Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-10-22 · Administracinė byla Nr. eI2-15553-1161/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-22
Bylos Nr.
eI2-15553-1161/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03870-2025-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
M. U. J.
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI2-15553-1161/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03870-2025-0Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 22 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės –Biekšės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui M. U. J. , pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. B.,

dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. J. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (kurį patikslino) ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) sprendimą Nr. 25S149521 (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pažymi, kad atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir UTPĮ, ir Įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus: priimtas studijuoti tarptautinėje programoje, turi sumokėtą studijų mokestį ir užtikrintą finansinę paramą.

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas priimtas remiantis neobjektyviais vertinimais – Migracijos departamentas nepateikė apklausos garso ar vaizdo įrašo, nors apklausos metu buvo akivaizdūs ryšio trikdžiai ir kalbos barjeras. Tai pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą gynimą.

Taip pat pareiškėjas teigia, kad interviu klausimai buvo bendriniai ir formuluoti taip, kad būtų sunku tiksliai atsakyti, nesant vietoje. Taip pat pareiškėjas atsakė nuoširdžiai, tačiau Sprendime tai interpretuota neigiamai. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo ketinimai būtų buvę netikri.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka.

Nurodo, kad 2025 m. birželio 16 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina studijuoti (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teigia, kad pareiškėjo Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją (duomenys neskelbtini). Vykdyta pareiškėjo apklausa nustatyta, kad apklausos metu pateikta informacija nesutapo su pareiškėjo Migracijos departamento sistemoje prie prašymo pateiktais duomenimis, į klausimus pareiškėjas neatsakė ar atsakė paviršutiniškai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog apklausa vyks anglų kalba, o jeigu jis nekalba anglų kalba, pokalbyje turi dalyvauti vertėjas. Pareiškėjas dalyvavo be vertėjo, iš apklausos matyti, kad jis suprato jam užduodamus klausimus ir prašymus pvz. ,parodyti aplinką, pasą ir pan. Atitinkamai jo skundo teiginiai dėl kalbos barjero negebant atsakyti į klausimus, susijusius su jo studijomis, vertintini kritiškai.

Atsakovas, pasisakydamas dėl apklausos metu užduotų klausimų pareiškėjui, pažymi, kad jie buvo labai aiškūs ir tikslūs, susiję konkrečiai su jo išsilavinimu ir tikslais atvykti į Lietuvos Respubliką, t. y. studijomis. Iš vykusios apklausos matyti, kad pareiškėjas negali nuosekliai paaiškinti priėmimo į universitetą proceso. Migracijos departamento požiūriu, asmuo, vykstantis į šalį studijuoti, turi gebėti nurodyti aplinkybes, susijusias su studijų procesu, išsilavinimo įgijimu, jo reikšme kilmės valstybėje ir pareiškėjo karjeroje/gyvenime. Pažymi, kad asmuo vyksta iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas vyksta (duomenys neskelbtini), taigi, jeigu asmuo pakankamai suinteresuotas vykti į Lietuvos Respubliką (šalį kitame kontinente) studijuoti, jis turi pakankamai domėtis studijų procesu, studijų tvarka, studijų dalykais, išsilavinimo reikšme ir pan. Jeigu asmuo nesidomi studijų procesu, diplomo pripažinimu kilmės valstybėje, kyla pagrįstų abejonių, ar į Lietuvos Respubliką vykstama studijų tikslu. Konkrečiu atveju, pareiškėjui nepateikiant atsakymų į apklausoje užduotus klausimus, nepateikiant aiškių pagrindimų, Migracijos departamentui kilo pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis studijų institucijoje, t. y. su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi buvo pateikti duomenys, neatitinkantys tikrovės. Migracijos departamentui, siekiant mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes, atitinkamai asmeniui nepateikiant atsakymų ar pateikiant neišsamius atsakymus į apklausoje užduotus klausimus, – atsirado rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio asmens nelegalios migracijos grėsmė. Manytina, jog ginčijamas Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teisės aktai susieti su duomenų visuma, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus ir teismų praktiką. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, jog nustačius, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu atsiradus rimtam pagrindui manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, laikytina, jog Migracijos departamento Sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Nors ginčijamo Sprendimo motyvai yra pakankamai trumpi, tačiau tokio pobūdžio argumentų išdėstymas reikalingas, nes raštiškai įvardinus visus pareiškimo trūkumus kiltų rizika, kad siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras (leidimas naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį/ leidimas naudojamas kitam tikslui). Pareiškėjas turėtų galimybę ištaisyti nurodytus trūkumus, pakoreguoti atsakymus apklausose. Dėl to Migracijos departamentas laiko, kad ginčijamo Sprendimo motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pareiškėjas skunde apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, kad jis atitinka Įstatymo nuostatas, tačiau nepateikia jokių išsamių ir įtikinamų paaiškinimų dėl apklausos metu duotų paaiškinimų, kurie iš esmės prieštarauja bylos medžiagai ir dokumentams, pateiktiems su pareiškėjo prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi.

Nurodo, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo Sprendimo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime pateiktus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 30 d. Sprendimo Nr. 25S149521 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikė studijų (duomenys neskelbtini) Universitete pagrindu 2025 m. birželio 10 d.

Pareiškėjui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas apie paskirtą nuotolinės apklausos laiką, kuriame nurodyta, kaip pasiruošti pokalbiui ir informuojama, kad pokalbio metu užsienietis turi būti vienas, be pašalinių asmenų. Taip pat nurodyta, kad jei pareiškėjas nemoka anglų kalbos, kuria vyks apklausa, apklausoje turi dalyvauti vertėjas.

2025 m. birželio 19 d. įvyko nuotolinė pareiškėjo apklausa, siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė paviršutiniškai, atsakymai nesutapo su Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, Departamentui kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir jo siekio studijuoti mokslo ir studijų institucijoje.

Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, Sprendime nustatyta, kad pareiškėjas tokių ryšių neturi, kadangi jis nėra turėjęs ir neturi nei leidimo laikinai gyventi, nei Lietuvos Respublikos išduotos nacionalinės ar Šengeno vizos, taip pat nėra niekada mokęsis, dirbęs ir šiuo metu nesimoko, nedirba Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse informacijos nėra. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų ir įrodymų pareiškėjas į bylą nepateikė.

Migracijos departamentas 2025 m. birželio 30 d. priėmė ginčijamą Sprendimą Nr. 25S149521, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu pareiškėjui.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja UTPĮ (ginčui aktuali UTPĮ redakcija, galiojusi ginčijamo Sprendimo priėmimo metu), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Vadovaujantis UTPĮ 26 straipsnio 1 dalimi, leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

UTPĮ 46 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis: 1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą; 2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba formaliojo profesinio mokymo programą (programas); 3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos; 4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (tai nurodyta ir Sprendime). Visgi Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis), todėl Departamento nuomone, kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio mokytis Mokslo ir studijų institucijoje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79, nustatyta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kt.) (12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).

Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas), reglamentuoja pavyzdinių kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, sąrašą ir jų vertinimo tvarką.

Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyta, kad nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus: 6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus; 6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; 6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas; 6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta); 6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos; 6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką; 6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus; 6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu); 6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.

Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024). Todėl kiekvienu atveju turi būti atliekamas išsamus individualios situacijos vertinimas.

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su Departamento vertinimu, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus. Kaip apklausos metu, taip ir teismo posėdžio metu, pareiškėjas savo norą studijuoti būtent Lietuvoje grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais, jų konkretizuoti negalėjo. Tiksliai atsakyti, apie tai, ką ketina studijuoti, kokie planai po studijų (kaip bus naudojamos studijų metu įgytos kompetencijos), nesugebėjo. Negalėjo ir rišliai papasakoti apie priėmimo į (duomenys neskelbtini) Universitetą procesą. Teismo posėdžio metu keitė savo poziciją, iš pradžių teigė, kad po studijų ketina grįžti ir užsiimti šeimos verslu, vėliau teigė, kad studijos padės susirasti geresnį darbą, nesugebėjo paaiškinti, kam kviečių auginimui (pareiškėjo nurodytas šeimos verslas) reikalingas būtent (duomenys neskelbtini) Universitete ketinamas įgyti išsilavinimas. Nors pareiškėjas teigė, kad nurodytos studijos yra jo svajonė, tačiau apie jas detaliau pakomentuoti negalėjo. Visa tai, leidžia daryti išvadą, kad Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad labai tikėtina, kad pareiškėjas teikia Departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, nes studijos Lietuvoje nėra pagrindinis jo gyvenimo Lietuvoje tikslas.

Atmestini pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas dėl kalbos barjero, taip pat dėl to, kad apklausa vyko nuotoliniu būdu (pareiškėjas teigė, kad jam anksčiau neteko dalyvauti pokalbiuose nuotoliu), negalėjo tinkamai atsakyti į jam pateiktus klausimus. Pirmiausia, teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo iš anksto informuotas, kad pokalbis vyks anglų kalba ir kad, jei pareiškėjas nemoka anglų kalbos, turi dalyvauti vertėjas, tačiau pareiškėjas apklausoje dalyvavo be vertėjo. Pareiškėjas apklausoje nurodė, kad pokalbis su universitetu vyko nuotoliu, todėl tikrovės neatitinka ir pareiškėjo teiginiai apie tai, kad pareiškėjas anksčiau nedalyvavo nuotoliniuose pokalbiuose.

Teismas ginčijamą Sprendimą įvertino ir atitikties VAĮ nustatytiems reikalavimams aspektu.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijamas Sprendimas yra pakankamai argumentuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), Departamentas atliko išsamų, individualų pareiškėjo situacijos vertinimą. Sprendimą priėmė tam įstatymo suteiktus įgaliojimus turintis subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Sprendimo motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami. Teismas daro išvadą, jog ginčijamas Sprendimas atitinka ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, taip pat proporcingumo, protingumo, bei gero administravimo principus, todėl ginčijamas Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaudamasis paminėtomis teisės aktų nuostatomis teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Netenkinus šio pareiškėjo skundo reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam klausimas nesprendžiamas.

Teismas taip pat pažymi, kad E. Ž. Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. U. J. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Indrė Pukanasytė-BiekšėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė