Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant vertėjai D. K., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A. (L. A.), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas L. A. (L. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebaustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. (L. A.) administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014-02-21, apie 23 val., prie Naujojo Sodo g. namo Nr. 1 c, Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę BMV X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustaytas 1,40 promilių + 1,7 % girtumas). Tokiu būdu L. A. (L. A.) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad tą vakarą buvo svečiuose, automobilis stovėjo aikštelėje, su juo niekaip nebuvo galima išvažiuoti. Jis buvo išgėręs ir nesiruošė niekur su automobiliu važiuoti, nesėdo už vairo, tik įjungė papildomą signalizaciją. Jis susinervino, nes gaisrinės automobilis užstojo kelią. Jis į kiemą išėjo apie 23 val., pažiūrėti, kas vyksta, nes išgirdo suveikusią signalizaciją. Lauke visi bėgiojo, o jis norėjo sužinoti, kada pasibaigs visa tai, ir pasakė, kad reikia išvaryti automobilį. Tada gaisrinės darbuotojas užsipuolė jį, pasakė, kad jis vairavo automobilį, padarė eismo įvykį ir pasišalino. Kodėl gaisrinės darbuotojas tokius žodžius pasakė, nesuprato, nes jis niekada nėra sėdęs girtas už vairo. Jis nenorėjo palikti automobilio tame kieme, nes automobilis sūnaus, brangus. Jis norėjo, kad jam tą automobilį parvarytų į kiemą, o jei neišeis, manė, paims automobilio dokumentus ir įjungs papildomą signalizaciją. Gaisrinės darbuotojas jam pasakė, kad iškvies policiją, jis neprieštaravo, nes nieko blogo nepadarė. Atvykę policijos pareigūnai, apžiūrėjo jo automobilį, liepė pūsti į alkotesterį, jis nesipriešino, nes buvo sakęs, kad yra išgėręs, bet nesiruošė vairuoti automobilį. Policijos pareigūnas jam pasakė, kad nieko nepadarysi, toks įstatymas, reikia surašyti protokolą.

Liudytojas R. A. paaiškino, kad jam yra tekę matyti L. A.. Tai galėjo būti š.m. vasario 21 d. Tą dieną buvo iškviestas į įvykį. Prie durų stovėjo, vėdino patalpas. Tuo metu į kiemą išėjo du neblaivūs vyriškiai. Vyrai grįžo prie jo, paprašė patraukti tarnybinį automobilį. Jis nesuprato, kodėl prašė jo, o ne gaisrinės automobilio vairuotojo, nes pastarasis sėdėjo automobilyje. Jis atkreipė dėmesį, kad vienas vyriškių sėdo prie automobilio vairo, kitas šalia ir atbuline eiga ėmė važiuoti. Išsukant iš aikštelės vyriškio vairuojamas automobilis trenkėsi į šlagbaumo stulpelį, tada jis gaisrinės autombilio vairuotojo paprašė, kad šis užstatytų įvažiavimą, jog vyriškiai su automobiliu negalėtų išvažiuoti. Jis priėjo prie tų dviejų vyrų, kurie sėdėjo automobilyje ir pasakė, kad vairuotojas negali vairuoti ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada vyriškiai pastatė atgal savo automobilį į vietą. Atvažiavę pareigūnai, paklausė, kas įvyko, jis papasakojo įvykio aplinkybes, o vyriškiai viską neigė. Dar trys gaisrinės pareigūnai matė, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo neblaivus vairavo automobilį. Kai rašė paaiškinimą, tiksliai žinojo, kuris vyriškis vairavo automobilį, nes ta vieta buvo gerai apšviesta.

Liudytoja L. J. paaiškino, kad asmeniškai nebendravo su L. A. (L. A.), su jo draugu bendravo. Gaisrinės pareigūnas paaiškino, kad vyriškiai su automobiliu atsitrenkė į stulpelį, tačiau stulpelis nebuvo apgadintas. Pažeidėjo automobilis stovėjo tarp kitų automobilių, gražiai buvo pastatytas. Jokių įbrėžimų nesimatė. L. A. draugas pasakė, kad incidentas įvyko, bet niekas automobilio nevairavo. Ji netikrino automobilio po kapotu. Jie bendravo tik su vienu gaisrininku.

Liudytojas E. Š. paaiškino, kad prie Klaipėdos viešbučio buvo iškvietimas. Juos iškvietė budėtojas per ugniagesius. Ugniagesys pranešė, kad automobilis atsitrenkė į kažką. Atvykus buvo ugniagesių automobilis, jokio atitrenkusio automobilio nebuvo. Vietoje buvęs ugniagesys pasakė, kad pilietis atsitrenkė į užtvaros betoninį stulpelį ir bandė nuvažiuoti. Apžiūrėjus pažeidėjo automobilį nieko nebuvo. Tas pilietis, ėjo link automobilio savo daiktų, buvo neblaivus. L. A. neigė vairavęs, pasakė kad yra neblaivus, bet teigė, jog už vairo nesėdo. Buvo nustatytas asmens neblaivumas. Jis patikrino automobilį po variklio dangčiu, bet variklio dangtis šaltas buvo. Variklis greit įšyla ir lėta atšąla. Ugniagesys sakė, kad visi kolegos matė, kas vairavo automobilį.

Liudytojas S. M. (S. M.) paaiškino, kad buvo svečiuose, apie 23 išėjo su draugu į kiemą. Kieme stovėjo didelė gaisrinės mašina, liftas neveikė. Kai išėjo į kiemą, gaisrinės automobilis stovėjo, užstodamas įvažiavimą į gatvę. Jo draugas priėjės prie ugniagesių paklausė, kada mašina bus patraukta. Jie jau buvo susitarę, kad draugas patrauks automobilį, parvarys jį į kiemą, o juos parveš namo. Jo draugas nuėjo dar kartą pasiteirauti dėl automobilio ir ugniagesys pasakė, kad iškvies pareigūnus. Atvykus policijai, buvo surašytas protokolas, bet jo draugas nesėdo už automobilio vairo. Jie galėjo nelaukti pareigūnų, jei būtų buvę kalti.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad buvo iškvietimas, adresu Naujojo Sodo g. Matė, kaip išėjo du piliečiai ir prie įėjimo parūkę, nuėjo prie automobolio. Jie sėdo į mašiną, bandė važiuoti, atbuline eiga bevažiuojant atsitrenkė į bortelį, Romualdas nuėjo išsiaiškinti ir per raciją iškvietė policiją. Jis matė, kaip judėjo automobilis atbuline eiga. Jis sėdėjo savo tarnybiniame automobilyje, kai atvyko policija. Gal pažeidėjas kažką ir sakė pareigūnams, kad ne jis vairavo, bet 100 procentų tvirtina, kad vairavo L. A..

Liudytojas R. V. paaiškino, kad jis yra pamainos vadas, įvykio metu buvo pastato viduje. Lauke buvo likę tryse: A., K. ir P., kurie pasakojo, kad pilietis paprašė patraukti gaisrinės automobilį ir BMW X5 važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stulpelį, jo pareigūnai įtarė, kad asmenys yra neblaivūs, todėl buvo iškviesta policija.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad yra gaisrinės vairuotojas. Buvo gautas nurodymas patraukti gaisrinės automobilį, todėl jis traukdamas automobilį, matė kaip kitas automobilis važiavo atbuline eiga atgal ir atsitrenkė į bortelį. Jis automobilį patraukė apie porą metrų, t.y. tiek, kad būtų galima išvažiuoti. Matė, kad važiavo BMW, bet numerio nepamena. Du vyriškiai įlipo į minėtą automobilį. Vairuotojas išlipo, bet ar tai tai L. A., negali pasakyti. A. iškvietė policiją. Kai atvyko policija jis jau nebedalyvavo. Vyriškiai automobilį pastatė atgal į tą pačią vietą. Automobilis judėjo negreitai, tik smūgis buvo, išgirdo garsą.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad nepamena L. A.. Jis buvo pastato viršuje, viduje su pamainos viršininku ir girdėjo, kad kažkas vyksta, kviečiama policija dėl girtų asmenų, nes kažkas važiavo, kažkas buvo. Matė atvykusią policija, bet jis pats nuėjo į automobilį. Lauke buvo Romualdas, jis nuėjo parašyti pareiškimą. Romualdas sakė, kad žmogus važiavo atbuline eiga, užkliuvo už stulpelio, po to grįžo atgal į vietą.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Iš surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino vairavęs transporto priemonę, jis neneigė, kad buvo neblaivus, tačiau nurodė, kad į automobilį ėjo, norėdamas įjungti papildomą signalizaciją. Vis dėlto teismas tokius L. A. paaiškinimus vertina kritiškai, nes liudytojas R. A. nurodė, kad jam dirbant iškvietimo vietoje, prie jo priėjo neblaivus L. A., prašydamas patraukti tarnybinį automobilį, o po to pamatė tą patį vyriškį vairuojantį BMW automobilį, kuris atsitrenkė į stulpelį (b. l. 28). Analogiškus paaiškinimus davė liudytojai D. K. (b. l. 35) ir D. P. (b. l. 36). Liudytojai L. J. ir E. Š. patvirtino liudytojo R. A. nurodytą aplinkybę, kad iškvietimas dėl eismo įvykio buvo gautas per ugniagesius, kurie pasitiko juos įvykio vietoje ir papasakojo įvykio aplinkybes, taip pat jiems buvo nurodytas asmuo, vairavęs automobilį – L. A. (b. l. 29). Asmens blaivumo patikrinimo pažymoje L. A. nustatytas 1,40 promilių girtumas (b. l. 10). Teismas neturi pagrindo abejoti ugniagesių liudytojų paaiškinimais, nes jie nuoseklūs, logiški, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Tuo tarpu, liudytojo S. M. paaiškinimais teismas negali remtis, kadangi jis su L. A. yra draugai, ir todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje sudėtį, nes L. A. nustatytas girtumo laipsnis neviršija šio straipsnio dispozicijoje nurodytos 1,5 promilių ribos.

Byloje nėra nustatyta L. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį – L. A. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, į pažeidėjo asmenybę – dėl padaryto teisės pažeidimo kaltės nepripažino, prateityje yra baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tačiau baustumai išnykę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti L. A. paskyrus minimalią nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsniu, 126 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

L. A. (L. A.) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirti 1 300 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.