Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-409/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
1-97-409/2011
Teisminio proceso Nr.
1-40-2-00182-2009-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Nukentėjusysis
L. Š.
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Henrikas Oseckis, Rita Roščenkovienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-409/2011Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00182-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1; 1.1.7.2.7; 1.1.9.4; 1.2.5.4; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant Daivai Jankūnienei,dalyvaujant prokurorui Pauliui Andriuškevičiui,gynėjai - advokatei Ritai Roščenkovienei,nukentėjusiajai L. Š.,nukentėjusiosios atstovui - advokatui Henrikui Oseckiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2009 m. laikotarpyje nuo rugpjūčio mėn. iki rugsėjo mėnesio pradžios, nakties metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, eilę kartų, tikslus skaičius nenustatytas, atvykęs prie nukentėjusiosios L. Š. namo, esančio (duomenys neskelbtini), spausdamas automobilio garso signalą, šviesdamas automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus, mėtydamas petardas namo link, tokiu būdu baugino L. Š., be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-08-05 apie 19:45 val. Šiauliuose, Sodo gatvėje, važiuodamas automobiliu paskui L. Š. automobilį, o jai sustojus, paklausdamas „ar nereikia mergaite jūsų palydėti“, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, Šiauliuose, ant viaduko, esančio Architektų gatvėje, paskambinęs telefonu L. Š. ir klausdamas „dabar nori nukrist nuo to viaduko?“, bei stumdamas L. Š. automobilį savo automobiliu prie dešiniojo viaduko krašto, tokiu būdu baugino L. Š., bei jai sustojus degalinėje „Aidma“, adresu Architektų g. 80, Šiauliuose, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei grasindamas patalpinti jos nuotraukas internete, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2009-08-07 apie 19-20 val., tikslus laikas nenustatytas, paskambindamas L. Š. telefonu ir sakydamas, kad jei jau ji nebijo Šiauliuose žinomo Ichtiandro, tai jis dabar paskambins vienam žmogui ir pažiūrės kokia ji drąsi, o kai tas žmogus ją tvarkys, jis stovės šalia ir juoksis, po to valandos bėgyje, nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „kiek girdėjau tu turi problemų“, nukentėjusiajai L. Š. atsakius, kad problemų neturi, nenustatytam asmeniui pasakius žodžius „dabar jų turėsi“, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas nusikalstamą veiką, 2009-08-10 apie 19-20 val. nepažįstamam vyriškiui paskambinus ir prisistačius Ichtiandru, kuriam pasakius: „kiek žinau turi skolų“ ir pasiūlius susitikti, už pusvalandžio atvažiuodamas prie L. Š. namo, adresu (duomenys neskelbtini), stovėdamas prie jo 10-15 minučių ir visą laiką skambindamas L. Š. telefonu, bei pokalbio metu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais, terorizavo L. Š. grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „dabar pamatysi kiek atvažiuos mašinų ir kas tau dabar bus“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009 m. rugpjūčio 11-12 dienomis, tiksli data ir laikas nenustatyti, grasindamas L. Š. sugadinti elektros laidus, esančius (duomenys neskelbtini) name ir tomis pačiomis tiksliai nenustatytomis dienomis nukirpdamas elektros laidus, sugadino L. Š. priklausantį turtą, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-13 apie 11:00 val. prievarta automobiliu nusiveždamas L. Š. į mišką, esantį Zokniuose, grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „kai aš nuo tavęs pasitrauksiu, tave užpuls rykliai, banditai“, o nukentėjusiajai L. Š. bandant bėgti iš automobilio, partempdamas ją bei pargriaudamas ant žemės ir dešinės rankos alkūnės vidine dalimi smaugdamas ir įstumdamas į automobilį, liepdamas nusirengti, grasindamas žodžiais „rašysi paskolos rašte tiek, kiek aš norėsiu“, bei atimdamas iš L. Š. rankų mobiliojo ryšio telefoną ir ištrindamas visas savo žinutes, be to 11:51 val. išsiųsdamas SMS žinutę iš nukentėjusiosios L. Š. mobilaus ryšio telefono numeriu 1622, tokiu būdu užsakydamas UAB „Omnitel“ paslaugą, kuria buvo informuojamas SMS žinute apie L. Š. telefono buvimo vietą, bei pasinaudodamas šia informacija 2009-08-15 tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, parašydamas SMS žinutę į L. Š. telefoną: „nuo kada tave pradėjo Varnių ežerai traukti?“ bei apie 19:00 val. parašydamas žinutę: „apsidairyk“, bei 2009-08-23, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, skambindamas L. Š. ir pasakodamas, kad ji važiuoja Radviliškio rajone, o jai nuvykus į Kauną, nusiųsdamas žinutę: „Kaune parašus ar piniginius reikalus tvarkysi?“, tokiais veiksmais baugino L. Š., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-17 apie 11:00 val. ties (duomenys neskelbtini) namu išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais bei grasindamas padaryti jos gyvybei pavojingą veiką žodžiais: „jei neatiduosi pinigų, aš tave pakasiu, žinosiu kiekvieną tavo žingsnį, padėsiu vis tiek tave į vietą, pati išsikasi sau duobę savo rankomis“, bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-08-19 d. apie 11 val. prie (duomenys neskelbtini) namo, išplūsdamas L. Š. necenzūriniais žodžiais grasino jai žodžiais: „žinok, jog bet kurią sekundę aš sužinosiu kur tu esi, ir žinok, kad esi sekama“, tokiu būdu baugino L. Š., bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2009-08-27 dieną, apie 12:30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, pakviesdamas atvykti du tyrimo metu nenustatytus asmenis, kurių vienam pagrasinus L. Š. žodžiais: „tu turi medinį sodo namelį, turi namą, turi sūnų, tuoj nieko neturėsi“ ir papurškus L. Š. į akis dujų, tokiais veiksmais baugino L. Š., sukėlė jai fizinį skausmą, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-09-23 apie 13:00 val., tyrimo metu nenustatytam vyriškiui paskambinus telefonu L. Š. ir pasakius žodžius: „ar gerai, kai tau langus daužo, grąžink R. skolas“, nukentėjusiajai L. Š. paklausus kokias skolas, tyrimo metu nenustatytam asmeniui išplūdus L. Š. necenzūriniais žodžiais, bei pagrasinus, kad degs jos rastinukas, tai yra sodo namelis, tokiu būdu baugino L. Š., tai yra tokiais savo veiksmais R. Š. terorizavo nukentėjusiąją L. Š. sistemingai grasindamas padaryti pavojingą jos gyvybei, sveikatai ir turtui veiką ir sistemingai baugino ją panaudodamas psichinę prievartą.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. Š. kaltu neprisipažino ir parodė, jog jis su L. Š. susipažino 2007 metais, buvo artimi, bendravo iki 2009 m. liepos mėnesio pabaigos - rugpjūčio mėnesio pradžios, kuomet susipyko. Pradėjus bendrauti, jis padėjo L. Š. sutvarkyti namo, kuriame gyveno, stogą, surado pigesnius meistrus, negu jos surasti meistrai, padėjo įrengti parduotuvę, iš dalies už savo pinigus. Po to paaiškėjo, kad L. Š. su mama neturi gyvenamosios vietos, nes tėvas padovanojo namą, esantį (duomenys neskelbtini). L. Š., žinodama, kad jis turi sklypą, kuris tuo metu priklausė jo sūnui A. Š., prašė jai perleisti sklypą. Jie susitarė, kad sklypą L. Š. pirks už 150000 Lt. Tačiau tuo metu L. Š. neturėjo pinigų, todėl sklypas buvo jai perrašytas nesumokėjus pinigų. Padėjo statyti L. Š. namą, pirko medžiagas, samdė darbininkus, techniką, dalinai mokėjo savo pinigais. Be to, L. Š. jam dar liko skolinga ir už parduotuvės įrengimą. Kai santykiai nutrūko, L. Š. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl terorizavimo. Mano, jog taip pasielgė, norėdama jį apgauti ir negrąžinti pinigų, nes jis jokių nusikaltimų prieš L. Š. nepadarė. 2009 m rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais prie L. Š. namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis nevažinėjo, automobilio šviesomis ir lazerio lempute į langus nešvietė, jokių petardų link namo nemėtė. 2009-08-08 apie 19.45 val. Sodo gatve jis nevažiavo. Tą kartą jis važiavo su sūnumi ir sūnaus draugu Kozeriu į pietinį rajoną. Važiuojant viaduku sūnus parodė važiuojančią L. Š.. Automobiliai buvo greta. L. Š. pastebėjusi, kad jis nori jos mašiną aplenkti, padidino greitį, atsisuko, nežiūrėdama į kelią pradėjo rodyti nepadorius gestus ir dėl to vos nenulėkė nuo viaduko. Jis nepamena ar jai skambino, klausdamas ar nori nukristi nuo viaduko, bet ji važiavo neatsargiai. Po to jie atsiliko. Pamatę, kad ji važiuoja į degalinę „Aidma“, esančią Architektų gatvėje, pasuko iš paskos, nes L. Š. buvo skolinga Kozeriui už darbą. Degalinėje jis jos nekoneveikė, nebuvo net iš mašinos išlipęs ir su ja praktiškai nebendravo, gal ir pasakė, kad atiduotų skolą. Rugpjūčio 8 dieną yra jo gimtadienis, tą dieną jis su draugais 13 val. išvažiavo į Bubius žaisti dažasvydžio, žaidė gal keturias valandas. L. Š. jis neskambino ir nieko neprašė jai paskambinti, į jos namą atvykęs nebuvo, melagingo aliarmo nesukėlė. Pas L. Š. sklype nebuvo jokios elektros, todėl jis L. Š. elektros atjungti negalėjo ir svetimo turto nesugadino, jis tik atjungė jam priklausančią skydinę. Kitą dieną, apie 9 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur įrenginėjo parduotuvę. Jam paskambinusi L. Š. pasakė, kad nori susitikti aptarti skolas, pasirašyti skolos raštelį. Jie susitiko degalinėje „Statoil“, jis buvo su draugo džipu, nes jo automobiliui reikėjo tamsinti stiklus. L. Š. pati įlipo pas jį į automobilį. Jam reikėjo nuvažiuoti iki draugo, Zokniuose, Radviliškio gatvėje dėl automobilio langų tamsinimo, L. Š. važiavo kartu. Nuvykus pas draugą į darbą, jo nerado, šis buvo išvažiavęs į turgų Zokniuose. L. Š. pasiūlė palaukti, pasikalbėti. Jie sustojo prie įmonės „Putokšnis“ ir kalbėjosi, jokiame miške nebuvo. Po to vėl važiavo tamsinti stiklų. Jis išsiuntė iš savo telefono SMS žinutę į UAB „Ominitel“ dėl paslaugos, kad nustatyti L. Š. telefono buvimo vietą, L. Š. telefono jis nematė, jis tik žino, kad užklausą išsiuntė iš savo telefono numerio. Jis žinojo, kad L. Š. slepia mokesčius, padirbinėja parašus, todėl jos paklausė, ar Kaune parašus padirbinėjo, nes jis matydavo kaip ji pasirašinėja, nežino ar čia yra bauginimas. Nors jis kaltinimas tuo, kad L. Š. išplūdo necenzūriniais žodžiais, tačiau to nebuvo, nors kai jiedu susiginčydavo, kalbėdavo pakeltu tonu, bet mano, kad ginčo metu tai normalu. Prisimena, jog su sūnumi Edvinu nuvažiavo pasiimti akmenų, kurie buvo sudėti už L. Š. sklypo ir nekreipė dėmesio į L. Š. draugą, dirbusį name. Jam maži akmenys nereikalingi, todėl juos būtų pardavęs už simbolinę kainą. Buvo atvežtos dvi mašinos akmenų, o jis juos norėjo sukrauti į vieną. Mašinos priekis pakilo, kuro buvo nedaug, pradėjo gaudyti orą, todėl jis paskambino vyresniajam sūnui ir šio paprašė atvežti kuro. Kol dar sūnus nebuvo atvažiavęs, jis pavažiavęs už sklypo sustojo, tuo pačiu atjunginėjo skydinę. Tuo metu atvažiavo L. Š.. Jam dirbant prie elektros laidų, ji pradėjo maivytis, fotografuoti, pasakė „atėmiau sklypą, ką tau gaila palikti tą spintą ji nieko neverta“, išėjo jos draugas, pasižiūrėjo. Atvažiavęs sūnus padavė kurą. Jam paskambino draugas iš policijos ir paklausė, ką jis daro, nes jam iškvietė policiją. Jis pasakė, kad krovė akmenis, kad niekur nebėga, tvarko elektros skydinę. Po to jis pamatė, kad prie L. Š. priėjo du vyriškiai, jie kalbėjosi, iš namo išėjo jos draugas, jie kalbėjosi ir po kokių 10-15 min. jie išėjo. Po kiek laiko L. Š. pradėjo šaukti, atvažiavo policijos pareigūnai, jie klausė, ką jis daro, jis paaiškino, kad susikrovė akmenis. Jis nieko neprašė skambinti L. Š., niekas jo prašymu jai negrasino, jos negąsdino. Kas L. Š. papurškė dujų, nežino. L. Š. labai daug kam skolinga, galėjo bet kuris asmuo jai pagrasinti. Jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Nukentėjusioji L. Š. teisme parodė, kad ji su R. Š. prabendravo apie 2 metus. 2008-06-30 ji iš jo sūnaus A. Š. nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie kaip ir draugavo, jis sakė padės, prižiūrės ir savo iniciatyva prižiūrėjo statybas. Po kurio laiko jų santykiai pašlijo. Jis buvo vedęs vyras, todėl ji norėjo nutraukti santykius ir jam pasakė, jeigu jis gyvena šeimoje, tai ji šeimos skirti nenori. 2009 m. rugpjūčio 1 d. jie išsiskyrė, o ji išvažiavo į Zarasus. R. Š. jai nuolat skambino, rašė SMS žinutes, atakavo vaiką. Po to ji nebekėlė telefono ragelio. 2009-08-05 ji važiavo iš namų (duomenys neskelbtini) link pietinio rajono, prieš ją Sodo gatve važiavo R. Š. ir ją pastebėjęs apsisuko, sustojo šalia ir paklausė „ar nereikia mergaite jūsų palydėti“. Ji pasakė, kad nereikia, tačiau jis važiavo iš paskos. Važiuojant viaduku Architektų gatve, R. Š. ją vėl pasivijo, privažiavo šalia, paskambino telefonu ir paklausė „dabar nori nukristi nuo to viaduko?“, jis bandė ją pagąsdinti, stumdamas mašina. Sustojus degalinėje „Aidma“ , iš jos tyčiojosi, kartu su R. Š. buvo jo sūnus E. ir dar vienas sūnaus draugas. Jai R. Š. pradėjo kalbėti apie kažkokių jos nuotraukų patalpinimą internete, vadino ją įžeidžiančiais žodžiais. Visą laiką, kol jie bendravo, jis ją sekdavo, o kol jo žmona būdavo darbe, jis būdavo pas ją. Ji visada privalėjo būti su juo. 2009-08-07 jai su mama ir vaiku būnant Palangoje, paskambino R. Š. ir pasakė „jeigu nebijai Ichtiandro, tai dar paskambins vienas žmogus ir pažiūrėsiu kokia esi drąsi, o kai tas žmogus tave tvarkys, stovėsiu šalia ir juoksiuos“. Po kokių 10 min. jai paskambino iš nežinomo numerio, prisistatė Ichtiandru ir paklausė ar ji turi skolų, ji pasakė, kad neturi. Tas žmogus su ja kalbėjo gana grubiai, grasino. 2009-08-08 jai paskambino iš apsaugos firmos ir pasakė, kad name suveikė signalizacija. Kad buvo sukeltas aliarmas matė kaimynė, kuri šiuo metu ji yra išvykusi į užsienį. R. Š. žinojo, kur yra laikomi statomo namo raktai, todėl galėjo patekti į namą. Sklypą ji nupirko su laikinu elektros įvadu, laidai buvo išvesti per visą gatvę, R. Š. nukirpo laidus, dingo apsauga. Elektros skydinė buvo jo, jis ją ir pasiėmė, ji dėl to neturi pretenzijų. 2009-08-10 vakarą jai paskambino vyriškis ir paklausė ar ji turi skolų, ji pasakė, kad neturi, vyriškis pasakė, kad atvažiuos, ji pasakė, kad laukia. Pati pasiskambino A. T. ir paprašė atvažiuoti pas ją. Praėjus 10-15 min. po skambučio, prie namo atvažiavo tik R. Š., kuris paskambino ir pradėjo šaukti „dabar pamatysi kiek atvažiuos mašinų ir kas tau bus“, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. 2009-08-13 degalinėje susitiko su R. Š., šis pakvietė ją į mašiną pasikalbėti, sakydamas baigiam pyktis, susitaikom. Ji įsėdo, jis siūlė nebesipykti, susitaikyti, jie kalbėjosi, jiems bekalbant R. Š. pasakė, kad reikia nuvažiuoti iki kažkokio jo draugo. Jie važiavo link Zoknių, link kažkokių griuvėsių, ji net nežino, kur važiavo. R. Š. ją nusivežė į mišką, liepė rašyti paskolos raštelį, rengtis, sakė, kad ji turės pareiti nuoga. Ji bandė bėgti, t.y. išbėgdavo iš automobilio, o R. Š. ją vis pagaudavo ir paėmęs ranka per kaklą ją įmesdavo į automobilio vidų, buvo 3-4 bandymai pabėgti. Jis iš jos atėmė mobilaus ryšio telefoną, ištrynė visas SMS žinutes, ištrynė apskritai viską, kas buvo telefone. Jis kažką spaudinėjo, bet ji galvojo, kad jis trina tas žinutes. Būtent tą dieną, tame miške ir tame automobilyje jis išsiuntė SMS žinutę iš jos telefono į UAB „Omnitel“. Iš miško jis ją parvežė isterijos būsenoje, jis buvo ne su savo automobiliu, kažkokiu džipu. Išlipusi tiesiog ant delno ji užsirašė mašinos numerį, jis tai matė. Ji nuėjo į degalinę, palaukė, kol išvažiuos R. Š., ir tik tada grįžo į savo mašiną. Ji paskambino A. T. ir nuvažiavo pas jį į darbą. Ištisai į jos telefoną ėjo SMS žinutės, buvo skambinama, ji pastoviai patirdavo stresą. 2009-08-15 ji su A. T. važiavo į Varnius prie ežero, kai gavo SMS žinutę „nuo kada tave pradėjo Varnių ežerai traukti“, jai pasidarė nejauku, po to grįžtant gavo žinutę „apsidairyk“, jai pasidarė baugu. R. Š. prie namo atvažiuodavo ne vienas, jam visada reikalingi liudytojai. R. Š. rašė skundus darbo inspekcijai, statybos inspekcijai, mokesčių inspekcijai. Ji buvo nupirkusi akmenų, bet vieną dieną jai paskambino darbininkai ir pasakė, kad R. Š. kraunasi akmenis. Ji atvažiavo į sklypą ir nufotografavo jo automobilį, po to nufotografavo skydinę, kur jis kirpo laidus, tuo metu atvažiavo R. Š. sūnus A. ir iš paskos po kelių minučių atsirado du vyriškiai, R. Š. šaukė „greičiau, greičiau, nes ta iškvietė mentus“. Tie vyriškiai pradėjo ją tampyti, sakydami atiduok skolą, ji pasakė, kad neturi jokių skolų ir vienas iš vyriškių labai greitai jai į akis pripurškė dujų. Viskas vyko labai greitai, dar jai pasakė „turi sodo namelį, turi namą, vaiką, tuoj nieko nebeturėsi“. Po to prasidėjo langų daužymai. Ją kaltinamasis šmeižia dėl alkoholio vartojimo, yra ją primušęs ir vežęs į psichiatrijos ligoninę, ten gydytojai pasakė, kad reikia vežti pas traumatologus, bet jis jos nebevežė, nes bijojo policijos. Ir po to jie toliau draugavo, ji bandė nutraukti santykius, bet vėl susitaikydavo. Ji R. Š. nieko neskolinga. Už sklypą ji sumokėjo visiškai, yra visi dokumentai. Dėl vekselio yra kita baudžiamoji byla, to vekselio ji nesirašė. Ji reiškia 10 000 litų civilinį ieškinį neturtinės žalos atlyginimui, nes jai pablogėjo sveikata, ji lankosi pas gydytojus, jai nustatė - depresinę būseną nerviniu pagrindu. Ji kreipėsi į medikus, buvo paskirtas gydymo kursas, buvo nemiga, jaučia baimę, kad gali vėl susitikti su R. Š.

Liudytojas A. T. teisme parodė, kad kaltinamojo R. Š. anksčiau nepažinojo. Su L. Š. kartu gyveno apie pusę metų, dabar nebegyvena ir jokių santykių nebėra. Jam susipažinus su L. Š., po kelių dienų draugystės jis sužinojo, kad Lijanos buvęs draugas nori su juo pasikalbėti. Jam paskambino kaltinamasis R. Š., iš kur šis gavo jo telefono numerį, jis nežino, ir pasiūlė susitikti kavinėje „Prie teatro“. Susitikus kavinėje, R. Š. bandė jį atkalbėti nuo Lijanos, sakydamas, su kuo tu susidėjai, rodė kažkokias nuotraukas, įrašus. R. Š. įkalbinėjo jį nesusidėti su Lijana, nes ši jam skolinga ir neatiduoda pinigų. Jis paklausė kokią sumą, bet R. Š. sumos neįvardino, sakė, kad nepaėmė skolos lapelio, po to pradėjo rodyti nuotraukas, įrašus, tuo pokalbis ir pasibaigė. Po to jis girdėdavo, kaip R. Š. skambina Lijanai, grasina „pakasiu, atvažiuos berniukai“, buvo įvairūs grasinimai. Jo manymu, kaltinamasis taip elgėsi, nes prarado pragyvenimo šaltinį. Jis Lijanai skambindavo po 20 kartų per dieną, rašydavo SMS žinutes. Datos nepamena, kuomet jis buvo išvykęs žvejoti, jam paskambino Lijana ir prašė greitai atvažiuoti, buvo susinervinusi. Paklausus kas atsitiko, ji sakė, kad ji su R. Š. buvo susitikusi degalinėje, norėjo viską išsiaiškinti, pasikalbėti, o šis ją nusivežė į mišką ir smaugė. Taip pat su kaltinamuoju R. Š. jis buvo susitikęs prie Lijanos namo. Tada kaltinamasis R. Š. atvažiavo su sūnumi ir dar vienu asmeniu, kurio jis nepažinojo. R. Š. pasakė, kad atvažiavo pinigų, Lijana klausė kokių, į tai R. Š. atsakė - didelių pinigų. Iš kaltinamojo R. Š. pusės vėl prasidėjo įvairūs grasinimai. Kokių pinigų ir už ką,niekas nepaaiškino. Tas kitas asmuo, kuris buvo su R. Š., tik pasakė, kad jam nesumokėjo 100 litų už kažkokį atliktą darbą, bet Lijana pasakė, kad šis to darbo nepadarė. Po to jie apsižodžiavo, R. Š. pasakė „palauk tuoj atvažiuos berniukai“, jis kažkiek palaukė, bet niekas neatvažiavo, jam reikėjo į darbą, todėl jis išvažiavo. R. Š. jam dar bandė užstatyti mašiną, bet jis pravažiavo. Jam skambino pora kartų, grasino „berniukais“. Jis matė, kad Lijanos name buvo išdaužyti langai, kas išdaužė langus nematė, matė šukes, kambaryje besimėtančius akmenis. Lijana kreipėsi į policiją. Lijanos tėvas sakė, kad matė nubėgantį vaikiną ir matė kaip atrodė automobilis. Datos nepamena, kai jis dirbo pas Lijaną su kitu žmogumi namo viršuje, jis pamatė, kad atvažiavo R. Š. ir į mašiną krovė prie Lijanos tvoros sudėtus akmenis. Jis paskambino Lijanai ir pasakė, kad jeigu jie yra R. Š., tegul šis juos pasiima. Po to, jis pamatė, kad R. Š. ardo elektros skydinę. Lijana atvažiavo prie namo. Jis būdamas namo antro aukšto balkone, pasakė, kad tegu pasiima, liepė jai su R. Š. nebekalbėti. Po kurio laiko jis išgirdo klyksmą „Arūnai“, jis išbėgęs į lauką pamatė, kaip nuo namo nubėga du vaikinai, Lijanai į akis buvo pripurkšta dujų. Jis ketino jau vytis tuos vaikinus, bet Lijanai buvo blogai su akimis, jos akys buvo raudonos, todėl jis iškvietė medikus ir policiją. Lijana papasakojo, kad atėjo du vaikinai, pradėjo kalbėti apie skolas, kai Lijana pasakė, kad niekam neskolinga, jai į akis pripurškė dujų. Jis daug kartų telefonu girdėjo Lijanai grasinimus, nes ji įjungdavo garsiakalbį, kai skambindavo R. Š. ir jis viską girdėdavo. L. Š. nuo kiekvieno telefono skambučio krūptelėdavo, išsigąsdavo. Matė keletą R. Š. L. Š. atsiųstų žinučių, kuriose buvo rašoma, kad ji pas jį keliais atšliaušianti. Jo akivaizdoje R. Š. L. Š. grasino prie namo adresu Rėzos 18, Šiauliai, kada jie su draugu Z. M. dirbo namo viršuje, o R. Š. su sūnumi atvažiavo pinigų. R. Š. Lijanai sakė „tu pamatysi, atšliauši pas mane keliais, tave pakasiu, pamatysi, tu išeisi iš proto“. Kad R. Š. grasino, jis suprato iš jo balso tono, jis buvo įtūžęs, kalbėjo pakeltu tonu.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. Š. pažįsta, nesusipykę. Su kaltinamuoju R. Š. susipažino per Lijaną, jį pažįsta kaip Lijanos draugą. Datos nepamena, buvo toks atvejis, kad Lijana negalėjo statybininkams atvežti pinigų, todėl jis iš jos paėmė pinigus ir nuvežė R. Š. 5000 Lt už santechniką. Tada Lijana su R. Š. dar nebuvo susipykę. R. Š. paprašė jo įsėsti į automobilį pasikalbėti. R. Š. paklausė kaip sekasi darbai, labai domėjosi Lijanos turtu, klausė, už kiek galima parduoti sodo namelį, kokios kainos. Jis Lijanos šeimą pažįsta senai, apie 20 metų. R. Š. iš pradžių, kada dar tik buvo apsipykęs su Lijana, skambindavo jam pasiguosti, nuvažiuodavo pas jo žmoną, minėdavo, kad „nuskriaustas, kad daug investavęs į Lijanos sodo namelį“. Jis sakydavo, kad jai taip nepraeis, atsirūgs, sakydavo, kad jos sodo nameliui gali kas nors atsitikti. Jis bendrauja ir su Lijanos tėvais, kurie labai pasipiktinę tokiu R. Š. elgesiu. Lijanos tėvas sakė, kad apie mėnesį dar tik padraugavęs R. Š. su Lijana, jos klausė, kodėl tėvai neperrašo jai buto Palangoje. Tada Lijanos tėvas labai supyko. Jis dažnai nuvažiuodavo pas Lijaną, girdėdavo kaip R. Š. skambina, Lijana duodavo paklausyti pokalbius, įjungdavo garsiakalbį, vienas iš jų buvo „tai kas dabar vyksta dar ne paskutinis momentas“. Telefoninių pokalbių jis yra klausęsis ne mažiau penkių kartų. Jam žinoma, kad buvo išdaužti Lijanos namo langai, jis juos išdaužtus pats matė, žino, kad į akis jai buvo pripurkšta dujų. Daug kalbos būdavo apie statybas, būdavo ir įvairių keiksmažodžių, kas už ką skolingas. Iki šiol jis Lijanos šeimą pažinojo kaip kultūringą ir pasiturinčią.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad ji yra nukentėjusiosios L. Š. mama. Kai 2007 m. Lijana susipažino su R. Š., šis tapo dažnas svečias jų namuose. Laikui bėgant R. Š. vis dažniau lankydavosi jų namuose, tarp dukters ir jo užsimezgė draugystė, santykiai pasidarė artimesni. Būdavo, kai R. Š. sakydavo, kad susipyko su žmona ir pasilikdavo miegoti pas juos. Ji dukrai sakydavo, kam jai reikia vedusio vyro, ši sakė, kad jos nepaleidžia. Kai Lijana rimtai nutraukė santykius su R. Š., viskas ir prasidėjo. Tarp Lijanos ir R. Š. jokių turtinių santykių nebuvo. Žemės sklypą Lijana pirko iš R. Š. sūnaus, jai materialiai padėjo tėtis, ėmė paskolą iš banko, todėl už sklypą yra viskas sumokėta. Įmonė yra Gvazdikų takas 6, Šiauliai, ten R. Š. padėjo įrengti patalpas, surasdavo kokį meistrą, prižiūrėdavo, bet pinigais neprisidėjo, viską finansavo jie patys. Dar draugaujant būdavo tokių atvejų, kad jeigu Lijana neatsiliepia telefonu, R. Š. skambindavo jai ir klausdavo kur yra Lijana. Jis buvo be galo pavydus, ją sekdavo. Kada Lijana su juo nutraukė santykius, dar pirmomis dienomis R. Š. skambindavo ir jai, sakydavo, kad „jai taip nesibaigs, pakasiu po žeme“. Ji nežino dėl ko jis taip kalbėdavo, gal dėl to, kad Lijana jį paliko. Datos nepamena, kai ji su Lijana buvo Palangoje, R. Š. paskambino Lijanai ir gąsdino kažkokiu Ichtiandru, kad „ją patvarkys“. Kada grįžo iš Palangos, vėl Lijanai paskambino R. Š. ir pasakė „su tavim nori susitikti berniukai“, Lijana pasakė, gerai tegul atvažiuoja. Ji vieną kartą girdėjo kaip R. Š. dukrai telefonu sakė „kad tave pakasiu“. Jo balsą ji atpažįsta. Dukra pati yra jai perkaičiusi jo SMS žinutes: „ateis tokia diena, kada tu atšliauši keliais, aš tau tapsiu dievu“, „tave berniukai patvarkys“. Tų žinučių buvo daug. Jai dukra nerodė tų SMS žinučių, kurias ji pati siuntė R. Š.. R. Š. elgesys buvo neadekvatus, jis atvažiuodavo prie jų namų Šiauliuose ir automobilio šviesomis blizgindavo į namo langus. Tuo laiku dukra Lijana gyveno su jais (duomenys neskelbtini). Būtent R. Š. prie to namo atvažiuodavo ir blizgindavo šviesomis. Ji pati matė, kad tai buvo R. Š. automobilis „Mersedez Benz“. Dukra jo bijojo, į namą buvo įdėtos apsauginės žaliuzės, buvo įvesta signalizacija. Gal rugpjūčio mėnesio pabaigoje Lijana pasakė, kad važiuoja pasikalbėti su R. Š., galutinai išsiaiškinti. Grįžus Lijana papasakojo, kad ji buvo nuvežta į mišką, iš jos buvo atimtas mobilaus ryšio telefonas, ištrintos žinutės, o kai dukra bandė pabėgti, jis ją pagavo, numetė ant automobilio galinės sėdynės, sakė „išrengsiu ir paleisiu nuogą“. R. Š. prie Lijanos mobilaus ryšio telefono prisijungė sekimą ir pradėjo ją sekti. Jis Lijaną sekė tol, kol Lijana suprato, kad yra sekama. Po miško grįžusi dukra buvo išsigandusi ir nusiverkusi. Tą dieną, jau po įvykio miške, jai paskambino R. Š. ir paklausė kur yra Lijana, jis pasakė, kad dukra jau pravažiavo Ežero gatvę, o dar negrįžo namo, sakė „gal nusiskandino“. Dukra sužinojo, kad yra sekama, kai ji buvo Kaune, kai R. Š. dukrai paskambino ir pasakė net kokiame rajone ji randasi. Tada dukra nuvažiavo į „Omnitel“ saloną ir ten sužinojo, kad jos telefone pajungtas sekimas. R. Š. buvo kažką nusamdęs, kad Lijanai pripurkštų dujų į akis. Jie buvo namuose, kai paskambino meistrai ir pasakė, kad prie namo atvažiavo R. Š. pasiimti akmenų. Lijana išvažiavo prie namo, R. Š. karpė elektros laidus, o kiti krovė akmenis. Lijanai bešnekant su R. Š., priėjo du vyriškiai ir į akis pripurškė dujų. R. Š. porą kartų yra prašęs santechniko, kad jis suorganizuotų su Lijana sutikimą. Žmonės paskambindavo ir pasakydavo, kad nors ir prašau susitikti, bet nevažiuok. Jos nuomone, R. Š. tikslas nuo pirmos dienos buvo užvaldyti Lijanos turtą. R. Š. savo pinigų į namą nėra investavęs, statybos vykdavo iš paimtos paskolos ir tėčio duodamų pinigų. Persekiojimai, skambinimai truko gal apie 1,5 mėn. Visi persekiojimai dukrai atsiliepė sveikatai, ji ėjo pas gydytojus, turėjo problemų su sveikata. Dukros elgesys dabar labai pasikeitė, ji pasidarė labai emocionali. Pirkti žemės sklypą įkalbėjo R. Š., iš tikrųjų jie jo nenorėjo, nes manė, kad neturės, kas padės prižiūrėti statybas. R. Š. tada žadėjo padėti. Kol jie buvo kartu, t.y. kol draugavo, kai vyko statybos, R. Š. padėdavo, prižiūrėdavo statybas, kartu su Lijana važiuodavo pirkti medžiagų. Dukra už statybas niekam nėra skolinga.

