- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-252-282-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-2-00182-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolės Matuzevičienės, Irenos Ivanovienės
- Nuteistasis
- R. Š.
- Nukentėjusysis
- L. Š.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Henrikas Oseckis
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo
R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.
Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista iš R. Š. nukentėjusiajai L. Š. 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., priteista iš R. Š. nukentėjusiajai L. Š. 7000,00 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, atvykęs prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio (duomenys neskelbtini), spausdamas automobilio garso signalą, šviesdamas automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtydamas petardas namo link, baugino L. Š., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-08-05 apie 19:45 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, o jai sustojus, paklausdamas „ar nereikia mergaite jūsų palydėti“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu L. Š. ir klausdamas „dabar nori nukrist nuo to viaduko?“, bei stumdamas L. Š. automobilį savo automobiliu prie dešiniojo viaduko krašto, tokiu būdu baugino L. Š., bei jai sustojus degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei grasindamas patalpinti jos nuotraukas internete, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2009-08-07 apie 19-20 val., tiksliai nenustatytu laiku, paskambindamas L. Š. telefonu ir sakydamas, kad jei jau ji nebijo Šiauliuose žinomo (duomenys neskelbtini), tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis, po to valandos bėgyje, nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „kiek girdėjau tu turi problemų“, nukentėjusiajai L. Š. atsakius, kad problemų neturi, nenustatytam asmeniui pasakius žodžius „dabar jų turėsi“, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-08-10 apie 19-20 val. nepažįstamam vyriškiui paskambinus ir prisistačius (duomenys neskelbtini), kuriam pasakius: „kiek žinau turi skolų“ ir pasiūlius susitikti, už pusvalandžio atvažiuodamas prie L. Š. namo, adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie jo 10-15 minučių ir visą laiką skambindamas L. Š. telefonu, bei pokalbio metu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, terorizavo L. Š. grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „dabar pamatysi kiek atvažiuos mašinų ir kas tau dabar bus“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, grasindamas L. Š. sugadinti elektros laidus, esančius (duomenys neskelbtini) name ir tomis pačiomis tiksliai nenustatytomis dienomis nukirpdamas elektros laidus, sugadino L. Š. priklausantį turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-13 apie 11:00 val. prievarta automobiliu nusiveždamas L. Š. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, o nukentėjusiajai L. Š. bandant bėgti iš automobilio, partempdamas ją bei pargriaudamas ant žemės ir dešinės rankos alkūnės vidine dalimi smaugdamas ir įstumdamas į automobilį, liepdamas nusirengti, grasindamas žodžiais „rašysi paskolos rašte tiek, kiek aš norėsiu“, bei atimdamas iš L. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir ištrindamas visas savo žinutes, be to 11:51 val. išsiųsdamas SMS žinutę iš nukentėjusiosios L. Š. mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užsakydamas UAB (duomenys neskelbtini) paslaugą, kuria buvo informuojamas SMS žinute apie L. Š. telefono buvimo vietą, bei pasinaudodamas šia informacija 2009-08-15 tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parašydamas SMS žinutę į L. Š. telefoną: „nuo kada tave pradėjo (duomenys neskelbtini) ežerai traukti?“ bei apie 19:00 val. parašydamas žinutę: „apsidairyk“, bei 2009-08-23, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, skambindamas L. Š. ir pasakodamas, kad ji važiuoja (duomenys neskelbtini) rajone, o jai nuvykus į (duomenys neskelbtini), nusiųsdamas žinutę: „(duomenys neskelbtini) parašus ar piniginius reikalus tvarkysi?“, tokiais veiksmais baugino L. Š., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-17 apie 11:00 val. (duomenys neskelbtini) namu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais bei grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-08-19 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais grasino jai žodžiais: „žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-27 dieną, apie 12:30 val., (duomenys neskelbtini) namo, pakviesdamas atvykti du tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių vienam pagrasinus L. Š. žodžiais: „tu turi medinį sodo namelį, turi namą, turi sūnų, tuoj nieko neturėsi“ ir papurškus L. Š. į akis dujų, tokiais veiksmais baugino L. Š., sukėlė jai fizinį skausmą, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-09-23 apie 13:00 val., tyrimo metu nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „ar gerai, kai tau langus daužo, grąžink (duomenys neskelbtini) skolas“, nukentėjusiajai L. Š. paklausus kokias skolas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui išplūdus L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei pagrasinus, kad degs jos rastinukas, tai yra sodo namelis, tokiu būdu baugino L. Š., tai yra tokiais savo veiksmais R. Š. terorizavo nukentėjusiąją L. Š. sistemingai grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jam nepadarius veikos, numatytos BK 145 str. 2 d.. Nuteistasis nurodo, kad:
1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31d. nuosprendis yra priimtas nesilaikant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) nukopijavo nuo pranešimo apie įtarimą ir kaltinamojo akto. Teigia, kad šioje nuosprendžio dalyje turėjo būti aprašoma pati veika, kaip ji nustatyta teisiamajame posėdyje, o teismui nukopijavus veiką tampa nebeaišku, ką nustatė pats teismas. Atkreipia dėmesį ir į tą faktą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė nušalinti prokurorę L. S. nuo dalyvavimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, nes pagrįstai kilo abejonės dėl šios prokurorės nešališkumo, o būtent ši prokurorė ir surašė kaltinamąjį aktą, kurį vėliau mechaniškai perrašė Šiaulių miesto apylinkės teismas į 2011 m. kovo 31 d. nuosprendį, todėl teigia, kad vien tai rodo, jog 2011 m. kovo 31 d. nuosprendis yra neteisėtas.
