Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-05-28 · Administracinė byla Nr. I1-3193-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
I1-3193-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00417-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3193-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00417-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje atliko nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, taip pat trūko gaivaus oro, kadangi 18 būryje gyvenamojoje patalpoje gyveno 26 asmenys. Pažymėjo, kad gyvenant 18 būryje nuolatos buvo gausu parazitų (tarakonų, blakių), todėl naktį buvo kandžiojamas. Teigė, jog minėtoje gyvenamojoje patalpoje kaupdavosi drėgmė, nes joje buvo įrengtas dušas. Pareiškėjo įsitikinimu, netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, kadangi jame buvo tik skylė grindyse, be to, nebuvo įrengtos oro šalinimo sistemos, todėl sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl to pareiškėjas patyrė psichologinių ir emocinių, taip pat bendravimo įgūdžių, sveikatos sutrikimų. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7–12) nurodė, jog pareiškėjui minimaliai tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pataisos namuose nuteistieji yra laikomi atskiruose lokaliniuose sektoriuose, gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulamo laiko. Atsakovės atstovo įsitikinimu, pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus, kadangi patalpos yra vėdinamos per langus, o sanitariniuose mazguose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Pabrėžė, jog antrajame sektoriuje dušai yra įrengti bendro naudojimo patalpose – prausyklose. Nurodė, kad įstaiga nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudariusi sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje, patalpose pastebėjus kenkėjų, papildomai atliekamas jų naikinimas. Akcentavo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę antrajame sektoriuje, į pataisos namų psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Mano, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad atsakovės atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, kuo grindžiamas prašomos atlyginti žalos dydis, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kildinamos iš to, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 2 sektoriuje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam atliekant bausmę 18 būrio 1 brigadoje gyvenamojoje patalpoje trūko gyvenamojo ploto normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 ir 71 straipsniai).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas, kaip minėta, skunde reiškė pretenzijas dėl to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 18 būrio 1 brigadoje nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. gyvenamojoje patalpoje trūko ploto (b. l. 2).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad skirtingai, nei nurodė pareiškėjas, jog jis bausmę Pravieniškių PN-AK 18 būrio 1 brigadoje atliko nuo 2018 m. sausio 1 d., byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 18 būrio 1 brigadoje gyveno tik nuo 2018 m. lapkričio 9 d. (b. l. 16).

Atsakovės atstovas paaiškino, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos jungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti dušai, poilsio kambariai arba bibliotekos (b. l. 8).

Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo 18 būrio 1 brigadoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta (pateikti tik faktiniai duomenys apie brigadoje buvusį nuteistųjų skaičių paskyrimo dieną (b. l. 16), todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas 18 būrio 1 brigados, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 9 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 86,29 kv. m, joje įrengta 27 miegamosios vietos, todėl atlikus skaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui teko 3,19 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 16, 44).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 18 būrio 1 brigadoje gyveno 26 asmenys, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjui gyvenant minėtoje patalpoje galėjo tekti daugiau gyvenamojo ploto (3,31 kv. m). Pažymėtina, jog pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpos plotą, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei laikotarpį, kuriuo pareiškėjas gyveno minėtoje patalpoje, neginčijo. Atsižvelgiant į tai, byloje vadovaujamasi Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis ir konstatuojama, kad pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kituose būriuose nekėlė, t. y. skundo pagrindą apibrėžė konkrečiai kreipdamasis į teismą tik dėl netinkamų kalinimo sąlygų 18 būryje, teismas dėl kalinimo sąlygų kituose būriuose atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisako.

Pareiškėjas teigia, kad 18 būrio 1 brigadoje buvo blakių, tarakonų, kurie naktimis kandžiojosi.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovės atstovo į bylą pateikta 2016 m. lapkričio 23 d. tarp UAB „Utenos deratizacija“ ir Pravieniškių PN-AK sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 76-203 (b. l. 39–42), Atliktų darbų aktai (b. l. 35–38) patvirtina, jog Pravieniškių PN-AK nuolat atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas. Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamojoje patalpoje. Be to, iš 2020 m. kovo 3 d. medicininio pažymėjimo (b. l. 47) matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl parazitų sukandžiojimo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus šiuo aspektu.

Nors pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad gyvenamojoje patalpoje buvo įrengti dušai, todėl kaupėsi didelė drėgmė, tačiau atsakovės atstovo 2020 m. kovo 2 d. pažyma Nr. 77-382 (b. l. 44) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK antrojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose dušai neįrenginėjami, jie įrengiami bendro naudojimo patalpose – prausyklose, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjas grindžia neatitinkančio normų tualeto įrengimu (skylė grindyse, nebuvo oro šalinimo sistemos) jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.6 punktas numato, kad tualeto patalpose turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras. Minėtame akte nėra nustatyta, kad tualetas turi būti sukonstruotas naudotis tik sėdint. Teismas pažymi, jog minėtas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 7.6 punktas nedraudžia kalinimo įstaigose įrengti tupimo klozeto, todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 18 būrio 1 brigados sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo (dėl tupimo tualeto) atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog tupimo tualeto patalpoje įrengimas neprieštarauja teisiniam reglamentavimui (žr. 2018 m. spalio 10 d. nutartį Nr. A-1295-624/2018). Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad buvimo Pravieniškių PN-AK laikotarpiu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl šios problemos, t. y. dėl sunkumų naudotis įrengtu sanitariniu mazgu, kad į tokius jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Apžvelgus byloje esančius įrodymus, t. y. Pravieniškių PN-AK 2020 m. kovo 3 d. medicininį pažymėjimą (b. l. 47), nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Sveikatos priežiūros skyriaus specialistus dėl vidurių užkietėjimo, kurio atsiradimui įtakos galėjo turėti blogos gyvenimo sąlygos (tupimas tualetas). Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiamas kalinimo padarinys, susijęs su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Pažymėtina, jog Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2020 m. kovo 2 d. pažyma Nr. 77-382 (b. l. 44) patvirtina, kad visuose sanitariniuose mazguose veikia mechaninė vėdinimo sistema, todėl teismas konstatuoja, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė