- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-07
- Bylos Nr.
- 2A-54-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00565-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- D. K., S. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) D. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1742-351/2019 pagal pareiškėjų D. K. ir S. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. K. ir S. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašydami: nutraukti pareiškėjų santuoką, (duomenys neskelbtini) bendru abiejų sutuoktinių sutikimu; patvirtinti pareiškėjų sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį; po santuokos nutraukimo pareiškėjams palikti santuokoje turėtas pavardes.
2. Pareiškėjai nurodė, jog D. K. gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), S. K. – (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kad santuoka nutrūko dėl skirtingo požiūrio į gyvenimą ir šeimą bei charakterių nesuderinamumo, kad daugiau nei vienerius metus kartu kaip šeima nebegyvena ir nebetvarko bendro ūkio, kad neturi vienas kitam šeimyninių įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu prašymą patenkino ir santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; po santuokos nutraukimo pareiškėjams paliko pavardes – K., K.; patvirtino (duomenys neskelbtini) pasirašytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, kuria pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams teikimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriams, tarpusavio išlaikymo; nurodė, kad sutartis pareiškėjų sudaryta laisva valia, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
4. Apeliantas (pareiškėjas) D. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-1742-351/2019 ir šią civilinę bylą nutraukti arba palikti pareiškimą nenagrinėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes abu pareiškėjai yra deklaravę išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nekilnojamojo turto ir darbo Lietuvos Respublikoje neturi. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai dirba pagal ilgalaikes sutartis, turi išsinuomoję gyvenamuosius būstus, vaikai lanko mokyklą, vaikai turi esminį ryšį su (duomenys neskelbtini). Remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 nuostatas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Šios aplinkybėms paaiškėjus po pareiškimo priėmimo nagrinėti – teismas turėjo bylą nutraukti.
4.2. Tarp pareiškėjų po santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo 2019 m. balandžio 29 d. teisme, kilo nesutarimų dėl sutartimi nustatytos apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos vykdymo; skundžiamu sprendimu patvirtinta pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatyta apelianto bendravimo su vaikais tvarka abstrakti, nepakankamai konkreti ir aiški, todėl tai sudaro galimybes pareiškėjai nepagrįstai riboti apelianto susitikimus su vaikais.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja S. K. prašo atmesti apeliacinį skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl ši byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo teisę pasirinkti su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo kreiptis į Šiaurės Airijos teismą arba pagal pagalbinės (šalutinės) jurisdikcijos taisyklę į Lietuvos Respublikos teismą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija labiausiai atitinka bylos šalių vaikų interesus, nes vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai; į užsienį išvykę laikinai ir nepraradę ryšių su Lietuvos Respublika.
Šalies argumentai
5.2. Apeliantas, teigdamas, kad jam šiuo metu trukdoma bendrauti su vaikais, nepateikė konkrečių įrodymų, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Iki civilinės bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka posėdžio pradžios apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2019 m. birželio 7 d. pažymas apie asmens deklaruotą išvykimą iš Lietuvos Respublikos, t. y. duomenis iš Gyventojų registro. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo viešų duomenų pridėti prie bylos, nes teismas gali naudoti duomenis iš viešų informacinių sistemų ir registrų (CPK179 straipsnio 3 dalis).
8. 2019 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėja pateikė priedą prie atsiliepimo į apeliacinį skundą. Procesiniai dokumentai gali būti pildomi iki jų pateikimo teismui termino pabaigos. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau. Kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo papildymui pateikti, nesant priežasčių atnaujinti praleistą procesinį terminą, atsiliepimo į apeliacinį skundą papildymas nepriimamas.
9. Apeliantas apeliaciniu skundu kelia klausimą dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos nagrinėti santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu klausimą, kai pareiškėjai ir jų vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie prašyme nurodė savo paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, nors yra deklaravę išvykimą į (duomenys neskelbtini) (Gyventojų registro departamento duomenimis). Apeliantas argumentuoja, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra susijęs su 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“).
10. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai.
11. Nagrinėjamu atveju abu pareiškėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnį, šiuo atveju pareiškėjai bendru pareiškimu turi teisę pasirinkti vieną iš alternatyvių jurisdikcijos pagrindų: arba kreiptis pagal jų bendrą gyvenamąją vietą į kompetentingą teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies a punkto 1 papunktis), arba pagal abiejų šalių pilietybę – į Lietuvos teismą (reglamento „Briuselis II bis“ 3 straipsnio 1 dalies b punktas). Kadangi pareiškėjai kreipėsi į Lietuvos teismą, šis turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
12. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnis). Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu. Sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), dėl to teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik formaliai patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, bet ir privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 3–4 dalys).
13. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai susitarė, kad skyrium gyvenantis nepilnamečių vaikų tėvas D. K. turi teisę maksimaliai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime bei sprendžiant vaikų ugdymo, lavinimo ir sveikatos priežiūros klausimus, pareiškėjai įsipareigojo netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais ir maksimaliai apsaugoti vaikų interesus bei užtikrinti jų teisę į šeimyninius ryšius su savo tėvais bei artimaisiais giminaičiais.
14. Iš apelianto išdėstytos pozicijos, akivaizdu, jog sutuoktiniai iš tikrųjų nepasiekė bendro sutarimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teigia, kad nepakankamai konkreti tvarka sudaro galimybes vaikų motinai, net ir nepažeidžiant susitarimo, nepagrįstai riboti tėvo susitikimus su vaikais.
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., šalių ir (ar) vaiko liga, šalių užimtumas ar kt.) negali būti susietas su aiškiai neapibrėžtomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, 44 punktas).
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka vieno iš pareiškėjų (apelianto) tikrosios valios ir pažeidžia jo teisėtus interesus, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas.
17. Apeliantas apeliaciniu skundu prašo panaikinus teismo sprendimą bylą nutraukti arba palikti nenagrinėtą. Toks prašymas negali būti tenkinamas apeliacinės instancijos teisme, nes CK 3.53 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis nurodyta CK 3.53 str. 4 d. Taip pat šalims išaiškintina, jog nepavykus surasti bendro sutarimo, šalys turi teisę ginčą dėl santuokos nutraukimo spręsti ieškininės teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.