Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Z. Romanovaitė Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00329-2011-4

2013 m. gegužės 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 str. 1 d. išteisintas nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad ,,suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo, t.y. tuo, kad jis 2007 m. kovo 15 d., būdamas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos (duomenys neskelbtini) kilnojamojo turto vertintoju ir turėdamas teisę savo vardu surašyti transporto priemonių vertinimo ataskaitas, suklastojo tikrą dokumentą, t.y. dirbdamas (duomenys neskelbtini) turto vertintoju, darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gavęs iš (duomenys neskelbtini) užsakymą transporto priemonės - automobilio „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, transporto priemonės apžiūros-defektacijos aktui surašyti, bei žinodamas, kad automobilis „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m., nedaužtas, tyčia, pažeisdamas nustatytą tvarką - 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymo Nr. 120 / 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymo Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos“ 18-ąjį punktą - „apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančią įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonės buvimo vietą“, neapžiūrėdamas transporto priemonės fiziškai, suklastojo transporto priemonės „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2001 m. gamybos, apžiūros defektacijos aktą Nr. 20070315-5-1, kuriame užfiksavo žinomai neteisingus minėto automobilio „Lexus RX300“ pažeidimus - keistinas detales (priekinį bamperį, kairės pusė priekinį žibintą, priekinius posparnius ir lonžeronus, priekinį panelį, kairės pusės priekinį sparną variklio gaubtą, priekines apdailos groteles, priekinį stiklą, vairuotojo oro pagalvę, keleivio oro pagalvę, oro pagalvių valdymo bloką, kairiąją priekinę svirtį, kairįjį priekinį amortizatorių, kairiojo priekinio rato guoliavietę, kairįjį galinį sparną, aušinimo radiatorių aušinimo radiatoriaus difuzorių ir ventiliatorių, kondicionieriaus radiatorių) bei remontuotinas detales (kėbulo deformaciją, dešiniąsias ir kairiąsias priekines duris, galinį bamperį, kairės pusės galines duris, dešinės pusės priekinį sparną). Šį suklastotą dokumentą patvirtino savo parašu ir (duomenys neskelbtini) antspaudu. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2008 m. sausio 16 d. gavęs iš R. Z. užsakymą automobilio „Lexus RX300“ vertinimo ataskaitai surašyti, tyčia kalkuliacijos lape žinomai neteisingai nurodė transporto priemonės - automobilio „Lexus RX300“ atkuriamąją (remonto) vertę atėmus nusidėvėjimą - 31637 Lt (remonto darbų vertę - 6678,80 Lt ir keičiamų detalių vertę 24958,06 Lt), Kalkuliacijos detalizacijoje nurodė nesančių automobilių sugadinimų remonto darbų ir keistinų detalių kainas, išvadoje apie apgadinto automobilio likutinę vertę žinomai neteisingai nurodė minėto automobilio „Lexus RX300“ likutinę vertę – 14200 Lt, prie vertinimo ataskaitos pridėjo ne realiai importuoto automobilio „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, o kito to paties modelio, panašios spalvos, pagaminimo metų bei kitais požymiais automobilio nuotraukas ir šią automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 20070315-5-1 su visais priedais, tiksliai nenustatytu laiku, perdavė R. Z. taip realizuodamas suklastotą tikrą dokumentą.

Be to, A. Z. buvo kaltinamas tuo, kad piktnaudžiavo tarnyba t.y. tuo, kad jis būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - kilnojamojo turto vertintojas, teikiantis viešąsias paslaugas, 2007 m. kovo 15 d., dirbdamas (duomenys neskelbtini) turto vertintoju, darbo vietoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, piktnaudžiaudamas tarnyba bei pažeisdamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000m., balandžio 14 d. Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946) ketvirto skyriaus 18 punkto – „Apžiūrai transporto priemonė pristatoma į turtą vertinančia įmonę arba transporto priemonių vertintojas vyksta į transporto priemonė buvimo vietą“, 24 punkto „Apžiūrima transporto priemonė fotografuojama. Privalomas minimalus nuotraukų skaičius - 2. Šiose nuotraukose turi būti matoma visa transporto priemonės išorė ir valstybinis numeris; kitose nuotraukose apgadinimai ir kiti svarbūs transporto priemonės vertinimui elementai“, reikalavimus, 2007 m. kovo 15 d. įvertino automobilį „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 2001 metų gamybos, ne apžiūrėdamas automobilį fiziškai, bei pagal nuotraukose matomus pažeidimus 2008 m. sausio 16 d. surašė vertinimo ataskaitą Nr. 20070315-5-1, ir tokiu būdu suklastojo automobilio „Lexus RX300“, kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą Nr. 20070315-5-1, ir dėl to buvo padaryta didelė žala valstybei, nes buvo diskredituotas turto vertintojo vardas, sumenkintas VŠĮ „Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto“, kuri teisės aktų nustatyta tvarka įgalinta vykdyti viešosios paslaugos, turto vertinimo - paslaugų administravimą bei priežiūrą, autoritetas, taip pat buvo sumokėti 8119 Lt mažesni nei priklauso mokesčiai valstybei“.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teismas įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei neanalizavo liudytojų parodymų, rašytinės bylos medžiagos, nevertino šių įrodymų atskirai ir jų visumos, tačiau iš teismo nuosprendžio matyti, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį nuosekliai ir išsamiai aptarė visų liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad specialisto išvada (t. 1, b. l. 109) patvirtina, jog automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo daužtas ir remontuotas, išskyrus variklio gaubtą, todėl transporto priemonės apžiūros – defektacijos akte nurodyta informacija, jog automobilis yra daužtas, yra neteisinga, o aktas yra suklastotas. Taip pat pažymėjo, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog dviejų automobilių su tokiais pačiais identifikaciniais numeriais negali būti. Kolegija mano, jog vien ta aplinkybė, kad specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės prieštarauja transporto priemonės apžiūros – defektacijos aktui nereiškia, kad A. Z. gali būti pripažintas kaltus padaręs nusikalstamas veikas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006). Nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Taigi šiuo atveju kaltininkas turi suprasti, kad klastodamas dokumentus siekia sumažinti muito mokestį ir nori taip veikti. Tiesioginei tyčiai susiformuoti būtinas motyvas ar tikslas. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, jog nei automobilį importavusios įmonės (duomenys neskelbtini) vadybininkas R. Z., nei automobilio pirkėjas A. Č. asmeniškai A. Z. nepažįsta, nėra jo matę, todėl su juo dėl automobilio techninės būklės įvertinimo niekada nesitarė ir nebendravo. Kiti byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtino, jog A. Z. anksčiau nėra matę. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. Z. veikė tyčia ir dėl šio savo veikimo gavo materialinės ar kitokios naudos. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus lieka neaišku, kas turėjo suinteresuotumą išvengti muito mokesčio ir kieno interesais tariamai neteisėtai veikė A. Z..

Remiantis bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog UAB „Baltauto“ pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl apskaičiuoto per didelio muito mokesčio (t. 1, b. l. 128). Muitinės departamentas sprendime nurodė, kad skaičiuojant automobilio muitinę vertę buvo nepagrįstai remiamasi žinyne „Automobilių importo kainos“ nurodyta atitinkamos markės ir modelio naudoto automobilio importo kaina, kadangi automobilis „Lexus RX300“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas, todėl jo vertė turėjo būti nustatinėjama remiantis UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaita, patvirtinta Lietuvos muitinės spaudu (t. 1, b. l. 130–132). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Duomenų, jog Muitinės departamento sprendimas ar vertinimo ataskaita būtų netekusios teisinės galios, byloje nėra.

Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. Z. taip pat nurodė, jog prieš surašydamas defektacijos aktą apžiūrėjo automobilį, o apgadinimus, nurodytus minėtame akte, matė savo akimis ir juos užfiksavo fotonuotraukose. Taip pat A. Z. parodė, kad apžiūrėjo būtent mėlynos spalvos automobilį „Lexus RX300“, tuo tarpu specialistui atlikti automobilio tyrimą buvo pateiktas pilkos spalvos automobilis „Lexus RX300“. Kaip teisingai apeliaciniame skunde paminėta, turto vertintojas privalo išlaikyti turto vertintojo egzaminą ir gauti turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau turto vertintojas nėra transporto priemonių identifikavimo specialistas, turintis specialių žinių ir įgūdžių nustatinėjant transporto priemonių identifikacinių numerių autentiškumą. Nei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas, nei Vyriausybės nutarimas dėl Turto vertinimo metodikos (Žin., 1999, Nr.106-3081) turto vertintojui nenumato pareigos tikrinti automobilio identifikacinio numerio autentiškumo, todėl A. Z. elgdamasis teisės aktų nustatyta tvarka vertinimo ataskaitoje privalėjo tik nurodyti identifikacinį numerį, o ne jį išsamiau ištirti ar kitaip nustatyti jo autentiškumą. Ikiteisminio tyrimo metu mėlynas automobilis „Lexus RX300“ nebuvo pateiktas specialistui tyrimui atlikti, todėl neįsitikinus minėto automobilio identifikacinio autentiškumu lieka nepaneigta galimybė, jog mėlynos spalvos automobilio „Lexus RX300“ kėbulo numeris galėjo būti suklastotas dar prieš apžiūrint jį turto vertintojui. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų, kad A. Z. atlikdamas turto vertinimą apžiūrėjo automobilį, kurio kėbulo numeris patikros metu buvo toks pats kaip ir pateiktojo specialisto tyrimui atlikti. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad A. Z. parodymai nepaneigti byloje surinktais įrodymais.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog A. Z. nepagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 1 dalį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nenustačius dokumentų klastojimo fakto, negalima teigti, jog A. Z. tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl A. Z. dėl tokio kaltinimo išteisintas pagrįstai.

Apeliantas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl neatsargios kaltės formos – nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnyje, dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti bei prieštarauja procesinėms teisės normoms. Tiek iš pranešimo įtariamajam apie įtarimą, tiek iš kaltinamojo akto matyti, kad A. Z. kaltinamas veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padarymu (t. 1, b. l. 159, 166–169). Duomenų, kad kaltinimai būtų buvę pakeisti, byloje nėra. Priešingai, iš teismo posėdžių protokolo matyti, kad prokuroras niekada neprašė perkvalifikuoti A. Z. veikos, taip pat neprašė pertraukos naujiems kaltinimams pareikšti, todėl apylinkės teismas pagrįstai bylą nagrinėjo neperžengdamas pareikšto kaltinimo ribų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.