Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. N. ir V. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad R. N. šeima žinoma nuo (duomenys neskelbtini) m., nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jos šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo (duomenys neskelbtini) taikoma atvejo vadyba. Mobiliosios komandos darbas su R. N. vyko nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., specialistai su R. N. bendravo 5 kartus jos gyvenamojoje vietoje. Susitikimai vyko kartu su vaikų atstovais (V. B. ir I. J.), laikinai prižiūrinčiais nepilnamečius N. N. ir B. M.. Mobiliosios komandos išvadose nurodyta, kad R. N. šeimoje išlieka rizikos veiksniai: vaiko socialiniam, psichologiniam ir kognityviniam vystymuisi yra ypač reikšmingas motinos vaidmuo, rizikos veiksniai pasireiškia šeimose, kuriose nėra bendrų visuomeninio gyvenimo ir buities interesų bei tikslų. Sutrikęs šeimos narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas, vyrauja aplinka, kurioje netenkinami vaiko emociniai ir fiziniai poreikiai. Dėl socialinių įgūdžių stokos, mamos sveikatos problemų šeimai sunkiai sekasi savarankiškai funkcionuoti, kyla besikartojančių problemų. V. M. atsisakė priimti intensyviąją mobiliosios komandos pagalbą, todėl pagalba atsakovo šeimai neteikiama.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas netaikomas, jei nustatoma, kad tėvai, kuriems teikiamos socialinės paslaugos ir kita kompleksinė pagalba, deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.

Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Byloje, remiantis ieškovės pateiktais įrodymais, nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai B. M. ir N. N. gyveno su motina R. N.. N. N. tėvas P. N. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu nustatyta, kad R. N. su V. M. nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo-spalio mėnesio kartu nebegyvena, iš V. M. priteistas išlaikymas dukrai B. M. periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį ir išlaikymo įsiskolinimas 3600 Eur. (duomenys neskelbtini) nepilnametis N. N. paimtas iš motinos, laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, nuo (duomenys neskelbtini) - pas V. B.. B. M. nuo (duomenys neskelbtini) laikinai prižiūrima sesers I. J., (duomenys neskelbtini) paimta iš motinos R. N..

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. vasario 14 d. nutartimi leista paimti nepilnametę B. M. iš jos tėvų V. M. ir R. N., nepilnametį N. N. - iš jo motinos R. N.. Teismo nutartyje konstatuota, kad R. N. ne kartą yra prižadėjusi bendradarbiauti su socialines paslaugas teikiančiomis tarnybomis, priimti reikalingą pagalbą tikslu padėti tinkamai užtikrinti vaikų poreikius bei įgyvendinti jų teises bei teisėtus interesus, tačiau iš esmės visapusiško bendradarbiavimo vengė, daugelyje situacijų elgėsi pasyviai, iš esmės nepriėmė socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pagalbos. Kadangi vaiko teisių apsaugos skyrius siekė suteikti pagalbą šeimai, tačiau motinos elgesys nesikeitė, todėl, nepaisant jos pažadų keistis, vaikai pagrįstai buvo paimti iš motinos. Pagrįstai ypatingas dėmesys buvo skiriamas geriausiems vaikų interesams, kurie yra viršesni už motinos interesus. Nepaėmus vaikų iš R. N., jai būtų sudarytos sąlygos toliau pažeidinėti vaikų teises ir tokie pažeidimai padarytų žalos vaikų mokymuisi, tobulėjimui ir net raidai. Nepilnametės B. M. tėvas V. M. yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auklėjimo ir išlaikymo, jis nuo (duomenys neskelbtini) metų su dukra nebendrauja, faktiškai dukters ir tėvo ryšys yra nutrūkęs.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. M. dėl tėvų R. N. ir V. M. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir netinkamos vaiko priežiūros nustatyta laikinoji globa, nepilnametės B. M. laikinąja globėja paskirta jos sesuo I. J., vaiko globos vieta nustatyta I. J. šeimoje. Tos pačios dienos įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. N. dėl motinos R. N. netinkamos vaiko priežiūros nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta teta V. B., vaiko rūpybos vieta nustatyta V. B. šeimoje.

2021 m. gruodžio 29 d. vyko atsakovės R. N. šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, sudarytas pagalbos planas. 2022 m. liepos 14 d. posėdyje nurodyta, kad atsakovė pagalbos plane numatytų įsipareigojimų nevykdo. Stiprinant tėvystės įgūdžius, R. N. įsipareigojo lankyti (duomenys neskelbtini) švietimo pagalbos tarnyboje psichologės konsultacijas, tačiau šias konsultacijas lankė trumpai, jas nutraukė savo iniciatyva. R. N. lankėsi psichiatro konsultacijose, jai buvo skirtas medikamentinis gydymas, rekomenduotas tęstinis gydymas, vieną kartą nuotoliniu būdu konsultavosi su gydytoju psichiatru dėl gydymo tęsimo, jai buvo išrašyti medikamentai, tačiau ji medikamentų nenusipirko. Siekiant išlaikyti emocinį ryšį su vaikais, R. N. įsipareigojo domėtis vaikais, jų sveikata, ugdymu poreikiais, lankyti vaikus, prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, tik vaikai rodė iniciatyvą, patys lankė mamą. Pagalbos plane buvo numatyta, kad R. N. ir jos sugyventinis E. B. atsakingai vykdys savo pareigas, užtikrinant šeimos ekonominį stabilumą. Sugyventiniai turėjo įsidarbinti arba rasti kitų pajamų šaltinio gavimo būdų, atidirbti visuomenei naudingus darbus, tačiau iki šiol abu yra bedarbiai, socialinės pašalpos negauna, turi įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, atliekų tvarkymą, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, teisę į socialinį būstą yra praradę, gyvena nuomojamose patalpose. Siekiant atstatyti socialinius įgūdžius, sugyventiniai R. N. ir jos sugyventinis įsipareigojo priimti socialinio darbuotojo pagalbą, rodyti iniciatyvą, domėtis aktualiais klausimais apie vaikų auginimą, saugios aplinkos kūrimą. R. N. buvo nuolat motyvuojama vykdyti pagalbos plano įsipareigojimus, užsiregistruoti ir lankyti psichologo konsultacijas, vykti aplankyti vaikus pas laikinus globėjus, tačiau ji visada randa pasiteisinimų, teigia kad viskas jau nuspręsta, vaikų niekas neatiduos. Išlieka problema - bendradarbiavimo su socialine darbuotoja trūkumas. R. N. dažnai neatsiliepia į skambučius, neįsileidžia į namus. Vertinant šeimos situaciją, problemos išlieka tos pačios, R. N. trūkta motyvacijos įgyvendinti pagalbos planą, nepasikeitė jos požiūris į problemas.

Sudarytame pagalbos plane atsakovas V. M. įsipareigojo siekti atkurti santykius su dukra, domėtis ja, jos elgesiu, sveikata, pasiekimais, prisidėti prie dukros išlaikymo. Atsakovas tik vieną kartą skambino dukrai, siūlė po pamokų (duomenys neskelbtini) susitikti, žadėjo kažką nupirkti, tačiau sutartą dieną jis nepasirodė ir su dukra nesusitiko. Atsakovas su dukra nepalaiko jokio ryšio, išlaikymo neteikia. Sprendžiant priklausomybės problemą, V. M. buvo įsipareigojęs gydytis, pasirenkant sau tinkamą gydymosi metodą, tačiau problemos nesprendė, jo nuomone, jis nėra priklausomas nuo alkoholio. Atsakovui V. M. buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas, jis buvo konsultuojamas dėl alkoholio priklausomybės gydymo, darbo paieškos klausimais, skatinamas užmegzti ryšį su dukra, bendrauti su ja, domėtis nepilnamečiu vaiku. Atsakovas V. M. atsisakė priimti intensyviąją mobiliosios komandos pagalbą. Atsakovas nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, gyvenimo būdo nekeičia, išlaikymo vaikui neteikia.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė R. N. neužtikrino saugios aplinkos savo nepilnamečiams vaikams, vengė atlikti motinos pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikams. Po vaikų paėmimo ji nesistengė atkurti gerų santykių su savo nepilnamečiais vaikais, dėl jos kaltės nutrūkusio emocinio ryšio, į vaiko teisų apsaugos skyrių dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, vaikais visiškai nesirūpino, išlaikymo jiems neteikė. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji neturi galimybių ir sąlygų auginti vaikus, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ji pakeis savo gyvenimo būdą, sugebės auginti ir auklėti nepilnamečius vaikus. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovės R. N. kaltės, jos abejingumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, asocialaus gyvenimo būdo jos nepilnamečiai vaikai B. M. ir N. N. liko be motinos globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl motinos valdžia atsakovei apribotina neterminuotai.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovo V. M. vengimas atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai B. M. pasireiškia tuo, kad jis dukters neaugina, su ja nebendrauja ir nesimato, dukros neišlaiko. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis abejingai žiūri į savo pareigas arba tėvo pareigų turinio net nesupranta. Teismo vertinimu, bet kuris socialiai atsakingas asmuo, besirūpinantis savo pareigomis vaiko atžvilgiu, turi suvokti, kad vaikui būtina nuolatinė, pastovi tėvų globa, priežiūra, buvimas šalia, išlaikymas reikalingas tiek gyvenant kartu su vaiku, tiek skyrium, nes reikia užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius. Vaiko poreikių užtikrinimas ir nuoseklus bei kryptingas veikimas, siekiant suteikti vaikui materialinę paramą, rodo pasirengimą vykdyti tėvų pareigas, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiu nors būdu siekė šią savo pareigą įgyvendinti. Dėl jo aplaidumo ir abejingumo tėvo ir dukters ryšys yra nutrūkęs, atsakovas yra socialiai neatsakingas ir vengia vykdyti savo pareigas dukrai. Atsakovo socialiai rizikingas elgesys yra ilgalaikis, jis nesugeba pakeisti gyvenimo būdo, neturi ir nesiekia įgyti socialinių įgūdžių rūpintis dukra. Atsakovas vengia atlikti savo pareigas dukters B. atžvilgiu, nesirūpina ja, neišlaiko jos ir su ja nebendrauja, toks jo elgesys pažeidžia vaiko interesus ir nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovo elgesys pasikeis, todėl tėvo valdžia jam apribotina neterminuotai.

Pažymėtina, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią, nesant duomenų, kad B. M. laikinoji globėja, N. N. laikinoji rūpintoja netinkamai atlieka globėjos ir rūpintojos pareigas, tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaikų globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės B. M. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja globėja, nepilnamečio N. N. gyvenamąją vietą – su laikinąja rūpintoja, jas paskiriant ir vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojomis uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės R. N. išlaikymą vaikams po 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nenurodo, kokie nepilnamečių poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, prašoma priteisti iš atsakovės R. N. išlaikymo suma iš nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovė R. N. įrodymų apie gaunamas pajams, turimą turtą nepateikė, ji darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovė R. N. privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos nepilnamečių vaikų, kuriais ji nesirūpina, kurių neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad iš prašomos priteisti sumos bus patenkinti minimalūs vaikų poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d., iki vaikų pilnametystės iš atsakovės R. N. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 160 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1376-446/2017 priteistas išlaikymas iš V. M. dukrai B. M. periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Kadangi išlaikymas iš atsakovo V. M. dukrai B. M. jau priteistas, ir netgi didesnis, nei prašo ieškovė, todėl ieškovė nepagrįstai kreipėsi iš naujo dėl išlaikymo priteisimo B. M.. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl to paties vaiko išlaikymo iš to paties tėvo priteisimo, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Vaiko B. M. motinai, kuri 2017 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimu buvo paskirta vaikui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, apribojus motinos valdžią, priteistų išlaikymo lėšų valdymas pereina laikinajai globėjai.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), byla dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo V. M. nutraukta, todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovės R. N. priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės R. N. priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), kas sudaro 86,40 Eur ((160+160)x12x3%x75%). Iš atsakovų lygiomis dalimis (po 16,68 Eur iš kiekvieno) priteistinos šioje byloje susidariusios 33,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 293 straipsnio 3 punktu, 407 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos ir rūpybos nustatymo įsiteisėjimo B. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja globėja I. J., N. N., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo laikinąja rūpintoja V. B..

Priteisti iš R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams B. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui po 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2022 m. rugpjūčio 25 d. – iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją globėją I. J., gimusią (duomenys neskelbtini), šiuo ir 2017 m. gruodžio 18 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimais priteistų B. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos B. M. nustatymo įsiteisėjimo.

Paskirti laikinąją rūpintoją V. B., gimusią (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo N. N. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos N. N. nustatymo įsiteisėjimo.

Bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei B. M. priteisimo iš V. M. nutraukti.

Priteisti iš R. N. valstybei 86,40 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 40 centų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 16,68 Eur (šešiolikos eurų 68 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Priteisti iš V. M. valstybei 16,68 Eur (šešiolikos eurų 68 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662), šias išlaidas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.