Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-426-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-24
Bylos Nr.
2S-426-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00850-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
B. K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-426-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00850-2013-3Procesinio sprendimo kategorija122.4; 128.10 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. K. atskirąjį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-86-457/2015 dėl globos nustatymo neveiksniam asmeniui J. G. ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė teismui prašymą pradėti bylos dėl globos nustatymo J. G. nagrinėjimą ir jį paskirti J. G. globėju bei turto administratoriumi. Nurodė, kad J. G. yra jo giminaitis, jo močiutės brolis. Su J. G. bendravo nuo vaikystės, supranta jo gestų kalbą. J. G. bijo svetimų žmonių, o prie jo ir jo žmonos yra pripratęs.

Neveiksnaus asmens J. G. atstovė advokatė I. P. nurodė, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu J. G. buvo pripažintas neveiksniu. G. Š. yra J. G. giminaitis, nuo vaikystės vienintelis susikalbėjo su J. G., visą laiką su juo artimai bendravo. Nurodė, kad J. G. gyvendamas G. Š. namuose jaučiasi saugus, yra prižiūrėtas. G. Š. turi globėjo patirties, nes šeimoje globojo svetimą vaiką, kuris dabar jau yra pilnametis, jis yra sveikas ir tinkamo amžiaus, todėl gali J. G. globoti neatlygintinai. B. K. kandidatūra globoti J. G. yra netinkama, nes ji nėra jo giminaitė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. R. prašė, kad J. G. globėju būtų paskirtas jos sūnus G. Š.. Nurodė, kad prieš dvi savaites iki J. G. sesers mirties buvo nuvykusi pas juos, matė labai didelę netvarką, tada V. K. skundėsi, kad yra nevalgiusi, J. G. gulėjo apleistas, buvo pilna blusų, ant grindų fekalijos ir pan. V. K. jai pasakė, kad B. K. pas ją neateina.

Suinteresuotas asmuo B. K. nurodė, kad ji globojo J. G. ir jo seserį V. K., atveždavo malkų, veždavo pas gydytojus, skalbdavo. Gyveno netoli globotinių. Nurodė, kad, kai pasiėmė J. G. pas save, jis jai rodė, kad pas G. Š. jam blogai, jog jį skriausdavo. Teigė, kad ji rūpindavosi J. G. sveikata, kviesdavo gydytojus, vaistus jis išgerdavo pats. Remontavo namą po J. G. sesers mirties. Ji duotų pasirinkti, kur nori gyventi J. G. – savo sodyboje ar jos namuose. Pusė namo, kuriame visą laiką gyveno J. G., priklauso jai pagal V. K. testamentą, o kita namo pusė yra J. G. nuosavybė.

Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė nurodė, kad G. Š. gali būti paskirtas J. G. globėju, B. K. taip pat atitinka visus reikalavimus ir gali būti globėja. Nurodė, kad J. G. įpratęs gyventi kaime. B. K. yra bendruomenės slaugytoja, galėtų pasirūpinti J. G. sveikata. Paskyrus G. Š. turto administratoriumi gali kilti nesutarimai dėl turto administravimo, nes būtų du savininkai B. K. ir G. Š.. G. Š. šeima gyvena tik dviejų kambarių bute, J. G. kambaryje gyvena su jaunu žmogumi, jų interesai skirtingi. Rekomendavo J. G. globėja ir turto administratore skirti B. K..

Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad prokuroras sutinka, jog neveiksniam asmeniui J. G. būtų nustatyta globa ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas G. Š..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi prašymą tenkino; nustatė J. G. globą; J. G. globėju ir turto administratoriumi paskyrė G. Š.. Teismas iš liudytojų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir kitų įrodymų nutarė, kad J. G. būtina nustatyti globą ir paskirti jam globėją bei turto administratorių. Vertino, kad G. Š. ir B. K. atitinka visus kriterijus, kad būtų paskirti J. G. globėjais ir turto administratoriais. Tačiau teismas įvertino, kad G. Š. yra tinkamesnis būti J. G. globėju ir turto administratoriumi, nes jis yra J. G. giminaitis, vienintelis supranta neveiksnaus asmens gestų kalbą, turi globojimo patirties, J. G. prie G. Š. šeimos jau yra pripratęs, nes apie metus laiko kartu gyvena ir ten yra visapusiškai aprūpintas ir prižiūrimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja B. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – B. K. paskirti J. G. globėja.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nustatymą, todėl neteisingai įvertino įrodymus.

Teismas pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.238 straipsnio 1 dalyje ir 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama skiriant neveiksnaus asmens globėją. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir bylos aplinkybes, rodančias asmens, pretenduojančio tapti globėju, asmenybę, ryšius su neveiksniu asmeniu bei gebėjimą faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas neveiksniam asmeniui palankiausiu būdu. Teismas nepagrįstai prioritetą suteikė G. Š. ir J. G. giminystės ryšiui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad G. Š. su J. G. sieja tik antro laipsnio šoninės linijos giminystė, o tai leidžia abejoti G. Š. artumu J. G..

Teismas padarė netinkamą išvadą, kad G. Š. turi patirties globos srityje, kuri būtų naudinga globojant 87 metų vyriškį. G. Š. globojo visiškai sveiką asmenį – paauglį, todėl negalėjo įgyti patirties, būtinos prižiūrint senjorą. Teismas nevertino aplinkybės, kad B. K. darbo patirtis, dirbant bendrosios praktikos slaugytoja, leidžia jai tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai prižiūrėti sergančius, ligotus, senyvo amžiaus žmones.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybes dėl G. Š. buitinių sąlygų. G. Š. gyvena tik 2 kambarių bute. J. G. tenka gyventi viename kambaryje su kitu Š. namų globotiniu. Teismas neatsižvelgė, kad B. K. su šeima gyvena dideliame name, jos turtinė padėtis, lyginant su G. Š., yra daug geresnė.

Teismas nepagrįstai tik vienam G. Š. priskyrė gebėjimą suprasti J. G. gestų kalbą, nes B. K., kuri bendrauja su J. G. nuo 1984 metų, taip pat supranta jo gestus ir veido mimiką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą neveiksnaus asmens J. G. atstovė advokatė I. P. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015m. sausio 16d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas globėju paskirdamas G. Š. vadovavosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išvada, G. Š. ir jo sutuoktinės sutikimu, suinteresuoto asmens O. R. paaiškinimais, aplinkybe, kad G. Š. yra giminaitis, vienintelis supranta neveiksnaus asmens gestų kalbą. Teigia, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius jau civilinėje byloje dėl J. G. pripažinimo neveiksniu užėmė neįgaliam asmeniui nenaudingą poziciją. Šioje byloje pasiūlė skirti globėja B. K. – svetimą asmenį, kuri įrodė, kad nesugeba ar nenori rūpintis J. G.. Civilinėje byloje Nr. 2-72-45-457/2014 yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad B. K. J. G. ir jo seserimi nesirūpino. Atstovė nurodo, kad jai teko bendrauti kartu su J. G. ir G. Š., todėl gali tvirtinti, kad jie vienas kitą supranta, yra artimi, o globotinis jaučiasi saugiai. Š. gyvenimo sąlygos yra geros, tai nustatė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius. Tai, kad Š. šeimoje gyvena pilnametis globotinis R. B., parodo, kad G. Š. šeima turi patirties, galimybių ir noro globoti kitus asmenis, nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo G. Š. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad tik G. Š. supranta J. G. kalbą. Pažymi, kad artimesnės eilės giminaitės dėl garbingo amžiaus ir sveikatos būklės nesutiko globoti J. G. ir išreiškė savo norą ir sutikimą, kad J. G. globėju būtų paskirtas G. Š., o apeliantės B. K. kandidatūrai giminaitės prieštaravo. Civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 yra surinki įrodymai, kokiomis sąlygomis J. G. gyveno globojamas B. K. ir Joniškio savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojos iki pateko į G. Š. šeimą. G. Š., nuvykęs į V. K. laidotuves ir užėjęs į namus pamatė, kad J. G. buvo murzinas, rūbai suplyšę, susivėlęs, namie senolis buvo paliktas vienas, ant galvos matės sluoksnis purvo. Senolis buvo išsekęs, namuose visai nebuvo maisto. Po laidotuvių parsivežė J. G. namo, pasirūpino jo švara. Nurodo, kad anksčiau pas V. K. ir J. G. nevažiuodavo, nes V. K. pasakė, kad jais rūpinsis B. K., o B. K. prieštarauja, kad G. Š. ten atvažiuotų. Pažymi, kad B. K. globojami senukai buvo visiškai socialiai apleisti ir neprižiūrimi. Nurodo, kad jo šeima turi patirtį globos srityje, nes užaugino vieną globotinį, sugeba rūpintis globotiniu, todėl gali pasirūpinti ir savo giminaičiu J. G., su kuriuo bendrauja nuo vaikystės. Mano, kad B. K. netinkamą priežiūrą patvirtina ir tai, kad J. G. iki šiol neturėjo kompensuojamų vaistų paso, nors jo kraujo spaudimas yra aukštas. Nuvedus pas gydytojus, paaiškėjo, kad jam reikalinga traumatologo konsultacija, nes yra deformuota kelio girnelė, dėl to jis daug metų kenčia skausmus, to B. K. nematė. Pažymi, kad J. G. jų namuose niekada nebūna paliekamas vienas namuose.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. R. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Sutinka, jog J. G. globėju ir turto administratoriumi būtų paskirtas jos sūnus G. Š.. Mano, kad byloje nebuvo suteiktas prioritetas giminystės ryšiui. Teismas vertino daug faktorių ir bylą nagrinėjo atidžiai. Nurodo, kad prieštaravo B. K. paskyrimui J. G. globėja, nes nori ir gali patys pasirūpinti J. G., be to, pamatė, kaip netinkamai B. K. rūpinosi V. K. ir J. G.. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad ji rūpinosi J. G., skalbė rūbus, pirko maistą ir pan., nes, nuvykus pas J. G. į namus, rado jį purviną, aprengtą nešvariais ir suplyšusiais rūbais, jis buvo išsekęs, nerado jokio maisto namie. Nurodo, kad, kol jos sūnus prižiūrėjo dėdę ir tetą, jie ir jų namai buvo tvarkingi ir prižiūrėti. Pažymi, kad G. Š. labai gerai sugyvena su dėde J. G.. Mano, kad B. K. noras globoti J. G. yra tik siekis užvaldyti jam priklausiančią ½ namo dalį. Mano, kad turtinė padėtis nėra pirmoje vietoje sprendžiant globos klausimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į dorovines vertybes, emocinį ryšį. Neabejoja, kad jos sūnus turi šias vertybes, nes nuo mažens užaugino svetimą vaiką, kuriam suteikė meilę ir šilumą. G. Š. ir jo šeimos materialinė padėtis yra pakankamai gera, kad galėtų užtikrinti J. G. poreikius. Buitinės sąlygos yra pakankamai geros ir J. G. pakanka vietos, jis yra pilnavertis Š. šeimos narys.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius nurodo, kad su pareiškėjos B. K. atskiruoju skundu sutinka ir mano, kad jame išdėstyti argumentai yra pagrįsti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis neveiksnaus J. G. interesą, prašo apeliantės B. K. atskirąjį skundą atmesti, o Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad teismas pagrįstai nurodė, jog J. G. ir G. Š. sieja giminystės ryšiai. Nors globos institutą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės prioritetą teikti giminystės ryšiais su neveiksniu asmeniu siejamam asmeniui, pretenduojančiam būti paskirtu globėju, tačiau skiriant globėją teismas privalo į tai atsižvelgti. Nors B. K. teigė, kad ji gerai sutarė su J. G. ir jo seserimi, jais abiem rūpindavosi, tačiau tai paneigia civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 dėl J. G. pripažinimo neveiksniu esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kokią buitį rado G. Š., atvykęs pas J. G. po J. G. sesers mirties, ir kaip tada atrodė J. G.. B. K. visiškai nepagrįstai nurodo, kad G. Š. neturi buitinių sąlygų tinkamai pasirūpinti J. G. interesais. Tai paneigia byloje esanti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 12 d. išvada Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. G. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad J. G. sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Apeliantė teigdama, kad galbūt G. Š. siekia užvaldyti J. G. priklausančio namo dalį bei jo iš valstybės gaunamas socialines išmokas, remiasi tik savo samprotavimais. Pažymi, kad B. K., kuri nesuvokia, kad toks asmuo, kaip J. G., negali gyventi savarankiškai ir nesugeba apsitarnauti, kuri neigia pagalbos būtinumą neveiksniam asmeniui, negali ir negalės tinkamai atlikti globėjo pareigų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nustatyta globa, paskirtas globėjas ir turto administratorius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas globa nustatoma siekiant apsaugoti neveiksnaus pilnamečio asmens teises ir interesus (CK3.238, 3.242, 3.245 straipsniai, 3.277 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK3.240 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio1dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2013).

Iš bylos duomenų matyti, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu J. G. pripažintas neveiksniu, nes jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės, negali jų valdyti, negali realizuoti savo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, socialinių ir pilietinių teisių bei apginti savo teisėtų interesų. Byloje prašymus dėl J. G. globos pateikė suinteresuoti asmenys G. Š. ir B. K.. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad abu minėti asmenys atitinka visus kriterijus, kad būtų paskirti J. G. globėjais ir turto administratoriais, tačiau teismas, siekdamas apginti neveiksnaus J. G. teises ir teisėtus interesus, vertino, kad G. Š. yra tinkamesnis būti J. G. globėju ir turto administratoriumi, nes jis yra J. G. giminaitis, vienintelis supranta neveiksnaus asmens gestų kalbą, turi asmens globos patirties, J. G. prie G. Š. šeimos jau yra pripratęs, nes apie metus laiko kartu gyvena ir ten yra visapusiškai aprūpintas ir prižiūrimas.

Apeliantė, skųsdama nutartį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir bylos aplinkybes, rodančias asmens, pretenduojančio tapti globėju, asmenybę, ryšius su neveiksniu asmeniu bei gebėjimą faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas neveiksniam asmeniui palankiausiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, o tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu vertinti kaip nepagrįsti. Tai, kad apeliantė tuos pačius įrodymus vertina kitaip, nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra nepagrista, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė G. Š. ir J. G. giminystės ryšiui. Pažymėtina, kad globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad globos institutą reglamentuojančios teisės normos nenumato galimybės prioritetą teikti giminystės ryšiais su neveiksniu asmeniu siejamam asmeniui, pretenduojančiam būti paskirtu globėju, tačiau skiriant globėją teismas privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, į skiriamo asmens globėju santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, tai, kad G. Š., būdamas giminaičiu, bendrauja su J. G. nuo vaikystės, daug metų palaiko tarpusavio ryšį, supranta J. G. gestų kalbą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantės argumentu ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas neteikė prioriteto giminystės ryšiui, o vertino visumą bylos aplinkybių, pasisakydamas ir apie giminystės ryšį.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, jog G. Š. turi patirties globos srityje ir nevertino aplinkybės, kad B. K. darbo patirtis, dirbant bendrosios praktikos slaugytoja, leidžia jai tinkamai, rūpestingai, kvalifikuotai prižiūrėti ligotus, senyvo amžiaus žmones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad globa nėra vien slauga ir ligonio priežiūra. Galimybė įgyvendinti globėjo funkcijas yra aiškinama ne kaip reikalavimas turėti tam tikrų specialių žinių, o gebėjimas maksimaliai patenkinti globotinio fizinius bei psichologinius interesus. Nėra reikalavimo globėjui turėti tam tikrą išsilavinimą, svarbiausia gebėjimas ir noras visapusiškai rūpintis globotiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad G. Š. rūpinasi globotiniu J. G., veda jį pas gydytojus, leidžia kartu laisvalaikį. Pažymėtina, kad gyvenant mieste galima geriau užtikrinti sveikatos priežiūrą ir greičiau gauti kvalifikuotą medicininę pagalbą, todėl tinkamai užtikrinti globotinio sveikatos priežiūrą galima ir neturint tam tikro išsilavinimo ar specialių žinių. Tai, kad B. K. dirba bendrosios praktikos slaugytoja, nereiškia, kad ji gali geriau atlikti globėjo funkcijas. Negalima sutikti ir su apeliantės argumentu, kad G. Š. negalėjo įgyti patirties, būtinos prižiūrint senyvo amžiaus žmogų, nes globojo visiškai sveiką asmenį – paauglį. Pažymėtina, kad globojant pilnametį asmenį ar nepilnametį, svarbiausia gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, maksimaliai užtikrinti globotinio interesus, suteikti meilę, priežiūrą, psichologinį komfortą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pas globėją G. Š. J. G. sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Priešingi bylos duomenys apie B. K. priežiūrą yra civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 