- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-16
- Bylos Nr.
- 2-86-457/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00850-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š., O. R., B. K.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
- 128.10pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovei Laimai Klemienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo neveiksniam asmeniui J. G. ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
neveiksnaus asmens J. G. atstovė advokatė Irina Petkienė paaiškino, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu J. G. buvo pripažintas neveiksniu. G. Š. yra J. G. giminaitis, nuo vaikystės vienintelis susikalbėjo su J. G., visą laiką artimai bendravo. J. G. ne vieną mėnesį gyvendamas G. Š. šeimoje pasijuto saugesnis, yra pavalgęs, prižiūrėtas, švarus. J. G. reikalingas nuolatinis gydymas, vaistai. G. Š. turi globėjo patirties, nes šeimoje globojo svetimą vaiką, kuris dabar jau yra pilnametis. G. Š. yra sveikas, tinkamo amžiaus, jis yra J. G. giminaitis, galėtų globoti neatlygintinai, todėl G. Š. yra vienintelis tinkamas kandidatas globoti J. G. ir administruoti jo turtą. B. K. kandidatūra globoti J. G. yra netinkama, nes ji nėra jo giminaitė, tai visiškai svetimas žmogus. G. Š. tinkamai globojo J. G. po jo sesers V. K. mirties, nes iki tol J. G. buvo socialiai apleistas. J. G. negali savimi pasirūpinti, nemoka naudotis elektros prietaisais, negali pasigaminti valgyti, nepažįsta pinigų, negali apsipirkti, nueiti į parduotuvę. Prašo nustatyti J. G. globą, jo globėju ir turto administratoriumi paskirti suinteresuotą asmenį G. Š.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. Š. paaiškino, kad J. G. yra giminaitis, jo močiutės brolis. Su J. G. bendravo nuo vaikystės, supranta jo gestų kalbą. J. G. bijo svetimų žmonių, o prie jo ir jo žmonos yra pripratęs. Nuo 2014 m. pavasario J. G. gyvena pas juos. Jis su žmona gyvena dviejų kambarių 60 kv. m. bute, kartais pareina globotinis R. B., kuris yra pilnametis ir šiuo metu mokosi. J. G. gyvena viename kambaryje su globotiniu. Dabar J. G. nebenori grįžti į kaimą, jis jį kartais į kaimą užveža, tačiau sodyboje J. G. pasilikti nenori. Nori būti paskirtas J. G. globėju ir turto administratoriumi. Anksčiau važinėjo ir rūpinosi J. G. bei jo seserimi V. K., veždavosi išskalbti drabužius, aptvarkydavo, perdažydavo kambarius, patvarkydavo langus. Paskutinius trejus metus nevažiavo pas J. G. ir V. K., nes pastaroji prieš mirtį paprašė, kad jie nevažiuotų, pasakė, kad ja rūpinsis kaimo felčerė B. K.
Suinteresuotas asmuo O. R. paaiškino, kad dvi savaites prieš J. G. sesers mirtį nuvažiavo pas juos. V. K. jos labai prašė pasilikti, sakė, kad yra nevalgiusi, J. gulėjo apleistas, buvo pilna blusų, ant grindų fekalijos, pasakė, kad B. K. pas ją neateina. Tada buvo labai didelė netvarka. Ji pati gyvena kaime, J. G. atveža pas ją pabūti. J. G. yra jos mamos brolis. Nori, kad sūnus G. Š. būtų paskirtas J. G. globėju. Dėl amžiaus ji negali globoti J. G., tačiau savo giminaitį sūnui globoti padės, prie jo globos ir priežiūros prisidės kiek galės.
Suinteresuotas asmuo B. K. paaiškino, kad ji globojo J. G. ir jo seserį V. K., atveždavo malkų, veždavo pas gydytojus, apskalbdavo, sodindavo bulves. Gyveno nuo jų netoli, tame pačiame kaime. J. G. galėtų grįžti į savo kaimą, kur anksčiau gyveno, į savo aplinką, galėtų turėti savo augintinius. Kai pasiėmė J. G. pas save, tai jis buvo įgijęs keistų įgūdžių, surinkdavo maisto trupinius nuo žemės, rodė, kad pas G. Š. blogai, jog jį skriausdavo. Rūpindavosi J. G. sveikata, kviesdavo gydytojus, jis vaistus išgerdavo pats. Remontavo namą po J. G. sesers mirties. Ji duotų pasirinkti kur nori gyventi J. G. – savo sodyboje, ar jos namuose. Nuo 1984 m. pažįsta J. G., su juo susikalba pagal jo mimiką, rodomus gestus. J. G. mėgsta žurnalus su arkliais, žiūri televizorių, yra visą laiką judantis, aktyvus. Namą remontavo savo lėšomis, mokėjo ir dabar moka mokesčius už elektrą, šiukšles. Jos šeimos nariai sutinka, kad ji būtų J. G. globėja. Ji galėtų sudaryti J. G. sąlygas gyventi jos namuose. Pusė namo, kuriame visą laiką gyveno J. G., priklauso jai pagal V. K. testamentą, o kita namo pusė yra J. G. nuosavybė.
Išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovė pritarė byloje pateiktai išvadai (47-48 b. l.) ir paaiškino, kad G. Š. gali būti paskirtas J. G. globėju, B. K. irgi atitinka visus reikalavimus ir gali būti globėja. J. G. visą gyvenimą gyveno kaime, yra pripratęs prie kaimo aplinkos, prie aplinkinių žmonių. B. K. yra bendruomenės slaugytoja, galėtų pasirūpinti J. G. sveikata. J. G. nuosavybės teise priklauso pusė gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, kita dalis šių pastatų nuosavybės teise priklauso B. K. Namas nėra atidalintas dalimis. B. K. iki šiol rūpinasi namu, moka mokesčius iš savo lėšų. Paskyrus G. Š. turto administratoriumi gali kilti nesutarimai dėl turto administravimo, nes būtų du savininkai B. K. ir G. Š. G. Š. šeima gyvena tik dviejų kambarių bute, J. G. kambaryje gyvena su jaunu žmogumi, jų interesai skirtingi. J. G. dabar įsitempęs, depresiškas, neturi kuo užsiimti, vengia kalbėtis prie G. Š. Rekomenduoja J. G. globėja ir turto administratore skirti B. K.
Liudytoja J. Š. parodė, kad J. G. gyvena jų šeimoje, juo rūpinasi kartu su sutuoktiniu G. Š. J. G. viskuo aprūpintas, tvarkingas, aprengtas, pavalgęs. Turi dvidešimties metų globotinį, kuris padeda jiems pagal galimybes. Ji turi patirties globoti. Sutinka, kad G. Š. globotų J. G. J. G. sunkiai vaikšto, turi aukštą kraujo spaudimą, bet neturi vaistų, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti tyrimus, tačiau dabar negali prirašyti prie gydytojų, nes nėra nustatyta globa. Jų globotinis padeda J. G. apsirengti, jų santykiai geri. J. G. dabar emociškai yra atsigavęs, jie kartu su juo važiuoja į prekybos centrus, bažnyčią, nuveža J. G. į jo sodybą kaime, tačiau jis dabar ten gyventi nenorėtų, gestais rodė, kad šalta. Iki sesers mirties, J. G. gyveno virtuvėje ir ten miegojo, buvo neprižiūrimas. Pas juos praktiškai trys kambariai, du kambariai atskiri, o virtuvė su holu sujungta – padarytas valgomasis. J. G. rengtis neišmoko, jam reikia paduoti drabužius, padėti apsirengti, jis pats vaistų išgerti nesugebėtų.
Liudytoja B. J. parodė, kad ji yra J. G. pusseserė, likusi artimiausia jo giminaitė, nes jis daugiau seserų, pusseserių nebeturi. Ji dėl savo amžiaus nesikreipė dėl J. G. globos. (Duomenys neskelbtini) kaime užsukdavo pas J. G. ir jo seserį. Paskutiniu metu į kaimą buvo atvykusi pasveikinti su Joninėmis, J. G. buvo baisus, nesiprausęs, apšepęs. Dabar jis švarus, tvarkingas, viskuo aprūpintas, G. Š. su juo susišneka.
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (35 b. l.), gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad prokuroras sutinka, kad neveiksniam asmeniui J. G. būtų nustatyta globa ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirtas G. Š., prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorui (36 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja dėl globos J. G. nustatymo ir G. Š. paskyrimui jo globėju bei prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant skyriaus atstovui (39-40 b. l.). Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai (38 b. l.).
Neveiksnus asmuo J. G. į teismo posėdį kviestas nebuvo, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, todėl byla nagrinėjama J. G. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažintas neveiksniu, nes jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės, negali jų valdyti, negali realizuoti savo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių, socialinių ir pilietinių teisių bei apginti savo teisėtų interesų (2-7 b. l.). Iš neveiksnaus asmens atstovės, suinteresuotų asmenų, Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus išvados (39-40 b. l.), Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus išvados (47-48 b. l.), G. Š. prašymo (44 b. l.), J. Š. sutikimo (45 b. l.) matyti, kad J. G. būtina nustatyti globą ir paskirti jam globėją bei turto administratorių, jog G. Š. J. G. tinkamai prižiūri ir slaugo, jis charakterizuojamas teigiamai ir yra tinkamas būti J. G. globėju. Byloje prašymą dėl J. G. globos pateikė ir suinteresuotas asmuo B. K., kuri taip pat atitinka visus kriterijus, kad būtų paskirta J. G. globėja ir turto administratore (50-57, 59, 61 b. l.). Teismas, siekdamas apginti neveiksnaus J. G. teises ir teisėtus interesus laiko, kad G. Š. yra tinkamesnis būti J. G. globėju ir turto administratoriumi, nes jis yra J. G. giminaitis, vienintelis supranta neveiksnaus asmens gestų kalbą, turi globojimo patirties, J. G. prie G. Š. šeimos jau yra pripratęs, nes apie metus laiko kartu gyvena ir ten yra visapusiškai aprūpintas ir prižiūrimas.
Dėl šių aplinkybių teismas laiko, kad G. Š. yra tinkamesnis būti J. G. globėju ir turto administratoriumi, todėl J. G. nustatytina globa ir jo globėju bei turto administratoriumi paskirtinas G. Š.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 508 str. 4 d. numato, kad paskirtam globėjui ir turto administratoriui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl G. Š. teismas išaiškina, kad jis turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti J. G. teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.240 str.); 3) privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo buveinės pasikeitimą (CK 3.243 str. 5 d.); 4) privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė nei penki tūkstančiai litų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CK 3.277 str. 1 d., CPK 508 str., 290-292 str., teismas,
nutarė:
prašymą patenkinti.
Nustatyti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), globą.
J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), globėju ir turto administratoriumi paskirti G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), ir išaiškinti jam globėjo teises ir pareigas.
Nutartį vykdyti skubiai.
Nutartį per 7 dienas atskiruoju skundu galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.