- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- 1-525-1060/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 24 MGL (903,84 Eur) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
M. J. 2019 m. sausio 18 d. apie 14.00 val., savo gyvenamosios sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui J. P., atliekančiam savo tarnybines funkcijas, laikant kaltinamąjį už rankų, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone vyriausioji specialistė S. M. ir specialistė I. B. saugiai išsivežtų vaikus, jis tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus, savo rankų nagais įdrėskė nukentėjusiajam J. P. į dešinę ir kairę rankas, padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdymas nukentėjusiojo J. P. sveikatą, tokiu būdu aktyviais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui J. P..
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmus suprasti ir kontroliuoti galėjo. Nurodė, kad gyvena kartu su M. K. ir jos mažamečiais vaikais, jo tėvų sodyboje. 2018 m. sausio mėn. 18 d., kartu su M. K. ir R. Ž. gėrė degtinę virtuvėje. M. K. vaikai nematė, kaip jie vartojo alkoholį. Apie 13.00 val. atvyko policijos pareigūnai jų patikrinti, nes gavo informaciją, kad namuose girtaujama mažamečių vaikų akivaizdoje. Jam ir M. K. nustatė girtumą. Policijos pareigūnas pasakė, kad iškvies Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistes. Apie 14.00 val. atvyko Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistės. Jos pasakė, kad paims vaikus. Nenorėjo, kad vaikus išvežtų. Su M. K. dėl to susinervino, pradėjo šaukti, kad neduos vaikų. Šaukė visokiais necenzūriniais žodžiais. Grasino, kad sumuš. Visa tai darė iš susinervinimo, jog Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistės nori paimti vaikus. Vaiko teisių specialistėms vedantis vaikus, jie su M. bėgo link jų, norėdami sulaikyti vaikus. Jį iš pradžių laikė policijos pareigūnė, po to perėmė laikyti policijos pareigūnas. Policijos pareigūnas laikė jį suėmęs rankomis už jo rankų. Jis norėdamas ištrūkti iš policijos pareigūno, muistėsi, mosikavo, ir rankų nagais apdraskė policijos pareigūno plaštakas, nes norėjo, kad jį paleistų. Kiek kartų įdrėskė, negali pasakyti, neprisimena. Pripažįsta, kad norėdamas ištrūkti iš policijos pareigūno rankų, tyčia jis jam apdraskė rankų plaštakas, ir taip jį sužalojo, bei jam pasipriešino (b. l. 74 – 75, 79 – 80).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. P. parodė, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 13.20 val. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja J. V. atvyko pas M. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kadangi jos šeimai dėl nuolatinio girtavimo taikoma atvejo vadyba. Gyvenamajame name rastas M. K. sugyventinis M. J., M. K. ir M. K. mažamečiai vaikai – N. Ž., E. Ž. ir R. Ž.. M. K. ir M. J. akivaizdžiai buvo neblaivūs. Alkotesteriu patikrinus jų blaivumą, M. J. nustatytas 2,65 promilių girtumas, o M. K. – 2,96 promilių girtumas. Apie tai, kad namuose yra trys mažamečiai vaikai, o suaugusieji asmenys yra neblaivūs, informavo budintį pareigūną, kadangi buvo reikalingi Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai. M. K. ir M. J. surašė administracinių nusižengimų protokolus dėl vaiko teisių pažeidimo, kad mažamečių vaikų akivaizdoje vartojo alkoholį, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį. Apie 14.00 val. atvykusios Valstybinės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė S. M. ir specialistė I. B. nusprendė paimti vaikus iš šeimos, kurioje nesaugi aplinka. Tai išgirdę M. K. ir M. J. pradėjo šaukti, kad vaikų nepaims, neleido S. M. vestis vaikų iš namo. S. M. išvedus du vaikus iš namo, paskui juos išbėgo M. K., griebė vaikams už rankų ir neleido jų vesti. Jis M. K. patraukė nuo vaikų. Po to M. J. rėkdamas pradėjo bėgti nuo namo link specialistės I. B., kuri vedėsi vaikus. Vaikai elgėsi normaliai, jie sutiko eiti su Vaikų teisų apsaugos institucijos specialistėmis. M. J., šaukdamas perspėjo, kad nesiartintų prie darbuotojų ir vaikų, pribėgęs suėmė M. J. už kairės rankos alkūnės ir laikė, kad nesiartintų. Reikalavo, kad M. J. nusiramintų ir nesipriešintų, bet pastarasis į jo reikalavimus nereagavo. M. J. muistėsi, stengėsi ištrūkti. Jis jį laikė abejomis rankomis už alkūnės. Tada M. J. pasisukęs savo dešine ranka pradėjo draskyti jo rankas, dėl ko pajuto fizinį skausmą. M. J. jam įdrėskė ne mažiau kaip keturis kartus. Kaltinamasis šaukė ant specialisčių, buvo agresyviai nusiteikęs. Supratęs, kad M. J. gali neišlaikyti, kad jis gali ištrūkti ir sukelti pavojų specialistėms ir vaikams, jis jį pargriovė ant žemės ir laikė kol specialistės su vaikais išvažiavo iš kiemo. Tuo metu tyrėja J. V. laikė M. K., kuri taip pat vartojo necenzūrinius įžeidžiančius žodžius specialisčių atžvilgiu. Po įvykio kreipėsi į Prienų ligoninės Priėmimo skyrių, kur jam nustatė kairės ir dešinės rankos plaštakų paviršinius sužalojimus. Dėl sužalojimo civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas supaprastinta tvarka (b. l. 19 – 20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. V. parodė, kad 2019 m. sausio 18 d. apie 13.20 val. kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju J. P. atvyko pas M. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), patikrinti dėl galimo girtavimo šeimoje. M. K. šeimai yra taikoma atvejo vadyba. Gyvenamajame name rasti girti M. K., kuriai nustatytas 2,96 promilių girtumas, ir jos sugyventinis M. J., kuriam nustatytas 2,65 promilių girtumas. Namuose taip pat buvo ir M. K. mažamečiai vaikai: N. Ž., E. Ž. ir R. Ž. Apie tai, kad namuose yra trys mažamečiai vaikai, o suaugusieji asmenys yra neblaivūs, tyrėjas J. P. informavo budintį pareigūną, kad reikalingi Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai. M. K. ir M. J. surašė administracinių nusižengimų protokolus dėl vaiko teisių pažeidimo, kad mažamečių vaikų akivaizdoje jie vartojo alkoholį. Apie 14.00 val., atvykusios Kauno apskrities Valstybinės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausioji specialistė S. M. ir specialistė I. B., nusprendė paimti vaikus iš šeimos, kurioje nesaugi aplinka. M. K. ir M. J. atsisakė geranoriškai atiduoti vaikus, pradėjo šaukti, kad iš jų vaikų nepaims. M. K. neleido vaiko teisių apsaugos specialistei S. M. vestis vaikų iš namo, rankomis paėmė vaikams už rankų. Specialistei S. M. išvedus du vaikus iš namo, M. K. išbėgo paskui juos. Tyrėjas J. P. rankomis suėmęs už M. K. drabužių, ją patraukė į šoną nuo vaikų. Ji tuo metu už drabužių laikė M. J., davė nurodymus nusiraminti, kadangi jis elgėsi agresyviai, norėjo ištrūkti, šaukė, kad geruoju vaikų neatiduos, vadino Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistes įvairias necenzūriniais žodžiais. M. J. staigiai puolė link einančių Vaiko teisių apsaugos institucijos specialisčių. Tada tyrėjas J. P. greitai priėjo prie jų, ir perėmė laikyti M. J., kad šis neištrūktų ir nesukeltų grėsmės vaikams bei Vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojams. Tuo metu M. K. vaikus skatino bėgti. Ji paėmė M. K. už drabužių ir laikė, kad ji nepultų link vaikų, nesukeltų jiems pavojaus. Reikalavo, kad ji nurimtų, negąsdintų vaikų. Matėsi, kad vaikai yra išsigandę ir sutrikę dėl tokio jos elgesio. Vaikai geranoriškai sutiko važiuoti kartu su Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistėmis. Laikydama M. K., matė, kad M. J. muistosi, priešinasi, siekdamas ištrūkti iš J. P. rankų. Kaip M. J. apdraskė J. P. rankas nematė, kadangi jie tarpusavyje grūmėsi, ir stovėjo nuo jų apie dešimt metrų atstumu. Po to, pamatė, kad J. P. paguldė M. J. ant žemės, ir laikė, kol iš kiemo išvažiavo Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistės su vaikais. Išvažiavus Vaiko teisių apsaugos institucijos specialistėms su vaikais, M. K. ir M. J. nusiramino. Tada pamatė, kad tyrėjo J. P. dešinė ranka yra kruvina, matėsi įdrėskimai. J. P. pasakė, kad jam ranką sužalojo M. J. (b. l. 28 – 29).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta M. K. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventiniu M. J. ir trimis savo mažamečiais vaikais – N., E. ir R., M. J. tėvams priklausančioje sodyboje. 2019 m. sausio 18 d. visi buvo namuose. Ji kartu su M. J. ir kaimynu R. Ž., vartojo degtinę, tačiau degtinę buvo pasistatę virtuvėje, kad nematytų vaikai ir prie vaikų degtinės negėrė. Apie 13.00 val. pas juos atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas J. P. pasakė, kad iškvies Vaiko teisių apsaugos instituciją. Jai ir M. J. nustatė girtumą, surašė protokolus. Apie 14.00 val. atvyko Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistės. Vaikų teisių pasaugos institucijos specialistės pasakė, kad paims vaikus. M. J. mama prašė, kad vaikus paliktų jai, tačiau Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistės pasakė, kad nepaliks. Vaikai nenorėjo vykti su Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistėmis. Po to pamatė, kai viena iš Vaikų teisių apsaugos institucijos specialisčių paėmusi R. ant rankų krestelėjo, ir pasakė, kad nutiltų. Ji dėl to susinervino, pradėjo šaukti, kad neatims vaikų. Bėgo link vaikų, nenorėjo jų atiduoti. Iš pradžių ją laikė policijos pareigūnas J. P.. Po to, perėmė laikyti ir užlaužius rankas laikė policijos pareigūnė. Policijos pareigūnas J. P. vaikėsi M. J., kuris norėjo apginti vaikus, kad neišsivežtų. Ji nematė, kad M. J. policijos pareigūnui apdraskytų rankas. Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistės įkalbino vaikus važiuoti kartu su jomis ir juos išsivežė. Kai išsivežė vaikus, policijos pareigūnai ją ir M. J. paleido. Jie nuėjo į kambarį. Po to M. J. nuėjo į parduotuvę, kur buvo sulaikytas (b. l. 31 – 32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 66/2019 (06) konstatuota, kad J. P. nustatyti paviršiniai nubrozdinimai dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje užduotyje nurodyto laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek horizontalioje padėtyje, tiek artimose joms padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 17).
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. sausio 18 d. gautas tyrėjo J. P. tarnybinis pranešimas, jog 2019 m. sausio 18 d. apie 14.00 val. Kauno apskrities Valstybinės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiajai specialistei S. M. išvežant iš nesaugios aplinkos mažamečius vaikus, adresu (duomenys neskelbtini), M. J., būdamas neblaivus (jam nustatytas 2.65 promilių girtumas), aktyviais veiksmais pasipriešino ir sužalojo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėją J. P.. Prienų ligoninės Skubios pagalbos skyriuje policijos pareigūnui nustatyti dešinės ir kairės rankos daugybiniai plaštakų paviršiniai sužalojimai (b. l. 4).
Įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme. Kieme prisnigta, sniegas išmindžiotas žmonių, išvažinėtas automobilių (b. l. 11, 12 – 13).
Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada Nr. G 66/2019 (06) ir kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. 2019 m. sausio 18 d. apie 14.00 val., savo gyvenamosios sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjui J. P., laikant kaltinamąjį už rankų, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų rajone vyriausioji specialistė S. M. ir specialistė I. B. saugiai išsivežtų vaikus, tyčia, ne mažiau kaip keturis kartus, savo rankų nagais įdrėskė nukentėjusiajam J. P. į dešinę ir kairę rankas, taip J. P. padarydamas paviršinius odos nubrozdinimus dešinėje plaštakoje, dešinio riešo sąnario srityje, kairėje plaštakoje nežymiai sužalojo nukentėjusiojo sveikatą, tokiu būdu aktyviais veiksmais pasipriešino policijos pareigūnui J. P.. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam laikant kaltinamąjį M. J. už kairės rankos alkūnės, kad vaiko teisių specialistės galėtų saugiai išsivežti vaikus, reikalaujant, jog M. J. nusiramintų ir nesipriešintų, pastarasis į jo reikalavimus nereagavo ir siekdamas ištrūkti, pasisukęs savo dešine ranka pradėjo draskyti jo rankas, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
BK 286 straipsnyje numatyta, kad tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. J. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui J. P., pasitvirtino.
Nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje – pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui – objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais, dviem alternatyviais būdais: 1) panaudojant smurtą, 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą ar grasinti tuoj pat tai padaryti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, o pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Pagal teismų praktiką, pasipriešinimu smurtu pripažįstami tyčiniai aktyvūs kaltininko veiksmai, kai jis prieš nukentėjusįjį panaudoja bet kokį neteisėtą tiesioginį poveikį (fizinį, mechaninį, cheminį, biologinį), kuris sukelia žmogui skausmą ar atitinkamų padarinių, pavyzdžiui, nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-287/2011, 2K-218/2014 ir kt.).
Kaltinamasis M. J., būdamas neblaivus, susinervinęs, siekdamas ištrūkti iš jį laikiusio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo J. P. rankų, kuris atliko tarnybines funkcijas, elgėsi agresyviai, nereagavo į policijos pareigūnų nurodymus nurimti ir nesipriešinti, muistėsi, stengėsi ištrūkti, tyčia, panaudodamas fizinį smurtą, sąmoningai mažiausiai keturis kartus savo rankų nagais įdrėskė J. P.. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta draskant rankas), veiksmų intensyvumą (drėskė stipriai, mažiausiai keturis kartus), sukeltus padarinius – J. P. nežymiai sutrikdyta sveikata, sprendžia, kad kaltinamasis siekdamas pasipriešinti pareigūnui, panaudojo fizinį smurtą, taip nežymiai sutrikdydamas policijos pareigūnui sveikatą. Pats kaltinamasis parodė, jog savo veiksmais turėjo tikslą pasipriešinti policijos pareigūnui, išsilaisvinti iš jo, todėl jis numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs tokius atliktus veiksmus, neturi pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamasis, panaudodamas fizinį smurtą, siekė pasipriešinti policijos pareigūnui.
Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 286 straipsnyje numatyta bet kuri bausmė – viešieji darbai, bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Teismas konstatuoja, kad M. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 86 – 88).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).
M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. J. – teistas (b. l. 52 – 54), eilę kartų baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, paskirtų baudų nemoka (b. l. 40 – 50), nedirba (b. l. 38), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 39). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus.
BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. J. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitomas M. J. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 18 d. 14.56 val. iki 2019 m. sausio 19 d., 13.25 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (b. l. 81 – 82, 83).
V. Kiti proceso klausimai
Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 84 – 85) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. J. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaityti į paskirtą bausmę M. J. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 18 d. 14.56 val. iki 2019 m. sausio 19 d., 13.25 val. (vieną parą),vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
Palikti galioti M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Informuoti kaltinamąjį M. J. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.
Įteikti kaltinamajam M. J., nukentėjusiajam J. P. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.
Nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.