dėl J. G. pripažinimo neveiksniu. Pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuotos gyvenimo sąlygos, kuriose G. Š., atvykęs pas J. G. po J. G. sesers mirties, jį rado, taip pat užfiksuota, kaip atrodė J. G.. Atkreiptinas dėmesys, kad B. K., apklausiama kaip liudytoja civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 dėl J. G. pripažinimo neveiksniu, teigė, kad J. G. nėra neveiksnus, nes viską supranta gestų kalba, kad jis viską gali pasidaryti pats – tualete susitvarko, nusiprausia, lovą pasikloja, kapoja malkas, kūrena krosnį, pats eidavo apsipirkti, pats pasišildo valgyti, išsiverda kiaušinį, skirdavo pinigus (kur didesnės, kur mažesnės kupiūros), moka pasirašyti. Tačiau civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 esančiame 2014 m. gegužės 5 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. savarankiškai gyventi nesugeba, kadangi jis neįgijo jokios savarankiško gyvenimo kompetencijos. Nurodyta, kad J. G. nesiorientuoja laike, vietoje ir savyje, mąstymas visiškai neproduktyvus, atminties procesai nepilnaverčiai, nesugeba apsitarnauti kasdienėje buityje, nemoka pasigaminti jokio valgio, išskyrus arbatos išvirimą, nemoka skaityti, skaičiuoti, nepažįsta laikrodžio, piniginių banknotų ir monetų, nesuvokia jų vertės, visiškai nesugeba analizuoti, palyginti, daryti išvadas, numatyti pasekmes, planuoti ir kryptingai, tikslingai veikti savarankiškai. Tokie priešingi duomenys rodo, kad B. K. nesugebėjo arba nenorėjo įvertinti realios situacijos, tikėtinai netinkamai prižiūrėjo J. G., nesidomėjo juo, mažai bendravo.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas globėju G. Š., neatsižvelgė į tai, kad jos turtinė padėtis ir gyvenimo sąlygos yra daug geresnės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens, norinčio tapti globėju, turtinė padėtis negali būti priežastis pripažinti, jog jis yra tinkamesnis būti globėju ar dėl to geriau atliks savo kaip globėjo pareigas. Teismas, spręsdamas dėl globėjo parinkimo, turi įvertinti visumą aplinkybių, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Į bylą pateiktoje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2015 m. sausio 12 d. išvadoje „Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo J. G.“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. sudarytos geros gyvenimo sąlygos, o Š. šeimos materialinė padėtis yra pakankama. Apeliacinės instancijos teismas pasikartoja, kad prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-457/2014 yra duomenys apie B. K. teikiamą netinkamą J. G. priežiūrą, o duomenų apie tai, kad G. Š. netinkamai prižiūri J. G., byloje nėra.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik vienam G. Š. priskyrė gebėjimą suprasti J. G. gestų kalbą, nes ji bendrauja su J. G. nuo 1984 metų, taip pat supranta jo gestus ir veido mimiką. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante iš dalies. Apeliantei teko kurį laiką bendrauti su J. G., todėl tikėtina, kad per tam tikrą laiką ji bent minimaliai suprato jo gestų kalbą bei mimikas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. Š. su J. G. bendravo nuo vaikystės, leido pas J. G. ir jo seserį V. K. vasaras, tikėtina, kad jis geba geriau suprasti J. G. gestų kalbą ir su juo susikalbėti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje B. K. bei išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus nurodomas vienas iš argumentų skirti B. K. J. G. globėja todėl, kad pusė namo, kuriame visą laiką gyveno J. G., priklauso B. K., o paskyrus G. Š. turto administratoriumi gali kilti nesutarimai dėl turto administravimo, nes būtų du savininkai B. K. ir G. Š., yra visiškai neatitinkantys globos instituto esmės. Asmens, siekiančio globoti neveiksnų asmenį, turtiniai interesai, interesai dėl nuosavybės administravimo jokiu būdu negali būti noro globoti neveiksnų asmenį priežastis.

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, juos visapusiškai bei objektyviai ištyręs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas, jog G. Š. yra tinkamesnis asmuo globoti J. G..

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus, tinkamai įvertino svarbias bylai aplinkybes ir teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė