kad kameroje Nr. 45 ant sienų, lubų paviršių vizualiai matomo pelėsio nebuvo, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta atitiko HN 134:2015 nustatytus reikalavimus.

Paminėtame patikrinimo akte nurodyta, kad nebuvo nagrinėti faktai dėl laikino sulaikymo, karantino kamerų – šioms patalpoms HN 134:2015 netaikoma, jei jose pristatyti asmenys laikomi ne ilgiau kaip 5 valandas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo argumentas dėl to, kad sienų dažai ir tinkas lupdavosi, krisdavo į maistą ir į lovas, vertintinas iš dalies pareiškėjo naudai, nes iš aukščiau paminėto Šiaulių visuomenės sveikatos centro akto matyti, kad kameroje Nr. 49 vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi dažų danga – kameroje reikalingas paprastasis remontas – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto reikalavimas. Analogiškų pažeidimų kitose kamerose nėra nustatyta. Pareiškėjo argumentas dėl drėgmės pasitvirtino tik kameroje Nr. 24, kitose tikrintose kamerose visada būdavo drėgna. Iš aukščiau paminėtų Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad kameroje Nr. 100, kurioje periodiškai buvo pareiškėjas, nustatyta, jog kad oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau kameroje Nr. 100 nuo lubų byra tinkas – reikalingas paprastasis remontas – HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto reikalavimas. Kameroje Nr. 62, kurioje pareiškėjas buvo periodiškai, nustatyta, kad kameroje vizualiai matomo pelėsio nėra. Pareiškėjo argumentas, kad kamerų sienos ir lubos buvo padengtos pelėsiu, vertintinas kritiškai ir atmestinas, nes aukščiau paminėtuose Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nėra užfiksuota, jog tikrintose kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, būtų užfiksuotas pelėsis. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-07 pažymos Nr. 62/08-992 „2015 m. atliktų remonto darbų patalpų Nr. aprašymas“ (b. l. 61–63) matyti, kad per 2015 metus buvo remontuojama kamera Nr. 18 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba (2015 m. balandžio mėn.), san. mazgo demontavimas ir naujo su kabina įrengimas (2015 m. spalio mėn.), Nr. 92 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, lubų hidroizoliacija nuo pelėsio, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba (2015 m. liepos, rugpjūčio mėn.), kamera Nr. 14 – grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, gerasis dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, grotų lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų gamyba 2015 metų liepos mėn.), kamera Nr. 10 – tupyklos demontavimas, naujo klozeto įrengimas, pertvaros sumontavimas (2015 m. lapkričio mėn.). Pareiškėjo teiginys, kad kamerose buvo per mažai baldų (pvz.: kamerose tik viena kėdė, karantino patalpose nebuvo nei stalo, nei suoliukų ir kt.) atmestinas kaip nepagrįstas, nes Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 konstatuota, jog aprūpinimas indais, taburetėmis, medinėmis pertvaromis tarp lovų nevertintas, nes to HN 76:2010 nereglamentuoja. Pareiškėjo argumentas, kad kamerose niekada nebūdavo karšto vandens atmestinas kaip nepagrįstas, nes Higienos normos HN: 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad „<...> sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.“ Karšto (šilto) vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose teisės aktai nenumato, todėl šis pareiškėjo teiginys atmestinas, kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl to, kad kamerose visada būdavo drėgna, sienų dažai ir tinkas lupdavosi, krisdavo į maistą ir į lovas. Tokie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, netikslūs ir nepagrįsti objektyviais įrodymais, dėstomi remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jų teisingumo nėra galimybės įvertinti. Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose, tai leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose vietoje unitazų buvo tik skylės grindyse, nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 21 punkte numatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertinama kaip pagrįsta.

Dėl galimybės skalbti drabužius

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo drėgna, todėl išskalbti drabužiai ne džiūdavo, o pradėdavo pūti, skleisti nemalonų kvapą.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 88–91) nurodyta, kad gumbuotų čiužinių nerasta. Minkštas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra apdorojamas dezinfekcijos kameroje karštais vandens garais, užvalkalai iš nepralaidžių skysčiams ir dezinfekcijos priemonėms medžiagų nenaudojami.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 84–87) konstatuota, kad Daiktų sandėlyje laikomi (išduodami) čiužiniai buvo švarūs, nesuplyšę, negumbuoti (kartą per mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus būklė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas). Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti (čiužiniai), nukenksminamas dezinfekavimo kameroje (vedamas dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas).

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 76–79) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 (b. l. 73–75) tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 02 d. įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 80) patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas.

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatorius pažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktą ir neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos

Pareiškėjas skunde nurodė, kad karantino patalpose visur buvo voratinkliai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 88–91) nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso patalpose bei teritorijoje graužikų ir buitinių kenkėjų kontrolė vykdoma, tam skirtų priemonių (mechaninių ir cheminių) turi. Gyvenamosiose kamerose dezinsekcija ir deratizacija atliekama suimtųjų asmenų prašymu, pagal nustatytą vidaus tvarką. Darbų registracijos žurnalo duomenimis, graužikų naikinimas vykdomas periodiškai, režiminiame korpuse bendrosiose patalpose graužikai 2015 m. balandžio mėn. naikinti 2 kartus.

Nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos- dezinfekcijos planas 2014–2015 m. (b. l. 64–72), duomenų, jog šie planai vykdomi nebuvo, pateikta nėra.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti HN 76:2010 pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodytas argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl drausmės izoliatoriaus patalpų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad baudos izoliatoriuje buvo pelėsis, drėgna, byrėdavo tinkas nuo sienų ir lubų, tualetas nėra atskirtas jokia pertvara.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažyma Nr. 60/09-28772 „Dėl R. L.“ (b. l. 29–35), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-02-06 iki 2015-10-26, iš kurių nuo 2015-04-30 iki 2015-05-08 DI-3 ir nuo 2015-08-07 iki 2015-08-12 DI-1.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. balandžio 2 d. patikrinimo akte Nr. EP-123 (patikrinimas atliktas 2015 m. kovo 27 d., b. l. 81-83) konstatuota, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta per žema oro temperatūra, pažeidžiama HN 76:2010, punkto 26 reikalavimas. Dirbtinė apšvieta, neatitinkanti HN 76:2010 reikalavimų, nustatyta baudos izoliatoriuje Nr.1, pažeidžiama HN 76:2010, punktas 22). Baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 reikalingas paprastasis remontas – patalpų lubų sienų danga pajuodusi, nelygi, vėdinimas per langus galimas. Baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 1 ir Nr. 2 sanitariniai įrenginiai nešvarūs, neplauti (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 57), kameroje Nr. 1 gultas sulūžęs (pažeidžiama HN 76:2010 punktas 6).

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 88–91) konstatuota, kad patikrinimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus DI Nr. 2 ir DI Nr. 3 buvo nešvaru, ant palangės šiukšlės, dulkės, tualetas nevalytas, kameroje kabo voratinkliai – pažeidžiamas HN 76:2010 X sk. 54 punkto reikalavimas. Nepateikė pagrindinio valymo registro dokumentų – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 59 punkto reikalavimas. Lubų danga lupasi, byra – pažeidžiamas HN 76:2010 X sk. 62 punkto reikalavimas.

Lydintis Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojas nurodė, kad ankstesnių patikrinimų metu išmatuotas nepakankamas apšvietimas (HN 76:2010 VI sk. 22 punkto reikalavimo pažeidimas) nebuvo pagerintas. Tualetas neatitvertas.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-10-07 pažymos Nr. 62/08-992 „2015 m. atliktų remonto darbų patalpų Nr. aprašymas“ (b. l. 61–63) matyti, kad per 2015 metus buvo remontuojama D.k.-1 – lubų, sienų valymas, hidroizoliacijos užtepimas, lyginimas, glaistymas, gerasis dažymas, klozeto ir baldų remontas, grotų, lovų, stalo, suolo, kėdžių, lentynų remontas ir gamyba (2015 metų birželio mėn.), 3Di – pilnas remontas (2015 metų rugsėjo mėn.)

