- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-391-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13309-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Ž. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. G. (toliau – ieškovė) kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. G. (toliau – atsakovas) išlaikymą nepilnametei dukrai M. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui M. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; priteisti ieškovei iš atsakovo po 815 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės dukros ir nepilnamečio sūnaus išlaikymui už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, panaikino Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
3. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2019 m. spalio 16 d. 9.30 val. Paskirtas parengiamasis teismo posėdis atsakovo prašymu buvo atidėtas dėl jo atstovo užimtumo, paskirta parengiamojo teismo posėdžio data – 2019 m. lapkričio 18 d. 9.30 val. Šio parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nurodė, jog nusprendė ginčą užbaigti taikiu būdu, todėl prašė atidėti teismo posėdį, kad galėtų pateikti taikos sutartį, kita parengiamojo teismo posėdžio data paskirta 2019 m. gruodžio 10 d. Iki numatytos parengiamojo teismo posėdžio datos šalys nepateikė taikos sutarties, neatvyko į paskirtą posėdį, nepateikė prašymų atidėti paskirtą posėdį, nenurodė neatvykimo priežasčių. Konstatavęs, kad ieškovei ir atsakovui apie posėdį pranešta tinkamai, nėra gauta duomenų, dėl ko šalys neatvyko į paskirtą posėdį, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečiams vaikams priteistas laikinas išlaikymas. Ieškinį palikęs nenagrinėtą, teismas panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė parengiamajame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė 2019 m. gruodžio 10 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima ieškovės su atskiruoju skundu pateiktą naują įrodymą, kadangi jis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ieškovės atskirojo skundo
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).
10. Civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).
11. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228–231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). CPK 229 straipsnyje numatyta, kad bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais teismas gali skirti dar vieną parengiamąjį posėdį; parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du.
12. CPK 230 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmosios instancijos teisme taisykles. CPK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais, neatvykus ieškovui, teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra duomenų apie šalių neatvykimo priežastis arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negautas prašymas nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą.
13. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, kad teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes šalys, kurioms buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyko, nenurodžiusios neatvykimo priežasčių. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad į parengiamąjį teismo posėdį ji neatvyko dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas šį ieškovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
15. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad apie 2019 m. gruodžio 10 d. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį ieškovė buvo informuota pasirašytinai 2019 m. lapkričio 18 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje, kuris buvo atidėtas šalių prašymu, joms ketinant byloje sudaryti taikos sutartį. Ieškovė neatvyko į 2019 m. gruodžio 10 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, teismui nepranešė apie neatvykimo priežastis, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Į šį parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ir atsakovas, kuriam taip pat buvo tinkamai pranešta apie 2019 m. gruodžio 10 d. vyksiantį teismo posėdį. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad 2019 m. gruodžio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje ji negalėjo dalyvauti dėl ligos, šiai aplinkybei pagrįsti prideda 2019 m. gruodžio 10 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, išduotas prašant ieškovei, įrodo, kad ieškovė serga įvairiomis ligomis, tačiau jame nurodyta informacija nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl sveikatos būklės ieškovė negalėjo dalyvauti 2019 m. gruodžio 10 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtame medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodytomis ligomis ieškovė serga jau ne vienerius metus, šios ligos nesutrukdė jai atvykti į 2019 m. spalio 16 d. ir 2019 m. lapkričio 18 d. vykusius parengiamuosius teismo posėdžius. Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta bendro pobūdžio informacija, jame nenurodyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ieškovės sveikatos būklė buvo pablogėjusi, dėl to ji negalėjo dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės elgesys, kuomet ji neatvyko į 2019 m. gruodžio 10 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį, teismui nepranešė apie neatvykimo priežastis, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, pažeidė proceso šalims tenkančią pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai ieškinį paliko nenagrinėtą.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, nustatančias šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.