Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovei D. L. V., jos atstovui advokatui Vladislovui Mikšai, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje R. V., atsakovo atstovams advokatams Alfonsui Masiliūnui ir Kristinai Saukalienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. L. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje R. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje antstolis R. B., notarė R. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo atliktą vienašalį Kredito sutarties Nr. 0350818071542-57 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nutraukimą, panaikinti 33 899,24 Eur išieškojimą prieš terminą iš įkeisto turto, panaikinti 2014-12-10 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-7276, sprendimui įsiteisėjus įpareigoti atsakovą sudaryti naują kredito grąžinimo grafiką pagal pagrindinės sutarties sąlygas.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Kredito sutartį, pažeidė CK 6.209 straipsnio 3 dalies nuostatas, Sutartį nutraukė dėl neesminio pažeidimo - pradelsta skola buvo tik 2332,85 Eur, o galutinis grąžinimo terminas (2016-11-25) nebuvo praleistas. Skolos likutis iki 2015-01-19 – 29 264,70 Eur, nuo 2008-05-08 sumokėta 8583,36 Eur įmokų, paskutinė įmoka 2015-01-16, per 11 mėnesių sumokėta 2301,69 Eur. Ieškinyje pažymėta, kad sutartinių įsipareigojimų ieškovė ir jos sutuoktinis - trečiasis asmuo R. V. negalėjo vykdyti dėl susiklosčiusių aplinkybių: trečiasis asmuo, dirbantis pensininkas, laikinai buvo netekęs darbo, todėl už ieškovę, kuri yra neįgali, negalėjo tinkamai vykdyti įsipareigojimų Bankui. Ieškinyje teigiama, kad trečiasis asmuo dirba, dirbs ateityje, todėl sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi. Pasak ieškovės, tam, kad būtų atnaujintas Sutarties galiojimas, Bankas nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo kaip stipresnės sandorio šalies padėtimi, pareikalavo nuo 2015-01-21 mokėti 100 Eur didesnes įmokas. Ieškinyje nurodyta, kad Sutarties nutraukimas prieš terminą, reikalaujant grąžinti visą kreditą, palūkanas ir kitus Sutartyje numatytus mokėjimus, yra nesąžiningas vartotojo atžvilgiu, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ieškinyje teigiama, kad, neįvykdytai prievolei sudarant tik nedidelę dalį, atsakovo reikalavimas grąžinti visą kreditą prieš terminą, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovės nenaudai, tokia Sutarties sąlyga yra negaliojanti ab initio (CK 6.188 straipsnio 7 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, neteisėtai išduotas 2014-12-10 vykdomasis įrašas ir pradėtas priverstinis išieškojimas. Ieškinyje taip pat teigiama, kad ieškovė, trečiasis asmuo yra pajėgūs grąžinti 31 597,55 Eur kredito skolą iki 2033-03-25, mokėdami kas mėnesį po 177 Eur su dabartinėmis 2016 m. palūkanomis – 1,75 proc.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolis R. B. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo ieškovės pusėje R. V. nurodė, kad įmokų Bankui mokėjimas sutriko, kai sumažėjo pajamos; 2012 m. Bankas refinansavo kreditą, 2013 m. sumažino palūkanas, tačiau kadangi darbdavys trečiajam asmeniui nemokėjo darbo užmokesčio, neužteko lėšų įmokoms mokėti. Pasak trečiojo asmens, jis yra dirbantis pensininkas, nuo 2016 m. kovo mėn. perėjo dirbti pas kitą darbdavį, kuris sąžiningai moka darbo užmokestį, „į rankas“ gauna apie 800 Eur kas mėnesį, taip pat pensiją, todėl 177 Eur dydžio įmokas galėtų mokėti be pradelsimų. Pasak trečiojo asmens, jis kaupia lėšas kredito įmokoms mokėti, yra sukaupta 600 Eur suma. Trečiojo asmens teigimu, Bankas nepagrįstai nutraukė Sutartį dėl neesminių pažeidimų, todėl Sutarties galiojimas turi būti atnaujintas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokatė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes Sutartis nutraukta teisėtai, kadangi ieškovė, trečiasis asmuo ilgą laiką netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, be to, teismo proceso metu nepateikė įrodymų, kurie būtų pagrindas tikėtis, jog, atkūrus Sutarties galiojimą, kredito gavėjai turės finansinių išteklių tinkamai vykdyti mokėjimus Bankui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad 2008-05-08 sudaryta Kredito sutartimi Nr. 0350818071542-57 atsakovas ieškovei ir trečiajam asmeniui suteikė 31 937,75 Eur (110 000 Lt) kreditą 25 metams (iki 2033-05-07) būstui remontuoti. Kreditas suteiktas už fiksuotas 5,5661 proc. dydžio metines palūkanas, peržiūrint jas kas penkerius metus. Kredito grąžinimui užtikrinti įkeistas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-60).