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriaus patalpose ne visada laikomasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, kurie galimai buvo ir pareiškėjo buvimo metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas du kartus (9 dienas DI-3 ir 6 dienas DI-1), o ne 30 dienų, kaip teigia pareiškėjas. Teismas remiasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažyma Nr. 60/09-28772 „Dėl R. L.“ (b. l. 29–35), kur nurodyta, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo 15 dienų, o ne 30.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam būnant drausmės izoliatoriuje vyko kanalizacijos atkimšimo darbai, kurių metu buvo užtvindytos patalpos ir ant grindų buvę jo daiktai rankinėse sušlapo. Jis išsireikalavo, jog jo drabužiai būtų išskalbti, tačiau keletą jų turėjo išmesti.

Iš atsakovo pateikto Pareigūnų lankymosi drausmės izoliatoriuje apskaitos žurnalo (b. l. 44-58) matyti, kad pareiškėjo buvimo drausmės izoliatoriuose metu besilankantys pareigūnai jokių pastabų neužfiksavo. Be to, pareiškėjas nereiškia turtinės žalos atlyginimo už sugadintus ir išmestus daiktus, tik posėdžio metu prašo atlyginti patirtus nuostolius. Toks pareiškėjo prašymas netenkintinas, nes nepateikti konkretūs duomenys nei apie pareiškėjo turėtus daiktus, nei jų vertės.

Dėl trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpų

Pareiškėjas skunde nurodė, kad trumpalaikio sulaikymo patalpose sienos supelijusios, degė viena 10 vatų lemputė, trūko oro, o karantino patalpose veikė tik naktinis apšvietimas, nebuvo stalo, suoliukų, visur buvo dulkės ir voratinkliai.

Suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama, kuri skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 143, 144 p.). Pagal instrukcijos 145 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visa krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241.

Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Nustatyta, kad atsakovas nefiksuoja, kiek tiksliai nuteistųjų (suimtųjų) vienu metu būna laikoma paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpoje ir nustatyti, kiek asmenų buvo kartu su pareiškėju nurodytoje patalpoje bei kiek ploto pareiškėjui joje teko, nėra galimybės.

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017-08-03 pažyma Nr. 60/09-28772 „Dėl R. L.“ (b. l. 29–35), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2015-02-06 iki 2015-10-26, iš kurių PK-2 buvo tris kartus.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 22 d. patikrinimo akte Nr. EP-153 (patikrinimas atliktas 2015 m. balandžio 20 d., b. l. 84–87) konstatuota, kad tikrinimo metu karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 oro temperatūra yra per žema (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 26). Santykinė oro drėgmė minėtose kamerose atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis apšvietimas minėtose karantino kamerose nustatytas per žemas (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 22). Karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 (rūsyje) dangos nelygios, nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, kamerose reikalingas paprastasis remontas pažeidžiama HN 76:2010, punktai 28,62). Karantino kameros Nr. 2, Nr. 5 išvalytos, vėdinimas per langus galimas. Karantino kamerose Nr. 2, Nr. 5 sanitariniai mazgai įrengti be pertvarų.

Patikrinimo akte konstatuota, kad skunde minimi faktai dėl netinkamo tualetų įrengimo, ventiliacijos nebuvimo natūralios apšvietos stokos yra nenagrinėtini, nes veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (HN 76:2010, punktas 2).