2. Teismas tik nurodė, kad dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamos veikos epizodų „teismas vadovaujasi nuosekliais L. Š. parodymais, liudytojų A. T., A. L., L. J., V. Š., dalinai liudytojų R. G., G. M., V. G., R. S. parodymais“. Tačiau eilė šių liudytojų apie tokius, neva, jo padarytus nusikalstamos veikos epizodus net neužsiminė arba nurodė, kad arba nieko apie tai nežino, arba paneigė jam mestus kaltinimus. Teismas nuosprendyje nenurodė konkrečių telefono numerių, iš kurių buvo skambinta L. Š., taip pat nenurodė konkretaus numerio, į kurį buvo skambinta, nenurodė, kokiu konkrečiu automobiliu jis atvykdavo prie nukentėjusiosios L. Š. namo, kokio konkretaus automobilio spaudė garso signalą, kokio konkretaus automobilio šviesomis, šviesdavo į namo langus, nes visa tai nustačius galimai būtų paaiškėję, kad tie telefonų numeriai ir automobiliai jam nepriklauso ir yra kitų asmenų, kuriems L. Š. galimai yra skolinga ar turi kitų nesutarimų. Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendis, kuriame nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais konkretus nusikalstamos veikos epizodas yra įrodytas, ir nepateikta kiekvieno konkretaus įrodymo analizė, akivaizdžiai riboja jo teisę į apeliaciją, nes jam nėra žinoma, kokiais konkrečiai įrodymais teismas laikė, jog įrodytas vienas ar kitas konkretus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos epizodas.
3. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes nesivadovavo D. K. parodymais vien tik todėl, kad jis yra jo sūnaus draugas ir yra suinteresuotas jam palankia proceso baigtimi, tačiau vadovavosi L. Š. mamos L. J., L. Š. labai artimo draugo A. T., L. Š. sūnaus V. Š. parodymais, ir nemotyvavo, kodėl šiuos asmenis laiko nesuinteresuotais bylos baigtimi. Nuteistasis teigia, kad teismas neturėjo remtis L. J. parodymais, nes ji melavo, jog jis ir L. Š. neturėjo jokių turtinių reikalų ir niekam dėl namo statybų nėra skolinga, ir tai patvirtino R. S., nurodęs, kad L. Š. jam liko skolinga 16000 Lt, G. B., kad ji liko skolinga 100 Lt, D. K., kad jam skolinga 300 Lt už darbus. Pažymi, kad šių liudytoj parodymus teismas laikė teisingais, vadinasi L. J. parodymai nebuvo teisingi. Be to, teigia, kad L. J. nenurodydama jokių informacijos šaltinių sakė, jog jis kažką nusamdė, kad šis papukštų L. Š. dujomis akis, kas byloja apie L. J. aiškų nusistatymą prieš jį. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu (2009-08-27) L. J. teigė žinanti, jog jis per A. L. nuolat grasina L. Š., tačiau pats A. L. 2010-11-03 teismo posėdyje nurodė priešingai. Be kita ko pažymi, kad A. T. buvo labai artimas L. Š. draugas ir jam grasino, dėl to jis kreipėsi į teisėsaugos organus, todėl teismas turėjo atitinkamai vertinti A. T. parodymus.
4. Teismas neaptarė ir nevertino jo nurodytų aplinkybių apie jo ir nukentėjusiosios santykius, netikėjo jo parodymais, kad jis jam inkriminuotų veikų nepadarė, nors pokalbių išklotinės, kurias jis pateikė teismui, liudytojų O. S., R. S. parodymai taip pat įrodo jam pateiktų kaltinimų nepagrįstumą, tik apeliantui neaišku, kodėl teismas jų parodymais nesivadovavo. Be to, atkreipia dėmesį, kad apklausiama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja L. Š. 2010-01-05 parodė – „noriu papildyti, kad aš su R. Š. draugavau apie 2 metus, jis man padėjo statyti namą bei atlikti kitus darbus, todėl po to, kai parašiau pareiškimą, kad jis mane terorizuoja, su juo pastoviai bendravau, nes reikėjo spręsti su buitimi susijusius klausimus, kuriuos man prieš mums išsiskiriant padėjo tvarkyti R. Š.. Todėl telefonų pokalbių išklotinėse galėjo atsispindėti šis bendravimas“. Taip pat R. Š. nurodė – „su R. Š. pasipykdavome, jis ėmėsi mano atžvilgiu nelabai gražių veiksmų, dėl kurių aš nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyriau, pretenzijų R. Š. neturiu“. Dėl to konstatuoja, kad jei jis būtų grasinęs L. Š. nužudyt ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, terorizavęs, sistemingai bauginęs ir ji būtų bijojusi, nebūtų bendravusi ir susitikinėjusi su juo.
5. Jo veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti, nes jis ne tik, kad negrasino L. Š. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, bet jos ir neterorizavo ir nebaugino. Pažymi, kad teismo nuosprendyje nėra motyvų, kuriais teismas vadovavosi kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 145 str. 2 d. Jam neaišku, kaip elektros laidų nukirpimas gali turėti nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymių.
6. Baudžiamoji atsakomybė jo atžvilgiu buvo pritaikyta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas yra kaip ultima ratio priemonė, o ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti, ar tikrai yra pagrindas atsakomybės taikymui, parinkti tinkamą teisinės atsakomybės rūšį ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.
7. 2010 m. sausio 5 d. apklausos protokole L. Š. nurodžius, jog dėl jo veiksmų ji nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė, pretenzijų neturi, teismas nepagrįstai priteisė 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to mano, kad toks nukentėjusiosios pozicijos kardinalus keitimas rodo asmens nesąžiningumą. Nurodo, kad priteistos advokato išlaidos yra neprotingai didelės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija pagal BK 145 str. 2 d., nors pats ir nenurodo, kaip, jo manymu, jo veikimas turėtų būti vertinamas. Anot apelianto, jo veikimas neturėjo būti vertinamas pagal Baudžiamojo įstatymo normas, nes jis nukentėjusiajai L. Š. negrasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, jos neterorizavo ir nebaugino.
Pagal BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba, sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui inkriminavo nukentėjusiosios L. Š. terorizavimą, grasinant padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, ir sistemingai bauginus, naudojant psichinę prievartą. Tačiau konkrečiu atveju būtina atkreiti dėmesį į neišsamią teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analizę, kas, kolegijos nuomone, turėjo įtakos nepagrįstai R. Š. inkriminuojant eilę tęstinės nusikalstamos veikos epizodų. Būtent į tai apeliaciniu skundu atkreipė dėmesį ir nuteistasis, tiesa, neigdamas savo kaltę dėl viso jam pareikšto kaltinimo apimties.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog R. Š. teismas inkriminavo tai, kad jis 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. pradžios, nakties metu, tiksliai nenustatyta data ir laiku, nenustatytą skaičių kartų buvo atvykęs prie nukentėjusiosios L. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir spausdamas automobilio garso signalą, šviesdamas automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtydamas petardas namo link, pastarąją baugino. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad iš esmės, nėra suformuluota jokių konkrečių faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių – nurodytas abstraktus ilgas veikos laikotarpis, nenurodyta konkrečių objektyviai atliktų veiksmų data, laikas, veikimų skaičius. Toks kaltinimas yra nekonkretus ir trukdo gintis. Maža to, pati nukentėjusioji savo skunduose Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai ir parodymuose, nenurodydama jokių konkrečių aplinkybių, tik užsiminė apie tai, kad naktimis R. Š. automobiliu važinėja pro jos namus ir ją baugina. Akivaizdu, kad nukentėjusioji konkrečių faktinių aplinkybių dėl aptariamo epizodo nurodyti ir negali, nes, kaip parodė teisiamajame posėdyje jos nepilnametis sūnus V. Š., kada R. Š. savo ,,M. B.“ markės automobiliu važinėjo prie jų namų, švietė į langus ir mėtė petardas mama – L. Š., buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) (2 t., 188 b.l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina L. J. (2 t., 141-143 b. l.) nurodė tik tai, kad R. Š. atvažiuodavo automobiliu prie namų ir šviesdavo į langus. Konkrečiu atveju, kolegijos nuomone, iš liudytojų parodymų ir nukentėjusiosios abstrakčių užuominų negalima daryti neginčijamos išvados, kad apelianto elgesys, nenustatytu laiku ir nenustatytą dieną atvažiuojant prie nukentėjusiosios namų, buvo teisingai liudytojų suprastas, nes nukentėjusiosios namuose nebuvo, ir kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją.
Tai, kas paminėta, neatskleidžia nusikaltimo sudėties R. Š. veiksmuose, byloje nėra patikimų jo kaltės įrodymų, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai, todėl šis epizodas šalinamas iš kaltinimo.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus apeliantui inkriminuotus veiksmus, dėl kurių kyla abejonių, ar R. Š. dalyvavo juos atliekant.
Apeliantui yra inkriminuota tai, kad jis baugino L. Š. valandos bėgyje, po 2009-08-07 apie 12-20 val. atliktų veiksmų, o būtent, kai nenustatytas vyriškis paskambino telefonu L. Š. ir pasakė: „kiek girdėjau tu turi problemų“, nukentėjusiajai L. Š. atsakius, kad problemų neturi, nenustatytas asmuo pasakė „dabar jų turėsi“. Be to, R. Š. buvo kaltinamas tuo, kad tęsė savo nusikalstamą veikimą, kai 2009-08-10 apie 19-20 val. L. Š. paskambino nepažįstamas vyriškis, prisistatęs (duomenys neskelbtini), ir pasakė: ,,kiek žinau turi skolų“, ir pasiūlė susitikti. Apeliantui inkriminuotas ir dar vienas nukentėjusiosios bauginimo veikimas, o būtent, kai 2009-09-23 apie 13:00 val., tyrimo metu nenustatytas vyriškis paskambino telefonu L. Š. ir pasakė: „ar gerai, kai tau langus daužo, grąžink (duomenys neskelbtini) skolas“, nukentėjusiajai L. Š. paklausus – kokias skolas, tyrimo metu nenustatytas asmuo išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, bei pagrasino, kad degs jos rąstinukas, tai yra sodo namelis.
Iš to, kas paminėta akivaizdu, kad, kaip nusikalstamo veikimo tąsa, R. Š. inkriminuoti ir kitų – nenustatytų asmenų atlikti veiksmai. Pats apeliantas viso baudžiamojo proceso metu visiškai neprisipažino savo kaltės. Nukentėjusioji negalėjo nurodyti, kas jai skambino, grasino, baugino, išplūdo necenzūrinis žodžiais visais tais ankščiau paminėtais kartais. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie R. Š. dalyvavimą įgyvendinant aptariamus veiksmus, byloje nėra, todėl inkriminuoti R. Š. veikas, kurias atliko nenustatyti asmenys, remiantis tik L. Š. manymais, nulemtais subjektyvaus suvokimo, kad taip R. Š. ją baugino, būtų teisiškai nepagrįsta. Dėl visų minėtų priežasčių ir aptarti, apeliantui inkriminuoti tęstinės veikos epizodai šalinami iš skundžiamame nuosprendyje suformuluoto kalinimo.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas R. Š. veiksmus, pasireiškusius elektros skydinės atjungimu, nukerpant elektros laidus, visiškai nepagrįstai laikė nukentėjusiosios bauginimu pagal BK 145 str. 2 d. Kad atjungė elektros skydinę nuo laidų pripažino ir pats apeliantas. Tą patį patvirtino ir nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ir pareiškė, kad dėl skydinės atjungimo neturi jokių pretenzijų, nes skydinė buvo R. Š.. Dėl to, kas paminėta, akivaizdu, kad tokie apelianto veiksmai visiškai neatitinka BK 145 str. 2 d. numatyto bauginimo turinio, todėl ši objektyvioji aplinkybė taip pat šalinamas iš kaltinimo.
Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui nepagrįstai buvo inkriminuota ir tai, kad jis 2009-08-27 dieną, apie 12:30 val., (duomenys neskelbtini) namo, pakviesdamas atvykti du tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių vienam pagrasinus L. Š. žodžiais: „tu turi medinį sodo namelį, turi namą, turi sūnų, tuoj nieko neturėsi“ ir papurškus L. Š. į akis dujų, baugino nukentėjusiąją ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Pirmiausia pažymėtina, kad, vėlgi, paminėtus aiškiai neteisėtus veiksmus atliko ne apeliantas, o nenustatyti asmenys. Byloje nėra jokių objektyvi duomenų, iš kurių būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog tuos nenustatytus asmenis, įgyvendindamas savo nusikalstamus ketinimus, būtų pakvietęs nuteistasis. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad ir šiuo atveju teiginius, jog tuos asmenis pakvietė R. Š., ji grindžia tik subjektyviu įsitikinimu, kuris kelia abejones. Tuo labiau, kad tuo metu, kaip pripažino ir pats R. Š., jis pats buvo prie L. Š. namo (duomenys neskelbtini) ir matė, kaip prie nukentėjusiosios buvo priėję du asmenys ir kalbėjosi su nukentėjusiąją, o po to išvažiavo. Pati L. Š. apie šį įvykį parodė taip pat, tai yra, kad R. Š. prie jos namų krovėsi akmenis, atvažiavo jo sūnus Arnas, o kiek vėliau dar du vyriškiai, kurie pradėjo ją tampyti, prašė atiduoti skolas ir vienas iš tų vyriškių jai į akis papurškė dujų (2 t., 187 b. l.). Aptartos aplinkybės tik patvirtina abejones dėl nukentėjusiosios bei liudytojos L. J. teiginių (2 t., 141-143 b. l.), kad tuos nenustatytus asmenis pasamdė R. Š., vadinasi, ir šioje dalyje nėra pagrindo konstatuoti R. Š. dalyvavimą šiame veikime. Atsižvelgiant į tai, aptartas ir R. Š. nepagrįstai inkriminuotas jo tęstinės veikos epizodas taip pat šalinamas iš kaltinimo.
Visa tai, kas paminėta, leidžia konstatuoti, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 3 p.).
Visgi, byloje yra pakankamai R. Š. kaltės įrodymų įgyvendinus kitus jam inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodus, dėl ko naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Nors apeliantas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir siūlo nesivadovauti nukentėjusiosios, pasak jo, nenuosekliais ir melagingais parodymais, tačiau, visgi, kai kurių aplinkybių neneigia nei pats, nors pateikia jų savitą vertinimą.
Nuteistasis neneigia, kad važiuodamas automobiliu 2009-08-05 buvo sutikęs ant viaduko važiuojančią ir nukentėjusiąją. Pasak apelianto, jis norėjo automobiliu aplenkti nukentėjusiosios automobilį, tačiau pastaroji, pamačiusi jį, padidino greitį, pradėjo rodyti nepadorius gestus, važiavo pavojingai ir neatsargiai, tačiau pamatęs, kad ji nusuko į degalinę, nuvažiavo iš paskos. Savo skunde apeliantas paminėjo, kad visas jo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas jo sūnaus (duomenys neskelbtini) draugas D. K. (3 t., 2-3 b. l.). D. K., iš tikrųjų patvirtino, kad tą dieną važiavo kartu su nuteistuoju pastarojo automobiliu ,,M. B.“, teigė, kad važiuojant pamatė L. Š., sugretino automobilius, pastaroji jiems pirštu parodė nepadorų gestą, visiškai nežiūrėjo į kelią, jie atsidarę langą su ranka parodė, kad žiūrėtų į kelią, o po to L. Š. nusukus į degalinę, nuvažiavo iš paskos, nes, pasak liudytojo, ji jam buvo skolinga 300 Lt už darbą. Liudytojas D. K. nurodė, kad degalinėje jis prasidaręs langą paklausė nukentėjusiosios, kada ši jam grąžins skolą, tačiau L. Š. nekalbėjo. Iš tokių nuteistojo ir jo poziciją ginančio liudytojo parodymų reiktų daryti išvadą, kad pati L. Š. kabinėjosi prie jų, kai jie, paprasčiausiai, važiavo viaduku, tačiau objektyviosios įvykio aplinkybės atskleidžia kitokį sumanymo turinį ir patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus. Akivaizdu, kad aptariamas įvykis kilo, būtent dėl apelianto pasirinkto elgesio varianto, nes R. Š. pasivijo L. Š., važiavo sugretinęs automobilį, kai tuo tarpu galėjo, tiesiog, pravažiuoti, tačiau ne tik to nepadarė, o nusekė iš paskos į degalinę. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad važiuojant viaduku apeliantas skambino jai ir sakė – ,,...ar nenori nulėkti nuo viaduko...“, savo automobiliu spaudė jos automobilį prie kelio borto. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir nuteistasis, teigdamas, kad nukentėjusioji važiavo labai neatsargiai ir vos – ,,...nenulėkė nuo viaduko...“, o be to neneigė, kad skambino ir nuvažiavo iš paskos į degalinę. Kolegijai nekyla abejonių, kad toks nuteistojo elgesys įbaugino nukentėjusiąją, ji, vengdama kontakto su apeliantu nusuko į degalinę, tačiau pastarasis vis tiek sekė iš paskos. Konkrečiu atveju nesvarbu, kokia priežastimi savo veiksmus teisina apeliantas, nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai bijoti dėl R. Š. ketinimų ir akivaizdu, kad jis norėjo būtent tokios L. Š. būsenos. Jei tikėti nuteistojo aiškinimais, kad L. Š. pati rodė jam nepadorius gestus, reiktų daryti išvadą, kad ji ėmė provokuoti, tiesiog, pro šalį automobiliu važiuojantį R. Š. ir kitus jo automobilyje sėdinčius asmenis, pavojingai važiuodama sukėlė pavojų eismo saugumui, o po to paskui save nuviliojo R. Š. į degalinę, kur nepratarė nei žodžio. Tokios išvados savaime prieštarauja elementariai logikai ir jas aiškiai paneigia atkurto įvykio aplinkybės, todėl R. Š. teiginiai apie provokuojantį L. Š. elgesį atmestini.
Nuteistasis savo skunde neneigia, kad inkriminuojamu laikotarpiu – 2009 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais telefonu bendraudavo su nukentėjusiąja, kad jai skambindavo ir rašydavo SMS žinutes. Tačiau nesutinka su jam inkriminuotais nukentėjusiosios bauginimo faktais 2009-08-07, 2009-08-10, skambinant telefonu. Šiuo atveju apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šiuos jam inkriminuotos tęstinės veikos epizodus, nors tuo pačiu kolegija pažymi, kad apylinkės teismas savo nuosprendyje nepakankamai atskleidė šiuos R. Š. veikimus patvirtinančių įrodymų turinį.
Atlikus R. Š. mobiliojo ryšio telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios L. Š. mobiliojo ryšio telefonų numerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tarpusavio skambučių ir SMS žinučių siuntinėjimo analizę (1 t., 11-12 b. l.) buvo nustatyta, kad 2009-08-07 apeliantas nukentėjusiajai skambino ir kalbėjo 23 kartus ir išsiuntė 13 SMS žinučių, o 2009-08-10 su nukentėjusiąją mobiliaisiais telefonais bendravo dar daugiau kartų. Apie nuolatinį apelianto skambinimą ir SMS žinučių siuntinėjimą nurodė ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojas A. T. (2 t., 140-141 b. l.). Kolegijai nekyla abejonių dėl L. Š. parodymų, kad 2009-08-07 jai paskambinęs R. Š. baugino, nes šio bauginimo objektyviąsias aplinkybes patvirtino liudytoja L. J., tą sykį buvusi kartu su nukentėjusiąja, o kai 2009-08-10 apeliantas vėlgi skambino L. Š. ir plūdo ją necenzūriniais žodžiais, grasino padaryti gyvybei pavojingą veikimą, su nukentėjusiąja buvo liudytojas A. T.. Kolegijai nekyla abejonių ir dėl to, kad 2009-08-17 R. Š. grasino nukentėjusiajai padaryti jos gyvybei pavojingą veiką, nes be L. Š. tai kategoriškai patvirtino liudytojas A. T., kuris buvo tuo metu name pas nukentėjusiąją ir girdėjo, kaip apeliantas jai sakė – ,,...tu pamatysi, atšliauši pas mane keliais, tave pakasiu, pamatysi tu išeisi iš proto.“ (2 t., 141 b. l.). Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, o apelianto deklaratyvus savo kaltės neigimas vertinamas, kaip jo pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės.
Nors, kaip jau ne sykį minėta, savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu apeliantas nusikalstamais nelaiko, visgi, iš esmės, pripažino, kad sekė L. Š. ir aiškiai norėjo, kad pastaroji žinotų, jog yra nuolat stebima, nes siųsdavo SMS žinutes L. Š., kuriomis nedviprasmiškai konstatuodavo konkrečią nukentėjusiosios buvimo vietą pvz. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tokio savo elgesio apeliantas niekaip nekomentavo, tačiau neigė teismo nustatytas kitas su tuo susijusias aplinkybes. Pasak nukentėjusiosios, ji 2009-08-13 susitiko su apeliantu norėdama gražiuoju išsiaiškinti tarpusavio santykius, tačiau R. Š. automobiliu ją nežinia kur nusivežė (duomenys neskelbtini), grasino padaryti jos gyvybei pavojingą veiką, mėginant bėgti, pargriovė, smaugė, liepė nusirengti, atėmė mobilųjį telefoną ir pan. Tos pačios dienos įvykius teisiamajame posėdyje nuteistasis apibūdino kaip paprasčiausią pasikalbėjimą automobilyje ir tvirtino, kad dėl paslaugos į mobiliojo ryšio operatorių dėl informavimo apie L. Š. mobiliojo telefono veikimo vietą, kreipėsi su pastarosios sutikimu. Tokie apelianto aiškinimai ir nepagrįsti ir nelogiški, ir priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, jų visai nepatvirtina liudytojo O. S. parodymai (2 t., 189-190 b. l.). Iš liudytojo parodymų reikėtų daryti išvadą, kad jis matė (duomenys neskelbtini) kelkraštyje stovėjusį R. Š. su automobiliu ir visą laiką – apie 20-30 min. jį stebėjo, net nuvažiavęs į turgų. Akivaizdu, kad dėl objektyvių ar subjektyvių aplinkybių O. S. palaiko apelianto poziciją, tačiau tuo pačiu nenurodė jokių konkrečių objektyvių aplinkybių, išskyrus tai, kad matė R. Š. Zokniuose, o jo teigimas, kad vaikščiodamas po turgų jis stebėjo R. Š. automobilį logiškai nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojo parodymus atmetė. Tuo tarpu, nukentėjusiosios parodymus apie tą dieną išsakytus grasinimus ir patirtą smurtą patvirtino liudytojas A. T., pas kurį iš kart nuvyko L. Š. ir papasakojo, kad susitiko su R. Š., o šis ją nusivežė į mišką ir smaugė. Be to, apie įvykį nukentėjusioji papasakojo ir savo motinai – liudytojai L. J., kuri patvirtino L. Š. atpasakotas įvykio aplinkybes. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais.
Nors nuteistasis neigia ir 2009-08-19 dienos įvykius, kuomet atvykęs prie nukentėjusiosios namo (duomenys neskelbtini) jai grasino – ,,...žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu, kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama...“, tačiau ir dėl šio epizodo kolegijai nekyla abejonių, nes tai – logiška ankščiau aptarto R. Š. neteisėto veikimo tąsa, kuomet jis 2009-08-13 iš nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefono užsakė paslaugą (1 t., 13 b. l.), kad būtų informuojamas apie L. Š. mobiliojo ryšio telefono buvimo vietą. Šioje dalyje nukentėjusiosios atpasakotų ir apelianto jai išsakytų grasinimų turinys aiškiai rodo, kad apeliantas seka ir ketina visą laiką sekti L. Š., kas, be abejonės, kiekvienam žmogui keltų nerimą ir baimę, nesaugumo jausmą dėl to, kad yra nuolat stebimas.
Visuma aptartų aplinkybių rodo, kad R. Š. neteisėtas veikimas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo vienkartinis ir apeliantas aiškiai suprato savo veikimo nusikalstamą pobūdį. Nukentėjusioji atitinkamai vertino nuteistojo veiksmus pagal veikimo išraišką ir kitas nustatytas aplinkybes ir aišku, kad tai kėlė jai baimę. Sistemingais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atvirus sekimu, gąsdinančiais skambučiais), R. Š. sąmoningai vertė L. Š. nerimauti, nesaugiai jaustis, ir aiškiai norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos.
Nuteistojo skunde dėstomi argumentai, apie tai, kad L. Š. jam ir kitiems asmenims yra skolinga pinigų, kad ji, visgi, nevengė su juo bendrauti telefonu ar susitikti nepaneigia nustatytų aplinkybių, nemenkina apelianto kaltės ir, konkrečiu atveju, neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamąjį įstatymą. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė apie R. Š. teismui pateiktus pokalbių garso įrašus ir dėl visų nustatytų bei aptartų aplinkybių padarė teisingą išvadą, kad įrašuose užfiksuoti pokalbiai nepaneigia jo kaltės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad R. Š. 2009-08-05 apie 19:45 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, o jai sustojus, paklausdamas: „Ar nereikia, mergaite, jūsų palydėti“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), ant viaduko, esančio (duomenys neskelbtini), paskambinęs telefonu L. Š. ir klausdamas: „Dabar nori nukrist nuo to viaduko?“, bei stumdamas L. Š. automobilį savo automobiliu prie dešiniojo viaduko krašto, baugino L. Š.; bei jai sustojus degalinėje (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais ir grasindamas patalpinti jos nuotraukas internete, baugino L. Š.; bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2009-08-07 apie 19-20 val., tiksliai nenustatytu laiku, paskambindamas L. Š. telefonu ir sakydamas, kad, jei jau ji nebijo (duomenys neskelbtini) žinomo (duomenys neskelbtini), tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės, kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis, taip baugino L. Š.; bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-08-10 apie 19-20 val., už pusvalandžio atvažiuodamas prie L. Š. namo, adresu: (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie jo 10–15 minučių ir visą laiką skambindamas L. Š. telefonu, bei pokalbio metu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, terorizavo L. Š. grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Dabar pamatysi, kiek atvažiuos mašinų, ir kas tau dabar bus“; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 11–12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, grasindamas L. Š. sugadinti elektros laidus, esančius (duomenys neskelbtini) name, baugino L. Š.; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-13 apie 11:00 val. prievarta automobiliu nusiveždamas L. Š. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, o nukentėjusiajai L. Š. bandant bėgti iš automobilio, partempdamas ją bei pargriaudamas ant žemės ir dešinės rankos alkūnės vidine dalimi smaugdamas ir įstumdamas į automobilį, liepdamas nusirengti, grasindamas žodžiais: „Rašysi paskolos rašte tiek, kiek aš norėsiu“, bei atimdamas iš L. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir ištrindamas visas savo žinutes, be to 11:51 val. išsiųsdamas SMS žinutę iš nukentėjusiosios L. Š. mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užsakydamas (duomenys neskelbtini) paslaugą, kuria buvo informuojamas SMS žinute apie L. Š. telefono buvimo vietą, bei pasinaudodamas šia informacija 2009-08-15, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parašydamas SMS žinutę į L. Š. telefoną: „Nuo kada tave pradėjo (duomenys neskelbtini) ežerai traukti?“ bei apie 19:00 val. parašydamas žinutę: „Apsidairyk“, bei 2009-08-23, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, skambindamas L. Š. ir pasakodamas, kad ji važiuoja (duomenys neskelbtini), o jai nuvykus į (duomenys neskelbtini), nusiųsdamas žinutę: „(duomenys neskelbtini) parašus ar piniginius reikalus tvarkysi?“, tokiais veiksmais baugino L. Š.; bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-17 apie 11:00 val. (duomenys neskelbtini) namu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais bei grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „Jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-08-19 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) namo, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais grasino jai žodžiais: „Žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu, kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, taip baugino L. Š., savo veiksmais terorizavo nukentėjusiąją L. Š. sistemingai grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.