2012-01-13 Susitarimu Nr. 1 Kredito sutartis pakeista, suteikiant papildomai 3250 Eur sumą, skirtą pradelstoms įmokoms ir palūkanoms sumokėti. Šiame Susitarime nurodyta, kad susitarimo pasirašymo dieną uždelsta grąžinti kredito dalis – 87,65 Eur, nesumokėtos palūkanos – 3241,13 Eur, delspinigiai – 1185,44 Eur. Be to, šiuo Susitarimu sutarta atidėti kredito sumos grąžinimą 8 mėnesiams nuo 2012-02-08 iki 2012-09-08, pradedant kreditą grąžinti nuo 2012-10-08 pagal Banko pateiktą naują grafiką (b. l. 61-64).

2012-04-11 Susitarimu Nr. 2 Kredito sutartis pakeista, pakoreguojant kredito grąžinimo datas (b. l. 65-66).

2013-05-08 Susitarimu Nr. 3 Kredito sutartis pakeista, nustatant vienos kredito sumos grąžinimo terminą 2033-03-25, kitos kredito sumos – 2016-11-25, taip pat nustatant kitą palūkanų rūšį – kintamąsias (b. l. 67-68).

AB SEB bankas 2014-06-17 raštu Nr. 01.10.03-14121 kredito gavėjus įspėjo dėl galimo Sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad pradelstų mokėjimų suma – 2558,83 Eur, ir jeigu ši skola nebus sumokėta iki 2014-07-18, bus svarstomas Sutarties nutraukimo klausimas. Šis raštas kredito gavėjams buvo įteiktas (b. l. 69, 70).

AB SEB bankas 2014-09-01 rašte Nr. 01.10.03-19329 kredito gavėjams nurodė, kad pradelsti mokėjimai pagal Sutartį yra 3505,96 Eur, taip pat nustatė skolininkams terminą iki 2014-10-02 pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti, kartu nurodė, jog, nepadengus įsiskolinimo per nustatytą terminą, Sutartis bus laikoma nutraukta 2014-10-02 ir pradėtas skolos išieškojimas įstatymų nustatyta tvarka. Šis raštas įteiktas kredito gavėjams 2014-09-04 (b. l. 71, 72).

Kredito gavėjams nesumokėjus pradelstos skolos per papildomai nustatytą terminą, Bankas vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2014-10-02.

AB SEB bankas 2014-10-03 rašte kredito gavėjams nurodė, kad 2014-10-02 duomenimis skola pagal Sutartį yra: 31 842,62 Eur kredito likutis (pradelsta suma – 1843,92 Eur), 1391,45 Eur pradelsta palūkanų suma, 616,81 Eur delspinigių, iš viso 2014-10-02 pradelsta suma – 3852,18 Eur, o visa skola pagal Kredito sutartį – 33 850,88 Eur (b. l. 73).

Bankas 2014-10-21 pateikė notarų biurui prašymą atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2014-10-22 pranešimu informavo ieškovę, trečiąjį asmenį apie gautą Banko prašymą ir pasiūlė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio pranešimo gavimo sumokėti skolą, taip pat nurodė, kad to nepadarius bus atliktas vykdomasis įrašas (prijungta civilinė byla Nr. 2-8790-734/2015, b. l. 9).

Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras 2014-12-10 išdavė vykdomąjį įrašą dėl 31 842,62 Eur kredito, 1430,10 Eur palūkanų, 626,52 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 33 899,24 Eur sumą išieškojimo solidariai iš R. V. ir D. L. V. kreditoriaus AB SEB banko naudai (b. l. 10).

AB SEB banko 2015-01-21 rašte Nr. 01.10.03-1290 ieškovei ir trečiajam asmeniui nurodyta, kad 2015-01-20 skola yra 31 842,62 Eur kredito likutis, 1102,43 Eur palūkanos, 177,50 Eur delspinigių, neįkaitant papildomų išlaidų (procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos, ir su įrašo išdavimu susijusių notaro išlaidų). Rašte taip pat nurodyta, kad 2014 m. spalio mėn. sumokėta 202,23 Eur (698,26 Lt), 2014 m. lapkričio mėn. – 231,12 Eur (798,01 Lt), 2014-12-13 – 173,34 Eur (598,51 Lt), 2015-01-16 – 170 Eur (586,98 Lt). Bankas nurodė, kad kredito gavėjų pasiūlymą mokėti po 800 Lt kas mėnesį, atnaujinus Kredito sutarties galiojimą, arba taikos sutarties sudarymo galimybę Bankas svarstytų tik su sąlyga, kad šešis mėnesius iš eilės tą pačią mėnesio dieną bus mokamos ne mažesnės kaip 270 Eur (933 Lt) įmokos (b. l. 12).

2016-06-07 ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama atsakovo atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, atnaujinti Sutarties galiojimą ir panaikinti vykdomą priverstinį skolos išieškojimą.

Dėl šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo vartojimo sutartimi

Ieškovė yra fizinis asmuo, atsakovas – kredito įstaiga, verslininkas. Atsakovas suteikė ieškovei kreditą būstui remontuoti. Byloje nėra duomenų, kad gautas kreditas buvo panaudotas verslo tikslais, o ne ieškovės šeimos poreikiams tenkinti. Nurodytos aplinkybės atitinka teisės aktuose ir kasacinio teismo praktikoje nustatytus kriterijus ginčo šalių sudarytai Sutarčiai kaip vartojimo kvalifikuoti. Dėl to ieškovei, kaip vartotojai ir silpnesniajai vartojimo sutarties šaliai, taikomas įstatymuose nustatytas padidintas jo teisių ir interesų apsaugos režimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012).

Dėl įspėjimo apie Kredito sutarties nutraukimą

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji nebuvo įspėta apie Kredito sutarties nutraukimą.

Pagal CPK 6.218 straipsnio 1 dalį apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas – prieš 30 dienų. Vadovaujantis CK 6.166 straipsnio nuostatomis, reikalavimas iš anksto pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą laikomas įvykdytu, kai toks pranešimas pasiekia adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. CK 6.166 straipsnio norma yra dispozityvi, todėl šalys gali susitarti ir dėl kitokio informavimo principo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, yra pažymėta, kad šalių susitarimu negali būti pašalintas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš anksto pranešti antrajai šaliai apie sutarties nutraukimą. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, suformuluotais 2009-06-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009).

Pagal ginčo šalių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkto nuostatas Bankas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjęs kredito gavėją prieš 15 kalendorinių dienų. Sutarties Bendrosios dalies 12 punkte nustatyta, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas įteikiami šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu arba faksu, jeigu Sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu Bankui žinomu kredito gavėjo adresu išsiųstus dokumentus kredito gavėjas gavo trečią darbo dieną, einančią po tos, kurią Bankas kredito gavėjui siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, 2014-09-01 Įspėjimą dėl Kredito sutarties nutraukimo atsakovas kredito gavėjams išsiuntė registruotąja pašto siunta jų gyvenamosios vietos adresu, ir šis įspėjimas 2014-09-04 buvo įteiktas asmeniškai trečiajam asmeniui R. V., kuris, būdamas šeimos narys, priėmė ir ieškovei skirtą pašto siuntą (b. l. 71-72). Toks įteikimas, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3, 5 dalių nuostatomis, laikytinas tinkamu, todėl ieškovės argumentai, kad ji nebuvo įspėta apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, atmestini kaip nepagrįsti.

2014-09-01 spėjime atsakovas nurodė, kad tuo atveju, jeigu pradelstų įmokų suma nebus sumokėta iki 2014-10-02, Sutartis bus laikoma nutraukta 2014-10-02 ir skolos išieškojimas bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka. Taigi apie vienašalį Kredito sutarties nutraukimą ieškovė, trečiasis asmuo buvo informuoti anksčiau, nei Sutartyje sulygtas 15 kalendorinių dienų terminas.

Aptarti bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad ieškovė, trečiasis asmuo buvo tinkamai įspėti apie Kredito sutarties nutraukimą, jeigu per Banko nustatytą terminą nepadengs susidariusių skolų. Be to, prieš siunčiant įspėjimą apie Kredito sutarties nutraukimą nuo 2014-09-01, kredito gavėjai 2014-06-17 jau buvo įspėti, kad Bankas svarstys Sutarties nutraukimo klausimą, jeigu per nustatytą papildomą terminą nebus padengti pradelsti mokėjimai. Šis įspėjimas ieškovei, trečiajam asmeniui buvo įteiktas tinkamai (b. l. 69, 70).

Dėl Kredito sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo

Ieškovė, kvestionuodama atsakovo atliktą vienašalį Kredito sutarties nutraukimą, remiasi tuo, kad nebuvo esminio pažeidimo, kuris būtų pagrindas Sutarčiai nutraukti, be to, teismas turėtų patikrinti, ar Sutarties sąlygos, reglamentuojančios Sutarties nutraukimą prieš terminą, yra galiojančios ir sąžiningai pritaikytos.

Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytą Kredito sutartį pripažinus vartojimo sutartimi ir kilus šalių ginčui dėl vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo, Sutarties sąlygas dėl vienašalio jos nutraukimo teismas įvertina teisėtumo bei sąžiningumo aspektais.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 5.2 punkte įtvirtinta Banko, kaip kredito davėjo, teisė vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu kredito gavėjas padaro esminių Sutarties pažeidimų. Sutartyje šalys susitarė, kokie pažeidimai bus laikomi esminiais. Pagal Sutarties 5.2.1 punktą esminiu Sutarties pažeidimu laikomas sutartinių įsipareigojimų, nustatytų Sutarties 4.1-4.10 punktuose, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Sutarties 4.1 punkte įtvirtintas kredito gavėjų įsipareigojimas grąžinti kreditą ir mokėti apskaičiuotas palūkanas pagal sudarytą grafiką. Sutarties 4.4 punkte kredito gavėjai įsipareigojo mokėjimo dieną banko sąskaitoje, kuri nurodyta Specialiosios dalies 10 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką.

Pagal CK 6.881 straipsnio nuostatas, grąžintino kredito ir palūkanų mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir esminė kreditavimo sutarties sąlyga. Dėl to įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su apskaičiuotomis palūkanomis.

Kasacinio teismo yra pažymėta, kad įmokų pagal kreditavimo sutartis kreditoriui nesumokėjimas yra esminis, o ne formalus sutarties pažeidimas, įgalinantis kreditorių vienašališkai nutraukti sutartį ir kreiptis dėl skolos išieškojimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013; kt.).

Aptartų teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad Kredito sutarties sąlygų, reglamentuojančių vienašalį Kredito sutarties nutraukimą prieš terminą kredito davėjo iniciatyva, jeigu laiku nemokamos įmokos, nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtų.

Tačiau nagrinėjamu atveju kartu teismas patikrina, ar Kredito sutarties sąlygas, suteikiančias teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, Bankas taikė sąžiningai ieškovės, turinčios vartotojos teisinį statusą, atžvilgiu.

Byloje esančių duomenų analizė patvirtina, kad nuo 2013-09-24 iki Kredito sutarties nutraukimo 2014-10-02 kredito gavėjai apskritai nemokėjo įmokų Bankui, banko sąskaitoje mokėjimų dieną nebuvo sukaupiama suma, reikalinga kreditui grąžinti ir palūkanoms sumokėti pagal grafiką (b. l. 74-75, 77). Tokios aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė, trečiasis asmuo, kaip kredito gavėjai, visiškai nevykdė Kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1, 4.4 punktuose įtvirtintų įsipareigojimų, kurie pagal Sutarties 5.2.1 punkto nuostatas laikytini esminiais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartinės prievolės nebuvo vykdomos daugiau kaip metus. Gavę Banko 2014-06-17 įspėjimą dėl galimo Kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta 2558,83 Eur dydžio pradelsta suma, taip pat 2014-09-01 įspėjimą dėl Kredito sutarties nutraukimo, kuriame nurodyta 3505,96 Eur dydžio pradelsta suma (b. l. 69-70; 71-72), kredito gavėjai susikaupusios skolos per suteiktus papildomus terminus nesumokėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, gavę nurodytus įspėjimus, jie būtų kreipęsi į Banką dėl ilgesnių terminų skolai sumokėti nustatymo ar skolos mokėjimo išdėstymo.

Pažymėtina tai, kad tiek 2014-06-17, tiek 2014-09-01 įspėjimai dėl Kredito sutarties nutraukimo pateikti ne dėl vienos pradelstos įmoks, bet dėl ilgalaikio sutartinių įsipareigojimų visiško nevykdymo. Šiuose įspėjimuose buvo nustatyti papildomi terminai pradelstoms sumoms sumokėti, iki sutarties nutraukimo termino suėjimo nebuvo reikalaujama sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus – per papildomą terminą nurodyta padengti tik pradelstas sumokėti sumas.

Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kredito gavėjai su mokumo sunkumais buvo susidūrę jau 2011 m., dėl to 2012-01-13 Susitarimu Nr. 1 Kredito sutartis buvo pakeista, suteikiant papildomai 3250 Eur sumą, skirtą pradelstoms įmokoms ir palūkanoms sumokėti, be to, šiuo Susitarimu, 8 mėnesiams buvo atidėtas kredito sumos grąžinimas (b. l. 61-64). Kitais dviem Susitarimais (2012-04-11 ir 2013-05-03) Kredito sutartis buvo keista, siekiant atsižvelgti į kredito gavėjų interesus (b. l. 65-66, 67-68). Taigi Sutarties galiojimo metu kredito gavėjams neišgalint tinkamai vykdyti sutartinių įsipareigojimų, Bankas bendradarbiavo su jais, suteikė pakankamai laiko finansinėms problemoms spręsti.

2013 m. kredito gavėjams ėmus nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, Bankas nesiekė kuo greičiau pasinaudoti Sutartyje įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą: nuo 2013-09-24 negaudamas nė dalies įmokų, apie galimas sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pasekmes kredito gavėjus įspėjo 2014-06-17, nustatydamas vieno mėnesio terminą pradelstoms sumoms sumokėti. Kredito gavėjams skolos nesumokėjus, Bankas Sutarties nenutraukė, palaukęs dar vieną mėnesį, antrą kartą įspėjo apie Sutarties nutraukimą, dar kartą nustatydamas terminą pradelstoms sumoms sumokėti. Negavęs skolos, taip pat eilinių kasmėnesinių įmokų, Bankas, siekdamas išvengti dar didesnio skolos augimo, nutraukė Sutartį.

Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, kad banko veiklos tikslas – gauti finansinę naudą. Kai kredito gavėjas ilgą laiką netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus mokėti įmokas, neteikia finansines galimybes jas mokėti ateityje pagrindžiančių įrodymų, tokia situacija pažeidžia Banko, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, interesus, todėl negalima reikalauti, kad šis ūkio subjektas ilgą laiką toleruotų kliento sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nepaisant to, kokiam terminui suteiktas kreditas. Pažymėtina ir tai, kad kredito gavėjas, turintis vartotojo statusą, negali remtis šiuos statusu, reikalaudamas nenutraukti sutartinių santykių, jeigu jis nededa pakankamai pastangų tam, jog įsipareigojimų Bankui nevykdymas neužsitęstų, jeigu apskritai nemoka įmokų ir neteikia Bankui duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad finansiniai sunkumai, su kuriais susidūrė, yra laikini ir yra realių galimybių ateityje vykdyti sutartį tinkamai.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė, nemokėdama įmokų ilgą laiką ir gavusi du Banko įspėjimus apie galimą Kredito sutarties nutraukimą, jeigu nebus padengta skola, kreipėsi į Banką, informuodama apie susiklosčiusią finansinę padėtį ir pateikdama įrodymus, jog ateityje turės realių finansinių galimybių tinkamai vykdyti Sutartį.

Aptarti bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad Kredito sutarties sąlygas, reglamentuojančias Banko teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, atsakovas ieškovės, trečiojo asmens atžvilgiu taikė sąžiningai, 2014-09-01 įspėjimo pateikimo metu buvo pakankamas pagrindas imtis vienašalio Sutarties nutraukimo iniciatyvos, nes kredito gavėjai įsipareigojimų mokėti įmokas nevykdė ilgą laiką, neteikė Bankui duomenų, kurie galėtų pagrįsti, jog mokumo problemos yra laikinos, bei kad ateityje Bankas galėtų tikėtis ne tik skolos grąžinimo, bet ir tinkamo įsipareigojimų vykdymo.

Sutarties nutraukimo neteisėtumą ieškovė grindžia tuo, kad 2014-09-01 Įspėjimo dėl Sutarties nutraukimo dieną pradelsta skola buvo nedidelė – tik 2332,85 Eur, kai visa 2008-05-08 suteikta paskola – 31 937,75 Eur, skolos likutis 2015-01-19 – 29 264 Eur.

Bylos duomenimis, 2014-09-01 įspėjimo apie Sutarties nutraukimą dieną pradelsta sumokėti kredito suma buvo 1700,99 Eur, pradelstos sumokėti palūkanos – 1285,72 Eur, delspinigiai – 519,25 Eur, iš viso – 3505,96 Eur (b. l. 71). Šiai skolos sumai sumokėti Bankas buvo nustatęs vieno mėnesio terminą, t. y. iki 2014-10-02. Per Banko nustatytą papildomą terminą sutartinių įsipareigojimų pažeidimams pašalinti ieškovė, trečiasis asmuo nesumokėjo nė dalies skolos, taip pat nemokėjo einamųjų įmokų, todėl Sutarties vienašalio nutraukimo dieną (2014-10-02) pradelsti įsipareigojimai dar išaugo: pradelsta grąžintino kredito įmokų suma buvo 1843,92 Eur, pradelsta palūkanų suma – 1391,45 Eur, delspinigiai – 616,81 Eur, iš viso – 3852,18 Eur (b. l. 73).

Nagrinėjamu atveju kredito gavėjai rašytiniais pranešimais, kurie jiems įteikti tinkamai (b. l. 70, 72), buvo informuoti apie pradelstus mokėjimus, mokėjimai buvo pradelsti gerokai daugiau nei tris mėnesius iš eilės, pradelstų įsipareigojimų suma buvo didesnė kaip 10 proc. negrąžintos kredito sumos, pradelsti mokėjimai nebuvo padengti per papildomai nustatytą vieno mėnesio terminą. Esant tokioms aplinkybėms, kredito gavėjų argumentai, kad Bankas, nutraukdamas Sutartį, ėmėsi neproporcingos pažeidimui priemonės, be kita ko, pažeidė Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad po Kredito sutarties nutraukimo 2014-10-02 buvo sumokėta: 2014-10-22 – 500 Lt (144,45 Eur), 2014-10-25 – 200 Lt (57,78 Eur), 2014-11-13 – 600 Lt (173,34 Eur), 2014-11-21 – 200 Lt (57,78 Eur), 2014-12-13 – 600 Lt (173,34 Eur) (b. l. 79). Šios įmokos buvo įskaitytos delspinigiams ir palūkanoms dengti (b. l. 77-78). 2015-01-16 sumokėta 170 Eur, 2015-02-12 – 175 Eur, 2015-03-14 – 170 Eur, 2015-04-16 – 20 Eur, 2015-04-27 – 100 Eur, 2015-05-11 – 50 Eur, 2015-05-12 – 170 Eur, 2015-06-17 – 150 Eur, 2015-06-23 – 20 Eur. Šios įmokos buvo įskaitytos palūkanoms dengti (b. l. 86-87, 85-86). Iš 2015-07-16 gautos 170 Eur įmokos 82,22 Eur įskaityti palūkanoms dengti, o 87,78 Eur – kreditui grąžinti (b. l. 87, 86, 84). 2015-08-12 gauta 169 Eur įmoka įskaityta delspinigiams dengti, 2015-09-15 150 Eur įmoka – 7,50 Eur delspinigiams ir 142,50 Eur palūkanoms dengti, 2015-10-13 180 Eur įmoka – 22,71 Eur palūkanoms dengti ir 157,29 Eur – kreditui grąžinti (b. l. 83, 81-82). Bylos duomenimis, po Sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2014-10-22 iki 2015-10-13 sumokėta iš viso 2301,69 Eur, iš šios sumos 626,52 Eur įskaityta delspinigiams, 1430,10 Eur palūkanoms dengti ir 245,07 Eur kreditui grąžinti (b. l. 78, 82, 85-86).

Aptarti bylos duomenys leidžia teigti, kad ieškovė, trečiasis asmuo Kredito sutarties pažeidimų nepašalino per daugiau nei metų laikotarpį po Sutarties nutraukimo, nes po Sutarties nutraukimo sumokėjo iš viso 2301,69 Eur sumą, kai tuo tarpu pradelstų įsipareigojimų suma Sutarties nutraukimo dieną (2014-10-02) buvo 3852,18 Eur.

Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas Sutartį, neturėjo pagrindo manyti, jog sutartinių įsipareigojimų pažeidimai kredito gavėjų gali būti pašalinti per protingą terminą, o ateityje Sutartis bus tinkamai vykdoma.

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad, patenkinus ieškinį ir atkūrus Sutarties galiojimą, ieškovė, trečiasis asmuo, turėtų ne tik sumokėti likusią skolą, apskaičiuotą iki Sutarties nutraukimo 2014-10-02, bet ir įmokas, kurios turėjo būti sumokėtos pagal Sutartį laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo 2014-10-02 iki teismo sprendimo atkurti Sutarties galiojimą, t. y. už daugiau kaip dvejus metus.

Bylos duomenimis, trečiasis asmuo R. V. nuo 2016-01-01 gauna 160,89 Eur dydžio senatvės pensiją, taip pat darbo užmokestį (duomenys neskelbtini) (b. l. 137-139, 147-148, 156). Trečiasis asmuo teismo proceso metu nurodė, kad gauna apie 445 Eur dydžio darbo užmokestį ir dar apie 200 Eur pagal atlikto darbo rezultatus, tačiau teismui pateiktuose Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenyse nurodoma gerokai mažesnė darbo užmokesčio suma. Trečiasis asmuo taip pat pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) turi gyvenamąjį namą ir kitų statinių, kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kuriuos trečiasis asmuo ketina įteisinti, kai bus išspręstas teisminis ginčas administraciniame teisme (b. l. 140, 145-146, 153-154, 155). Ieškovė gauna apie 180 Eur dydžio netekto darbingumo pensiją. Pasak trečiojo asmens, jo ir ieškovės mėnesinės pajamos yra apie 995 Eur, šios pajamos 2017 m. dar didės apie 100 Eur, nes bus perskaičiuota pensija už 2015, 2016 m.

Pažymėtina tai, kad Sutartis, kurios galiojimą ieškovė, trečiasis asmuo prašo atnaujinti, nutraukta 2014-10-02, tačiau 3851,37 Eur dydžio skola, buvusi Sutarties nutraukimo dieną (b. l. 73), nepadengta. Minėta, kad po Sutarties nutraukimo kredito gavėjų iš viso sumokėta 2301,69 Eur, taigi nepadengta 1549,68 Eur iš Sutarties nutraukimo metu buvusios 3851,37 Eur pradelstos skolos. Atnaujinus Sutarties galiojimą, ieškovei, trečiajam asmeniui tektų sumokėti kredito įmokų ir palūkanų skolą nuo Sutarties nutraukimo iki jos galiojimo atnaujinimo. Nuo 2014-10-02 iki šio teismo sprendimo priėmimo, jeigu būtų atkurtas Sutarties galiojimas, ieškovė, trečiasis asmuo turėtų sumokėti apie 4602 Eur įmokų (skaičiuojant po 177 Eur už 26 mėn.). Taigi iš viso ieškovė, trečiasis asmuo turėtų padengti apie 6152 Eur dydžio skolą ir dar mokėti einamąsias kasmėnesines įmokas.

Teismo posėdyje, paklausti, ar galėtų sumokėti susikaupusią skolą ir kartu mokėti einamąsias įmokas, ieškovė, trečiasis asmuo nurodė, kad suma, kurią jie išgalėtų mokėti kas mėnesį – 177 Eur, taip pat sumokėtų sukauptą skolai grąžinti 600 Eur sumą.

Lyginant apie 6152 Eur dydžio pradelstą sumą su trečiojo asmens nurodyta 600 Eur suma, sukaupta skolai grąžinti, ši suma yra pernelyg maža. Atnaujinus Sutarties galiojimą, kredito gavėjams sumokėjus 600 Eur skolos ir mokant kas mėnesį po 177 Eur, pradelsti mokėjimai būtų padengti ne greičiau nei per 30 mėnesių, tuo tarpu kasmėnesinės įmokos nebūtų mokamos, vėl kauptųsi skola.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos medžiagos analizė teikia pagrindą daryti išvadą, jog atsakovas ir po Sutarties nutraukimo bendradarbiavo su ieškove, trečiuoju asmeniu, analizavo jų pasiūlymus dėl įmokų mokėjimo, teikė savo poziciją (pvz., SEB banko 2015-01-21 raštas Nr. 01.10.03-1290 (b. l. 110). Ieškovės, trečiojo asmens galimybes tinkamai vykdyti prievoles Bankui atsakovas svarstė ir teismo proceso metu (b. l. 144). Įvertinęs turimus duomenis, atsakovas išsakė poziciją, kad taikaus susitarimo galimybę svarstytų, jeigu kredito gavėjai bent 6 mėnesius iš eilės sutiktų mokėti ne mažesnes kaip 270 Eur įmokas, taip įrodydami savo mokumą dengti susidariusį įsiskolinimą bei pasirengimą toliau tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus (b. l. 110, 195). Tačiau ieškovei, trečiajam asmeniui tokios sąlygos pasirodė nepriimtinos, jie sutiko mokėti apie 177 Eur įmokas.

Trečiasis asmuo nurodė, kad Bankas nepagrįstai padidino mėnesinę įmoką nuo 177 Eur iki 270 Eur.

Tokie trečiojo asmens argumentai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas vienašališkai nekeitė Sutarties sąlygų, nedidino, kaip teigia trečiasis asmuo, Sutartyje nustatytų palūkanų. AB SEB bankas 2015-01-21 rašte, atsakydamas į ieškovės, trečiojo asmens pretenziją-prieštaravimą po Sutarties nutraukimo, nurodė, kad sutiktų svarstyti Sutarties atnaujinimo klausimą arba taikos sutarties sudarymo galimybę, jeigu ieškovė, trečiasis asmuo 6 mėnesius iš eilės tą pačią mėnesio dieną mokėtų ne mažesnes kaip 270 Eur (933 Lt) įmokas. Tokio dydžio įmokas 6 mėnesiams Bankas apskaičiavo dėl to, kad ieškovė, trečiasis asmuo, siekdami Sutarties galiojimo atnaujinimo, turėtų mokėti ne tik einamąsias įmokas, bet ir padengti pradelstus mokėjimus. Taigi didesnės įmokos Bankas paprašė ne dėl padidintų palūkanų.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės teikia pagrindą pripažinti pagrįstais atsakovo argumentus, kad Bankas negalėjo tikėtis, jog, nenutraukus Kredito sutarties, kredito gavėjai turės realių galimybių padengti pradelstus mokėjimus per protingą terminą, be to, tinkamai vykdys sutartinius įsipareigojimus ateityje (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Tokiomis aplinkybėmis, kokios nustatytos nagrinėjamoje byloje, Bankas, kaip kreditorius, turėjo teisę nutraukti Sutartį su ieškove ne tik pagal Sutarties nuostatas, bet ir vadovaudamasis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu, CK 6.217 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis.

Išanalizavus ir įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad sutartinių įsipareigojimų pažeidimai buvo neesminiai ir kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti Kredito sutartį vienašališkai (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Suprantamas ieškovės, turinčios neįgalumą, ir trečiojo asmens, kuris yra pensininkas, siekis išvengti priverstinio skolos išieškojimo nukreipimo į gyvenamąjį būstą, tačiau dėl to negali būti ignoruojami Banko, kaip finansų įstaigos, kuriai ieškovė, trečiasis asmuo įsipareigojo tinkamai vykdyti prievoles pagal Kredito sutartį, interesai. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju kredito gavėjai sutartinius įsipareigojimus netinkamai vykdė nuo 2011 m., nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio daugiau kaip metus visiškai nemokėjo įmokų. Atsakovas, įspėdamas apie ketinimą nutraukti Kredito sutartį, du kartus suteikė papildomą terminą pradelstoms įmokoms sumokėti. Be to, atsakovas nurodė, kad svarstytų taikaus susitarimo galimybę, jeigu kredito gavėjai bent 6 mėn. iš eilės sutiktų mokėti 270 Eur dydžio įmokas, taip įrodydami savo pasirengimą padengti skolą ir toliau tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Jeigu, kaip teigia trečiasis asmuo, šiuo metu jo šeimos pajamos yra apie 995 Eur, 270 Eur dydžio kasmėnesinių įmokų mokėjimas tol, kol bus padengta skola, nevertintinas kaip neproporcingai didelė našta ir nėra pagrindas nepaisyti Banko interesų, suteikiant nepagrįstą prioritetą kredito gavėjų, kurie šiuo atveju yra vartotojai, interesams.

Priėjus prie išvados, kad atsakovas teisėtai nutraukė Kredito sutartį vienašališkai prieš terminą, nėra pagrindo tenkinti kitų ieškinio reikalavimų, nes atsakovas teisėtai naudojasi teise išieškoti negrąžinto kredito dalį ir kitus priklausančius mokėjimus prieš terminą iš įkeisto turto. 2014-12-10 vykdomasis įrašas Nr. 14-7276 išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tai konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8790-734/2015.

Pabrėžtina, kad dar Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014-12-30 rašte Nr. S-580/14 ieškovei, trečiajam asmeniui išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu skolininkai nesutinka su vykdomajame įraše nurodytu skolos, palūkanų ar delspinigių dydžiu, jie turi kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-8790-734/2015 b. l. 9, 11). Ieškovė, trečiasis asmuo šiuo atveju nepareiškė reikalavimo dėl skolos, palūkanų ar delspinigių dydžio. Jų argumentai, kad Bankas neteisėtai reikalauja 5 proc. metinių palūkanų už išieškomą skolos sumą yra teisiškai nepagrįsti, nes tai – vadinamosios procesinės palūkanos, kurių kreditorius turi teisę reikalauti pagal įstatymą už išieškomą skolos sumą nuo vykdomojo įrašo atlikimo (2014-12-10) iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą sudaryti naują kredito grąžinimo grafiką pagal pagrindinės sutarties sąlygas pažymėtina tai, kad kredito grąžinimo grafikas buvo sudarytas kredito gavėjų ir Banko susitarimu. Jeigu būtų pagrindas atkurti Kredito sutarties galiojimą, galiotų ir nurodytas grafikas. Reikalavimas įpareigoti sudaryti naują grafiką iš esmės reiškia reikalavimą pakeisti Kredito sutartį. Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.223 straipsnio 2 dalis). Tačiau ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima reikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė, trečiasis asmuo, galiojant Kredito sutarčiai, būtų kreipęsi į Banką dėl Sutarties sąlygų pakeitimo, nurodydami, kokias konkrečias sąlygas, kodėl ir kaip pageidauja keisti.

Kartu pažymėtina tai, kad ieškinio šioje byloje atmetimas ieškovei, trečiajam asmeniui neužkerta kelio kreiptis į atsakovą ir ieškoti taikaus susitarimo priverstinio skolos išieškojimo procese, siekiant išvengti įkeisto gyvenamojo būsto pardavimo iš varžytynių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl ieškovės inicijuoto teismo proceso valstybė patyrė 11,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atmetus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteistos iš ieškovės. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kompensuojant 100 proc. išlaidų, ji, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra atleista nuo tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Dėl to procesinių dokumentų šioje byloje įteikimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Atmetus ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

atmesti ieškinį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-11 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė