- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- 1-85-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-00539-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nukentėjusysis
- V. S.
- Kaltinamasis
- L. B.
- Advokatai
- Ramutė Veronika Šalaviejūtė, Jūratė Damanskienė
- Kategorijos
sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Beatai Rutkauskaitei, Aistei Bareikei, Skirmantei Česnauskienei, Linai Žiupsnienei, Aušrai Razutienei, Virginijai Miliauskienei, Giedrei Vasilevskai, Aldonai Daudaitei,
kaltinamiesiems L. B., jo gynėjai advokatei Ramutei Veronikai Šalaviejūtei, T. K., jo gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;
T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2014-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 215 straipsnio 1 dalį (11 veikų), 182 straipsnio 1 dalį (8 veikos) susitaikius su nukentėjusiuoju ir byla nutraukta; 2015-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL (601,28 eurų) dydžio bauda. Į bausmę įskaityta laikino sulaikymo laikas nuo 2015-07-01 22:00 val. iki 2015-07-02 14:40 val., t. y. 1 para ir galutinė bausmė paskirta 6 MGL (225,96 eurų) bauda. 2016-09-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-18 iki 2015-03-20. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus: be prižiūrinčios bausmę institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, tęsti mokslus arba pradėti dirbti, nuosprendis įsiteisėjęs ir vykdomas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. neteisėtai įgijo, laikė mokėjimo priemones, naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent:
Jis laikotarpiu nuo 2014-04-23 iki 2014-04-26, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kabinete, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, be naudotojo V. S. sutikimo, įgijo V. S. mokėjimo priemonės – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti ir juos laikė su savimi be mokėjimo kortelės teisėto naudotojo V. S. sutikimo iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. B. neteisėtai atliko finansinę operaciją neteisėtai panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, veikdamas kartu su T. K., 2014-04-28, 19:43 val., Laisvės prospekte, Vilniuje, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ internetinės svetainės prieigoje, turėdami tikslą pasisavinti svetimą turtą, be naudotojo sutikimo, suvedė V. S. mokėjimo priemonės – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės – elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir tokiu būdu iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. S., pervedė į T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 2400 litų (695, 09 eur.), tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas naudotojo V. S. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat L. B. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su T. K., 2014-04-28, 20.32 val., bankomate Nr. H027, esančiame Ukmergės g. 282, Vilniuje, atliko finansinę operaciją – nusiėmė 500 litų (144,81 eur.), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-04-28, 21:44 val., bankomate Nr. H746, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, atliko finansinę operaciją – nusiėmė 1800 litų (521,32 eur.), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-06, atlikdamas finansines operacijas, įsigydamas prekių ir nusiimdamas, įgijo 100 litų (28,96 eurų), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tokiais savo bendrais veiksmais, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, 2400 litų (695, 09 eurų) vertės, turtą. Šiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
T. K. neteisėtai atliko finansinę operaciją neteisėtai panaudodamas naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, o būtent: jis, veikdamas kartu su L. B., 2014-04-28, 19:43 val., Laisvės prospekte, Vilniuje, UAB „Reitan Convenience Lithuania“ internetinės svetainės prieigoje, turėdami tikslą pasisavinti svetimą turtą, be naudotojo sutikimo, suvedė V. S. mokėjimo priemonės – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės – elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir tokiu būdu iš AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios V. S., pervedė į T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 2400 litų (695, 09 eur.), tokiu būdu neteisėtai atliko finansinę operaciją, neteisėtai panaudodamas naudotojo V. S. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat T. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kartu su L. B., 2014-04-28, 20.32 val., bankomate Nr. H027, esančiame Ukmergės g. 282, Vilniuje, atliko finansinę operaciją – nusiėmė 500 litų (144,81 eur.), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2014-04-28, 21:44 val., bankomate Nr. H746, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje, atliko finansinę operaciją – nusiėmė 1800 litų (521,32 eur.), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-06, atlikdamas finansines operacijas, įsigydamas prekių ir nusiimdamas, įgijo 100 litų (28,96 eurų), neteisėtai 2014-04-28, 19:43 val., pervestus iš V. S. į T. K. AB „Swedbank“ sąskaitą, tokiais savo bendrais veiksmais, apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, 2400 litų (695, 09 eurų) vertės, turtą. Šiais veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas kaip kaltinamasis L. B. teismo posėdyje savo kaltę prisipažino iš dalies, paaiškino, kad pripažįsta, jog pervedinėjo pinigus į T. K. sąskaitą ir dalies jais disponavo, naudojo juos savo reikmėms. Gavo darbo pasiūlymą iš tėvo, kad reikia paruošti kėdes įmonės UAB "Užupio arka". Dirbo tris dienas. Kadangi dirba nuo 8 val. ryto iki maždaug 17 val., tai pasikvietė T. K., kad pabūtų kompanijoje. Turėjo raktus nuo sandėlio, tačiau sandėlis visą laiką būdavo atrakintas. Pasikvietus T. matomai ir buvo pavogti V. S. banko duomenys. Po savaitės vėl susitiko su T., jis buvo su J.. Norėjo kažkur nuvažiuoti, bet jiems trūko pinigų. T. pasakė, kad galima greitai gauti pinigų ir paprašė planšetinio kompiuterio pinigams pervesti. Į T. K. sąskaitą L. B. pervedė 2400 litų, gal 50 Lt daugiau ar mažiau. Tada nuėjo į Ukmergės Maximą ir išsigrynino 500 Lt. Pinigus pasidalino visi, taip pat ir J.. Atsiskaitė Ukmergės Maxima esančioje picerijoje. Norėjo nuimti likusius pinigus, bet buvo uždėta riba nuėmimui, todėl nuvyko į banką. Tada T. K. banke pasididino limitą, kad būtų galima daugiau nuimti ir nusiėmė bankomate visus pinigus. Akropolyje pinigus pasidalijo po 800 Lt visi trys.
Praėjus dviem savaitėms po darbo pas A. S., liudytojas prie Laisvės pr. Norfos parduotuvės sutiko T. K. ir J.. Gėrė alų ir nusprendė važiuoti į miestą, tačiau neturėjo pinigų. T. K. paklausė, ar gali pasinaudoti L. B. kompiuteriu. Davė L. B. lapelį su kodais ir prisijungimo duomenimis, pasakė juos suvesti, nes ten bus pinigų ir pervesti į jo sąskaitą. Sakė, kad už tai L. B. duos 200 litų. L. B. padarė taip, kaip pasakė T. K. ir pervedė pinigus. Tada nuėjo į Ukmergės Maximą nusiimti pinigų. Tai buvo apie balandžio 25 d. ar gegužės pradžioje. Nežino, kodėl T. K. jo pagalbos paprašė tik po dviejų savaičių. Mano, kad laukė, kol L. B. galėtų pervesti pinigus, kad pats išliktų "sausas". Buvo klausimas, kur pervesti pinigus – į L. B. sąskaitą ar Jevgenijaus, bet pervedė į T. K.. Mano, kad T.. K. taip elgdamasis norėjo, kad liktų L. B. kaltė, nes dokumentai dingo iš L. B. darbovietės ir L. B. pervedė pinigus. Mano, kad T. K. žinojo, kad bus teismas ir turėjo tokį planą. Kai pervedinėjo pinigus, matė, kad sąskaitą priklauso V. S., tačiau tuo metu jo nepažinojo. A. S. pažinojo, tačiau žinojo tik jo vardą. V. S. sandėlyje matė, bet jo vardo nešinojo. T. K. klausė, iš kur jis gavo prisijungimo duomenis, tačiau šis konkretaus atsakymo nenurodė, sakė ar draugo ar giminaičio, prašė pervesti. Patikėjo, kad viskas yra tvarkoje. Mano, kad nieko blogo, jeigu asmuo, nors ir iš svetimos sąskaitos, bet persiveda į savo. Už duomenų suvedimą L. B. pažadėjo 200 lt. Kai dalijosi pinigus kilo įtarimas, o ir pats T. pasakė, kad pinigai vogti, bet vis tiek juos pasiėmė.
T. davė prisijungimo duomenis – prisijungimo vardą, slaptažodį ir 42 kodus. Neklausė, iš kur jis juos turi. Prisijungimo vardas ir slaptažodis buvo užrašyti ant balto lapelio, o prisijungimo kodai buvo telefone. Prisijungdamas matė V. S. pavardę. L. B. suvedė prisijungimo duomenis, o T. K. suvedė savo banko sąskaitos numerį. Teigė, kad teisme duoda teisingus parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra teisingi. Nežino, kodėl dalį pinigų davė J. Z., pinigus dalino T. K.. Gailisi dėl savo veiksmų, pinigų nukentėjusiajam dar negrąžino.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus L. B. paaiškinimus (t. 1, b. l. 82), kaltinamasis nurodė, kad dalis parodymų yra teisingi, dalyje yra sumeluota. Melavo, kad neėmė pinigų. Ne jis T. davė kompiuterį, o T. davė jam prisijungimo duomenis, kuriuos L. B. suvedė. Ikiteisminio tyrimo metu tiesos nesakė, nes norėjo išvengti atsakomybės (t. 2, b. l. 105-109).
2016-10-10 teismo posėdyje kaltinamasis L. B. paaiškino, kad melavo teismui ir nori pasakyti tiesą. Zarasų g. dirbo tris dienas. Dvi dienas dirbo vienas, o trečią dieną dirbo su seneliu. Nuėjo į kabinetą, nes norėjo pasiimti šakutę , ir pamatė ten kodų kortelę su visais duomenimis. Slaptažodis buvo (duomenys neskelbtini). Kodų kortelės duomenis nusirašė per kelis kartus vis užeidamas į kabinetą. Nusirašė visus kodus. Ko kelių dienų ar savaitės sutiko T. K., paprašė jo banko sąskaitos ir pervedė ten pervedė 2400 Lt. T. nenorėjo sutikti, todėl jį įkalbėjo. Pervedus pinigus, nuėjo į bankomatą, nusiėmė 500 Lt. Po to nuvažiavo į Akropolį, banke T. pasididino limitą ir nusiėmė likusius pinigus 1900 Lt. Pinigus pasidalino po 700 Lt. Liudytojui atiteko 700 Lt. Kodus nusirašė į telefoną, jie buvo telefono užrašų knygutėje. Melavo, nes buvo susitaręs su T., J., kad neprisipažins. Į savo sąskaitą pinigų persivesti negalėjo, nes ji buvo areštuota. T. K. nebuvo atėjęs pas L. B. į darbą. Teigė, kad jis, T. ir J. ieškojo, kam būtų galima pervesti pinigus. J. ir T. L. B. sakė, kad kortelės duomenys yra vogti. J. siūlė daryti ką nors. Pervedė pinigus T., vėliau juos pasidalijo į tris dalis. J. nepervedė, nes jis neturėjo banko duomenų. Kambarėlyje į telefoną užsirašė prisijungimo vardą ir prisijungimo kodus, o slaptažodį įsiminė. Pirmą kartą prie sąskaitos prisijungė namuose, praėjus porai dienų, kai nusirašė viską. Matė, kad buvo 2500 ar 3000 Lt. Matė, kad ten V. S. sąskaita. Teigė, kad pirmas pervedimas buvo L. B. pažįstamam K. G., jam pervedė 100 Lt. Valandos bėgyje nuėjo į bankomatą ir nusiėmė pinigus (t. 2, b. l. 128-130).
L. B. 2017-11-27 teismo posėdžio metu paaiškino, kad pakeistą kaltinimą gavo, kaltę pripažįsta. Nieko papildomai nenori paaiškinti, palaikė tai, ką pasakė paskutinio žodžio metu.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis L. B. paaiškino, kad 2014 metais, balandžio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jis dirbo Užupio arkoje, adreso nenurodys, kur reikėjo šlifuoti kėdes. Pirmą darbo dieną dar dirbo vienas, o kitą dieną buvo nuobodu, todėl pasikvietė draugą T. K., tikslu darbo metu tiesiog bendrauti su juo. Darbo vietoje jis buvo visiškai vienas, kitų darbuotojų nebuvo. Dirbdamas jis su T. bendravo beveik visą laiką, bet dėl to, kad turėjo kartais susikaupti, nekreipė dėmesio, ar T. be jo priežiūros būtų likęs. Neatmeta galimybės, kad T. vaikščiojo jo darbo vietoje be jo. Po kelių dienų jie susitiko su T. ir jo draugu, jis vadina jį „Z.“. Susitikus T. pasiskolino jo planšetinį kompiuterį, kad turėtų prieigą prie interneto ir paaiškino, kad kompiuteris jam reikalingas dėl to, kad jis turi pasitikrinti elektroninę bankininkystę, nes neva kažkas turi pervesti pinigus. Jis paskolino. Tuo metu jie buvo Laisvės prospekte, parduotuvės pavadinimo nenurodys. Kai paėmė kompiuterį, jis prašė jo įvesti duomenis, kuriuos jam padiktavo. Pats jis diktavo žiūrėdamas į telefoną (t. y. prisijungimo duomenys buvo telefone). Neatkreipė dėmesio, prie kokios kortelės ir kam priklausančios jis prisijungė, tik suvedė duomenis, kurie buvo sudiktuoti ir iš karto atidavė kompiuterį T. K.. Jis jau po to sėdėjo su kompiuteriu kažką darė, ką nežiūrėjo. Jo draugas vardu „Z.“ sėdėjo visada šalia. Po to, kai grąžino kompiuterį pasakė, kad pinigai jam pervesti ir jie gali juos nuimti. Jie tada nuėjo su juo į „Maximą“, kuri yra Ukmergės gatvėje, Vilniuje, ten T. nuėmė kiek pamena 500 litų, po to pasakė, kad kortelėje uždėtas limitas, todėl reikia važiuoti prie kito bankomato, tada jie nuvažiavo iki Akropolio, kur Swedbank bankomate nuėmė nuo kortelės vėl pinigų, kiek tikslai jis neklausė, bet pinigų buvo daug. Nuėmus pinigus Akropolyje, jis davė savo draugui „Z.“ iš tų pinigų dalį, kiek nežino, už ką davė taip pat nepasakė. Po to, kai nuėmė pinigus, jie su taksi nuvyko iki Gedimino pr., kur išsiskyrė, t. y. jis išėjo į vieną klubą, jie į kitą. Dar norėtų paminėti, kad nuėmus pinigus dar Ukmergės Maximoje, T. K. jam pasigyrė, kad pinigai yra ne jo, o priklauso jo darbdaviui (nežino jo duomenų, nes dirbo mažai). Pasakė, kad jis gavo jo darbdavio duomenis (prisijungimo kodus), kokiu būdu gavo nesakė, bet jam buvo neįdomu, dar paprašė niekam apie tai nesakyti, tada suprato, kad jis kažką padarė blogai. Jo draugas „Z.“ irgi tai girdėjo. Planšetinis kompiuteris šiuo metu praduotas, kam – nežino. Parduotas per skelbimą (t. 1, b. l. 82).
Apklaustas kaip kaltinamasis T. K. teismo posėdyje savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, teigė, kaltas yra tik dėl to, kad neišsiaiškino, kieno buvo pinigai, kuriuos L. siūlė jam pervesti. Teigė, kad nėra nei karto buvęs pas L. darbe. Neprisipažįsta, kad pavogė pinigus, kad neteisėtai įgijo banko prisijungimo duomenis. Neprisipažįsta, kad neteisėtai naudojo duomenis, suvedinėjo juos. Iš dalies pripažįsta, tai, kad nuėmė pinigus ir dalį jų pasisavino. Buvo su draugu Jevgenijumi, buvo išgėrę alaus. Paskambino L., susitarė susitikti. L. sakė, kad pralošė pinigus ir paklausė, ar T. K. turi sąskaitą, kurioje nėra minuso, paklausė ar gali pervesti pinigus. L.pervedė didelę pinigų sumą. T. K. nuėmė 500 Lt. Tada nuvažiavo į Akropolį, nes buvo nustatytas limitas sąskaitai, ir nuėmė visus pinigus. Kaltinamasis gavo apie 400 Lt ir sąskaitoje liko 100 Lt. Tuo 400 Lt išleido kartu. L. paprašė pervesti pinigus į T. K. sąskaitą. Kaltinamasis tada atsidarė savo sąskaitą, parodė, kad joje nėra minuso. Sąskaitos numerį turėjo piniginėje. L. pinigus pervedė naudodamasis savo kompiuteriu. Atrodo tikrino, ar pinigai jau pervesti, atrodo atėjo apie tai pranešanti žinutė. Pervedė apie 3000 Lt. Jo pinigų sąskaitoje buvo tik keli litai. Nežinojo, kieno pinigai uvo pervedami. Matė, kad Lukas duomenis įvedinėjo iš telefono. L. nieko neaiškino, sakė, kad viskas gerai, reikia kuo greičiau pervesti pinigus, nes jau vakaras, bankai nedirba. L. sakė, kad pas jį antstoliai, minusas sąskaitose, todėl sau pinigų pervesti negali. Sakė, kad už pervedimą sumokės, tačiau kiek, tiksliai nesusitarė. Nepamena, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog gavo 700 Lt. Nežinojo, kad L. sakys, kad tai T. K. tuos pinigus pavogė. T. K. niekada nėra buvęs Zarasų g. Tik kai nuėmė pinigus, L. juos išleidinėjo tai ten, tai ten, tik dėl to galvojo, kad tai ne jo pinigai. Negalėjo pagalvoti, kad L. gali jam pasiūlyti vogtus pinigus, nes jis buvo jo draugas. L. K., iš kur tie pinigai, jis nepaaiškino, tačiau sakė, kad viskas gerai su pinigais. J. pinigų nedavė, jam pirko tai, ko jis prašė.
