- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-593-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23252-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- D. L. V., R. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. L. V., R. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai D. L. V., R. V. kreipėsi į teismą prašydami spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuotam turtui išsaugoti ir teisingos turto vertės nustatymui. Nurodė, kad pareiškėjai skundžia antstolio R. B. 2016 m. spalio 28 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994, kadangi, pareiškėjų teigimu, antstolio nurodyta areštuoto buto vertė yra per maža. Pažymėjo, kad Vilniaus apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčijamas išieškojimo prieš terminą teisėtumas. Teigė, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes areštuotas turtas gali būti parduotas iš varžytynių, be to, būtina iš naujo nustatyti šio turto vertę.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
Teismas sprendė, kad pareiškėjai nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būtų pabloginta pareiškėjų padėtis, nes skundo reikalavimai liktų neužtikrinti. Pažymėjo, kad pareiškėjų teiginiai dėl neteisėtos ir nemotyvuotos jų turto vertės nustatymo negali būti įvertinti kaip pakankamas argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo teigimu, pareiškėjai nepateikė jokių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad antstolis, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, turtą perleis tretiesiems asmenims, byloje nėra pateikta duomenų apie paskelbtas varžytynes. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nekonkretus, nėra aišku kokios laikinosios apsaugos priemonės, pareiškėjų manymu, turėtų būti taikomos. Teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės – turto išsaugojimo, įstatymas nenumato. Nurodė, kad tenkinus pareiškėjų prašymą ir sustabdžius visus vykdymo veiksmus, būtų apsunkintas bet kokių tarpinių procesinių sprendimų priėmimas vykdomojoje byloje. Be to, pareiškėjai niekuo nepagrindė žalos, galinčios atsirasti nesustabdžius vykdymo veiksmų, atsiradimo ir kitų aplinkybių, kurias teismas galėtų pripažinti reikšmingomis.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja D. L. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-27063-910/2016 pagal ieškovės D. L. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, kuriuo prašoma panaikinti kredito sutarties prieš terminą nutraukimą, panaikinti vykdomąjį raštą. Pažymėjo, kad minėtoje byloje teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino D. L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994. Pareiškėjos teigimu, teismas jų prašymą išnagrinėjo šališkai, neįvertino minėtos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartis antstoliui vykdyti pateikta 2016 m. lapkričio 17 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB SEB bankas, atstovaujamas advokatės K. S., prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjai byloje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994, kurios jau yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi. Nurodyta aplinkybė yra savarankiškas pagrindas atmesti pareiškėjos skundą. Pareiškėja yra nesąžininga prašydama tų pačių laikinųjų apsaugos priemonių net dvejose bylose, nes siekiama ne užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjamuose ginčuose, o bet kokiais būdais išvengti skolinės prievolės vykdymo ir įkeisto turto realizavimo.
Nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi pakankamo teisinio ryšio su reikalavimu ir nėra adekvačios reikalavimui. Taip pat pareiškėja skundžia tik dalį antstolio veiksmų (2016 m. spalio 28 d. patvarkymą), o prašo laikinai sustabdyti visus vykdymo veiksmus, taip pažeisdama laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą. Skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, pagrindžiančių tokio mąsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Pažymėjo, jeigu būtų patenkintas pareiškėjos pagrindinis skundas dėl antstolio patvarkymo (įkeisto turto įkainojimo), tai savaime nesukeltų pagrindo skundo nagrinėjimo metu ir bylai pasibaigus neatlikti visiškai jokių vykdymo veiksmų ir taip pažeisti kreditoriaus teises bei didinti pačios pareiškėjos (skolininkės) turtinę naštą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeistų ir viešą interesą, nes įteisintų ieškovo vengimą vykdyti prievoles iš įkeisto turto ir net sudarytų sąlygas piktnaudžiavimu teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka (CPK 510 straipsnio 8 dalis).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys įtikinamai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1396-370/2016 ir kt.). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia antstolio veiksmų teisėtumo klausimo, nenagrinėja ginčo iš esmės, nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų, o sprendžia tik dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis R. B. vykdo Vilniaus miesto 14–ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 31 597,55 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš R. V. ir D. L. V. įkeisto turto išieškotojo AB SEB bankas naudai. Nustatyta ir tai, kad antstolis 2016 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą dėl pareiškėjams priklausančio areštuoto turto vertės nustatymo. Pareiškėjai skundžia minėtą antstolio patvarkymą, nurodo, kad nesutinka su nustatyta areštuoto turto verte ir iki bus išnagrinėtas skundas, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai neįrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių skundo reikalavimai liktų neužtikrinti. Apeliantės teigimu, šioje byloje privalo būti taikomos laikinosios apsaugos priemones, nes analogiškos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27063-910/2016.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjų interesai ar padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog antstolis R. B. paskelbė pareiškėjams priklausančio areštuoto turto varžytynes (CPK 706 straipsnis). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teisme nėra nagrinėjamas antstolio teismui persiųstas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas, kai nėra jų užtikrinimo pagrindo, t. y. būsimo teismo sprendimo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, kad teismas privalėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes analogiškos laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos kitoje civilinėje byloje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1105-910/2017 pagal ieškovės D. L. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi tenkino D. L. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0085/15-01994 (b. l. 28). Pažymėtina, kad minėta teismo nutartis yra galiojanti, pareiškėjams priklausančio turto realizavimo procedūra yra sustabdyta, todėl nėra teisinio pagrindo dar kartą taikyti analogiškas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų D. L. V. ir R. V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.