Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka, priimdamas sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams L. B. ir T. K. (T. K.) dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas atsakovui L. B. įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu, o atsakovui T. K. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-827/2017 nustatyta, kad L. B. be V. S. sutikimo įgijo V. S. mokėjimo priemones – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, ir, veikdamas kartu su T. K., iš V. S. priklausančios banko sąskaitos neteisėtai pervedė į T. K. sąskaitą 695,09 Eur sumą, kurią vėliau neteisėtai nusiėmė. Minėtas teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad tokiais veiksmais L. B. ir T. K. apgaule įgijo V. S. priklausantį 695,09 Eur vertės turtą. Minėtu teismo nuosprendžiu L. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, T. K. – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Ieškovo teigimu, atsakovai 695,09 Eur sumos ieškovui negrąžino.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovą ir atsakovus siejančius santykius kvalifikuoja žalos (nuostolių) atlyginimo teisiniais santykiais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2017 m. lapkričio 17 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-827/2017 nustatyti neteisėti atsakovų veiksmai (iš ieškovui V. S. priklausančios banko sąskaitos atsakovai bendrais veiksmais neteisėtai pervedė į T. K. sąskaitą 695,09 Eur sumą, kurią vėliau neteisėtai nusiėmė), dėl kurių ieškovui buvo padaryta 695,09 Eur žala. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam solidariai iš atsakovų 695,09 Eur žalos yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 28 d. iki 2018 m. kovo 8 d. paskaičiavo ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, kurios sudaro 134,26 Eur (695,09 Eur x 5 proc. / 365 d. x 1410 d.). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 695,09 Eur žalos atlyginimo, taip pat tenkintinas ieškinio reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 134,26 Eur palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už naudojimąsi pinigais nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 8 d.) iki skolos visiško grąžinimo. Pažymėtina, kad palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalių sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, todėl atsakovams neatsirado prievolė mokėti ieškovui mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi pinigais nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 8 d.) iki skolos visiško grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 829,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinas 18,66 Eur žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 118,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi kiekvienam iš atsakovų tenkanti šių išlaidų dalis neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovui V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš atsakovų L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. K. (T. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) 695,09 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 9 ct) žalos atlyginimą, 134,26 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 26 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 829,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118,66 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.