Pagarsinus T. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 159), kaltinamasis nurodė, jog parodymai teisingi, tačiau negali pasakyti, kokios buvo tikslios sumos. Prieš duodamas L. savo sąskaitos numerį su L. susitarė, kad jis sumokės T. K.. L. sumokėti pats pasiūlė, jo to neprašė, tačiau tikrai negavo 700 Lt. Buvo kilęs įtarimas, iš kur tokie dideli pinigai (t. 2, b. l. 112).
Apklaustas 2017-10-27 teismo posėdyje T. K. paaiškino, kad patikslintą kaltinimą skaitė, kaltę pripažįsta iš dalies. Nepripažįsta, jog žinojo, kad pinigai yra vogti. Pripažįsta, kad apsisavino maždaug 400 Lt. Viskas buvo kaip sakė anksčiau teisme. L. į sąskaitą pervedė 2400 Lt, išgrynino 2300 Lt, sąskaitoje liko 100 Lt, o jam davė 400 ar 500 Lt, ne 700 Lt. jeigu būtų žinojęs, kaip yra iš tikrųjų su pinigais, būtų nesutikęs duoti sąskaitą.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. K. paaiškino, kad 2014 metais, balandžio pabaigoje, tikslios datos nepamena, jo draugas L. B. paprašė jo sąskaitos, esančios Swedbank banke, numerio, tikslu į jo sąskaitą pervesti pinigus. Paaiškino, kad į savo kortelę nenori vesti, nes turi problemų su antstoliais ir pinigus iš karto gali apriboti. Jis dar paklausė, iš kur tie pinigai, jis atsakė, kad su pinigais viskas tvarkoje, dėl to jis sutiko. Prie spaudos kiosko, kur yra Wi-fi, Laivės prospekte, jie, pasinaudodami L. planšetiniu kompiuteriu, pervedė į jo sąskaitą pinigus, o tiksliau jis tik pasakė savo sąskaitos numerį, o viską suvedė ir padarė pats L.. Jis į kompiuterį nežiūrėjo. Kartu su jais dar stovėjo jo draugas J., pavardės nežino, jis taip pat viską girdėjo. Po to, kai L. padarė pavedimą į jo sąskaitą, jie nuvyko prie bankomato, esančio Ukmergės Maximoje, kur bankomate jis nuėmė 500 Lt, po to nuvyko iki Ozo gatvės, Akropolio, kur bankomate jis nuėmė dar 1800 litų. Visus pinigus jis atidavė L., L. už minėtą paslaugą jam sumokėjo 700 litų (prieš tai kai jis davė savo sąskaitą ir pasakė, kad sumokės, buvo sutarta, kad sumokės 700 Lt.). Po Akropolio L., jis ir J. nuvyko iki Gedimino pr., kur išsiskirstė – L. į klubą, o jis su J. namo(t. 1, b. l. 159).
Apklaustas kaip nukentėjusysis V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad sandėlyje esančiame kabinete dirbo kompiuteriu. Paliko toje darbo vietoje kortelę. Ten lankėsi tik brolis, jo draugas ir tėtis. Tais žmonėmis nukentėjusysis pasitiki. Nežinojo, kad ten dar kas nors gali užeiti. Ta kortelė ten buvo kelias dienas. Po to, jis atsiskaitinėjo parduotuvėje ir pamatė, kad jam trūksta pinigų. Kortelė yra kreditinė. Suprato, kad kažkas yra ne taip. Grįžęs namo pažiūrėjo, kad viskas nuimta. Tada prisiminė, kad prieš kelias dienas matė kaltinamąjį L., kuris tuomet tvarkė kažkokias kėdes, jas šlifavo. L. B. dirbo sandėlyje. Nusprendė, kad jis yra vienintelis žmogus, kuris galėjo pasinaudoti kortelės duomenimis. Patalpa, kurioje buvo palikta kortelė, yra Zarasų g. 5, Vilniuje, tai nedidelis kabinetas sandėlyje. Kabinete buvo asmeniniai daiktai, baldai. Kompiuterio nebuvo, nukentėjusysis atlikęs, ką jam reikėjo, kompiuterį pasiėmė. Tuo metu atrodo, kad kompiuteriu deklaravo pajamas. Kompiuterį išsinešė, o kurtėlę paliko ant stalo. Ten buvo palikta kortelė su prisijungimo kodais, t. y. slaptažodžių kortele. Ant popieriuko buvo užrašytas prisijungimo vardas, ir slaptažodis. Ar paliko pačią banko kortelę, neprisimena. Kabinetas nerakinamas, durys yra. Pastebėjęs, kad kažkas negerai su kortele, grįžo namo ir pastebėjo, kad pervesti visi pinigai. Lygtai buvo parašyta "auka". Sąskaitoje pinigų nebuvo, nes ten kreditinė kortelė. Buvo išnaudotas visas kreditas, koks tik įmanomas ir visi pinigai pervesti asmeniui, kurio nukentėjusysis nepažįsta. Pavedimo apskrityje parašyta "auka" ar tai "aukojimas". Kad kažkas su pinigai negerai pastebėjo po 4 dienų po to, kai dirbo kabinete su kompiuteriu. Kitą rytą nuvyko į policiją ir pranešė apie tai. Su L. B. reikalų neturėjo, žinojo, kad jis dirbo sandėlyje, kuriame veiklą vykdė nukentėjusiojo brolis ir L. tėtis. L. minėtame sandėlyje buvo su nukentėjusiojo brolio ir L. tėčio žinia. Pat bandė aiškinti įvykį, pagal pavardę Facebook pasižiūrėjo, kas per žmogus, kuriam buvo pervesti pinigai. Bandė prašyti L. tėčio pagalbos, tačiau jis atsakė, kad L. pats turi atsakyti. Patikslino, kad kai parduotuvėje negalėjo atsikaityti, nuvyko į banką, kur jam patarė kreiptis į policiją. Iš jo sąskaitos buvo pervesta 2000 Lt. Teigė, kad badė prisijungti prie elektroninės bankininkystės, tačiau tai padaryti nepavyko, nes buvo pakeistas prisijungimo slaptažodis. Nuvažiavo į banką, kur jam pasakė, kad buvo pervesti pinigai. Tada užsirašė to asmens, kuriam buvo pervesti pinigai vardą ir pavardę. Pervesti 2000 Lt buvo kreditas, kurį ir palūkanas jis vėliau turėjo padengti. Galėjo būti pervesta 2400 Lt.
Elektroninės bankininkystės duomenis paliko ant stalo, nes pamiršo. Kai dirbo kabinete prie kompiuterio, tą dieną sandėlyje matė L. B.. T. K. niekada nėra matęs. Jo Sandėlyje niekada nematė (t. 2, b. l. 70-73).
Nukentėjusysis 2016-09-22 teismo posėdyje paaiškino, kad L. B. jis nepažinojo. L. B. pažino tik dėl to, kad žinojo jo tėtį. Matė, kad sandėlyje dirba L. ir suprato, kad tai R. B. sūnus iš panašumo. Anksčiau jo nebuvo matęs. Negalėjo pasakyti, ar A. S. pažinojo L. B. (t. 2, b. l. 109).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 16-19).
Apklaustas kaip liudytojas J. Z. teismo posėdyje paaikšino, kad buvo su T. K. ir susitiko L. B.. Buvo gal vasara, tikslaus laiko neprisiminė. Susitiko u T. K. šiaip sau. Ką veikė susitikę, taip pat neprisiminė. L. B. lyg tai turėjo planšetinį kompiuterį. Neprisiminė, ką darė su kompiuteriu, neprisiminė, ar kas nuėmė pinigus bankomate. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 25-26), J. Z. paaiškino, kad policijos pareigūnams viską papasakojo teisingai (t. 2, b. l. 73-74).
Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu J. Z. (apklaustas BPK 80 straipsnio 1 punkto., 82 straipsnio 3 dalies tvarka) paaiškino, kad T. K. jis pažįsta dar iš mokyklos laikų, kartais su juo susitinka, bendrauja. L. B. pažįsta tik iš matymo. Tikslios datos neprisimena, bet tai galėjo būti kaip nurodyta 2014-04-28, jis susitiko su T., Pašilaičių rajone, Vilniuje. Vėliau T. skambino savo draugui L. ir jie dar tame rajone susitiko ir su jo draugu L. B.. Tikslaus adreso, kur susitiko, jis nenurodys, gali tik pasakyti, kad tai yra Laivės prospektas. Susitikimo metu jis išgėrinėjo alų, ilsėjosi, gali tik pasakyti, kad L. ir T. kažką darė planšetiniame kompiuteryje, kažką įvedinėjo, tačiau, ką tiksliai, jis pasakyti negali, nes nekreipė dėmesio, jam buvo neįdomu. Kam priklauso tas planšetinis kompiuteris jis nežino. Po to jie visi trys nuėjo pėstute iki Ukmergės trikampinės Maxima parduotuvės, kur jis nuėjo sau pirkti alaus. T. ir L. nėjo į parduotuvės vidų. Ką jie darė kol jo nebuvo jis nežino. Išėjus nusprendė vykti į Akropolį, kas pasiūlė ten vykti nežino. Atvykus į Akropolį jis nuėjo į Top Sport, lažybų punktą, pasižiūrėti kur galima pastatyti statinius (galų gale nepastatė), vėl gi T. ir L. kartu su juo nėjo, kur jie buvo ir ką darė jis nežino. Po Akropolio jie dar nuėjo į miestą, o jau mieste išsiskyrė. Jie iš miesto išvažiavo kartu su T. ir jo draugais, o L. liko mieste. Justiniškėse jį paleido T. draugai ir jis nuėjo namo. T. dar liko su jais. Jo akivaizdoje nei T. nei L. apie jokius pinigus nekalbėjo. Kad jie nuimtų pinigus bankomatuose kol jie buvo visi trise jis nematė (t. 1, b. l. 25-26).
Apklaustas kaip liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad iš bylos dalyvių pažįsta L. B., kuris yra jo bičiulio R. sūnus, ir V. S., brolį. L. B. tėvas buvo liudytojo verslo partneris, jie nuomojo baldus. Reikėjo baldus paruošti dažymui ir juos nudažyti. Liudytojo tuo metu Lietuvoje nebuvo. R. atrodo irgi Lietuvoje nebuvo. L. gavo sandėlio raktus ir ten dirbo apie tris diena. Po to šeima pasigedo dokumentų, bankinių kortelių. Tuose sandėliuose motina turi kabinetą, kuris yra nerakinamas. Ten laiko dokumentus. Liudytojas leido L. dirbti minėtose patalpose. L. šlifavo kėdes ruošė jas dažymui. Daugiau darbuotojų tuo metu nebuvo, nes įmonė tik kūrėsi, buvo tik du darbuotojai – liudytojas ir L. tėvas. Šiuo metu R. B. dirba Danijoje. L. turėjo raktus, liudytojas nežino, ar pas L. ateidavo draugų. Kartais liudytojas užvažiuodavo, tai L. būdavo patalpose viena (t. 2, b. l. 105).
Šalies argumentai
Iš 2014-05-05 protokolo pareiškimo matyti, kad V. S. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto 3 PK, kuriame nurodė, jog 2014-04-28 apie 19:40 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nenustatytas asmuo neteisėtai pasinaudojęs Swedbank" elektroninės bankininkystės duomenimis pervedė iš sąskaitos 2400 Lt, padarydamas nurodyto dydžio žalą t. 1, b. l. 10).
Iš 2014-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros objektas yra gyvenamojo namo sandėliukas, esantis 1 aukšte, jame esantis kabinetas. Įėjimo durys yra pro vartus, rakinamos pakabinama spyna. Sandėliuke sudėta įvairūs daiktai: kėdės ir kt. Dešinėje yra baltos durys, už jų kabinetas. Jame yra vienas langas, prie lango stalas, kėdė. Nuo įėjimo durų dešinėje yra sofa (t. 1, b. l. 12-15).
Iš 2014-05-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. S. pateikė ikiteisminiam tyrimui Swedbank sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2014-04-28 iš V. S. Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į T. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 2400 Lt (t. 1, b. l. 27-28).
Iš 2014-05-30 Swedbank banko rašto matyti, kad ikiteisminiam tyrimui pateikta sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir prisijungimų naudojantis Swedbank interneto banku sąrašas nuo 2014-04-20 iki 2014-05-12. Taip pat bankomatų, kuriuose atliktos pinigų išgryninimo iš minėtos sąskaitos operacijos, ir kuriuose įrengta vaizdo stebėjimo įrašymo sistema, nuotraukos (t. 1, . l. 33-38). Iš minėtų duomenų matyti, kad 2014-04-28 iš V. S. sąskaitos į T. K. sąskaitą pervesta 2400 Lt. Tą pačią dieną bankomate Ukmergės g. 282, Vilniuje išgryninta 500 Lt, o bankomate Ozo g. 25, Vilniuje išgryninta 1800 Lt. Prie T. K. sąskaitos per interneto banką jungtasi 2014-04-28 19:31:23 val., 19:32:10 val., 19:32:53 val., 21:40:05 val., 21:40:22 val., 21:40:42 val. Atliekant pinigų išgryninimo operacijas 2014-04-28 21:44:11-21:44:54 val. laiku fotonuotraukose prie bankomato užfiksuotas T. K. ir vienoje nuotraukoje matosi T. K. ir šalia L. B.. Fotonuotraukos darytos Akropolio Swedbank banko skyriuje.
Iš 2014-05-19 Swedbank banko rašto matyti, kad bankas ikiteisminiam tyrimui pateikė V. S. sąskaitos išrašą 2014-04-28 ir prisijungimų, naudojantis Swedbank interneto banku sąrašą. Taip pat duomenis apie asmenis, prie kurių elektroninės bankininkystės buvo prisijungta naudojantis IP 84.46.162.197. (t. 1, b. l. 40-43). Iš šių duomenų matyti, kad 2017-07-28 iš V. S. sąskaitos į T. K. sąskaitą pervesta 2400 Lt. 2014-04-28 fiksuoti 10 prisijungimų prie V. S. internetinės bankininkystės laikotarpiu nuo 19:15:29 iki 19:43:04. Naudojantis IP 84.46.162.197. 2014-04-28 laikotarpiu nuo 19:15:29 iki 19:43:04 val. 10 kartų jungtasi prie V. S. internetinės bankininkystės paskyros ir tris kartus jungtasi prie T. K. internetinės bankininkystės paskyrios. Kas liudija, kad pervedimo iš V. S. sąskaitos metu buvo jungiamasis ir prie T. K. internetinės bankininkystės ir šie prisijungimai prie abiejų interneto bankininkystės paskyrų vyko vienoje vietoje. Kaip matyti iš duomenų apie IP 84.46.162.197 adreso priklausomybę, jis priklauso UAB Reitan Convenience Lithuania , kuri teikia viešus WIFI prieigos taškus (t. 1, b. l. 46).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad kaltinamųjų L. B. ir T. K. kaltė padarius kaltinime nurodytas nusialkstamas veikas įrodyta iš dalies kaltinamųjų paaiškinimais bei kitais byloje ištirtais įrodymais.
L. B. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014-04-23 iki 2014-04-26 vietovėje, kurioje jis laikinai dirbo, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančiose patalpose, neteisėtai įgijo V. S. elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti ir juos laikė iki ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko. Šią kaltinimo dalį patvirtina kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai, kad jis minėtu adresu tris dienas dirbo, kabinete ant stalo pastebėjo šiuos duomenis ir juos nusirašė, - į telefoną nusirašė prisijungimo vardą, kintamus kodus, o slaptažodį įsiminė. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo V. S. paaiškinimai, kad jis tuo metu, kai sandėlyje dirbo L. B., per interneto bankininkystė pildė deklaraciją ir paliko ant stalo prisijungimo duomenis prie interneto bankininkystės. Bei A. S. paaiškinimai, kad jis leido L. B. dirbti minėtame sandėlyje, ir jis ten dirbdamas turėjo patalpų raktus. Šie veiksmai įrodyti ištirtais įrodymais, kurie neprieštarauja vieni kitiems ir patvirtina vieni kitus. Kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Taip pat L. B. kaltinamas tuo, kad jis pasinaudodamas neteisėtai įgytais prisijungimo prie V. S. internetinės bankininkystės duomenimis veikdamas kartu su T. K. 2014-04-28 19:43 val., pasinaudodamas UAB "Reitan Concvenience Lithuania" teikiamoje viešoje WiFi prieigoje prisijungė prie V. S. internetinės bankininkystės paskyros ir iš V. S. banko sąskaitos į T. K. banko sąskaitą pervedė 2400 Lt (695,09 eurų). Tokiu būdu, L. B. kartu su T. K. neteisėtai panaudodamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis (V. S. internetinės bankininkystės prisijungimo vardą, slaptažodį ir kodą) prisijungė prie svetimos interneto banko paskyros bei neteisėtai atliko finansinę operaciją – negrynųjų pinigų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą sąskaitą. Šie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje. Šie veiksmai įrodyti kaltinamojo L. B. prisipažinimu ir paaiškinimais, T. K. parodymais, J. Z. paaiškinimais, T. K. ir V. S. banko sąskaitų prisijungimo duomenimis ir sąskaitų duomenimis, I. P. (duomenys neskelbtini) adreso panaudojimo duomenimis, į bylą patiktomis bankomato fotonuotraukomis, nukentėjusiojo V. S. paaiškinimais. Šie įrodymai patvirtina vieni kitus, neprieštarauja tarpusavyje, todėl jais neabejotinai patvirtinta kaltinime nurodytos faktinės aplinkybė, o kaltinamojo L. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
L. B. kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį taip pat visiškai pasitvirtino, jį patvirtina visi aukščiau aptarti įrodymai, taip pat kaltinamojo L. B. parodymai, iš dalies kaltinamojo T. K. parodymai. L. B. prie V. S. interneto bankininkystės prisijungė tikslu ne tik atlikti finansinę operaciją, bet ir užvaldyti svetimą, sąskaitoje buvusį turtą, t. y. pinigines lėšas. L. B., veikdamas bendrai su T. K. pervedė iš V. S. sąskaitos pinigus į T. K. sąskaitą, po to, abu veikdami bendrai iš T. K. sąskaitos pinigus išgrynino – Ukmergės g. esančios Maxima parduotuvės bankomate išgrynino 500 lt, o PC Akropolis Swedbank skyriuje esančiame bankomate išgrynino 1800 Lt. L. B. neteisėtai jungdamasis prie V. S. sąskaitos nukentėjusioji internetinės bankininkystės duomenimis melagingai save identifikavo kaip teisėtą interneto bankininkystės vartotoją, t. y. V. S., t. y. panaudojo apgaulę prieš banko sistemą ir taip atlikdamas finansines operacijas užvaldė svetimus V. S. priklausančius 2400 Lt. Taigi L. B. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
T. K. inkriminuojama, kad jis veikdamas bendrai kartu su L. B. neteisėtai, pasinaudodamas V. S. tapatybės patvirtinimo duomenis prisijungė prie jo interneto bankininkystės ir atliko finansinę operaciją, t. y. pervedė į T. K. sąskaitą 2400 Lt, tikslu vėliau juos išgryninti. T. K. nesutinka su tuo, jog jis veikė bendrai su L. B. jungiantis prie V. S. interneto bankininkystės ir pervedant iš jo sąskaitos 2400 į savo sąskaitą. Jis teigė, kad leido pasinaudoti L. B. savo sąskaitą, nes šio sąskaitos buvo areštuotos antstolio, manė, kad pinigai yra teisėti. Teismo tokie kaltinamojo paaiškinimai neįtikina. Į bylos duomenų matyti, kad tuo pat metu, kai buvo jungtasi prie V. S. sąskaitos 2014-04-28, buvo jungtasi ir prie T. K. sąskaitos. Jungtasi tuo pačiu I.P. adresu, kuris buvo naudotas atviroje interneto prieigoje. Šitų aplinkybių, kad sąskaitos numerį suteikė, ir pervedimą atliko tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje neneigia ir patys kaltinamieji. Iš karto po pinigų pervedimo, kaltinamieji abu 500 Lt išgrynino PC Maxima, esančioje Ukmergės g. 282, o truputį vėliau tą pačią dieną kitą dalį 1800 Lt išgrynino PC Akropolis esančio Swedbank skyriaus bankomatuose. Kaltinamasis T. K. už sąskaitos suteikimą gavo kaip pat teigia 400 Lt, ir dar sąskaitoje liko 100 Lt. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad gavo 700 Lt. L. B. teigia, kad T. K. už sąskaitos suteikimą ir išgryninimą buvo sumokėta 700 Lt. Taigi, tai pakankamai reikšmingos sumos už tokią nedidelę paslaugą. T. K. žinojo, kad L. B. negali sau pervesti pinigų, nes jo sąskaitos buvo areštuotos, taigi, jis žinojo ir tai, kad L. B. pervedami pinigai yra ne jo, o svetimi pinigai ir pervedimas atliekamas pasinaudojant svetimos bankininkystės duomenimis, tačiau vis tiek sutiko suteikti L. B. savo sąskaitos numerį ir išgryninti pinigus. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasi T. K. suprato, kad neteisėtai dalyvauja prisijungiant prie svetimos bankininkystės, inicijuojant neteisėtą finansinę operaciją – 2400 Lt pervedimą į savo sąskaitą, bei vėliau išgrynino šiuos pinigus bei pasisavino kartu su L. B.. Kaltinamojo pozicija, kad jis manė, jog pinigai legalūs yra tik gynybinė pozicija, nes naudojimasis svetima bankininkyste, pinigų pervedimas į svetimą sąskaitą ir tai, kad jie nedelsiant buvo išgryninti (negalint išgryninti visos sumos buvo važiuojama į banko skyrių, tikslu padidinti sąskaitos limitą), patvirtina, jog abu kaltinamieji suprato, jog neteisėtai pasinaudojant interneto bankininkyste neteisėtai užvaldomi svetimi pinigai. Pastebėtina, kad svetimų pinigų apgaule užvaldymas buvo baigtas tuo metu, kai 1400 Lt buvo pervesti į T. K. sąskaitą. Taigi, įvertinus tai, teismas daro išvadą, jog byloje ištirtais įrodymais – iš dalies T. K. paaiškinimais, L. B. paaiškinimais, banko sąskaitų išrašais ir prisijungimų prie sąskaitų duomenimis, fotonuotraukomis iš bankomato, i.p adreso priklausomybe panaudojimo duomenimis įrodyta, kad T. K. veikdamas bendrai su L. B. neteisėtai atliko finansinę operaciją pasinaudodamas V. S. tapatybės patvirtinimo duomenimis ir panaudodamas apgaulę užvaldė V. S. turtą 2400 Lt piniginių lėšų. Kaltinamojo T. K. veiksmais neabejotinai įrodyti, jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
Kaltinamieji L. B. ir T. K. šioje buvo byloje BPK 140 straipsnio tvarka sulaikyti nebuvo. T. K. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o L. B. rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
L. B. padarė tris nusikaltimus – du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą, dvi veikos sudaro idealiąją sutaptį. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, šiuo metu taip pat neteistas, todėl skiriant bausmę jam turi būti laikomos BK 55 straipsnio nuostatos. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse gydytas, iš 2017-05-23 – 07-18 Specialisto išvados Nr. 78TPK-106/2017 matyti, kad bylos nagrinėjimo metu konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. L. B. nuo 2014-04-23 – 2017-05-06 nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas žalingas kelių psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kas sutrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu L. B. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, dalinė medikamentinė remisija ir psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas. Šiuo metu L. B. gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Prisiverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Dėl dabartinės psichikos būsenos L. B. gali suprasti savo veiksmų esmė ir juos valdyti, su juo galima atlikti proceso veiksmus (t. 3, b. l. 42-47), priklausomybės ligų įskaitoje taip pat neregistruotas, 2011-04-19 pristatytas į apsvaigimo nustatymo kabinetą, išvada: vartojęs narkotikus (t. 1, b. l. 67). Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, tačiau pastebėtina, kad jis viso proceso metu nuolatos keitė parodymus, nurodydavo aplinkybes, kurių nepatvirtino kiti duomenys, nuolatos švelnino savo vaidmenį ir svarbesnį indėlį į nusikaltimą priskirdavo T. K., todėl jo parodymais iš esmės galima remtis tik tiek, kiek juos patvirtina kiti įrodymai. Esant tokiai kaltinamojo pozicijai, jo prisipažinimas negali būti laikomas atsakomybę švelninančia aplinkybe. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, procesas užtruko dėl to, kad buvo aplieka kaltinamojo psichiatrinė ekspertizė ir dėl jo ligos. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.
T. K. padarė du nusikaltimus – vieną apysunkį ir vieną nesunkų, nusikaltimai sudaro idealiąją sutaptį. Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis buvo neteistas, šiuo metu yra teistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nedirbantis, psichiatrijos ligoninėse negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Kaltinamasis veikos padarymo metu nebuvo teistas, tačiau jau tuo metu vyko procesas dėl neteisėto kaltinamojo pasinaudojimo svetima kortele. Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, taip pat įvertinus tai, kaltinamasis nebuvo teistas veikos padarymo metu, procesas užtruko dėl to, kad buvo aplieka kaltinamojo psichiatrinė ekspertizė ir dėl jo ligos. Įvertinus visa tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam baudos bausmę.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau prokuroras prašė konfiskuoti iš kaltinamųjų solidariai įgytą finansinę 695,05 eurų dydžio naudą. BK 72 straipsnio 2 dalis teigia, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstama tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Formaliai yra pagrindo taikant BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatą konfiskuoti iš kaltinamųjų įgytus 2400 Lt (695,05 eurų), tačiau vien tai, kad nukentėjusysis šiame procese nepareiškė kaltinamiesiems civilinio ieškinio, nesudaro pagrindo nusikalstamu būdu įgytus pinigus laikyti gautu iš nusikalstamos veikos turtu, kadangi nukentėjusysis gali pasinaudoti savo teise pareikšti ieškinį ir po šios bylos užbaigimo, tokiu atveju turto konfiskavimas ir dar tokios pačios skolos prateisimas būtų neproporcinga finansinė sankcija. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nukentėjusysis bet kokiu atveju turi teisę pareikšti ieškinį ir padarytą žalą prisiteisti iš kaltinamųjų, prokuroro prašymas dėl turtinės naudos konfiskavimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą.
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą.
L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu bausmes paskirtas pagal BK 215 straipsnio 1 d. ir 182 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis subendrinti su bausme paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį iš dalies bausmes sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą 35 MGL (1318,10 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę L. B. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą.
T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnes bausme ir paskirti galutinę subendrintą 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę T. K. įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti panaikinti.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti L. B. ir T. K., kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.
Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Teismas išaiškina nuteistiesiems, kad jeigu nuteistieji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistieji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.