- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-01
- Bylos Nr.
- 2SP-10229-945/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05969-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- V. Š., M. K.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų V. Š. ir M. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai prašo supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, kad pareiškėjai, išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl 2007 m. rugpjūčio 10 d. kredito sutarties kylančių įsipareigojimų vykdymo ir 2016 m. sausio 28 d. pasirašė taikos sutartį.
Taikos sutartį patvirtinti atsisakytina.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Iš prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai yra solidarūs skolininkai pagal AB SAMPO (šiuo metu Danske Bank A/S Lietuvos filialas) 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą kredito sutartį Nr. BPGEL400701509. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog šalys yra žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) ir pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. 4400-0945-8857) adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, kuriems asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/2 Turto (1/2 žemės sklypo ir 1/2 gyvenamojo namo). Pareiškėjai nurodo, jog jų įsipareigojimų kreditoriui Danske Bank pagal kredito sutartį įvykdymas taip pat yra užtikrintas V. Š. tėvams V. Š. ir N. Š. priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka. Pareiškėjai nurodo, jog laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki taikos sutarties sudarymo V. Š. sumokėjo kreditoriui už M. K. 16 086,22 Eurų kredito dalį. Taip pat matyti, kad pareiškėjai taikos sutartyje susitaria, jog M. K. iki 2016 m. vasario 1 d. sumokės kreditoriui 16 000 Eurų kredito dalį už V. S., šiuo kompensuodama V. Š. nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki įmokos įmokėjimo dienos patirtas išlaidas mokant kreditoriui kredito grąžinimo įmokas už M. K.. Prie taikos sutarties pateikia mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog minėta taikos sutarties sąlyga yra įvykdyta. Šalys taikos sutartyje nurodo, jog įsipareigoja atlaisvinti sutartinės hipotekos įkaitą (V. Š. tėvams V. Š. ir N. Š. priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini)) į naują įkaitą, priimtiną kreditoriui. Atlikus minėtus veiksmus visas nekilnojamasis turtas, t.y. namas ir sklypas esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis atiteks M. K..
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 pažymėjo, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).
Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo. Šalims pripažinus, jog V. Š. vykdė dalį įsipareigojimų kreditoriui už M. K., pastaroji, sumokėdama 16 000 Eur, geranoriškai panaikino susiklosčiusią mokėjimų disproporciją ir pakartotinis nurodyto fakto patvirtinimas nesukurs jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu kitomis taikos sutarties sąlygomis tesiekiama disponuoti nekilnojamuoju turtu (nuosavybės teisės perleidimu ir hipotekos pakeitimu). Niekas nekliudo šalims atitinkamus sandorius patvirtinti notarine tvarka, todėl šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo vertintinas ne kaip kilusio ginčo sprendimas, bet kaip siekis perkelti teismui notaro funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjų prašymas netenkintinas – atsisakytina patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį (CPK 3 str. 7d., 177, 178, 185, 111 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų V. Š. ir M. K..
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.