Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti G. I. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli jo matosi sodyba, kur gyvena G. V. su sugyventine Vale. Anksčiau šiuose namuose gyveno A., kuri 2016 m. sausio mėn. buvo rasta mirusi. Nurodė, kad 2015 m. birželio – liepos mėn. A. V. susilaužė koją ir po to ilgai gulėjo ligoninėje slaugos skyriuje. Kiek jam žinoma, 2015 m. rugsėjo mėn. ją parsivežė G. V.. Kiek jam žinoma A. V. gulėjo lovoje ir sunkiai vaikščiojo. Ją prižiūrėjo G. V. su sugyventine. 2016 m. sausio 2 d. iš ryto apie 10 val. pas jį atvažiavo V., kurio pavardės nežino. Jis yra A. V. giminaitis ir pasakė, kad nuvažiavo pas A. V. į namus, nieko ten nerado, sakė, kad šunys palaidi ir jam nedrąsu vaikščioti. Todėl jie nuvyko kartu į sodybą, kur gyveno A. V.. Apėjo namus, pažiūrėjo pro langus, tačiau nieko nematė. T. V. paskambino V. Č. ir pasakė, kad į namus įeiti neina, nes užrakinta, o per langus nieko nematyti. Jis po to grįžo į namus, o vėliau matė, kad atvyko policija ir A. V. buvo rasta mirusi. Jo manymu A. V. sušalo, kadangi tuo laiku šalo apie 20 laipsnių, o G. V. su savo sugyventine nebuvo kelias dienas namuose, nes 2-3 dienas šviesos nedegė. Nurodė, kad iš jų sodybos yra matomas jų kiemas. Dar buvo pagalvojęs, kad gal atjungė jiems šviesą, o vėliau sužinojo apie įvykį. Kad G. V. ir jo sugyventinė Va. geria, šiame kaime yra visiems žinoma, tačiau jie paliko namus ir juose buvusią A., kai buvo labai šalta (t 1., b. l. 43-44).

G. I. patiklsino, kad jis tik spėjo, jog tris dienas nedegė šviesa ir nurodė, kad tik vieną dieną matė, jog nedegė šviesa.

Liudytoja B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ilgą laiką nežinojo, kaip A. V. laikosi. Su vyru kalbėjo, kad įdomu, kaip ji laikosi, ar namie, ar slaugoje. Sugalvojo, kad reikia pasiskambinti giminaičiui V. S., pasišnekėti su juo telefonu. Ji jam pasiskambino, tačiau jis pasakė, kad nieko nežino. Nutarė, kad reikia V. Č. pasiskambinti ir jos pasiklausti. Pasiskambinus V., jis sakė, kad reikia turbūt važiuoti, nes G. V., kiek matė, pro jų namus pravažiavo. V. nuvažiavo, paskui paskambinęs pasakė, kad negyva. Paskui mate, kad policija atvažiavo, kriminalistai ir katafalkas. Nurodė, kad G. V. išvažiuodavo dažnai, jie pravažiuodavo pro jų namus. Ji visą laiką galvojo, kad ne namie, o slaugoje yra A. V.. Nurodė, kad tuose namuose gyveno mirusioji, G. ir jo sugyventinė V. Nežino kada A. buvo parvežta iš slaugos, nes nepalaikė ryšio. Padėtį žinojo, bet negalėjo nueiti. Nurodė, kad matydavo, kaip G. V. ir V. K. važiuoja su arkliu dažnai pro šalį. Tuomet pagalvojo, kad jeigu A. V. jau namie, tai gali būti negerai. Nurodė, kad V. S. yra mirusiosios pusbrolis. Jis dirba ir gyvena Švapliuose, už 2 kilometrų. V. Č. mirusiosios pusseserė. Nurodė, kad bendraudavo su kaltinamuoju, žinojo viską, bet, kai du kartus neatėjo dirbti, ryšių nepalaikė. Nurodė, kad jeigu lauke 20 šąla, tai pagalvojo, kad G. V. gali būti namie, kad kažkas negerai, nes ji nevaikštanti. Pasiskambino pasiklausti, ar ji tikrai yra namuose. Bijojo, kad gali sušalti. Tada nerūko dūmai, negali pasakyti kiek laiko. Nurodė, kad nuo rudenio su jais nebendravo. Mano, kad jie nesirūpino tinkamai mama. Nurodė, kad R. J. yra jos vyras. Jis tą dieną nebuvo nuvažiavęs. Peršnekėjo tarpusavyje, kaip ten su ta A. V. po slaugos, tačiau nežinojo, kada mamą parsivežė. Lauke tuo metu buvo apie 20 laipsnių šalčio, apie Naujus metus. Nurodė, kad dažnai yra buvusi pas A. V.. Kambaryje buvo spintelė, telefonas, kambariukas buvo normaliai tvarkomas. Nežino ar kambaryje buvo papildoma krosnis, nes nuo rugsėjo mėnesio nebuvo ten. Nurodė, kad aplinkiniai nežinojo ar A. V. namie. V. S. nežinojo, skambino V. Č., nes ji glaudžiausius ryšius palaikė su A. V.. Ji vaikščiojo su dviem lazdomis vasarą, birželio mėnesį. Po to ligoninėje buvo ir po to jo nematė. Buvo atvažiavusi socialinė darbuotoja Š. iš Š. pas juos. Klausė, kaip laikosi, kaip gyvena A. V., ar būna pas ją kas nors. Nurodė, kad gyvena, bando tvarkytis. Nurodė, kad po to, kai iš ligoninės grįžo A. V., pas juos niekas nebuvo atvažiavę. Nurodė, kad su G. V. kaimynystėje virš 20 metų gyvena.

Liudytoja V. K. yra kaltinamojo sugyventinė, todėl pasinaudodama savo teise atsisakė duoti parodymus.

Liudytoja V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad visą laiką, kai A. V. susirgdavo, ji ją slaugė. 2015 m. slaugė ligoninėje nuo gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio 5 dienos. Slaugoje ji dar galėjo būti iki spalio 6 dienos, bet ją per prievartą išsivežė G. V.. Jai paskambino slaugos gydytoja Viltrakienė ir pasakė, kad atvažiavo artimi žmonės, todėl negali neišleisti ligonio. Paprašė jos drabužius atvežti, kuriuos ji buvo pasiėmusi išskalbti. Nurodė, kad 2013 m. A. V. buvo lūžusios abi rankos. 2014 m. ją rado pavasarį, kai buvo mikro insultas jai. Atvažiavo su pusbroliu A. S.. Nurodė, kad tada ją rado šlapią, apsirengusią kasdieniniu puspalčiu storu. Ten buvo labai šalta ir drėgna. Jai buvo labai bloga, pykino, skaudėjo galvą. Greitoji atvažiavo, išnešė. Po to slaugė ligoninėje, ji buvo labai stiprios širdies, būtų dar gyvenusi. 2016 m. sausio 2 d. rado negyvą. Iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Ketvirta naktis, kai nedegė elektra languose, nerūko dūmai iš kamino. Pradėjo skambinti į visus ligoninės skyrius, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, pasakė, kad važiuotų greitai, nes gali būti mirusi. Kai paskambino 112, suvažiavo visa S. giminė: V., A. ir Z. su žmona. Nurodė, kad G. V. ir V. K. niekur nedirba, nieko neveikia. Išgėrimams ir cigaretėms reikėjo pinigų. A. V. sakė, kad buvo atėjusi V. K., sakė, kad liko skoloje 40 eurų. G. V. nė karto nelankė. Pasiuntė apylinkės rūpybos vedėją Š., kad pasižiūrėtų, kaip gyvena. Sakė, kad jos pusseserė yra parvežta namo, tačiau nevaikšto. Niekas ja nesirūpino, paimdavo jos pensiją. Kai grįžo A. V. į namus, jos nesimatė, nes nebuvo galima jiems ateiti. Bendravo telefonu maždaug kas savaitę. A. V. iki pat mirties turėjo telefoną. Skambino gruodžio 26 d. G. V. ir V. K. buvo baliuose. Paskambino jai, kad neturi vaistų, sakė, kad jai labai šalta, yra nevalgiusi. Gruodžio 26 d. paskambino, kad gelbėtų, kad spardo jos miegamojo duris. G. V. ir V. K. girti, šaukia visokiais žodžiais. Tada ji iškvietė policiją, greitąją pagalbą, kurie atvažiavo. Buvo vėlyvas laikas apie 20 val. 30 min. Policija atvažiavo po valandos ir po to paskambino jai inspektorius, klausė, kodėl nepaima senelės, sakė, kad klaikus dalykas, ji neišlipa iš lovos. Sakė, kad abu girti, kad močiutė tikrai vargsta. Klausė, kodėl greitoji neišsivežė jos į ligoninę. Paskambino kaimynei E. I., kuri sakė, kad A. V. namuose žiburėlio nėra, dūmai nerūksta. Tada iškvietė policiją, greitąją pagalbą. Sakė, kad važiuotų greičiau, gal dar suspės, nes ten yra žmogus nevaikštantis. Pusbrolis V. S. įlipo per langą, rado mirusiąją miegamajame sušalusią. Rado ant grindų gulinčią. Buvo šalta kambariuose, nekūrenta. Nurodė, kad prieš tai į socialinės paramos skyrių kreipėsi, skambino į seniūniją. Sakė Š., kad važiuotų ir žiūrėtų, nes ji yra neprižiūrima. Socialinė darbuotoja sakė, kad rado abudu girtus. Su Š. šnekėjo, kad jai reikia A. V. sutikimo, kad būtų perkelta į globos namus, bet A. V. norėjo likti namuose. Negavo informacijos, kaip tinkamai žmogumi pasirūpinti. Nurodė, kad ji pati mieste gyvena, turi neįgalų sūnų, gyvena 41 kv. m. ploto bute. Pas ją mažai vietos. Morališkai palaikydavo A. V., dažnai susiskambindavo. Nurodė, kad prieš įvykį, prieš kelias dienas skambino A. V.. Bijodavo kaimynai ateiti į kiemą, todėl ir neprašė, kad jie nueitų. Nurodė, kad nežinojo, jog sūnus nebuvo globėjas pagal įstatymą. Supranta, kad moralinė pareiga yra prižiūrėti savo tėvus.

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie yra giminės. A. V. buvo jo mamos antros kartos pusseserė. Jis ieškojo G. V., bet jis telefono neturi. Paskambino tiems šeimininkams ir pasakė, kad arklys pabėgęs, Švarplių kaime randasi. Sakė, kad važiuotų pasiimti ir važiuotų namo, nes šąla. G. V. sugyventinė pradėjo šaukti, griebė ragelį. Nuvažiavo ieškoti. Paskambino Jomantienei, šnekėjo, kad dūmai nerūksta, tai gal nėra jų namie. Paskui nuvažiavo ieškoti, viskas buvo užrakinta. Nieko nematė pro langus. Tada nuvažiavo pas G. I., su juo atvažiavo. Apėjo aplinkui, bet nieko pro langus nematė. Paskui Č. skambino, kuri pasakė, kad apskambino visus globos namus ir sakė, kad nėra A. V.. Tada paskambino policijai ir ji atvažiavo. Išlupo langą, įlipo ir rado šalia lovos gulinčią senutę. Su kaltinamuoju bendraudavo. Jam sakė, kad A. V. globos namuose išvežta. Namuose pas kaltinamąjį jis buvęs daug sykių ir su jo mama šnekėjęs. A. V. niekada nesiskųsdavo, tačiau paskutiniu metu prastokai vaikščiodavo. Paskutinį kartą buvo bendravę prieš pora mėnesių. Kai buvo grįžusi A. V. iš ligoninės, tai buvo nuvažiavęs. Ji sunkiai vaikščiodavo. Tą kartą, kai buvo, tai buvo dar kažkokia kaimynė atėjusi, jos šnekėjosi. Lyg kėdutę turėjo, tai pasiramstydavo. Negali pasakyti, kad kaltinamasis nesirūpino savo mama. Būdavo ir malkaudavo, ir į parduotuvę eidavo, dujų važiuodavo parvežti. Paskutiniu laiku pati sunkiai galėjo valgyti pasidaryti. Turėjo laidinį telefoną prie lovos, jeigu kas, tai paskambindavo. Oro temperatūra buvo gal apie minus 20 laipsnių šalčio. Nurodė, kad jis išlupęs langą, pateko į virtuvę. Virtuvėje buvo indai, buvo šuniukas, kuris pasitiko. Įėjo į V. kambarį ir pamatė nuogas kojas, užsiklojusi gulėjo. Paskui jam policija liepė išeiti. Kambaryje buvo kaip lauke temperatūra. Nurodė, kad telefonas buvo prie lovos padėtas. Tą dieną, kai rado mamą mirusią kaltinamajam paskambino ir pasakė, kad eitų namo, o arklys dar stovėjo pas kaimynus. Nuvažiavo dar vandens atvežti, šunims maisto, tai matė, kad ėjo per laukus. Pasiėmė arklį ir nežino, ar grįžo namo. Po to, kai grįžo iš ligoninės, buvo jų namuose. A. V. judėjo po kambarį, tačiau labia silpna buvo, pasilaikydama vaikščiojo. Patvirtino, kad kambaryje buvo elektrinis pečiukas, tačiau negali pasakyti, kur stovėjo. Buvo pas ją kambaryje. Nurodė, kad nematė, jog būtų kas iš socialinės rūpybos atvažiavę pas A. V., nes jis toliau gyvena, maždaug už vieno kilometro.

Liudytoja I. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. spalio 2 d. lankėsi pas A. V. namuose, kadangi ta moteris dažnai skambindavo, jog negrįžta sūnus su sugyventine, kad gyvuliai neprižiūrėti. Kadangi buvo tokia situacija, ji siūlė į slaugos ligoninę atsigulti arba į globos namus, kai jau visai sveikatos neturėjo. Nurodė, kad tuo metu, kai lankėsi viską rado tvarkingai. G. V. sugyventinė turi gerą savybę, kad kai negeria, labai susitvarko, bet šiaip tai ji G. V. beveik nepažinojo. Jis vengia susitikimų su socialiniais darbuotojais. Kieme su juo pabendravo. Siūlė A. V. į globos namus važiuoti, parduoti gyvulius. Kartais skambindavo, kad surastų, kur jos sūnų, kad atvažiuotų gyvulius šerti. Nurodė, kad žinodavo tokių taškų, kur girtaujama, tai paskambindavo. V. K. buvo labiau pažįstama, nes su jos vaikais buvo problemų. Nurodė, kad labai retai ten lankydavosi, gal pora kartų yra ten buvusi. Vieną kartą užklimpo, nenuvažiavo. A. V. skambindavo, kad negrįžęs sūnus su sugyventine, kad gyvuliai nešerti, tačiau ji neturėjo pareigos rūpintis V., nors jai reikėjo priežiūros, ji nebevaikščiojo. A. V. nenorėjo iš namų niekur važiuoti, o jei žmogus nesutinka, tai jie nieko negali padaryti. Jeigu būtų buvusi visai viena, tuomet kitaip būtų. Nurodė, kad prieš žmogaus valią, jie nieko negali padaryti. Tokiam žmogui gali būti nustatoma slauga arba priežiūra. Tai yra gydančio gydytojo iniciatyva. Gydantis gydytojas siunčia komisijai visus reikalingus dokumentus, tada skiriama slauga. Jeigu kas nors prašo, tai jie padeda dokumentus suruošti. Patvirtino, kad kai buvo A. V. namuose spalio antrą dieną, jie abu namuose buvo, ten buvo šilta, pakurta. A. V. buvo patenkinta, nieko nenorėjo. Patvirtino, kad A. V. turėjo telefoną. Nepamena, kada paskutinį kartą skambino. A. V. buvo gulinti, negalėjo pati savimi pasirūpinti, ji nevaikščiojo, sėdėjo. Jai atrodo, kad A. V. galėjo atsistoti, bet nepastovėdavo. Patvirtino, kad A. V. nenorėjo į globos namus važiuoti. Jokioms kitoms institucijoms informacijos neteikė. Kad G. V. rūpinosi A. V. netinkamai, mintis kilo ne apsilankymų metu. Tokius įtarimus sukėlė A. V. skambučiai. Nurodė, kad tada jų nekvietė, jie taip tik užvažiavo pasižiūrėti. Nurodė, kad A. V. apie sūnų, nieko nepasakojo. Kai paklausdavo, tai sakė, kad viskas jai gerai. Nurodė, kad kai anksčiau buvo pas A. V., tai ji dar buvo vaikštanti, o spalio 2 dieną, tai jie patys sakė, kad ji nevaikšto. Sakė, kad atrodo, jog galėtų atsistoti, bet neatsistojo. Dar kartą patvirtino, kad A. V. nenorėjo niekur važiuoti, jokių paslaugų ji nepageidavo. Nurodė, kad dėl elektrinio šildytuvo, ji nieko nežino.

Teisėja pagarsino A. S. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2016-01-02 apie 12 val. jam paskambino V. Č. ir pasakė, kad pas jo pusseserę A. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini) jau kelias dienas nedega šviesa namuose, apie tai ją informavo kaimynai. V. Č. pasakė, kad prieš tai paskambino V. S., kuris netoli gyvena, kad neitų pažiūrėti, tačiau jis nuėjęs A. V. namus rado užrakintus, pažiūrėjo pro langą, tačiau nieko nematė. V. taip pat iškvietė policiją. Jis su savo automobiliu atvažiavo į sodybą (duomenys neskelbtini), tuomet jau buvo atvažiavusi polcija ir per langą įlipo ir kambaryje rado mirusią A. V., kuri yra jo pusseserė. A. gyveno su savo sūnumi G. V., gim. 1960 m., tačiau jo namuose nebuvo, kai jis atvyko. A. V. nepaėjo, ją reikėjo prižiūrėti ir ji gulėjo lovoje. Jis čia buvęs prieš kokius 3-4 metus. Nurodė, kad su A. susimatydavo, ji yra sakiusi, kad G. labai geria ir jo prašė vaistų ir, kad aš juos įdėčiau į pašto dėžutę, nes jis su G. nebendrauja ir nepalaiko jokių ryšių. 2015 m. tiksliai laiko neprisimena, A. gulėjo ligoninėje dėl sulaužytos kojos, ją operavo, gulėjo ilgai slaugos skyriuje, o 2015 m. rugsėjo mėn. ją sūnus G. V. išsivežė į namus. G. gyveno kartu su sugyventine, tačiau nei vardo, nei pavardės nežino (t. 1, b. 1. 37-38).

Pateikti kaltinimai byloje buvo grindžiami ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų A. S., R. J., G. I., V. K. parodymais bei kitais bylos duomenimis:

- pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Nr. 01-1-00322-16, iš kurio matyti, kad 2016-01-02 buvo gautas pranešimas iš V. Č. apie tai, kad apie savaitę laiko jai nepavyksta susisiekti su A. V.. Nuvykus į gyvenamąją sodybą, adresu (duomenys neskelbtini)., buvo rasta mirusi A. V.. Lavonas buvo be smurto požymių (b. l. 1);

- 2016-01-02 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), sodyba vienkiemyje. Nustatyta, kad į gyvenamąjį namą patekta pro langą, į virtuvės patalpą, kur atidarytos durys į kambarį. Kambaryje ant grindų prie spintelės rasta mirusi moteris, šalia kurios neįjungtas šildytuvas. Moters lavonas dalinai užklotas kaldra, galva nukreipta link spintelės, kairė ranka įsikibusi į siuvimo mašinos koją, o po lavonu medinė lazda. Ant spintelės laidinis telefonas, kurio ragelis nukeltas ir nukritęs ant žemės (b. 1. 20-23);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. M4/2016(10), kurioje nustatyta, kad A. V. mirtis įvyko nuo bendro aplinkos žemos temperatūros poveikio, į ką nurodo pilkšvai rausvo atspalvio oda, rausvai violetinės spalvos lavondėmės, rausvo atspalvio raumenys, nevienoda kraujo spalva širdies ertmėse, vidaus organų stazinis pilnakraujiškumas, šviesaus atspalvio kraujas, Vyšnevskio dėmės skrandžio gleivinėje. Įvertinus pokyčius, nustatytus kūno tyrimo metu (išnykęs lavono raumenų sustingimas, 3 lavondėmių stadija, prasidėjęs lavono puvimas, esant žemai aplinkos temperatūrai), tikėtina, kad mirtis galėjo įvykti mažiausia savaitė iki tyrimo pradžios (b. 1. 25-27);

- VšĮ Šakių ligoninės pateiktomis pažymomis, kad A. V. 2015-05-23 – 2015-09-03 gydyta chirurgijos, vėliau palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, diagnozė: kairiojo šlaunikaulio išorinio krumplio sąnarinis lūžis, kairio kelio sąnario hemartrozė, dešinės pusės pneumonija, lėtinė smegenų išemija, kraujagyslinė encefalopatija, demensija (b. l. 29); išrašymo metu pacientės būklė patenkinama, pacientė gulinti, nevaikštanti, nesugebanti savimi pasirūpinti (b. l. 33);

- Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnijos raštu dėl A. V., kuriame nurodyta, kad A. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavame name. Tame pačiame name gyveno ir suaugęs jos sūnus G. V. su savo sugyventine V. K.. Rašte nurodyta, kad socialinės darbuotojos jai ne kartą siūlė apsigyventi globos namuose, bet A. V. atsisakė. Ji dėl jokios socialinės paramos į seniūniją nesikreipė ir jos negavo (b. l. 31);

- Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2016-05-18 pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, iš kurios matyti, kad 2015-12-31 – 2016-01-02 vidutinė oro temperatūra buvo daugiau nei -13 laipsnių šalčio (b. 1. 35);

- asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2016-01-02 15 val. 42 min., G. V. buvo nustatytas 3,41 promilės girtumo laipsnis (b. l. 45).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog G. V. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinime nurodoma, kad G. V. būdamas A. V. sūnumi, turėdamas pareiga rūpinti savo motina, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio išėjo iš namų, tokiu būdu palikęs šaltuoju metų laiku be priežiūros ir pagalbos dėl neatsargumo atėmė gyvybę A. V., nes nuo bendro aplinkos žemos temperatūros poveikio ši mirė. Teismas konstatuoja, kad nors kaltinamajame akte nurodoma, kad G. V. turėjo pareigą rūpintis savo motina, tačiau nenurodoma, kokiu teisiniu pagrindu atsiranda ši pareiga. Taip pat kaltinime nėra nurodyta, kokia kaltės forma (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo neatsargumo) buvo įvykdyti inkriminuoti nusikaltimai bei kokiais konkrečiais veiksmai padarytos nusikalstamos veikos. Kaltiniame nurodoma, kad kaltinamasis išėjo iš namų tokiu būdu paliko be priežiūros ir pagalbos mirusiąją, tačiau išnagrinėjus bylą teismas konstatuoja, jog šie veiksmai negali būti laikomi nusikalstamais.

Vienas iš BK 144 straipsnio dispozicijoje numatyto nusikaltimo subjektų gali būti asmuo, kuris turėjo teisinę pareigą rūpintis nukentėjusiuoju. Tokią pareigą gali lemti asmens profesija, darbas, veiklos sritis ir pan. Paprastai pareigą rūpintis tam tikru asmeniu reglamentuoja įstatymai ar kiti teisės aktai arba numato atitinkami sutartiniai įsipareigojimai (pvz., asmens apsaugos sutartis).

Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė yra ginama teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Pabrėžtina, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi. Tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Pagal CK 2.5 straipsnio 1dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas. Akivaizdu, kad tėvai turi moralinių priedermių ir pilnametystės sulaukusiems vaikams, kaip ir vaikai turi moralinių priedermių tėvams. Tačiau pabrėžtina, kad anaiptol ne visų moralinių priedermių vykdymas (ar jų vykdymas „visa apimtimi“) gali būti užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant analogiškas teisines pareigas.

Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta ne tik tai, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti (6 dalis), bet ir inter alia tai, kad vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą (7 dalis) (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimas „Dėl vaikų išlaikymo“).