Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant vertėjai V. Ž., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. 2016-03-06, apie 15.45 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., vairuodamas transporto priemonę automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Šia veika V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, su pažeidimu nesutiko, nurodė, kad 2016-03-06 apie 15.00 val. atvažiavo pas draugą, adresu (duomenys neskelbtini). Statydamas automobilį smūgio nepajuto. Teigia, kad apie eismo įvykį būtų pranešęs, tačiau jokio smūgio jis nepajuto, automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. 2016-03-17 jam paskambinęs policijos pareigūnas pranešė, kad jis, V. L., sukėlė eismo įvykį. Su policijos pareigūnu apžiūrėjo savo automobilį, tačiau jokių apgadinimų nesimatė. Atsiprašo nukentėjusiojo, žada jam padarytą žalą atlyginti. Nurodo, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas atliekant darbines pareigas, išlaiko su žmona 4 vaikus- vieną savo vaiką, tris žmonos vaikus, gailisi padaręs eismo įvykį.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2016-03-07 išėjęs iš namo pamatė, kad jo automobiliui Mitsubishi OutLander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis ir bagažinės dangtis. 2016-03-08 kaimynas pasakė jo sutuoktinei, kad matė įvykį, nurodė eismo įvykio sukėlusio automobilio valstybinius numerius. Tada jis, A. M., iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai apklausė liudytoją, nubraižė eismo įvykio schemą, apžiūrėjo automobilį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltininkas ir dar du keleiviai išlipo iš automobilio, nuėjo į laiptinę, po to trise išėjo ir išvažiavo. Po kelių dienų vyko į policijos komisariatą, kur sutiko pažeidėją. Kaltininkas jo atsiprašė, jam pretenzijų nereiškia. Turėjo įvyko vietos vaizdo įrašą, tačiau jo neišsaugojo.

Rašydamas 2016-03-08 paaiškinimą A. M. nurodė, kad apie eismo įvykį jam pranešė kaimynas. Kaimynas nurodė matęs, kaip iš eismo įvykio sukėlusio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išlipo vairuotojas ir du jaunuoliai, vairuotojas apžiūrėjo apgadintą automobilį ir nuėjo. Nurodė, kad įvykio vieta yra stebima vaizdo kameromis, peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip žalios spalvos visureigis apgadino jam priklausantį automobilį. Prireikus teismui galės pateikti vaizdo įrašą (b.l. 18).

Liudytojas A. V. parodė, kad įvykio dieną laukė rūkė ir gėrė kavą, matė kaip džipas atsitrenkė į stovėjusį Mitsubishi automobilį. Džipas važiavo atbuline eiga ir galiniu bamperiu atsitrenkė į stovinčio automobilio galą. Matė kaip iš automobilio išlipo trys asmenys ir nuėjo į daugiabučio namo laiptinę, po kelių minučių jie grįžo. Nematė, kad minėti asmenys apžiūrėtų apgadintą automobilį. Kai atsitrenkė, automobilis prisiparkavo kitoje vietoje, vairuotojas apžiūrėjo tik savo automobilio priekį. Jis, liudytojas, girdėjo susidūrimo garsą. Kadangi džipas didelis, mano, kad vairuotojas galėjo smūgio ir nepajusti. Po kelių dienų sutiko apgadinto automobilio savininką, jam pranešė apie eismo įvykį. Buvo užsirašęs kaltininko automobilio valstybinius numerius.

Pažymėtina, kad rašydamas paaiškinimą A. V. nurodė matęs, kaip visureigio vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadintą bei savo automobilius, po to nubėgo į namo laiptinę. Po to iš automobilio išlipo dar du keleiviai ir nuėjo į tą pačią laiptinę (b.l. 20).

Liudytojas M. S., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos tyrėjas, parodė, kad 2016-03-06 iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Eismo įvykį padaręs vairuotojas apžiūrėjęs apgadintą automobilį ir įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykį matė liudytojas, iš jo paaiškinimą paėmė kolega M. B.. Apgadintos transporto priemonės savininkas gavo vaizdo įrašą iš įvykio vietos, iš kurio buvo matyti, kaip kaltininkas ir keleiviai apžiūri apgadintą automobilį. Kaltininkas taip pat apžiūrėjo savo automobilio galinę dalį. Iš vaizdo įrašo matėsi, kad apgadintas automobilis nuo smūgio sujudėjo. Išlipę iš automobilio asmenys svirduliavo. Apgadinto automobilio savininkas tą įrašą gavo iš tą pastatą saugančios tarnybos. Jis, M. S., peržiūrėjo vaizdo įrašą, rodė jį V. L.. Sistema neleido įrašyti į diską, todėl jis padarė tik nuotraukas. Apgadinimai nukentėjusiojo mašinai padaryti nuo kablio ir padangos. Mano, kad vairuotojas galimai buvo neblaivus, susidūrimą turėjo pajusti. Neturi pagrindo apkaltinti V. L., galimai jis susitarė su liudytoju ir vaizdo įrašą panaikino.

Liudytojas M. B., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, parodė, kad vyko su tyrėju M. B. į eismo įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis, M. B., pagal nukentėjusiojo ir liudytojo paaiškinimus nubraižė eismo įvykio schemą. Iš eismo įvykio vietos buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas automobilių kontaktas, matyti, kaip vairuotojas ir keleiviai išlipa iš automobilio, apžiūri savo bei nukentėjusiojo automobilius. Nurodė, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo žymūs, akivaizdžiai matomi, padaryti apgadinimai kaltininko automobilio kabliu ir padanga. Mano, kad kaltininkas smūgį turėjo pajusti, nes kontaktavo metalinės dalys.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 10 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. KET 126 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. KET 220 p. nurodyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 5-6), policijos pareigūno M. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 7), eismo įvykio schema, fotonuotraukomis (b.l. 17, 21-24), A. M. paaiškinimu (b.l. 18), A. V. paaiškinimais (b.l. 20), teisme duotais liudytojų paaiškinimais bei kita bylos medžiaga.

Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, pripažino galėjęs apgadinti kitą automobilį, tačiau teigė, kad smūgio nepajuto. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigė kiti bylos duomenys. Tiesiogiai įvykį matęs A. V. paaiškinime nurodė, kad iš automobilio išlipęs eismo įvykį padaręs vairuotojas bei kartu su juo važiavę asmenys apžiūrėjo abu automobilius, po to pasišalino (b.l. 20). Apgadintos transporto priemonės savininkas A. M. 2016-03-08 paaiškinime nurodė turįs vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, ruošėsi jį pateikti teismui (b.l. 18). Apklausti teisme policijos pareigūnai M. S. ir M. B. parodė, kad apžiūrėjo nukentėjusiojo pateiktą vaizdo įrašą, iš kurio buvo matyti, kaip kaltininkas ir keleiviai apžiūri apgadintą bei savo automobilį. M. S. taip pat nurodė, kad iš vaizdo įrašo matė, kad apgadintas automobilis nuo smūgio sujudėjo. Eismo įvykio schemą nubraižęs policijos pareigūnai M. B. patvirtino, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai buvo žymūs, abiejų automobilių apgadinimai atitiko, todėl mano, kad kaltininkas smūgį turėjo pajusti. Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas pareigūnams apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu V. L.. Pažymėtina ir tai, kad apklausti teisme liudytojai A. V. ir A. M. pakeitė pirmiau duotus paaiškinimus, teigė, kad V. L. po automobilių susidūrimų jų neapžiūrėjo, be to, A. M. nurodė, kad vaizdo įrašo neišsaugojo ir jo pateikti teismui negali. Galimai šie liudytojai siekia padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės. Nors A. M. ir A. V. teisme parodymus pakeitė, tačiau iš esmės negalėjo nurodyti jokios logiškos parodymų pakeitimo priežasties. Teismas mano, kad minėti asmenys galimai yra suinteresuoti duoti palankius parodymus V. L., todėl jų pirminių parodymų svarba yra didesnė. Teismo manymu, minėti asmenys duodami pirminius paaiškinimus neturėjo jokios galimybės suderinti savo parodymų su asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, neturėjo laiko sugalvoti tokios pozicijos, kuri padėtų kaltam asmeniui išvengti atsakomybės. Be to, A. M. ir A. V. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės atitinka policijos pareigūnų M. S. ir M. B. parodymus.

Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo V. L. paaiškinimus, kad jis susidūrimo su kitu automobiliu nejuto, laiko neatitinkančiais tikrovės, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L., vairuodamas automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį, pasišalino iš įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. neneigė padaręs administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus pažeidimus, nurodė įvykio aplinkybes. Teigia, kad smūgio, kontakto nepajuto. Tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus paneigė kiti bylos duomenys. Iš bylos medžiagoje esančių foto nuotraukų matyti, kad automobilio Mitsubishi OutLander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai yra akivaizdūs ( b.l. 24). Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad V. L. savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas A. M. priklausantis automobilis. Pagal teismų praktiką, sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Šioje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad V. L. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau kaip to reikalauja įstatymas, policijai nepranešė, o iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas V. L., pažeisdamas KET nuostatas, į policiją nesikreipė, ir iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pasišalino, taip apsunkindamas eismo įvykio kaltininko nustatymą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pripažintina tai, kad jis gailisi padaręs teisės pažeidimą. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje V. L. atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį V. L. jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – turi galiojančias administracines nuobaudas, baustas už KET pažeidimus, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. L. skirtinos minimalios nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. L. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant Registro Nr. ROIK:16056170356 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.