- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-23
- Bylos Nr.
- 2-1934-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02444-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- UAB „Ortodenta“, AAS Gjensidige Baltic Lietuvos filialas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija "Ortodenta"
- Trečiasis asmuo
- A. P., AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 44.5.2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Santa Guiskytė, dalyvaujant ieškovei L. A., jos atstovams adv. E. K. ir A. Š., atsakovo UAB „Ortodenta“ ir trečiojo asmens A. P. atstovei V. V., trečiojo asmens AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui K. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovams UAB „Ortodenta“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. P. ir AAS „Gjensidige Baltic“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė pareiškė ieškinį (b.l. 123-126), kuriuo parašė panaikinti 2013-08-22 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr.56-62, kuriuo jos pareiškimas buvo atmestas ir priteisti iš UAB „Ortodenta“ turtinę 10.844,65 Lt turtinę ir 50.000 Lt neturtinę žalą. Bylos nagrinėjimo metu savo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo sumažino iki 25.000 litų, taip pat pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog savo reikalavimo panaikinti 2013-08-22 LR Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą Nr.56-62 nebepalaiko. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jokio materialaus reikalavimo AAS „Gjensidige Baltic“ nereiškia, prašė šio atsakovo procesinę padėtį pakeisti į tretįjį asmenį.
Šalies argumentai
Ieškiniu nurodė, kad 2008-06-25 kreipėsi į UAB „Ortodenta“ pas gydytoją A. P. dėl odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo - dantų protezavimo. 2008-2011 metais jai buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau nei gydymo planas, nei asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis, nebuvo sudaryti. Gydytoja A. P. prieš dantų protezavimą neįvertino dantų būklės, nesirūpino tinkamu jų sugydymu, todėl 2011-11-25 kreipėsi dėl 37 danties skausmo ir pūliavimo. 2011-11-28 gydytoja A. P. mėgino pergydyti 37 danties kanalus, tačiau dėl netinkamų jos veiksmų danties kanale buvo nulaužta ir palikta adatėlė, kurios nepavykus pašalinti, minėtas dantis buvo ištrauktas. Ant 37 danties turėjo būti tvirtinamas tiltelis, o jį pašalinus, reikalinga minėto danties implantacija.
2011-12-01 registruotu laišku kreipėsi į UAB „Ortodenta“ vadovybę, prašydama ištirti ar tinkamai gydytoja A. P. 2011-11-28 gydė 37 dantį, ko pasėkoje, valant danties kanalą, nulūžo gabaliukas adatos ir liko danties šaknyje, dėl to UAB „Stomatologinės implantacijos centras“, siekiant pašalinti svetimkūnį, buvo rekomenduota šalinti dantį, implantuoti ir protezuoti iš naujo, kas pinigine išraiška sudarys 10.000 litų. Atsakymo negauta. Į pakartotinus raštus UAB „Ortodenta“ atsakė, jog medicininės paslaugos buvo suteiktos tinkamai.
Nesudariusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties gydytoja A. P. pažeidė LR CK 6.725 str. reikalavimus. Gydytoja A. P. netinkamai gydžiausi danties kanalą bei gydomosios procedūros metu nulaužusi ir palikusi kanalo viduje medicininę adatėlę, pažeidė Lietuvos respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011-07-20 įsakymu Nr.V-706 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2011 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 16.11 p. - gydytojas odontologas turi mokėti paruošti danties šaknies kanalą. Pirmo apsilankymo metu gydytoja A. P. neįvertino objektyvios burnos būklės, neįvertino indikacijų paslaugų teikimui, nesudarė gydymo plano, nesuteikė jokios informacijos apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tuo pažeidė Lietuvos respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 6 str. 4 d. - pacientas turi teisę į informaciją apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininio tyrimo duomenis, gydymo metodus ir gydymo prognozę. Informuodamas apie gydymą gydytojas turi paaiškinti pacientui gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat atsisakius siūlomo gydymo, ko gydytoja A. P. nepadarė ir tuo pažeidė LR CK 6.727 str. nuostatas bei Medicinos normos 12.8 p. - informuoti pacientą apie jo sveikatos sutrikimus, gydymą ir jo eigą bei kitas teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Nei vieno apsilankymo UAB „Ortodenta“ metu, nei vienos intervencinės procedūros metu, kuomet buvo šalinami dantys, leidžiami medikamentai, šlifuojami dantys bei teikiamos kitos paslaugos gydytoja neinformuodavo apie atliekamus savo veiksmus bei neprašydavo sutikimo vienai ar kitai medicininei paslaugai tuo pažeisdama įstatymo 8 str. l d. – pacientai gali būti gydomi arba jiems teikiama kokia kita sveikatos priežiūra ar slauga, tik kai yra jų sutikimas. Gydytoja nekokybiškai protezavo dantis, apie tai byloja įrašai ambulatorinėje kortelėje ir tuo pažeidė Įstatymo 3 str. l d. - kiekvienam pacientui turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra.
Sutinkamai su gydymo planu buvo pašalinti 47, 48 dantys ir naujai implantuotas 47 dantis, kadangi nušlifavus UAB „Ortodenta“ šie dantys nebuvo apvilkti vainikėliais, kas yra būtina, pradėjo svirti ir juos reikėjo šalinti. Nuo 35,36,46,47 dantų nukrito tilteliai kartu su dantimis, todėl buvo implantuoti 36, 46 dantys, kad būtų prie ko tvirtinti tiltelį. 37 dantis užlūžus adatai, pašalintas.
Baigus pergydyti netinkamai gydytus dantis UAB „Ortodenta“ ieškovė išleido 14.672,65 Lt. Kvitų 10.844,65 Lt sumai yra pateikusi teismui. Kadangi Žalgirio klinikoje gydyti dantis brangu, ji tolesnį gydymą pagal Žalgirio klinikoje sudarytą gydymo planą pratęsė UAB „Kosmodentas“, kur papildomai sumokėjo 3.828 litus. Siekdama pašalinti netinkamų paslaugų pasekmes ir pabaigti protezavimą kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, kurios gydytojai konstatavo, jog dėl netinkamų UAB ,,Ortodenta“ suteiktų paslaugų bus reikalinga viso gydymo plano dėl protezavimo korekcija ir gydymas. Tai kainuos apie 23.260 litų. Dėl netinkamo dantų gydymo patirta turtinė ir neturtinė žala. Būtina tęsti dantų protezavimą kitoje gydymo įstaigoje, bus reikalingos pašalintų dantų implantacijos ir daugelis kitų papildomų medicininių procedūrų. UAB „Ortodenta“ buvo sumokėta apie 15.000 litų, tačiau mokėjimo dokumentai nebuvo išduoti. Už VšĮ Žalgirio klinikoje suteiktas paslaugas jau sumokėta 9.093 litai. Dėl suteiktų nekokybiškų paslaugų patiriamas moralinis bei emocinis diskomfortas, skriauda.
Ieškovė kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, kuri yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti, tikintis, kad ji konstatuos akivaizdžius netinkamo gydymo ir ryšium su tuo atsiradusios žalos faktus, tačiau nesant burnos ertmės, dantų gydymo, protezavimo, rentgenogramų aprašymo, komisija nusprendė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žala nebuvo padaryta. Šios kategorijos civilinėse bylose įrodinėjimo našta tenka atsakovams. Ieškovui tereikia įrodyti patį žalos padarymo faktą. A. P. kaltė įrodyta Vš[ Žalgirio klinikos gydytojų medicininiais įrašais.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ortodenta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistai patvirtino, jog atsakovas netinkamai suteikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas ir todėl bus reikalinga viso gydymo plano dėl protezavimo korekcija ir gydymas. Ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojai būtų atlikę kokią nors ekspertizę ir pateikę išvadas dėl atsakovo netinkamai suteiktų paslaugų. Be to, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikai nėra suteikta kompetencija tirti kitos odontologijos klinikos veiksmų teisėtumo. Spręsti apie žalos pacientų sveikatai padarymą, taip pat apie pacientams padarytos žalos dydį priklauso tik Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, o ši 2013 m. rugpjūčio 22 sprendimu Nr. 56-62 yra pripažinusi, kad atsakovas, teikdamas ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, sveikatai žalos nepadarė.
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas suteikė nekokybiškas paslaugas gydydamas ne tik 37 dantį, bet ir visus kitus dantis ir atlikdamas protezavimą. Konfliktas su ieškove kilo tik dėl 37 danties gydymo paslaugų teikimo. Tai patvirtina ir ieškovės atsakovui teikta 2011 m. gruodžio 1 d. pretenzija, iš kurios turinio matyti, kad ieškovė į atsakovą kreipėsi su pretenzija tik dėl 37 danties gydymo. Ieškovė į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyrių kreipėsi taip pat tik dėl atsakovo teikto ieškovei 37 danties gydymo paslaugų apskundimo. Tarnyba 2013 m. spalio 16 d. Kontrolės Nr. T3- 70/2013 ataskaitoje Nr. D17-207-(1.27.) pažymėjo, kad ieškovė skundžia gydytojos A. P. 2011-11-28 netinkamai teiktas endodontines paslaugas, motyvuodama tuo, kad 37 danties kanale nulaužė ir paliko adatėlę, kurios nebuvo galima ištraukti, todėl teko pašalinti 37 dantį, ant kurio buvo numatyta tvirtinti tiltelį, todėl ieškovės nuomone, atsakovas suteikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; pašalinus 37 dantį, reikalinga minėto danties implantacija ir kitos papildomos medicininės procedūros, tuo ieškovė teigė patyrusi neturtinę ir turtinę žalą. Kaip matyti iš Tarnybos ataskaitos turinio, ieškovė į tarnybą kreipėsi taip pat tik dėl 37 danties odontologinių procedūrų apskundimo, atsižvelgiant į tai tarnyba atliko tik 2011-08-05 - 2012-08-14 laikotarpiu atsakovo ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, o ne viso, t. y. 2008-06-25 - 2012-08-14 laikotarpiu atsakovo ieškovei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. 2012-01-17 37 dantis buvo pašalintas gydytojo M. D. ir nuo 2012-01-17 iki 2012- 08-14 ieškovė toliau naudojosi atsakovo paslaugomis, gydėsi pas gydytoją M. D. Taigi pati ieškovė nuo pat ginčo pradžios su atsakovu tvirtino, kad atsakovas netinkamai suteikė gydymo paslaugas tik dėl 37 danties, o dėl kitų ieškovei teiktų gydymo paslaugų atsakovui pretenzijų niekada nereiškė.
Ieškovė teigia, kad iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos preliminarios minimalios gydymo sąmatos matyti, kad yra numatytas 47, 48 dantų šalinimas, kadangi per daug nušlifuoti dantys, 34 danties protezavimas, 35, 36, 46, 47 dantų implantacija, kadangi nukrito tilteliai kartu su dantimis, 37 danties implantacija, nes nulūžus adatai, dantis buvo pašalintas, 38 danties implantacija, kadangi pašalinus šį dantį kaip nereikalingą, šiuo metu nėra prie ko pritvirtinti tiltelio. Tačiau iš Gydymo sąmatoje pateiktos konsultacijos, ieškovė niekaip negalėjo padaryti tokių pastebėjimų. Gydymo sąmatoje visiškai nekalbama apie tai, kad atsakovo gydytoja per daug nušlifavo 47 ir 48 dantis ir kad dėl šios priežasties šie dantys turi būti pašalinti, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos ieškovės teiginius. Gydymo sąmatoje taip pat nėra nurodyta, kad dėl atsakovo teiktų 37 danties gydymo paslaugų iškilo reali būtinybė atlikti ir 34, 35, 36, 46, 47, 38 dantų odontologines procedūras, taip pat tokių aplinkybių nepatvirtina nei Komisijos sprendimas, nei Tarybos ataskaita. Minėta konsultacija yra tik vieno VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojo nuomonė dėl tolimesnių Ieškovės sveikatos paslaugų teikimo eigos, tačiau ji yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl ji jokios įrodomosios galios neturi. Darytina išvada, jog gydymo sąmata neįrodo atsakovo nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Nekokybiškų paslaugų teikimo nepatvirtino ir Komisija, ieškovę konsultavusios UAB „Stomotologinės implantacijos centras“ gydytoja odontologė R. M.-U. ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytoja endodontologė prof. V. P.
Komisijos sprendime konstatuota, kad 37 dantis buvo šalinamas dėl kraštinio kaulo patologijos, t. y. periodontalinių kišenių, o ne dėl nekokybiško gydymo pasekmės, kiti ieškovės protezuoti dantys (36, 46, 47) metalo keramikos vainikėliai ant implantų ir (24-27) metalo keramikos tiltinis protezas kokybiškas, dantų protezavimas yra kokybiškas. Šios Komisijos sprendimo išvados buvo padarytos atlikus ieškovės burnos ertmės bei dantų protezų apžiūrą, t. y. įvertinus apžiūros metu buvusią faktinę ieškovės burnos ertmės ir dantų situaciją Komisijai nagrinėjant ieškovės skundą, o ne vien tik tikrinant ieškovės medicininius dokumentus, todėl Komisija turėjo pagrįstą pagrindą išvadai — teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atsakovas ieškovės sveikatai žalos nepadarė - padaryti. Tarnybos ataskaitoje nurodyti medicininės dokumentacijos pildymo pažeidimai vertintini kaip procedūrinio pobūdžio, nes jie neturėjo įtakos ieškovės atliekamų gydymo paslaugų kokybei, rezultatui bei tiesiogiai nesusiję su ieškovės gydymo rezultatais. Be to, ieškovė praleido 30 d. ieškinio senaties terminą.
Tretysis asmuo A. P. visiškai palaikė atsakovo poziciją.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovė teigia, kad jos 37 danties medialinėje šaknyje yra likęs svetimkūnis – metalinio medicininio instrumento dalelė, dėl to ji patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė nenurodo jokių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, patvirtintų diagnostikų bei gydymo metodikų pažeidimų. Tyčinės veikos klausimas šioje byloje irgi nėra keliamas. Taigi, atsakovo kaltė gali būti konstatuota tik tuo atveju, jei būtų nustatytas gyd. A. P. nepakankamas, neadekvatus buvusiai situacijai rūpestingumas ir apdairumas. Ar tretysis asmuo gyd. A. P. buvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, galima nustatyti tik lyginant konkrečius jos veiksmus su tokios pat profesinės kvalifikacijos asmens, dirbančio su analogiška technika, veiksmais atitinkamoje situacijoje. Ieškovė atsakovo kaltę sieja su nekokybišku dantų gydymu, o neteisėtais veiksmais įvardina metalinio medicininio instrumento dalelės patekimą į 37 dantį. Teigtina, kad UAB „Ortodenta“ už metalinio medicininio instrumento dalelės atsiskyrimą ir pasilikimą ieškovės dantyje galėtų atsakyti tik tuo atveju, jei ieškovė įrodytų, jog svetimkūnio patekimą į dantį įtakojo netinkamas instrumento naudojimas. Atsakovo nuomone, gydytojo darbo įrankio, technikos gedimas, sulūžimas ir pan., nepriklausantis nuo gydytojo valios, negali būti laikomas gydytojo klaida ar nepakankamai rūpestingu ir apdairiu paslaugų teikimu. Manytina, jog atsakomybę už prietaiso (metalinio medicininio instrumento) dalelės atskilimą turėtų prisiimti ne tą instrumentą tinkamai eksploatuojantis asmuo, bet asmuo, atsakingas už šio įrankio kokybę, atitikimą saugos reikalavimams, techninę priežiūrą. Ieškovė pateiktame dublike cituoja LSMUL Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos kompetentingų gydytojų išvadas, tačiau jas pateikia tik atskirai iš konteksto ir iš esmės kilusios žalos faktą grindžia tik tomis aplinkybėmis, kad komisija dėl trūkstamų duomenų, negalėjo objektyviai nustatyti tam tikrų aplinkybių. Ieškinyje nėra aiškiai apibrėžta, kas sudaro ieškovės nurodomą žalą. Ieškovė galėtų reikalauti atlyginti tik svetimkūnio pašalinimo išlaidas bei išlaidas, kurias ji patyrė dėl nepatogumų (skausmo malšinimo ir pan.), kuriuos ji patyrė dėl svetimkūnio buvimo. Tačiau ieškovė jokiais objektyviais įrodymais (vaistų įsigijimo čekiai ar pan.) nepagrindžia, kad dėl metalinio instrumento dalelės pasilikimo dantyje ji būtų patyrusi skausmą. Ieškovės prašoma atlyginti turtinė žala yra siejama su ateityje galbūt jos patiriamomis išlaidomis t.y. prašoma suma yra preliminariai apskaičiuota. CK 6.249 str. 1 d. įtvirtinta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. Žala siejama su asmens jau patirtomis išlaidomis. Šiuo atveju nėra įrodyta kokių išlaidų patyrė ieškovė.
Tretysis asmuo taip pat prašė taikyti nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos skaičiuotiną 30 d. ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Sveikatos priežiūros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Asmuo, pareiškęs ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią sveikatos priežiūros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti būtinų sąlygų nustatymo praktiką. Teismo konstatuota, kad gydytojo civilinė atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių, kuriai būdinga tai, jog profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. J. ir kt. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010; kt.). Gydytojų veiksmai vertintini ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. ir kt. v. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2013).
Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovė 2008-06-25 kreipėsi į UAB „Ortodenta“ pas gydytoją A. P. dėl odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo - dantų protezavimo. 2008-2011 metais buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sutartis su ieškovė nebuvo sudaryta. Tačiau ieškovė buvo supažindinta su gydymo planais, galimomis komplikacijomis ir pasekmėmis, tą patvirtina pirmame kortelės lape esantis ieškovės parašas. 2011-11-25 ieškovė kreipėsi dėl 37 danties skausmo ir pūliavimo. 2011-11-28 gydytoja A. P. gydė 37 dantį, tačiau danties kanale buvo nulaužta ir palikta adatėlė, kurios nepavykus pašalinti, minėtas dantis buvo ištrauktas. Ieškovė taip pat nurodo, jog jai buvo pašalinti 47, 48 dantys ir naujai implantuotas 47 dantis, kadangi nušlifavus UAB „Ortodenta“ šie dantys nebuvo apvilkti vainikėliais, kas yra būtina, pradėjo svirti ir juos reikėjo šalinti. Nuo 35,36,46,47 dantų nukrito tilteliai kartu su dantimis, todėl buvo implantuoti 36, 46 dantys, kad būtų prie ko tvirtinti tiltelį.
Teismas pažymi, kad konkretaus gydytojo veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013). Būtent tik iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti arba paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti. Taigi, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus, įvertinimus ir pritaikius atitinkamos srities specialistų specialias žinias. Ieškovė, kuri šioje byloje naudojosi net dvejų kvalifikuotų teisininkų pagalba, skirti ekspertizę šioje byloje nepageidavo, o Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime Nr. 56-62 nurodyta, kad ieškovė į šią Komisiją iš esmės kreipėsi dėl netinkamo 37 danties gydymo. Apie pretenzijas dėl kitų dantų gydymo ieškovė pažymėjo tik labai abstrakčiai, savo teiginių nedetalizuodama. Iš Komisijos sprendimo turinio matyti, jog Komisija analizavo visas ieškovės nurodomas aplinkybes, susijusias su atsakovo 2008 – 2011 m. ieškovei teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, ir sprendime padarytas išvadas detaliai motyvavo. Skundžiamas paslaugas vertino bei ieškovės burnos ertmės ir dantų protezų apžiūrą atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikų Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos gydytoja odontologė ortopedė prof. J. S., gydytojas odontologas ortopedas doc. G. Ž., gydytoja edodontologė S. L. Komisijos sprendime konstatuota, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovės sveikatai žala padaryta nebuvo. Kadangi ieškovė, teismui ne kartą prašius ieškinį sukonkretinti ir detalizuoti kokiais netinkamais veiksmais jai buvo padaryta žala gydant kiekvieną iš jos nurodytų dantų, to nepadarė, o savo ieškinį grindė tik nurodydama nesusistemintas ir niekaip nesusietas ištraukas iš byloje esančių dokumentų, teismas neturi galimybės paneigti komisijos išvadų ir pripažinti, kad ieškovei buvo padaryta žala dėl visų jos nurodomų, išskyrus 37 danties, dantų gydymą. Ieškovė teigia, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos specialistai patvirtino, jog UAB “Ortodenta” netinkamai suteikė ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau byloje tokių Žalgirio klinikos specialistų išvadų nėra. Be to, Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojai nėra atlikę ekspertizės ir pateikę išvadų dėl ieškovei netinkamai suteiktų paslaugų. Ieškovės pateiktas dokumentas yra tik vieno VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojo nuomonė dėl tolimesnių ieškovės sveikatos paslaugų teikimo eigos, tačiau ji yra tik rekomendacinio pobūdžio dėl ieškovės gydymo eigos, todėl esminės įrodomosios galios neturi. Ieškovė savo reikalavimus kildina ir iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2013 m. spalio 16 d. Kontrolės Nr. T3-70/2013 Ataskaitos ir Tarnybos direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. T1-1437. Tačiau minėtais dokumentais nustatyti tik dokumentacijos pildymo trūkumai, kurie tiesioginės žalos ieškovei nesukėlė.
Tačiau kalbant apie 37 danties gydymą teismas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvada nesutinka. Komisijos sprendime konstatuota, kad 37 dantis buvo šalinamas dėl kraštinio kaulo patologijos, t. y. periodontalinių kišenių, o ne dėl nekokybiško gydymo pasekmės, (kiti ieškovės protezuoti dantys (36, 46, 47) metalo keramikos vainikėliai ant implantų ir (24-27) metalo keramikos tiltinis protezas kokybiškas, dantų protezavimas yra kokybiškas). Vadinasi darytina išvada, kad 37 dantį buvo būtina ne gydyti, o šalinti. LR CK 6.248 str. 1 d. nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. To paties straipsnio 2 dalyje paaiškinama kaltės sąvoka – tai tyčiniai arba neatsargūs veiksmai. Sveikatos priežiūros įstaigų ir jų darbuotojų kaltės apibrėžimą sukonkretina LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnis, pagal kurį kaltės faktas nustatomas esant 1 iš 3 sąlygų: 1) buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį; 2) nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia; 3) nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, ir tai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Darytina išvada, kad atsakovas gydydamas dantį, kuris pagal pacientės sveikatos būklę turėjo būti pašalintas, tokiais veiksmais padarė jai žalą, kurią sudaro nepagrįstai už gydymą gautos lėšos. Iš UAB „Ortodenta“ pažymos (b.l. 191) matyti, kad ieškovė už 37 danties ir su juo susijusį gydymą sumokėjo 2500 litų, šios išlaidos pripažintinos ieškovės patirta žala ir priteistinos.
Be to ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens teisių, garantuojamų Konstitucijos (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju neturtinė žala ieškovei atsirado dėl atsakovės darbuotojo – gydytojos A. P. kaltės – nekokybiškų medicininių paslaugų suteikimo, kurių pasėkoje buvo pažeista ieškovės sveikata. Ieškovė, bereikalingai patyrė gydymą, ilgą laiką kentė skausmą. Įtikinami ieškovės argumentai, kad dėl sužalotos sveikatos pablogėjo jos gyvenimo kokybė, dažni vizitai pas gydytojus lėmė emocinį ir fizinį nuovargį, nuolat slėgė įtampa dėl nepavykusio ir netinkamo gydymo. Ieškovė iki šiol patiria nepatogumus dėl nekokybiškų medicininių paslaugų, nes atsiradusios netinkamo gydymo pasekmės iki šiol nepašalintos, ji turėjo kreiptis medicininės pagalbos į kitas medicinines įstaigas. Taip pat ieškovė patiria nerimą dėl tolesnio dantų gydymo ir galimų padarinių. Todėl ieškovės išgyvenimai dėl nekokybiškų medicininių paslaugų vertintini kaip dideli. Ieškovei nerimą ir nepatogumus sukėlė ir neišsamus jos medicininės dokumentacijos pildymas, nes dėl to ji galimai negali savo teisių apginti visa apimtimi. Vadovaujantis bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, spręstina, kad adekvati ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė yra 5000 Lt neturtinės žalos kompensacija.
Atsakovai prašo taikyti 30 d. ieškinio senaties terminą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis ir Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktas numato, kad pacientai ar kiti suinteresuoti asmenys, nesutinkantys su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimais, turi teisę per 30 d. kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Komisijos sprendimas priimtas 2013-08-22, ieškinys teismui pateiktas po dvejų mėnesių, t.y. 2013-10-28, t.y. neženkliai praleidus ieškinio terminą, todėl teismo nuomone ieškovės nurodomi motyvai dėl jos atstovų pasikeitimo, laikytini pakankamu pagrindu ieškinio senačiai atnaujinti.
Paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad žalos faktas byloje buvo nustatytas, taip pat nustatytas faktas, kad ieškinio iš dalies nebuvo galima pagrįsti dėl tos priežasties, kad atsakovas neišsamiai pildė medicininę dokumentaciją, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik iš atsakovo. Iekovė byloje patyrė 2000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat prašo priteisti 2050 litų teisininko paslaugoms iki ieškinio pateikimo apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, teismas ieškovei priteisia 2000 litų bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Atnaujinti praleistą senaties terminą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „Ortodenta“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 7500 litų (2172,15 eurus) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš UAB „Ortodenta“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2000 litų (579,24 eurus) bylinėjimosi išlaidų L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)).
Priteisti iš UAB „Ortodenta“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 225 litus (65,16 eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį teismą.