Dėl to, kas paminėta, nėra pagrindo R. Š. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.
Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui bausmę pagal BK 145 str. 2 d. bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK VIII skyriuje, nepažeidė. Jokių naujų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta, nenurodė nei apeliantas savo skunde. Tai, kad šia nutartimi iš kaltinimo pašalinamos kai kurios objektyviosios tęstinės nusikalstamos veikos aplinkybės, iš esmės, nemenkina nei R. Š. asmens, nei jo nusikaltimo, padaryto savo buvusios draugės – nukentėjusiosios L. Š. atžvilgiu, pavojingumo, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiosios byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos (2 t., 112-115 b. l.). Kolegijai nekyla abejonių, kad dėl tęstinio nusikalstamo R. Š. elgesio L. Š. patyrė visą eilę negatyvių išgyvenimų – baimę dėl savo, šeimos ir turto saugumo, depresiją, dėl ko buvo priversta kreiptis ir į medikus (2 t., 116 b. l.). Be to, ir liudytojas A. T. patvirtino, kad nukentėjusioji dėl kiekvieno skambučio krūpteldavo, buvo psichologiškai paveikta R. Š. besitęsiančio neteisėto elgesio. Tai, kas paminėta, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš kaltininko priteisė nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 str. 1 d.) ir keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.
Nukentėjusioji L. Š. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą – serija LAT Nr. 543755, pagrindžiantį 300 Lt išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Kolegija šias išlaidas laiko pagrįstomis, todėl jos išieškomos iš nuteistojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 31 d. nuosprendį ir pašalinti iš R. Š. pareikšto kaltinimo aplinkybes, kad jis 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėn. pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, atvykęs prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio (duomenys neskelbtini), spausdamas automobilio garso signalą, šviesdamas automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtydamas petardas namo link, baugino L. Š., kad valandos bėgyje, nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „kiek girdėjau tu turi problemų“, nukentėjusiajai L. Š. atsakius, kad problemų neturi, nenustatytam asmeniui pasakius žodžius „dabar jų turėsi“, tokiu būdu baugino L. Š., bei 2009-08-10 apie 19-20 val. nepažįstamam vyriškiui paskambinus ir prisistačius (duomenys neskelbtini), kuriam pasakius: „kiek žinau turi skolų“ ir pasiūlius susitikti baugino L. Š., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, tomis pačiomis tiksliai nenustatytomis dienomis nukirpdamas elektros laidus, sugadino L. Š. priklausantį turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-27 dieną, apie 12:30 val., (duomenys neskelbtini) namo, pakviesdamas atvykti du tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių vienam pagrasinus L. Š. žodžiais: „tu turi medinį sodo namelį, turi namą, turi sūnų, tuoj nieko neturėsi“ ir papurškus L. Š. į akis dujų, tokiais veiksmais baugino L. Š., sukėlė jai fizinį skausmą, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-09-23 apie 13:00 val., tyrimo metu nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „ar gerai, kai tau langus daužo, grąžink (duomenys neskelbtini) skolas“, nukentėjusiajai L. Š. paklausus kokias skolas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui išplūdus L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei pagrasinus, kad degs jos rastinukas, tai yra sodo namelis, tokiu būdu baugino L. Š..
Iš R. Š. nukentėjusiajai L. Š. priteisti 300 Lt išlaidų, turėtų atstovo pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.