Taip pat patikrinimo akte nurodyta, kad karantino kameroje Nr. 6 oro temperatūra per žema, pažeidžiamas HN 76:2010, punktas 26. Paskirstymo kamerose Nr. 1, Nr. 2 oro temperatūra atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Santykinė oro drėgmė minėtose kamerose atitiko HN 76:2010 reikalavimus. Dirbtinis apšvietimas paskirstymo kamerose Nr. 1, Nr. 2 karantino kameroje Nr. 6 neatitiko HN 76:2010 punkto 22 reikalavimų. Karantino kameroje Nr. 6 vedinimas per langus galimas. Vienam suimtajam nuteistajam asmeniui skirtas plotas kameroje HN 76:2010 nereglamentuojamas.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. gegužės 18 d. patikrinimo akte Nr. EP-201 (patikrinimas atliktas 2015 m. gegužės 7 d., b. l. 88–91) nurodyta, kad karantino kamerose PK Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 per žema oro temperatūra (HN 76:2010 VI skyriaus 26 punkto reikalavimų pažeidimas), apšvietimo pažeidimas (HN 76:2010 VI sk. 22 punkto reikalavimų pažeidimas). Nurodytose karantino kamerose praustuvių nėra, tualetas neatitvertas (HN 76:2010 VI sk. 21 punkto reikalavimų pažeidimas). Sienos dengtos nelygiu tinku, dezinfekuojamos purškimo būdu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punkte. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog negalima konstatuoti Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėto neveikimo dėl ventiliacijos kratų atlikimo patalpose nebuvimo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus trumpalaikio sulaikymo ir karantino patalpose visada laikomasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, kurie galimai buvo ir pareiškėjo buvimo metu, tačiau tokiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas tris kartus po 2 valandas, laiko tarpai tarp pareiškėjo buvimo tose patalpose buvo gana nemaži.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, dažnai skauda galvą.

Susipažinus su asmens sveikatos istorijomis (b. l. 10–27) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu 2015-02-09 pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, nurodė galvos traumą, žalingus įpročius: rūkymą, alkoholį (b. l. 15). Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybą dėl bendro silpnumo, slogos, spaudimo jausmo krūtinėje (rūko 5 cigaretes per dieną, b. l. 19), dėl dešinės plaštakos sąnarių skausmo, tačiau kad tai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kameroje, nenurodė. Skundų dėl sveikatos neturi (b. l. 23, 26). Duomenų apie sirgimą depresiją, dvasinius išgyvenimus nėra. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijų nuorašus, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017 m. rugpjūčio 3 d. pažymos Nr. 61/04-1852 (b. l. 36) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-02-04 iki 2015-10-26 kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundu 2015-08-12 dėl vakartinio patikrinimo, vėliau skundo prašė nenagrinėti, raštiško atsakymo nereikalavo ir administracinė procedūra buvo nutraukta (b. l. 39–41). Be to, pareiškėjas 2015-09-03 atsisakė priimti maisto davinius, nes jo netenkina priimti Bausmių vykdymo kodekso pakeitimai. 2015-09-15 pareiškėjas nutraukė badavimą (b. l. 37-38, 42-43).

Pareiškėjo skundo ir posėdžio metu nurodyti teiginiai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai jam grasino, jei skųsis, tai suklastos kaltinimus, skirs nuobaudas, nebus paleistas lygtinai į laisvę, įkalbinėjo atsiimti skundus ir kt. yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvūs.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad iš 258 dienų pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 256,5 dienos nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos ir tik 1,5 dienos buvo laikomas, kai kalinimo kameros plotas svyravo tarp leistino ir galimai mažesnio nei nustatyta norma. Atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui gyvenamojo ploto norma 126 dienas nežymiai buvo pažeista. Pagal Šiaulių visuomenės sveikatos patikrinimo aktus gyvenamojoje kameroje Nr. 92 dirbtinė apšvieta neatitinka HN 76:2010 reikalavimų, kameroje reikalingas paprastasis remontas- patalpų lubų sienų danga pajuodusi, nelygi, grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama danga (pažeidžiama HN 76:2010, punktas 62), gyvenamojoje kameroje Nr. 24 per žema oro temperatūra (pažeidžiamas HN 76:2010, punktas 26), kameroje siena suskilusi – dangos nėra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, reikalingas paprastasis remontas (pažeidžiama HN 76:2010, punktai 25,62), gyvenamosios kameros Nr. 18, Nr. 49 buvo remontuotos, kameroje Nr. 49 vietomis nedideliuose ploteliuose lupasi dažų danga – kameroje reikalingas paprastasis remontas – pažeidžiamas HN 76:2010 X skyriaus 62 punkto reikalavimas. Pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo vertintini jo naudai. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Įvertinęs tai, bei atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus beveik dviem metams po išvykimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teismas mano, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 8000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui R. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė