- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- eA2-585-921/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19846-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- K. L.
- Kreditorius
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Skolininkas
- K. L.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškimą skolininkui K. L. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126-2020 priteisė 13 633,90 Eur skolą, paskaičiuotą nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., 516,46 Eur delspinigius, paskaičiuotus nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 150,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo iš skolininko K. L. kreditorės Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai, 80 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko valstybės naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. vasario 27 d..
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas K. L. (skolininkas) 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126-2020 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
3. Nurodė, kad, išduodant teismo įsakymą, padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą teismo įsakymą. Teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas pareiškėjui, todėl pareiškėjas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditorės reikalavimų. Teismas turėjo imtis papildomų įstatyme numatytų priemonių informuoti pareiškėją apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą. Apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kai, atsidaręs savo banko sąskaitą, pamatė, kad ji areštuota. Taip sužinojo, kad antstolė pareiškėjo atžvilgiu pradėjo vykdymo procesą pagal teismo įsakymą. Nepraleisdamas įstatyme numatyto 3 mėnesių termino, pareiškėjas teikia prašymą atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškėjo nuomone, kreditorė pateikė teismui visiškai nepagrįstą pareiškimą priteisti iš pareiškėjo žemės nuomos mokestį už praėjusius 16 m. (nuo 2003 m. lapkričio 15 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d.) bei delspinigius, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį. Žemės sklypas prie pareiškėjui nuosavybes teise priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas, pareiškėjas nėra nei žemės sklypo nuomininkas, nei naudotojas. Teismas nepagrįstai neįpareigojo kreditorės pateikti papildomų įrodymų, nors reikalavimo suma didelė.
4. Kreditorė su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis nepraleido 3 mėnesių termino nuo tos dienos, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias galimo proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nurodė, kad sužinojo apie priimtą teismo įsakymą 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kai antstolė areštavo jo banko sąskaita. Tačiau prašyme taip pat nurodė, kad vykdymo procese antstolė greitai surado jo abiejų dukrų kontaktus ir informavo jas apie pradėtą išieškojimą. Be to, kreditorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tikrojo sužinojimo fakto apie priimtą teismo įsakymą pareiškėjo atžvilgiu. Kreditorės nuomone, pareiškėjas nepagrindė, dėl ko teismo įsakymas galėtų būti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu. Pareiškėjas nurodė vienintelę priežastį, jog nebuvo informuotas apie teismo įsakymo priėmimą, tačiau nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl gyvenamosios vietos adresu negalėjo gauti procesinių dokumentų. Laiko, kad procesiniai dokumentai skolininkui įteikti tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126/2020.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo nurodytoje kasacinio teismo praktikoje yra pateikti išaiškinimai dėl procesinių dokumentų įteikimo, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti kuratorių, o teismas procesinius dokumentus įteikia viešo paskelbimo būdu. Sprendė, kad nagrinėjamu atveju nurodoma nutartis neaktuali.
7. Teismas nustatė, kad teismas ėmėsi visų reikalingų papildomų priemonių skolininko gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (patikrino Gyventojų registro ir Socialinio draudimo fondo valdybos duomenis). Įvertino tai, kad skolininko gyvenamoji vieta ir skolininkui priklausančios individualios įmonės Juridinių asmenų registre nurodyta buveinės vieta sutapo, o skolininkas teismui nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl gyvenamosios vietos adresu (buveinės adresu) negalėjo gauti procesinių dokumentų. Vadovaudamasis procesinėmis teisės normomis ir kasacinio teismo išaiškinimais, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad procesiniai dokumentai skolininkui įteikti netinkamai. Sprendė, kad pats pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme paneigė nurodomas aplinkybes, kad apie teismo įsakymą sužinojo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Pareiškėjas nurodė, kad vykdymo procese antstolė greitai surado jo abiejų dukrų kontaktus ir informavo jas apie pradėtą išieškojimą. Antstolė N. B. 2021 m. birželio 25 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos pagal teismo įsakymą užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Teismas sprendė, jog pareiškėjas 2021 m. lapkričio 22 d. pateikęs teismui prašymą atnaujinti procesą, praleido 3 mėnesių terminą procesui atnaujinti, nenurodydamas svarbių šio termino atnaujinimo priežasčių, neprašydamas šio termino atnaujinti, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
9. Teismas nurodė, kad bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo normos nenumato pareiškimų dėl teismo įsakymų priėmimo trūkumų šalinimo instituto. Nagrinėjamu atveju teismui pareiškimo priėmimo metu įvertinus kreditorės pateikto pareiškimo turinį, jame nurodytas aplinkybes, faktinį pagrindą, teisės normas ir reikalavimus bei prie pareiškimo pridėtus įrodymus ir nenustačius, kad pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų ar yra aiškiai nepagrįstas, egzistavo visos reikiamos sąlygos teismo įsakymo priėmimui. Pareiškėjui nenurodžius aplinkybių, dėl ko priimtas teismo įsakymas galėtų būti laikytinas nepagrįstu ar neteisėtu, nenurodžius aiškios ir esminės klaidos, kuri sukeltų pagrindą atnaujinti procesą, imperatyviosios teisės normos netaikymo, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės netinkamo išaiškinimo, neginčijamai neprotingo vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimo ir pan., bei pareiškėjui neveikus pakankamai sąžiningai ir aktyviai, apdairiai ir rūpestingai pagal bonus pater familias principą rūpinantis savo galbūt pažeistų teisių gynyba, laiku pateikiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo ar prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindui, todėl pareiškėjo prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo. Teismo nurodyti duomenys apie nustatytą skolininko darbovietę neatitinka tikrovės. Pareiškėjas yra pensininkas ir duomenys apie gaunamą pensiją Valstybinio socialinio draudimo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje teismui turėjo būti prieinami. K. L. įmonė „Pilis“ jokios veikios nevykdo ir 2019 m. rugsėjo 27 d. savininko sprendimu likviduojama, šis faktas VĮ Registrų centre įregistruotas 2019 m. spalio 1 d. Nesant duomenų apie skolininko esamą (aktualią) darbovietę, dokumentų siuntimas likviduojamos ir nevykdančios veiklos įmonės adresu negali būti laikomas tinkamu įteikimu, o formaliu ir fiktyviu.
10.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Pareiškėjas yra pasirūpinęs, jog jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), būtų tvarkinga pašto dėžutė, kurią jis periodiškai tikrina. Pareiškėjas pašto dėžutėje nerado jokių pranešimų apie siunčiamus teismo procesinius dokumentus. Daro prielaidą, jog dėl žmogiškosios klaidos pranešimas galėjo būti neįmestas arba įmestas ne į pareiškėjo pašto dėžutę, taip pat galimai aplaidžiai pašto darbuotojai atliko savo pareigas.
10.3. Teismas neišnaudojo visų galimybių įteikti pareiškėjui procesinius dokumentus, neišnaudojo visų realių įteikimo būdų. Teismui buvo žinomas kitas pareiškėjo adresas, t. y. turimo nekilnojamojo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kadangi dėl šiuo adresu esančio skolininko turto kreditorius prašė priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį, išduodant teismo įsakymą. Šiuo adresu teismo procesiniai dokumentai nebuvo siųsti. Pareiškėjas jam priklausančiame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), dažnai būna dėl pastato tvarkymo darbų, todėl, siunčiant procesinius dokumentus šiuo adresu, dokumentai pareiškėjui būtų buvę įteikti tinkamai. Taigi, egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas – išduodant teismo įsakymą yra padaryta aiški proceso teisės normos taikymo klaida.
10.4. Teismas, neturėdamas duomenų, nepagrįstai sprendė, kad apie vykdomą išieškojimą pareiškėjas sužinojo anksčiau nei 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Pareiškėjas apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kai antstolė susisiekė su pareiškėjo dukra, informuodama apie vykdomą išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu, o dukra apie tai pranešė pareiškėjui. Pareiškėjas atsidaręs savo banko sąskaitą pamatė, kad ji areštuota. Sužinojus apie vykdymo veiksmus, iš karto pradėjo domėtis, kokiu pagrindu vykdomas išieškojimas, 2021 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinėje susipažino su priimtu teismo įsakymu, vėliau pateikė pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Aplinkybė, kada antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, nepaneigia aplinkybės, kada pareiškėjas sužinojo apie teismo įsakymą. Pareiškėjas yra pensininkas ir banko sąskaita naudojasi ribotai ir retai, nusiimti pinigų bankomate jokių problemų nekilo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjas, sužinojęs apie priimtą teismo įsakymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ginti savo teises ir pateikti savo poziciją kreditoriaus reikalavimų atžvilgiu.
10.5. Teismas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, o kreditoriaus reikalavimai tenkinti, neįvertinus jų pagrįstumo. Kreditoriaus reikalavimams suėję senaties terminai, kadangi tiek skolą už valstybinės žemės nuomą, tiek ir delspinigius kreditorius reikalavo priteisti už 16 m. Kreditorius nepagrįstai reiškė reikalavimus dėl nuomos mokesčio priteisimo, nesant suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui, nesant tiksliai nustatytam žemės sklypo plotui. Nesuteikus pareiškėjui galimybės prieštarauti dėl teismo įsakymo, pažeidžiamas proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus, apribota pareiškėjo galimybę į teisminę gynybą, teisę į teisingumą.
Atsiliepimas
11. Kreditorė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad teismas ėmėsi visų reikalingų papildomų priemonių skolininko gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti. Viešai prieinamoje erdvėje randama K. L. įmonė „Pilis“ bei jos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), taip pat informacija, jog įmonės likvidatorius yra pareiškėjas. Jeigu pareiškėjas teigia, jog įmonė likviduojama ir dėl to negali ar nepriima korespondencijos, pareiškėjas turėtų įvertinti neteisingai skelbiamus viešus duomenis. Procesiniai dokumentai, siųsti deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), laikytini siųstais tinkamu adresu ir pareiškėjas turėjo juos gauti. Pareiškėjas nenurodo, dėl kokių priežasčių savo pašto dėžutėje galėjo nerasti pranešimų apie gautus procesinius dokumentus, nenurodo, kad galimai buvo išvykęs iš gyvenamosios vietos ar turėjo sveikatos problemų, dėl kurių negalėjo gauti procesinių dokumentų. Pareiškėjas, ginčydamas adresą (duomenys neskelbtini), kaip netinkamą, nagrinėjamoje byloje nurodo šį adresą kaip tinkamą procesiniams dokumentams siųsti.
Šalies argumentai
11.2. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jeigu teismas būtų siuntęs siuntas adresu (duomenys neskelbtini), jis siuntą būtų gavęs. Šiuo adresu pareiškėjas turi nekilnojamąjį turtą, tačiau jame nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. CPK nereglamentuota, jog reikalinga siųsti procesinius dokumentus visais adresais, kuriais asmuo turi nekilnojamąjį turtą. Teismo įsakymas išduotas ne dėl pastato, o dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, todėl siųsti procesinius dokumentus valstybinės žemės adresu netikslinga.
11.3. Pareiškėjas neįrodė, kad jis nepraleido 3 mėnesių termino nuo tos dienos, kuomet sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias galimo proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas nedetalizuoja, kada dukros sužinojo ir paskambino informuoti apie antstolės vykdomą išieškojimą. Kreditorė 2021 m. birželio 22 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo teiginių, jog apie vykdymo procesą sužinojo tik rugpjūčio mėn. pabaigoj. Jei laikytume sužinojimo datą rugpjūčio paskutinę dieną t. y. 31 d., tai iki rugsėjo 9 d. buvo net 6 darbo dienos, per kurias buvo galima susipažinti su priimtu įsakymu.
11.4. Pareiškėjas nenurodė konkrečių priežasčių, dėl ko teismo įsakymas galėtų būti laikomas nepagrįstu ar neteisėtu, taip pat nenurodė esminių klaidų, kurios sukeltų pagrindą atnaujinti procesą. Pareiškėjas nenurodė pagristų priežasčių, t. y. aiškios proceso teisės normos taikymo klaidos, proceso atnaujinimui bei neįrodė pagrindinės proceso atnaujinimo sąlygos, kad nepraleido trijų mėnesių termino prašymui pateikti. Dėl šių priežasčių teismas priėmė pagrįstą nutartį atsisakyti atnaujinti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – pareiškėjo banko sąskaitos išrašų kopijas, kuriomis pareiškėjas įrodinėja, kad jam nekilo įtarimų dėl antstolės taikyto arešto. Taip pat pateikė VĮ Registrų centro išrašą apie likviduojamą K. L. įmonę „Pilis“.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 180 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų ryšio su byla, CPK 197 straipsnio nustatytais reikalavimais rašytiniams įrodymams, CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti nauji rašytiniai įrodymai susijęs su nagrinėjama byla, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimami.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti
17. Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
18. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (lot. apdairus ir atidus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
20. Nustatyta, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo įsakymas priimtas 2020 m. gruodžio 14 d. Apeliantas 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Apelianto manymu, jis nepraleido įstatyme įtvirtinto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą pateikti, nes apie priimtą teismo įsakymą sužinojo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, kai antstolė susisiekė su apelianto dukra, informuodama apie vykdomą išieškojimą apelianto atžvilgiu, o dukra apie tai pranešė apeliantui. Apeliantas atsidaręs savo banko sąskaitą pamatė, kad ji areštuota.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
22. Nutarties 19 punkte minėta, įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą byloje, yra susijęs su diena, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Iš byloje esančios Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad antstolė N. B. pagal Kauno apylinkės teismo išduotą 2020 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126/2020 2021 m. gegužės 19 d. pradėjo vykdyti išieškojimą iš apelianto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/00614 (toliau – vykdomoji byla1) ir 2021 m. birželio 22 d. pradėjo vykdyti išieškojimą iš apelianto išieškotojos Kauno miesto savivaldybės administracija naudai vykdomojoje byloje Nr. 0176/21/00761 (toliau – vykdomoji byla2). Taigi, apelianto atžvilgiu dėl šioje civilinėje byloje priimto teismo įsakymo pradėtos dvi vykdomosios bylos.
23. Pagal CPK 653 straipsnį, vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą (CPK 654 straipsnis). Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalį, raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Nagrinėjamu atveju, antstolės apelianto atžvilgiu padėtos vykdomosios bylos nepatenka į tuo atvejus, kada raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas (CPK 661 straipsnis). Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos (CPK 659 straipsnio 1 dalis).
24. Pažymėtina, kad apeliantas, teigdamas apie sužinojimą dėl pradėtos vykdomosios bylos, nepateikia jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nenurodo, apie kurią vykdomąją bylą sužinojo, kai antstolė susisiekė su jo dukra (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šios nutarties 23 punkte nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad antstolė vėliausiai vykdymo veiksmus, t. y. informuoti skolininką (apeliantą) apie pradėtą išieškojimą, turėjo pradėti po 3 darbo dienų po teismo įsakymo priėmimo vykdyti, t. y. vykdomojoje byloje1 – nuo 2021 m. gegužės 24 d., vykdomojoje byloje2 – nuo 2021 m. birželio 25 d.
25. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vykdomoji byla1 2021 m. birželio 25 d. patvarkymu užbaigta, vykdomąjį dokumentą įvykdžius, t. y. apeliantui sumokėjus priteistą sumą VMI naudai pagal teismo įsakymą. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad antstolė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje1 atliko, nepranešusi apeliantui apie pradėtą išieškojimą. To nepaneigia apelianto pateiktas 2021 m. birželio 21 d. – rugpjūčio 31 d. banko sąskaitos išrašas, nes apeliantas nepateikė banko sąskaitos išrašo nuo 2021 m. gegužės 24 d., kai buvo pradėtas vykdyti išieškojimas ir pateiktas raginimas įvykdyti teismo įsakymą. Minėta, kad apeliantas pripažįsta, jog antstolė jį apie vykdymo veiksmus informavo (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantui apie vykdomąją bylą1 turėjo būti pranešta tinkamai prieš užbaigiant vykdomąją bylą1, t. y. apeliantas apie priimtą teismo įsakymą ir galimo proceso atnaujinimo aplinkybes, būdamas apdairus ir rūpestingas, objektyviai turėjo sužinoti iki 2021 m. birželio 25 d.
26. Net vertinant, kad antstolė apeliantą informavo tik vykdomojoje byloje2, kurioje vykdymo veiksmus vėliausiai pradėjo tą pačią 2021 m. birželio 25 d., nelogiška spręsti, kad apie teismo įsakymą (pradėtą vykdymo procesą) apeliantas sužinojo tik 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, t. y. po maždaug 2 mėnesių. Tai prieštarautų vykdymo proceso normose įtvirtintai antstolės pareigai vykdomąjį dokumentą kuo greičiau ir realiai įvykdyti, turint omenyje 2021 m. birželio 25 dieną užbaigtą išieškojimą iš apelianto kito išieškotojo naudai (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, įvertinus apelianto deklaruojamą rūpinimąsi į pašto dėžutę gauti siunčiamus dokumentus, apeliantas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pvz. pranešimo apie raginimo įteikimą ir pan.), kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas 3 mėn. terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą prasidėjo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje. Be to, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatyta, kad apeliantas nesikreipė į teismą dėl neteisėtų antstolės veiksmų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas praleido 3 mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti, į teismą kreipdamasis 2021 m. lapkričio 22 d.
27. Pagal CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalies nuostatas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu jis buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Nagrinėjamu atveju apeliantas neprašo atnaujinti termino ir nenurodo jokių argumentų. Teigia, kad minėto termino nepraleido. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantui nenurodžius jokių termino praleidimo priežasčių, neprašant šio termino atnaujinti, nėra pagrindo jo atnaujinti.
28. CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apelianto nurodytų proceso atnaujinimo aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl atskirojo skundo esminių argumentų ir dėl šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu
29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino CPK 123 straipsnio normos taikymą, taip netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog prašomoje atnaujinti civilinėje byloje nebuvo pažeistos civilinio proceso normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą.
30. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
31. Pažymėtina, kad CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126-2020 išduotas 2020 m. gruodžio 14 d. teismo įsakymas išsiųstas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pirmosios instancijos teismas patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie apelianto darbovietę ir nustatė, kad apeliantas yra K. L. įmonės „Pilis“ savininkas, kurios buveinė pagal Juridinių asmenų registro duomenis sutapo su apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2021 m. gruodžio 31 d. procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir laikyti įteiktais 2021 m. vasario 6 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2021 m. sausio 6 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo apeliantui galimybes ir pranešti apie priimtą teismo įsakymą. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti duomenys apie apelianto darbovietę neatitinka tikrovės. VĮ Registrų centro duomenimis, K. L. įmonė „Pilis“ nėra likviduota (išregistruota), yra likvidavimo procese. Aplinkybė, kad apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta K. L. įmonės „Pilis“ buveinės vieta, tai pat apelianto nurodyta aplinkybė, kad minėta įmonė jokios veiklos nurodytu adresu nevykdo, tik patvirtina faktą, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiųsdamas procesinių dokumentų įmonės buveinės veiklos adresu, CPK normų nepažeidė. Minėtos aplinkybės ir byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, prieš išsiųsdamas skolininkui dokumentus CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ėmėsi papildomų priemonių, kad išsiaiškinti kitus galimus procesinių dokumentų įteikimo būdus. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė, kad jo gyvenamosios vietos adresas buvo deklaruotas kitoje vietoje. Priešingai, nurodė, kad yra pasirūpinęs, jog jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), būtų tvarkinga pašto dėžutė, kurią jis periodiškai tikrina. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pašto dėžutėje nerado jokių pranešimų apie siunčiamus teismo procesinius dokumentus, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių dokumentų įteikimo tvarką.
34. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų be pagrindo nesiuntė kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), kadangi dėl šiuo adresu esančio skolininko turto kreditorius prašė priteisti valstybinės žemės nuomos mokestį, išduodant teismo įsakymą. Nustatyta, kad apeliantui priklauso nuosavybės teise pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau apeliantas jame nėra deklaravęs nei gyvenamosios vietos, nei individualios įmonės buveinės. Apelianto hipotezė dėl tinkamo procesinių dokumentų įteikimo minėtu adresu vertintini kaip samprotavimai, todėl atmestini. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinomas apelianto deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, į tai, kad apeliantas pats įrodinėja, kad gyvenamosios vietos adresu periodiškai tikrina gaunamus laiškus, taip pat kad šį adresą apeliantas nurodo ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino apelianto teisių gauti procesinius dokumentus.
35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog civilinėje byloje Nr. eL2-30016-1126-2020 teismas ėmėsi papildomų priemonių nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo apeliantui galimybes ir apeliantas apie priimtą teismo įsakymą informuotas tinkamai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl CPK 123 straipsnio nuostatų taikymo klaidos.
36. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl teismo įsakymo pagrįstumo), susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, atnaujinus procesą, neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.