Liudytojas V. Š. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. Š. pažįsta, nukentėjusioji yra jo mama. Jo mama su R. Š. susipyko 2009 m. vasarą. Iki to jo santykiai su R. Š. buvo normalūs. Kai mama susipyko su R. Š., šis jam kas 20 min. pradėjo skambinėti, klausė kur mama, po to jis nebekėlė telefono. Jis pasakydavo mamai, kad R. Š. skambino. Jam žinoma, kad name buvo išdaužti langai, taip pat yra naktį matęs R. Š. automobilį prie namo, šis šviesomis švietė į langus. Jo mama buvo išvykusi į Zarasus. Kai jis jau nebekėlė telefono, R. Š. buvo atvažiavęs į namus (duomenys neskelbtini), ir klausė, kur mama. Po to naktį su žalios spalvos lazeriu švietė į langus, jis žiūrėjo pro langą ir matė R. Š.. Šis pamatęs jį, paskambino, bet jis nekėlė telefono. R. Š. stovėjo kieme, jis buvo ne vienas. Vieną kartą į namą R. Š. mėtė petardas, tuo metu mamos namuose nebuvo. Jis miegojo su seneliais, kai išgirdo dūžtantį langą ir šaukiantį senelį, pribėgo prie lango ir pamatė tamsios spalvos automobilį. Senelis sakė, kad lyg tai buvo „Audi“ markės automobilis. R. Š. vakarais, sutemus, vos ne kasdien automobilio šviesomis šviesdavo į namo langus ir atvykdavo mėlynos spalvos „Mercedez Benz“ markės automobiliu. Tuo metu jis bijodavo, neužmigdavo naktimis, net į lauką neidavo, nes bijodavo, dabar nebebijo. Jam pačiam R. Š. negrasino, jis tik klausdavo, kur mama.

Liudytojas R. G. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. Š. ir nukentėjusiąją L. Š. pažįsta. Jis žino, kad šie yra susipykę. Jis atlieka santechnikos darbus, yra dirbęs ir pas R. Š., ir pas L. Š.. Jis dirbo name L. R. gatvėje, namo numerio nepamena. Pamena, kaip R. Š. jam sakė paskambinti Lijanai, kad ši sumokėtų pinigus. Su R. Š. buvo dar keli statybininkai, tarp jų buvo ir R. Š. sūnus, kuris taip pat dirbo statybose. R. Š. minėjo, kad Lijana neatsiskaitė su darbininkais, todėl žmonės buvo pikti, o jis skambino Lijanai, bet ši neatsiliepė. Po to jis mieste sutikęs Lijaną, jai pasakė, kad nebevažiuotų, nes visi darbininkai pikti, kadangi jiems nesumokėta už darbus. Norėjo gauti dalį pinigų už dalį atliktų darbų. Iki to laiko, kol jis dirbo pas Lijaną, jam už darbus mokėjo Lijana ir jam liko skolinga 4000 litų. Jie susitarė tarpusavyje, kad jis pinigus pasiims, kai pabaigs darbus.

Liudytojas G. M. teisme parodė, kad dirba UAB „Laiptuva“ darbininku pagal darbo sutartį. Pamena, kad statė laiptus L. Š. priklausančiame name. Jo akivaizdoje R. Š. ir L. Š. kažko pykosi, bet jis nesiklausė. Kalbų apie skolas, grasinimų jis negirdėjo. Tame name elektros nebuvo, dirbo su generatoriumi. Kodėl nebuvo elektros jis nežino, nors anksčiau dirbant, name elektra buvo. Jam pasakė, kad nėra elektros ir viskas. L. Š. yra sakiusi, kad „užsirakinkite ir nieko neleiskit“. Ko turėjo neleisti, jis nežino. Jis nežino, ar L. Š. buvo sudariusi sutartį su UAB „Laiptuva“, jis tik vykdė direktoriaus nurodymus.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad jis dirbo pas nukentėjusiąją prie namo. Jam pranešė, kad pradingo elektra, todėl jis nuvyko ir pamatė, kad prie stulpo nukirpti laidai. Jis viską sutvarkė, pajungė elektros laidus prie stulpo. Kas nukirpo laidus, jis nežino. Pati elektros dėžė buvo, bet pačioje linijoje laidai buvo nukirpti.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad 2008 m. jis pagal verslo liudijimą pas nukentėjusiąją L. Š. pradėjo statybos darbus, buvo atliekami stogo apdailos darbai. Visą statybos laikotarpį statybomis rūpinosi abu - tiek R. Š., tiek L. Š., su atsiskaitymais buvo sunkiau, ir jis yra gavęs tik dalį pinigų. Pinigus turėdavo sumokėti užsakovas, šiuo atveju užsakovas buvo L. Š.. Avansą jis yra gavęs iš R. Š., o už likusius darbus jam dar nesumokėta. Pinigų statybinėms medžiagoms duodavo Lijana. Su Lijana jis jokios sutarties nebuvo pasirašęs, jokios atsiskaitymo tvarkos nebuvo numetę, jį rekomendavo mūrininkai. L. Š. jam skolinga 16000 litų, tačiau jai pretenzijų nereiškia. Už malkinę ir tvorą jam atsiskaityta. Praeitų metų viduryje jį susistabdė Lijana Gegužių km., jie bendravo. Ji siekė, kad jis stotų su ja prieš R. Š., jei jis nori gauti uždirbtus pinigus. Ji jo prašė sakyti, kad Remigijus statybomis nesirūpino, ten nevažiuodavo. Po to, gal po savaitės, apie 17 val. jam paskambino Lijana ir pranešė, kad jis išdaužė jos vitrininius langus. Daugiau ji neskambino. Apie langų išdaužimą jis nieko nežinojo. Jam yra tekę girdėti pokalbius tarp L. Š. ir R. Š. iki jų susipykimo. Jie atvažiuodavo kartu, bendraudavo. Jie susipyko dėl skolų. Jis girdėdavo kaip Lijana skambindavo R. Š. ir jį koneveikdavo, jis sėdėdamas automobilyje šalia R. Š. viską girdėdavo, ji sakydavo „pamiršk, negausi“, iš R. Š. pusės jokių grasinimų negirdėjo.

Liudytojas O. S. teisme parodė, kad užsiima automobilių stiklų tamsinimu. Buvo 2009 m. rugpjūčio 13-14 d., turėjo atvažiuoti automobilis, bet jis neatvažiavo, todėl jis išvažiavo į automobilių turgų Zokniuose ir matė kelkraštyje prie UAB „Putokšnis“ su džipu stovintį R. Š.. Jis buvo su L. Š., ją atpažino, nes jai tamsino automobilio langus, už moters automobilio stiklų tamsinimą mokėjo R. Š.. Jis pravažiavo pro juos, pasivaikščiojo po turgų, gal po kokių 20-30 min. pamatė juos nuvažiuojant į miesto pusę.

Liudytojas E. N. teisme parodė, kad R. Š. prašymu jis iš Žeimelio atvežė akmenis ir juos iškrovė, už akmenis niekas nemokėjo.

Liudytojas G. B. teisme parodė, kad yra R. Š. kaimynas, o L. Š. pažįsta kaip R. Š. buvusią draugę. Kaip jie bendravo, jam neįdomu. 2009 m. rugpjūčio 8 d. buvo Remigijaus gimtadienis. Maždaug 12-13 val. jie išvyko iš R. Š. namų, esančių Noreikių km., ir netoli Voveriškių, apie 5 km nuo Šiaulių, žaidė dažasvydį. Žaisti dažasvydžio važiavo kartu su dukra R. Š. automobiliu. Grįžo po keturių-penkių valandų.

Liudytojas D. K. teisme parodė, kad 2009-08-05 dieną jis buvo pas R. Š. su jo sūnumi, kurį pažįsta nuo pirmos klasės. Vakare jis paprašė, kad jį parvežtų namo. Jie važiavo R. Š. „Mersedez Benz“ markės automobiliu Daukanto gatve, pro prekybos centrą „Keturi vėjai“ link pietinio rajono. R. Š. vairavo automobilį, šalia jo sėdėjo sūnus Edvinas, o jis sėdėjo gale už vairuotojo. Bevažiuojant jie pamatė raudonos spalvos „Citroen“ markės automobiliu važiuojančią L. Š., sugretino mašinas - jie važiavo pirma eismo juosta, o L. Š. buvo antroje eismo juostoje. L. Š. pirštu jiems parodė nepadorų gestą. L. Š. visiškai nežiūrėjo į kelią, kažkur nuklydo, atsidarę langą jie pasakė, kad žiūrėtų kur važiuoja, kad gali blogai baigtis. R. Š. prasidarė langą ir su ranka parodė, kad žiūrėtų į kelią. Jie pamatė, kad L. Š. įsuka į degalinę „Aidma“ ir įsuko iš paskos. Kadangi L. Š. jam neatsilygino už darbus, liko skolinga 300 litų už jo darbą papildomu darbininku statant jos namą adresu Rėzos g. 18f, Šiauliai, jis atsidaręs langą paklausė, kada ji atiduos skolą, bet L. Š. nekalbėjo, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Iš jų nei vienas nebuvo išlipęs iš automobilio. Jis neprisimena, ar tuo metu R. Š. skambino L. Š.. R. Š. nebandė automobiliu L. Š. prispausti prie bortelio ar nustumti nuo viaduko. Jis girdėdavo, kad L. Š. dažnai pati skambindavo R. Š. ir sakydavo, kad R. Š. negaus pinigų, jam grasindavo, vadindavo negražiais, įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais. R. Š. L. Š. nieko nesakydavo. Dar jis yra matęs SMS žinutę, kurią L. Š. atsiuntė R. Š. žmonai Sandrai, ten buvo parašyta „ponia Sandra bėkit nuo jo“. Jis žino, nes dažnai būdavo pas juos. Yra matęs L. Š. automobilį prie prekybos centro „Bruklinas“, kuriame yra jo žmonos Sandros darbas, po to Sandra nieko nesakiusi išvažiuodavo miegoti pas savo tėvus. Būdavo, kad kokią dieną L. Š. neskambindavo, bet būdavo, kad per dieną skambindavo iki 10 kartų.

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį R. Š. pažįsta, tarp jų dabar jokių santykių nėra. Žino, kad kažkokia moteris yra nuo jo nukentėjusi. Prieš 5-6 metus ji bendravo su R. Š., iš pradžių apie metus jie bendravo gražiai, tačiau po to, kai ji norėjo nutraukti santykius, prasidėjo grasinimai, persekiojimai, buvo užstatinėjamos mašinos, kad ji negalėtų išvažiuoti į darbą. Ji žinojo, kad jis turi šeimą, bet jis kalbėjo apie skyrybas. Jis savaitę pagyvendavo pas ją, savaitę pas žmoną, todėl tarp jų prasidėjo pykčiai ir ji paprašė, kad jis išeitų iš jos buto, bet jis neišėjo. Pas jį buvo jos buto raktai, jis nenorėjo išsikraustyti iš jos buto. Kažkada buvo prieš ją pakėlęs ranką, laužėsi į duris, ji buvo iškvietusi policiją. Galutinai santykiai buvo nutraukti, kai ji kreipėsi į policiją, parašė pareiškimus dėl laužiamų durų, persekiojimo, kieme užstatomo jos automobilio, dėl į internetą įdėto skelbimo, kad ji ieško santykių. Buvo išimtas R. Š. kompiuteris, kiek jai sakė policijoje, kad būtent toks skelbimas buvo įdėtas iš R. Š. namų kompiuterio. Telefonu buvo ir grasinančių žinučių, jos buvo nufotografuotos ir prijungtos prie bylos. Jokie turtiniai santykiai jų nesiejo. Butas buvo nupirktas jai, bet močiutės vardu. R. Š. iš pradžių nenorėjo skirtis, nes kažkiek pinigų buvo įdėjęs į jos butą - buvo išklijavęs tapetus. Kad išsiskirti ji jam pasiūlė realią sumą, kiek jis sumokėjo už tuos tapetus, bet už darbą jis paprašė 10 tūkstančių, po to 20 tūkstančių litų. R. Š. grasino, kad ją išmes iš darbo, kad atvažiuos į darbą, sukels ten triukšmą. R. Š. važiuojančią ją aplenkdavo, tada staigiai stabdydavo, kad ji atsitrenktų. 2005 m. rudenį jai važiuojant mašina ties elektros tinklais, R. Š. važiuodamas su žmona ją aplenkė, nepraleido jos važiuoti, stabdė, manevravo iš vienos juostos į kitą juostą. Prie sankryžos stovėjo policija ir jai papasakojus kas vyksta, policija užlaikė R. Š., kad ji galėtų nuvažiuoti iki darbo. Po dviejų dienų jai paskambino iš pietinės policijos nuovados, kad dėl jos veiksmų yra parašytas pareiškimas, kad ji persekioja R. Š., kad neleidžia pravažiuoti. Policijai ji viską paaiškino, todėl nubausta nebuvo. Dėl jos persekiojimo buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri buvo nutraukta ir jai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau ji to nepadarė.

Liudytojas S. T. parodė, jog pažinojo R. M. ir R. Š., žinojo, jog jie gyveno kartu ir jiems išsiskyrus R. M. nesumokėjo R. Š. už jo atliktą remontą.

Iš 2009-12-08 Šiaulių apskrities VPK OVB pateikto kompaktinio disko matyti, jog jame užfiksuotas įtariamojo R. Š. ir nukentėjusiosios L. Š. mobilaus ryšio telefono numerių įeinančių ir išeinančių skambučių ir trumpųjų SMS žinučių duomenys, kurie analizuoti Šiaulių m. PK KPS tyrėjos R. P. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 10, 11-12, 13-14).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji L. Š. 2009-08-27 pateikė dokumentus, kuriuose užfiksuota, kad jos mobilaus ryšio telefone buvo įjungta paslauga, kurios pagalba įtariamasis R. Š. SMS žinutėmis į savo telefoną 8 614 80489 buvo informuojamas apie tikslią L. Š. telefono buvimo vietą (1 t., b. l. 57-65).

Motyvuojamoji dalis

Iš Šiaulių m. PK Pietinės PN medžiagos matyti, jog Pietinėje PN vyko tyrimas dėl L. Š. padaryto sužalojimo, tai yra, papurkštų į akis dujų (1 t., b. l. 69-72).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusioji L. Š. 2010-01-27 pateikė išrašą apie medicininę apžiūrą, kai ji po dujų papurškimo kreipėsi į medicinos įstaigą (1t., b.l. 74).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2010-02-02 apžiūrėtas CD su įrašu, apie tai, kad buvo kviesta greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą (1t., b. l. 78-81).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo R. Š. kaltė įrodyta. Nors kaltinamasis kaltę neigia, teismas vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiosios L. Š. parodymais, jog ją kaltinamasis R. Š. įvairiai baugino, grasino, kad jai gali būti padaryti sužalojimai. Nukentėjusiosios parodymai patvirtinami liudytojų A. T., A. L., L. J., V. Š., dalinai liudytojų R. G., G. M., V. G., R. S. parodymais bei kita bylos medžiaga: telefono įeinančių ir išeinančių skambučių duomenimis, daiktų pateikimo protokolais. Todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teismas laiko, jog kaltinamojo R. Š. pateikti garso įrašai nepaneigia jo kaltės, nes daugumoje jų įrašyti paties kaltinamojo skambučiai nukentėjusiajai, juose duomenų, paneigiančių nukentėjusiosios parodymus, kad ji ilgą laiką buvo bauginama, nėra. Teismas nesivadovauja liudytojo D. K. parodymais, kadangi šis asmuo yra kaltinamojo sūnaus draugas, aiškiai suinteresuotas nepalankia nukentėjusiajai bylos baigtimi. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojo O. S. parodymais, nes šis asmuo buvo apklaustas teisme po įvykio praėjus labai ilgam laiko tarpui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens sugebėjimo prisiminti jam asmeniškai nesvarbias aplinkybes praėjus daugiau kaip metams laiko.

Kaltinamasis R. Š. daugiau kaip tris kartus įvairiai grasino nukentėjusiajai L. Š., tuo sukeldamas jai nerimą, baimę, taip pat grasino padaryti veiką, pavojingą jos gyvybei ir sveikatai, grasino, kad kiti asmenys nukentėjusiajai gali padaryti sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo R. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., požymius. Iš kaltinimo R. Š. pašalintinas kaltinimas tuo, jog jis 2009-08-08 apie 14.30 val. atvykdamas adresu Šiauliai, L. R. g. 18F ir sukeldamas šiuo adresu esamame name melagingą aliarmą ir pasišalindamas, baugino L. Š., kadangi nėra surinkta kaltinamojo kaltės įrodymų – kaltinamasis R. Š., liudytojas G. B. nurodė, jog tuo metu R. Š. buvo kitoje vietoje ir žaidė dažasvydį, nusikalstamos veikos padarymo vietoje niekas kaltinamojo nematė.

Kaltinamasis R. Š. padarė nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, nedirba, registruotas darbo biržoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam R. Š. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau esant pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus.

Nukentėjusioji L. Š. byloje pareiškė 10000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai nusikaltimu buvo sukeltos dvasinės kančios, ji patyrė psichologinį smurtą, dėl ko išsivystė baimės jausmas, pablogėjo sveikata, prireikė gydymo, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas, neturtinė žala turi būti atlyginta. Tačiau atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, jog pareikštojo ieškinio suma aiškiai per didelė, todėl ieškinys mažintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiajai L. Š. priteistinos išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkavertės sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 1 d., 2 d.,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., 2 d. 7 p., 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 70 str., bausmės vykdymą R. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. Š. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d., 66 str., į atliktą bausmę R. Š. įskaityti laikino sulaikymo laiką 2009-08-28 (vieną dieną).

Nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. Š. nukentėjusiajai L. Š. 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., priteisti iš R. Š. nukentėjusiajai L. Š. 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – kompaktines plokšteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Astra Karpytė